Civilinė
byla Nr. 2A-861-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė
Procesinio sprendimo kategorija 36.3.;50.5.;121.15.;
(S)
121.18.;
121.21.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos,
sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,
dalyvaujant ieškovo atstovams A. T. ir advokatui
Pauliui Alšauskui,
atsakovų atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,
apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovų UAB „JMA Kaunas“ ir UAB „Japoniškų markių
automobilių centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. galutinio sprendimo panaikinimo
civilinėje byloje Nr. 2-155-775/2009 pagal ieškovo UAB „Gravera“
ieškinį atsakovams UAB „JMA Kaunas“ ir UAB „Japoniškų markių automobilių
centras“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
Ieškovas
UAB „Gravera“ ieškiniu (1
t., b. l. 3-7), dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovo UAB
„JMA Kaunas“ ir subsidiariai iš atsakovo UAB „Japoniškų markių automobilių
centras“ 30 000 Lt skolą už turto nuomos sutarties nutraukimą bei bylinėjimosi
išlaidas.
Ieškovas
nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 10 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartį išnuomojo
2 metams atsakovui UAB „JMA Kaunas“ negyvenamąsias patalpas, esančias Studentų
g. 2b, Kaune, su galimybe pratęsti sutartį papildomam nuomos laikotarpiui. Sutarties
15.6 p. numatė galimybę nuomininkui nutraukti nuomos sutartį anksčiau sutarto
nuomos termino neteismine tvarka laikantis šių sąlygų: 1) praėjus 12 mėnesių
nuo turto perdavimo akto pasirašymo; 2) prieš tai įspėjus nuomotoją apie
nutraukimą prieš 90 dienų; 3) sumokėjus nuomotojui 45 000 Lt kompensaciją už
sutarties nutraukimą. 2009 m. vasario 24 d. ir 2009 m. balandžio 24 d. pranešimais
UAB „JMA Kaunas“ informavo nuomotoją apie ketinimą vienašališkai nutraukti
nurodytą nuomos sutartį, o 2009 m. birželio 1 d. priėmimo-perdavimo aktu
perdavė patalpas ieškovui. Turto priėmimo - perdavimo metu atsakovui UAB „JMA
Kaunas“ buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra 45 000 Lt sumai, kaip ieškovui
mokėtina kompensacija už nuomos sutarties nutraukimą, tačiau abu atsakovai
nurodytos kompensacijos pilnai nesumokėjo ir liko skolingi 30 000 Lt.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu (t.1, b. l. 40-42) ieškinį tenkino ir
priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „JMA Kaunas“ ir subsidiariai iš atsakovo UAB
„Japoniškų markių automobilių centras“ 30 000 Lt skolą; iš kiekvieno atsakovo po
225 Lt bylinėjimosi išlaidų bei po 8,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, valstybei.
Atsakovai
2009 m. rugpjūčio 28 d. prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo (t.1, b. l. 85-89) prašė panaikinti
preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškovas
nepateikė jokių įrodymų dėl kompensacijos realumo ir jos dydžio. Nenustačius
neteisėtų UAB „JMA Kaunas“ veiksmų, kompensacija negalima. Ieškovas tyčia
nesiėmė priemonių, kad pasikeitus šalies ekonominei situacijai ir esminėms
aplinkybėms būtų pakeista sutartyje nurodyta nuomos kaina, o UAB „JMA Kaunas“
nuostoliai dėl didelės nuomos kainos būtų minimalizuoti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m.
