Pirmosios instancijos teismo Civilinė
byla Nr. 2A-477-212/2008
Teisėja V. Vitienė Procesinio
sprendimo kategorija: 78.2.1
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos
pirmininko Rimanto Savicko, teisėjų Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės
Sankauskaitės
viešame teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės
teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-240-356/2008 pagal
ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. G.,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono
savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio 1993-(duomenys neskelbtini), nuolatinę
gyvenamąją vietą kartu su jo motiną, A. J.. Prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29
priimtą Teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-1677-455/2006, kuriuo iš
atsakovo priteistas išlaikymas sūnaus M. G. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200
Lt į išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi atsakovui V. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini),
kurio ½ dalies vertė yra 60.000 Lt. Prašė nustatyti jai, kaip nepilnamečio M. G. motinai, uzufruktą į kitą ½
dalį to paties buto kol sūnus M. visiškai pasveiks ir liks darbingas. Prašė
priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, sūnui tapus
sunkiai neįgaliam, juo visiškai nesirūpina: nepadeda jo slaugyti, priteistą
išlaikymą moka nepilnai ir nereguliariai, neskiria daugiau lėšų, nors vaiko
poreikiai esmingai padidėjo, nesirūpina suremontuoti vonią, virtuvę, nemoka už
butą, girtauja, o neblaivus nederamai elgiasi, grasina ją ir neįgalų sūnų
iškeldinti iš buto, nors atsakovui žinoma, kad nei ji, nei sūnus kito
gyvenamojo būsto neturi, o ji dėl vaiko slaugos negali dirbti, todėl neturi
pajamų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms mano, kad geriausiai sunkiai
neįgalaus nepilnamečio vaiko interesai būtų apsaugoti nustačius vaiko
gyvenamąją vietą kartu su ja, išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeitus į
išlaikymą turtu -1/2 dalimi buto, o jai nustačius uzufruktą į kitą ½ dalį
atsakovui priklausančio buto, kad sūnus ir ji netrukdomai galėtų gyventi bute, slaugyti
neįgalų sūnų ir rūpintis juo.
Utenos rajono apylinkės teismas
2008-09-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė
nepilnamečio M. G., gimusio 1993-(duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją
vietą kartu motina A. J.. Nustatė nepilnamečiui M. G., gimusiam 1993-(duomenys
neskelbtini) ir jo motinai A. J. uzufruktą į
butą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini),
esantį (duomenys neskelbtini),
asmeninės nuosavybės teise priklausantį V. G. iki M. G. bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis
nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos)
poreikis. Priteisė iš atsakovo V.
G. į valstybės biudžeto pajamas 130 Lt žyminio mokesčio. Priteisė
iš atsakovo V. G. ieškovei
A. J. 100 Lt žyminio mokesčio, 4,36 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 333,34 Lt išlaidų advokatės pagalbai
apmokėti. Priteisė
iš ieškovės A. J. atsakovui
V. G. 236 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgdamas į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad
šalių sūnus, nors gyvena kartu su ieškove atsakovui priklausančiame bute, o
nuosavo gyvenamojo būsto ieškovė neturi, kaip neturi ir darbinių pajamų, kad ji
sunkiai neįgaliu vaiku rūpinasi tinkamai, o atsakovas neprašo vaiko gyvenamąją
vietą nustatyti kartu su juo, vaiku pats betarpiškai nesirūpina, gyvena
skyrium, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams
gyvenant skyrium, nustatė jo nuolatinę
gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai
atitinka šalių nepilnamečio neįgalaus vaiko interesus ir manė, kad šalių
nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje,
turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam
ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su
motina. Teismas šioje byloje laikė
nustatyta, kad šalių sūnaus išlaikymo poreikiai esmingai padidėjo dar iki
Teismo įsakymo priėmimo, kad dėl sūnaus sužalojimo tėvų kaltės nėra, nes M. G. buvo sunkiai sužalotas autoįvykio metu, kurį sukėlę
asmenys nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o todėl abu vaiko
tėvai, gindami savo nepilnamečio sūnaus interesus, privalo nustatyta tvarka
išieškoti patirtas papildomas išlaidas, susijusias su vaiko gydymu, slauga,
netektomis pajamomis ir kt., iš kaltų asmenų. Konstatavo, kad po Teismo įsakymo
priėmimo ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes ji neteko darbinių pajamų.
