Pranešėja Virginija Volskienė
Civilinė byla Nr. 2A-369-492/2008
Teisėja Rima Bražinskienė Procesinio
sprendimo kategorija:
121.15.;
121.18.;121.21.; 128.15.2.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teisėjų Dalios
Višinskienės, Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant
Deimantei Šernaitei,
dalyvaujant P. V. atstovei pagal įstatymą L. V. ,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo apelianto P. V. atstovės pagal įstatymą L. V. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje
byloje Nr. 2-7821-545/2007 pagal P. V. atstovės pagal
įstatymą L. V. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys
Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, V. V. ,
dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjo P. V. atstovė
pagal įstatymą prašė nustatyti, kad jos vyras P. V. nuosavybės
teisę į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ,
įgijo pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad AB „Vingriai“ 1982 m. skyrė P. V. gyvenamąją vietą bendrabutyje Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) . Jokios daiktinės teisės į šį butą nėra įregistruotos,
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodė, jog šis butas jai nepriklauso. Šio
buto patikėjimo teise nevaldo ir VĮ Valstybės turto fondas. Nurodė, kad bute
iki kreipimosi į teismą dienos yra priregistruotas V. V. ,
tačiau realiai nuo 2000 m. jis bute negyvena, jo neprižiūri, mokesčių nemoka.
Pareiškėjai mano, kad nėra kliūčių, numatytų CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įgyti
butą pagal įgyjamąją senatį, nes jie yra teisėti ir sąžiningi buto valdytojai
ir įgijėjai, nepertraukiamai ir viešai valdo butą daugiau nei 10 metų, niekas
kitas į šį teisių neturi.
Suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų
centras Vilniaus filialas nurodė, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą
Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nesant CK 4.69 straipsnyje
numatytų kliūčių įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį,
suinteresuotasis asmuo neprieštarauja, jei buto nuosavybės teisės bus
pripažintos pareiškėjams.
Suinteresuotasis asmuo V. V. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad AB „Vingiriai“
nuo 1984 m. buvo skyrusi suinteresuotajam asmeniui gyvenamąją vietą
bendrabutyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) .
Suinteresuotasis asmuo šiame bute gyveno iki 2000 m., o vėliau iš jo
išsikraustė dėl netoleruotino pareiškėjo elgesio. Nurodė, kad pareiškėjai
elgėsi nesąžiningai nurodydami, kad neva kiti asmenys neturi teisių į šį
nekilnojamąjį turtą, nes V. V. niekada nebuvo atsisakęs
savo teisių į butą, pareiškėjai užvaldė jį nesąžiningai, suinteresuotasis asmuo
turi teisę įgyti dalį nekilnojamojo turto pagal įgyjamąją senatį.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas
2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškimą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad iš
AB „Vingiriai“ rašto matyti, jog privatizuojant „Šlifavimo staklių“ ir
„Komunaro“ gamyklas, bendrabutis, kuriame yra butas, nebuvo įtrauktas į
privatizuojamus nekilnojamojo turto sąrašus, nes butai buvo atiduoti
privatizuoti gyventojams. Bendrabutis, esantis Vilniuje, liko neprivatizuotas.
Nors pareiškėjas ir valdo butą sąžiningai, teisėtai, tačiau jis neturi pagrindo
manyti, jog buto savininkas yra jis, nes valdo butą nuomos pagrindu. O tai
reiškia, kad pareiškėjas neatitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų. Tai, kad niekas neįregistravo nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą
nereiškia, kad buto nuomininkas P. V. po 10 metų gali šia
aplinkybe pasinaudoti ir įteisinti nuosavybės teises į jam nepriklausančią
patalpą, suprasdamas, jog bet kuriuo metu gali atsirasti teisėtas buto
savininkas.
Pareiškėjo P. V. atstovė
pagal įstatymą L. V. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –
ieškinį patenkinti: nustatyti, kad pareiškėjas P. V. pagal
įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad teismas priėmė
nepagrįstą sprendimą. Nuomos santykiai dėl buto nėra susiklostę, nes
pareiškėjas niekada nemokėjo nuomos mokesčio. Teismas nenurodė buto savininko,
todėl akivaizdu, kad nesat nuomotojo, nuomos santykiai neįmanomi. Teigė, kad
pareiškėjas ir jo atstovė nekilnojamąjį turtą valdė kaip savą, jį remontavo,
mokėjo mokesčius, todėl teismo išvada, jog pareiškėjai neatitinka CK 4.68
straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (daikto valdymo kaip savo ir suvokimo,
jog kiti asmenys neturi teisių į šį daiktą) yra nepagrįsta.
Pareiškėjo P. V. atstovės pagal įstatymą L. V. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad 1982 m. AB „Vingriai“ darbuotojams pareiškėjui P. V. ir suinteresuotajam asmeniui V. V. buvo
suteiktas gyventi kambarys bendrabutyje Vilniuje, kuris priklausė „Šlifavimo
staklių“ ir „Komunaro“ gamykloms. Privatizuojant šias gamyklas, bendrabučiai
nebuvo įtraukti į privatizuojamus nekilnojamojo turto sąrašus, nes buvo
parduodami (privatizuojami) gyventojams. Patalpos Geležinio Vilko 27-17,
Vilniuje, liko neprivatizuotos, nes jose gyvenę asmenys nesusitarė (l. 105).
Šių aplinkybių apeliantė neginčijo. Daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, nėra įregistruotos,
atlikti tik kadastriniai matavimai (l. 8-9).
Remiantis LR Butų privatizavimo įstatymo 2 str.,
kambariai bendrabučiuose, esantys valstybinio ir visuomeninio butų fondo
gyvenamuosiuose namuose, buvo pirkimo – pardavimo objektu. Pagal šį įstatymą (4
str.) buvo numatyta, kad savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės,
įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Remiantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 335 buvo
nustatyta, kad valstybinio turto
pirminio privatizavimo programose ir informaciniuose biuleteniuose į įmonių
įstatinį kapitalą neįtraukiamas žinybinį butų fondą sudarantis valstybinis
kapitalas. LR Vyriausybės 1992-05-29 nutarimu Nr. 410 (su vėlesniais pakeitimais)
buvo numatyta, kad valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos gali perduoti,
o miestų, rajonų valdybos privalo priimti į savo balansą neprivatizuotus
bendrabučius. Remiantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, patalpa, į kurią
siekia įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teises pareiškėjas, laikytina
valstybės (savivaldybės) nuosavybe. CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato, kad
įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar
savivaldybei priklausančius daiktus. Tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis
šios patalpos ir teisės į jas neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu,
nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK
4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-408/2007, kategorija 30.8). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nustatė, kad pareiškėjo naudojimasis kambariu kildintinas iš nuomos teisinių
santykių, ir nuosavybės teisė nepriklausomai nuo naudojimosi trukmės šiuo
pagrindu į valstybei (savivaldybei) priklausančią gyvenamąją patalpą įgyjamąja
senatimi negali atsirasti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo
pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1
p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio
proceso kodekso 325 straipsniu, 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m.
gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija
Volskienė
Teisėjai Dalia
Višinskienė
Henrichas Jaglinskis