sausio 25 d. galutiniu sprendimu (t. 2., b. l. 43-49) preliminarų sprendimą
paliko nepakeistą. Pirmosios
instancijos teismas nurodė, jog patalpų nuomos
sutartyje šalys aptarė sutarties nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes. Sutarties
15.6 punktas numatė, jog nepaisant kitų sutarties nutraukimo pagrindų,
nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį anksčiau sutarto nuomos termino
neteismine tvarka laikantis šių sąlygų: praėjus 12 mėnesių nuo turto perdavimo
akto pasirašymo; prieš tai įspėjus nuomotoją apie nutraukimą prieš 90 dienų;
sumokėjus nuomotojui 45 000 Lt kompensaciją už sutarties nutraukimą. Teismas
pažymėjo, kad atsakovai verčiasi prekyba „Subaru“ modelio automobiliais ir jų
aptarnavimu, todėl tokiai veiklai reikalingos specialios patalpos, kurios atitiktų
„Subaru“ prekės ženklo standartus. Atsakovai išnuomojamoms patalpoms kėlė specifinius
reikalavimus, todėl būtent jie pasiūlė ir nuomos sutarties pradinį variantą,
kuris jau buvo naudojamas UAB „Japoniškų markių automobilių centras“ veikloje.
Sutarties 15.6 punktas buvo abiejų šalių derintas ir ne kartą keistas. Tokiu būdu, pradiniame sutarties variante numatytos
nuomininko teisės nutraukti nuomos sutartį po 24 mėnesių terminas sumažintas
iki 12 mėnesių, įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas sumažintas nuo 180
dienų iki 90 dienų, 60 000 Lt kompensacija sumažinta iki 45 000 Lt ir sulygta, jog
ši kompensacija apims ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius ieškovo nuostolius.
Teismo nuomone paminėti įrodymai paneigia atsakovo atsiliepime nurodytus
teiginius, jog sutarties sąlygas vienašališkai ruošė
ieškovas, o atsakovas sutartį pasirašė prisijungimo
būdu. Teismas sprendė, kad turėdamas išskirtinę teisę bet kada nutraukti terminuotą
nuomos sutartį, atsakovas UAB
„JMA Kaunas“ buvo saistomas pareigos sumokėti
nuomotojui kompensaciją. Kadangi abi šalys yra verslininkai, atsakovai tokio
pobūdžio nuomos sutartis sudarinėjo ne vieną kartą ir turėjo galimybę naudotis
teisininkų paslaugomis, teismas konstatavo, jog atsakovui UAB „JMA
Kaunas“ pasirašius
sutartį ir prisiėmus pareigą sumokėti sutarto dydžio kompensaciją, ieškovas
patirtų nuostolių įrodinėti neturi. Sutikdamas su ieškovo paskaičiavimais dėl patirtų
125 864 Lt dydžio nuostolių ryšium su vienašališku sutarties nutraukimu,
teismas pažymėjo, kad sutartyje numatyta kompensacija yra tikėtina ir pagrįsta.
Teismas nurodė, kad prisiėmusi įsipareigojimus sutarties šalis negali
remtis tų įsipareigojimų nevykdymu vien todėl, kad tų įsipareigojimų vykdymas atsakovui
yra nenaudingas, nes tokia pozicija prieštarautų sąžiningam sutarčių vykdymo
principui, todėl sprendė, kad atsakovas
UAB „JMA Kaunas“ privalo vykdyti savo įsipareigojimus ir
sumokėti kompensaciją už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, o šiam
atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, prievolę subsidiariai turi įvykdyti
garantiją suteikęs asmuo.
Atsakovai apeliaciniu skundu (t.2, b. l.
53-59) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas
netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas,
nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) formuojama tokio
pobūdžio bylų praktika. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl nuomos
sutarties nutraukimo UAB „Gravera“ patyrė nuostolių, tačiau teisingai pripažino,
kad Sutarties 15.6 p. šalys nustatė 45 000 Lt piniginę kompensaciją, o ne baudą,
todėl reikalaujama atlyginti kompensacija priskirtina sutartinės civilinės
atsakomybės rūšiai, kuriai atsirasti reikalinga nustatyti tam būtinų sąlygų
visetą: 1) neteisėtą atsakovo veiką, 2) žalą (dėl neteisėtos atsakovo veikos atsiradusias
pasekmes); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir
4) atsakovo kaltę. Minėtų sąlygų visetas yra privalomas, nes pagrindinė
civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Teismas šių sąlygų nenustatė.