Atsakovas Teismo įsakymo priėmimo metu nedirbo ir darbinių pajamų neturėjo, iki
to jam buvo mokamas minimalaus dydžio darbo užmokestis. Priėmus Teismo įsakymą,
nustatyta, kad jis yra neteko 50 proc. darbingumo, jam mokama pensija yra
mažesnė už minimalią algą, kurią gaudavo anksčiau dirbdamas, susidarė 996,16 Lt
dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas taip pat pripažino, kad 2008 m. yra gavęs pajamų iš individualios veiklos, jis turi 156 000 Lt vertės nekilnojamojo turto. Teismas
atmetė ieškinį dalyje dėl išlaikymo formos pakeitimo, nurodydamas, kad susidaręs
išlaikymo įsiskolinimas nėra didelis - 996,16 Lt, atsakovo turtinę padėtį po
Teismo įsakymo priėmimo, atsakovui turint piniginių lėšų mokėti išlaikymą
periodinėmis išmokomis ir dengti skolą, pripažinti pablogėjusia taip, kad ji
keltų realią grėsmę sūnaus interesams, ir tuo remiantis pakeisti priteistą
nuolatos mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymą, į ieškovės nurodytą
atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto, kai turto vertė neekvivalentiška įsiskolinimo
ir būsimųjų išmokų sumai, o nepilnamečiam vaikui atsirastų pareigų,
kurios tenka turto savininkams, nėra teisinio pagrindo, numatyto CK 3.201
straipsnyje. Nurodė, kad ieškovei ir nepilnamečiam neįgaliam vaikui aktuali
gyvenamojo būsto problema gali būti išspręsta nustatant uzufruktą. Šalių sūnus
buvo sunkiai sužalotas, šiuo metu jam sunkus neįgalumo lygis nustatytas iki
2009-06-09, todėl spręsti, ar jis pasveiks anksčiau nei jam sukaks 18 metų,
neįmanoma. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tikslinga ginti ieškovės ir
šalių sūnaus M. G. teises ir uzufruktą nustatyti ne tik
iki vaiko pilnametystės 2011-11-04, tačiau iki jis bus nedarbingas ir jam bus
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės
priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytų
faktinių bylos aplinkybių dėl vaiko poreikių, jo gaunamų pajamų bei teisės
gauti žalos atlyginimą ir kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, padarė išvadą,
kad bylos aplinkybėmis atsakovas savo sūnui yra pajėgus teikti 200 Lt kas
mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymą.
Apeliaciniu
skundu ieškovė prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Utenos rajono
apylinkės teismo 2008-09-01 sprendimą dalyje dėl išlaikymo būdo ir formos
pakeitimo ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo V.
G., sūnaus M. G. gim. 1993m. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui1/2
dalį jam nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas kuriame yra
butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esantį (duomenys neskelbtini). Prašo
priteisti iš atsakovo V. G. apeliantės-ieškovės A. J. naudai su šia byla susijusias teismo išlaidas ir
išlaidas už suteiktas advokato paslaugas. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio
pakeitimo turtu, teismas atmetė, vadovaudamasis LR CK 3.201 str. nesant
teisinio pagrindo. Ieškovė su tokiu Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu
šioje dalyje nesutiko dėl šių motyvų:
1. Teismas, spręsdamas vaiko
išlaikymo būdo pakeitimo klausimą, privalėjo atsižvelgti ir įvertinti visas
bylai reikšmingas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovas, nemokėjo priteisto
išlaikymo po 200Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ko pasėkoje
susidarė įsiskolinimas, todėl šios teisės normos taikymas negalėjo būti
taikomas, dėl nuolatiniu lėšų teikimo, nors išlaikymo tikslas ir yra nuolatos
teikti lėšas vaiko pragyvenimui.
2. LR CK 3.201 str.2d. numato,
kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko
priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Ieškovės ir atsakovo sūnus M. G. po autoavarijos liko
visiškai neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kuri tranką 24 val. per
parą, jo gydymui reikalingos didelės lėšos, o namuose rami aplinka. Kadangi
sūnaus tėvas V. G. neturi pastovaus darbo, gyvena pas savo
motiną A. G. jos išlaikomas, ateina sūnaus aplankyti tiktai
būdamas neblaivus, kelia namuose triukšmą, kas neigiamai atsiliepia sūnaus
sveikatos būklei.
3. Siekiant
apsaugoti neįgalaus sūnaus interesus ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
13 str. įtvirtintą vaiko
teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai kad Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.
nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už
gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą ir CK įtvirtintas
nepilnamečio vaiko teises naudotis gyvenamąja patalpa, todėl teismo ieškinio atmetimas šioje dalyje
dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis aukščiau nurodytoms
įstatymo normoms.