2. Kompensavimo
būtinumą (nuostolius) privalo įrodyti ieškovas, todėl jis, reikšdamas
reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, privalėjo įrodyti, kad patyrė realių
nuostolių, t.y. prarado turtą ar negavo pajamų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Be
to, patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir
neišvengiamomis, bet ne tikėtinomis išlaidomis. Ieškovas privalėjo suvokti, kad
jo elgesys (terminuotos sutarties pasirašymas) ir prisiimta rizika gali būti
nuostolingi jam pačiam, todėl šios aplinkybės, priešingai nei nurodė teismas,
patvirtina ne kompensavimo būtinumą, bet ieškinio nepagrįstumą. Teismas
neatsižvelgė į aplinkybę, kad nutraukus sutartį, 2009-06-01 buvo pasirašytas
nuomojamo nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo ieškovas
patvirtino, kad perduotas nuomotas turtas yra tvarkingas, tuo pripažindamas,
kad nuostolių dėl UAB „JMA Kaunas“ nuomos nepatyrė. Ieškovas nepateikė jokių
įrodymų ne tik dėl nuostolių realumo, bet ir dėl jų dydžio.
3. Teismas
pripažino, kad vienašališkas sutarties nutraukimas remiantis 15.6 p. buvo
teisėtas, todėl taikęs civilinę atsakomybę ir nenustatęs UAB „JMA Kaunas“
neteisėtų veiksmų, netinkamai pritaikė CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatas ir
nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos nuostolių atlyginimo bylose.
4. Teismui nenustačius
UAB „JMA Kaunas“ sutartinių įsipareigojimų netinamo vykdymo, priežastinio ryšio
bei kaltės, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Kadangi procesas
civilinėse bylose grindžiamas rungtyniškumo principu, teismas turėjo įvertinti
kiekvienos šalies pateiktus įrodymus, tame tarpe 2009-02-24 pranešimą,
2009-03-31 UAB „JMA Kaunas“ informacinį raštą, kurie patvirtina atsakovo
suinteresuotumą ir norą bendradarbiauti bei ieškovo atsisakymą kooperuotis
vykdant sutartį. Skundžiamame sprendime teismas akcentavo tik UAB „JMA Kaunas“
įsipareigojimus, tačiau nepasisakė dėl ieškovo veiksmų, kurie lėmė sutarties
nutraukimą CK 6.259 straipsnio taikymo prasme. Taigi teismas negalėjo remtis sutarties
15.6 p., kaip aplinkybe, sąlygojančia kompensacijos priteisimą, kadangi jis
buvo taikytas dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo, kurio rizika jam pačiam ir
tenka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 64-67) ieškovas prašo
apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
Apeliantas UAB „JMA
Kaunas“ pasinaudojo savo teise nutraukti terminuotą nuomos sutartį anksčiau
termino, tačiau nesumokėjo ieškovui sutarties 15.6 p. sulygtos visos 45 000 Lt
kompensacijos. Ginčydami šią prievolę, apeliantai nepateikė teismui faktinių
duomenų apie savo pardavimų sumažėjimą ir neįrodė ryšio tarp galimo pardavimų
sumažėjimo ir abiejų atsakovų nesugebėjimo vykdyti nuomos sutartimi prisiimtų
įsipareigojimų. Bylos duomenys įrodo, kad nuomos sutarties turinys šalių buvo
derinamas iš ir šalims žinomas iš anksto. Apeliantai teismui nepateikė jokių
naujų įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos
pirmosios instancijos teisme. Apeliantai skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovas
prašė priteisti nuostolius, bet ne netesybas, kadangi ieškovo reikalavimas grindžiams
ne nuostolių atlyginimu bet sutarties sąlyga ir atsakovo įsipareigojimu – sumokėti sulygtą kompensaciją už nuomos
sutarties nutraukimą prieš terminą. Ši kompensacija šalims buvo žinoma sudarant
sutartį. Nors apeliantai nesutinka su ieškovo nuostolių paskaičiavimu, tačiau tai
nereiškia, kad ieškovas jų nepatyrė arba patyrė mažiau. Dėl nuomos sutarties
nutraukimo ieškovas patyrė nuostolius, t.y. išlaidas nuomininko paieškai, kurių
dydį sudarė įprastas vieno mėnesio nuomos mokestis ir PVM; patalpų pritaikymo ypatingiems nuomotojo UAB „JMA Kaunas“
poreikiams; naujo nuomininko paieškos išlaidos; patalpų pritaikymas naujam
nuomininkui; negautų nuompinigių skirtumas,
iš viso 125 864 Lt. Tačiau ieškovo reikalavimas į pilną nuostolių