4. Teismas,
nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo būdo ir formos pakeitimą, privalėjo atsižvelgti į tai,
kad atsakovas neturėjo pastovių pajamų ir neteikė minimalaus išlaikymo sūnui, ko pasėkoje
susidarė įsiskolinimas, o vėliau pareiškus ieškinį teisme atsakovui buvo nustatytas
invalidumas, todėl pastovių pajamų vaiko išlaikymu įteikimas yra neįmanomas dėl atsakovo
pajamų nepakankamumo, nes atsakovo gaunama pensija sudaro tik 322,77 Lt. Kadangi atsakovas ne tik
nesirūpina sūnumi, bet atėjęs į butą kelia triukšmą, varo ją su sūnumi iš buto, naudoja
psichologinį smurtą prieš sūnų, tas neigiamai atsiliepia vaiko sveikatai, todėl teismas apsaugant neįgalaus
vaiko interesus, netrukdomam
gyventi ir sveikti, privalėjo pakeisti išlaikymo dydį ir formą,
5. Teismas
nepilnai nustatė poreikių turinį ir nemotyvavo, kodėl nustatytas išlaikymo dydis-200 Lt yra pakankamas
visišką negalią turinčiam vaikui, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė dėl sūnaus neįgalumo
negali dirbti ir gauti papildomų pajamų. Taip pat teismas nepasisakė dėl to, kad ieškovė turi
išlaikyti ir savo pilnametę dukrą, kuri yra dieninio skyriaus studentė. Kadangi išlaikymas turėtų
užtikrinti nuolatinį, reguliarų kasdienių
vaiko poreikių tenkinimą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas niekur nedirba,
todėl minimalaus išlaikymo kas mėnesį
mokėjimas periodinėmis išmokomis forma nėra tinkamiausia M. G., o jos
interesus geriausiai atitinka išlaikymas turtu.
6. Utenos rajono apylinkės teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.
birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą
materialiai išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 8-12 punktų nuostatų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. kovo 30 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-208/2005 ir 2004 m. balandžio 26 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-259/2004.
Įstatyme nustatyta, kad asmeninę prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvai vykdo geruoju arba
priverstiniu būdu (CK 3.192-3.194straipsniai).
Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Ši teisės
norma yra imperatyvaus pobūdžio, ta reiškia,
kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios
prievolės dydis ir forma.
7. Šią prievolę atsakovas privalėjo vykdyti geruoju, nes
faktas, kad sūnaus Mindaugo išlaikymui pinigus pervesdavo jo motina, nereiškia, kad tėvas nuo
prievolės jį išlaikyti atleidžiamas.
Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę
turintis subjektas
(šioje byloje - motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę
turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159
straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).
8. Prievolė išlaikyti vaiką yra tęstinio pobūdžio.
Išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti, esant
CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio dalyje dėl išlaikymo
nepilnamečio neįgalaus vaiko būdo pakeitimo vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgdamas į tai,
kad tokio pobūdžio išlaikymas jau
buvo priteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, todėl šioje dalyje
sprendimas turi būti panaikintas dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo. Byloje pakankamai faktų apie
pakitusius nepilnamečio sūnaus poreikius
ir pasikeitusią motinos turtinę padėtį, todėl teismas turėjo pagrindą pakeisti išlaikymo
būdą padidinant išlaikymą, kurį sūnus turėtų gauti iš tėvo, dydį.
9. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus,
patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kiekvieno jų galimybes
teikti išlaikymą savo nepilnamečiam neįgaliam sūnui bei įrodymus, patvirtinančius sūnaus poreikius.
Apeliacinis
skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas
nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p.).
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje
surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo
2006-09-29 Teismo įsakymu iš V. G. priteistas išlaikymas
jo nepilnamečiui sūnui Mindaugui, gim. 1993-(duomenys
neskelbtini) po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Nuo 2007-06-10 nepilnamečiui M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 8-9).
Ieškovė, kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo
2006-09-29 Teismo įsakymu iš V. G. priteisto išlaikymo
formą, išlaikymą priteisti turtu:1/2 dalimi buto (duomenys
neskelbtini), 60 000 Lt vertės.
Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos
Respublikos CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties
proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso
nuo jo poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tėvų galimybės
teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai praėjus tam tikram laikotarpiui gali
pakisti. Šiuo atveju įstatymas nustato galimybę pakeisti išlaikymo dydį
(formą). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba
padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo
priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK
3.201 str. 1 d.). Taip pat pagal vaiko motinos (tėvo), globėjo (rūpintojo),
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį
gali pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo formą (CK
3.201 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jei išlaikymas buvo priteistas
periodinėmis išmokomis, o vieno iš tėvų turtinė padėtis pasikeitė,
pvz. tapo bedarbis, neįgalus ir panašiai, tačiau turi turto ar jį įgyja,
galima reikalauti, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis būtų pakeistas
vienkartine pinigine suma ar priteisiant tam tikrą turtą. Teismas,
parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas
savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti:
vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui.
Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja
nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo
forma taikytina tuomet, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas
(uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma
gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio
mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos. Išlaikymas priteisiant
vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada,
kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų
gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko
poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia
forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos)
gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas,
turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 Teisėjų
Senato nutarimas Nr. 54).
Išlaikymo formos
pakeitimo klausimas keliamas, jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės
išmokos nėra įmanomos dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo.
Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka
vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Jeigu nevykdoma pareiga
periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro
skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti
traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis
pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė
vaiko interesams. Išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas
gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo
formą pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios
formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei
nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai
gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo
formos pakeitimo. Vietoj periodinių išmokų ir susidariusio už jas
įsiskolinimo gali būti perduota vaikui skolininko turtas, pvz., buto
dalis, jei jos dydis ekvivalentiškas įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų
sumai, o turto perdavimas natūra naudingas vaikams ir nepažeidžia
skolininko interesų gyventi bute.
Teisėjų kolegija
nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais dėl šių
motyvų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies padarė
pagrįstą išvada, kad nėra teisinio pagrindo, numatyto CK 3.201 straipsnyje pakeisti
priteistą nuolatos mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymą į ieškovės
nurodytą atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto. Prašomo priteisti turto vertė neekvivalentiška
įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai, o nepilnamečiam vaikui atsirastų
papildomos pareigos, kurios tenka turto savininkams. Susidaręs išlaikymo
įsiskonimas nežymus, 996 Lt. Kaip matyti, didžiąją dalimi įsiskolinimas
susidarė už 2006 m. spalio, gruodžio ir 2007 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesius (b. l. 138-139), todėl teigti, kad atsakovas nemokėjo priteisto 200 Lt
išlaikymo, nėra pagrindo. Tik didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas
kaip pagrindas persvarstyti teikimo vaikui išlaikymo formą. Pirmosios
instancijos teismo pagrįstai laikė, kad toks įsiskolinimo susidarymas negali
būti traktuojamas kaip atsakovo V. G. turtinės padėties
pasikeitimas ir nesudaro pagrindo peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą. Nėra
duomenų, kad dėl tokio įsiskolinimo kyla grėsmė vaiko interesams. Byloje
nustatyta, kad atsakovas V. G. gauna netekto darbingumo
pensiją, periodiškai gauna pajamas iš individualios veiklos. Šios aplinkybės neduoda
pagrindo teigti, kad nėra nuolatinio lėšų šaltinio nei išmokoms, nei skolai
padengti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė dėl
susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo.
Ieškovė,
prašydama pakeisti išlaikymo formą, nurodė, kad išlaikymas siektų 1 250 Lt per
mėnesį, tačiau niekaip nepagrindė būtinumo teikti vaikui tokio dydžio
išlaikymą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai
objektyviai leidžia jo tėvo turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju
privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas,
turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pakankamai motyvavo,
kodėl nėra pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydžio: aptarė abiejų tėvų turtinę padėtį,
pažymėjo, kad ieškovė dėl
sūnaus neįgalumo neturi darbinių pajamų, tačiau vaiko poreikiai nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, kuomet buvo priteistas išlaikymas, nepasikeitė, o ieškovė nedirba nuo
2006-05-16. Atmestinas apeliantės argumentas ir dėl to, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės
pareigos išlaikyti savo pilnametę dukrą. Įstatymas reglamentuoja, kad nustatant tėvų turtinę
padėtį teismas turi atsižvelgti į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.
Ieškovės dukra yra pilnametė ir duomenų, kad jai priteistas išlaikymas, nėra.
Darytina išvada,
kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias
aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo
taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė
materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl
priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio
skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1
p.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie
nėra teisiškai reikšmingi.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.
n u t a r i a:
Utenos rajono
apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš A. J., a. k (duomenys
neskelbtini) 17 Lt (septyniolika
litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai Laimutė
Sankauskaitė
Zina
Mickevičiūtė
Rimantas
Savickas