atlyginimą suvaržytas nuomos sutarties 15.6 p., kuris riboja maksimalią
atlygintiną nuostolių sumą 45 000 Lt. suma. Byloje taip pat nėra jokių duomenų,
kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Pats ieškovas nutraukti nurodytą terminuotą
sutartį anksčiau jos termino šiuo atveju iš viso negalėjo, nes tokia teisė jam
nebuvo suteikta nei sutartimi, nei įstatymu. Ieškovas savo iniciatyva
nereikalavo jokių naujų garantijų suteikimo galiojant 2008-01-10 sutarčiai, nes
buvo suinteresuotas terminuotą sutartį tęsti. Garantijų klausimas iškeltas tik
apeliantams reikalaujant naujų sutarties sąlygų ir patiems nurodant jų sunkią
finansinę būklę, tačiau šių aplinkybių apeliantai neginčija. Atsakovai
pasinaudojo sutarties jiems suteikta išskirtine teise nutraukti terminuotą
sutartį anksčiau termino ir nevykdo tos pačios sutarties prievolės šiuo atveju
sumokėti ieškovui sulygtą kompensaciją už sutarties nutraukimą prieš terminą,
todėl jokios ieškovo kaltės šiuo atveju nėra, nes ieškovas tik vykdo savo
teises ir prievoles, sąlygotas šalių pasirašyta sutartimi.
Apeliacinis skundas atmetamas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija
konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei
teisinių pagrindų.
Byloje kilo
ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinės prievolės
(kompensacijos išmokėjimo už vienašališką sutarties nutraukimą) nustatymo
tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Byloje
nustatyta, kad šalys – ieškovas UAB „Gravera“ ir atsakovas UAB „JMA Kaunas“
2008 m. sausio 10 d. sudarė nekilnojamojo turto (pastato su jo priklausiniais
ir žemės sklypu), esančių Studentų g. 2B, Kauno m., nuomos sutartį (toliau ir
Sutartį), nustatydamos 2 metų nuomos terminą ir nepaisant kitų Sutarties
nutraukimo pagrindų, įtvirtindamos atsakovo (nuomininko) teisę vienašališkai ir
nesikreipiant į teismą nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko, tai yra praėjus
12 mėnesių nuo šalių turto Perdavimo akto pasirašymo dienos, apie tai privalomai
įspėjus ieškovą (nuomotoją) prieš 90 kalendorinių dienų ir sumokėjus ieškovui per
5 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos 45 000 Lt dydžio kompensaciją
(įskaitant PVM, jei jis bus taikomas). Paminėto dydžio Kompensacija šalys
pripažino ieškovo tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, patirtus dėl vienašališko sutarties nutraukimo (Sutarties
7.1, 15.6 p., t.1, b.l. 12-24).
CK
6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra
dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius
teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar
asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų
atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, šalys, sudarydamos
sutartį, paprastai siekia įgyvendinti tam tikrus tikslus ir tenkinti interesus.
Sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios
autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose
teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant
pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų. Sutarties
šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip
pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus
atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato
imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji
tvarka, teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008).
Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą
vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikoma sutartinė civilinė
atsakomybė (CK 6.245
straipsnio 3 dalis). Netesybos yra sutartinės
atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų,
sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti
kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda,
delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo,
netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi, netesybos yra
prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę.
Netesybos gali būti nurodomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios
prievolės procentu (CK 6.70
straipsnio 1 ir 2 dalys,
6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Paminėtų
teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriklausomai nuo
Sutarties 15.6 punkte naudojamo
termino - „kompensacija“, akivaizdu, kad šalys už sutartinės prievolės
nevykdymą (nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko) susitarė dėl netesybų,
tai yra konkrečios pinigų sumos, nuomininkui vienašališkai nutraukus Sutartį
(CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Bauda yra netesybų rūšis ir, jeigu jos dydis
aptartas sutartyje, tai bauda kompensuoja minimalius nuostolius ir jų dydžio
įrodinėti nereikia, tuo tarpu kiti nuostoliai yra įrodomieji ir turi būti
įrodyti pagal jų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje R. J.firma „Tastos statyba” v. Kauno miesto savivaldybės administracija,
bylos Nr.
3K-3-62/2008). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad
šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia
įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos
laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali
būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta
civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr.
3K-7-304/2007). Todėl apeliacinio skundo 1, 2, 3 ir 4 punkto argumentai paminėtų
aplinkybių apimtyje yra nepagrįsti.
Pažymėtina ir
tai, kad remdamosi sutarčių laisvės principu, abi sutarties šalys buvo laisvos
susitarti dėl Sutarties vykdymo ir nutraukimo sąlygų, neprieštaraujančių
imperatyviosioms įstatymo nuostatoms,
taip pat ir dėl tam tikrų sutartinių santykių tikrumo bei civilinių santykių
stabilumo garantijų. Teisėtas sutarties nutraukimas gali turėti teisinių
padarinių ir sukelti šalims atitinkamus turtinius praradimus, atsiradusius dėl
sutarties neįvykdymo. Todėl tokius praradimus patyrusi šalis gali reikalauti
juos kompensuoti sutartyje numatytu būdu, taip pat ir netesybų forma. Teisėjų
kolegija įvertinusi Sutarties 15.6 punkte nustatytą netesybų dydį, mėnesinį
turto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčio dydį (18 559,49 Lt), kuris nebuvo
sumokėtas ieškovui nutraukus prieš laiką nuomos sutartį, galimas išlaidas naujo nuomininko paieškai ir
patalpų įrengimo išlaidas sprendžia, kad mažinti netesybas remiantis CK 6.258
straipsnio 3 dalimi nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad atsakovas UAB „JMA
Kaunas“, būdamas Sutarties projekto iniciatoriumi ir 15.6 punkto rengėju,
sutiko su iš anksto ir aiškiai apibrėžtu nuostolių dydžiu. Sutarties 15.6
punkto sąlyga nesuteikė ieškovui perdėto pranašumo ir nepažeidė sutarties šalių
lygiateisiškumo principo. Šalims dėl naujų nuomos sąlygų susitarti nepavyko
(t.1, b.l. 26-28, 90), o atsakovas, kaip minėta, ne tik neatsisakė sutarties
sudarymo, bet priešingai, buvo jos iniciatoriumi ir nereikalavo teismine tvarka
pakeisti Sutarties 15.6 punktą (CK 6.228 straipsnis), todėl apeliacinio skundo
argumentai dėl ieškovo vengimo
bendradarbiauti laikytini nepagrįstais.
Teisėjų
kolegija nesiremia apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 21
d. nutartis c/b 3K-3-331/2001; 2005 m. sausio 24 d. nutartis c/b Nr.
3K-3-66/2005; 2008 m. spalio 20 d. nutartis c/b 3K-3-529/2008), kadangi iš
esmės skiriasi nurodytų bylų faktinės aplinkybės ir ieškinio teisinis pagrindas:
šiose bylose buvo sprendžiami žalos atlyginimo klausimai, susiję su paskolos,
išlaidų produkcijos reklamai, sveikatos sužalojimo teisiniais santykiais, o
nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo, o atsakovas ginčijo savo pareigą
sumokėti netesybas (kompensaciją) pagal Sutartį.
Remiantis
išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė
pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį
skundą atmetus, iš atsakovų priteistinos 750 atstovavimo išlaidos ieškovui ir
10,91 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio
25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų UAB „JMA Kaunas“
ir UAB „Japoniškų markių automobilių centras“ po 375 Lt (tris šimtus
septyniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Gravera“ ir 10,90
Lt (dešimt litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo
dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Rūta Palubinskaitė
Algirdas
Remeika