Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-604-81/08
Teisėja J. Damulienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.4.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2008 m. lapkričio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei D. A., gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nuteistajai J. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuroro Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteista pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
LR BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str.5 d. l p. bausmės pagal LR BK 300 str. l d. ir 182 str. l d. apimtos ir paskirta subendrinta bausmė 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. visos šios bausmės iš dalies sudėtos, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolika) dienų.
LR BK 63 str. 4 d. pagrindu prie šios bausmės pridėta dalis Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nuosprendžiu bei 2008-09-03 šio teismo nutartimi paskirtos 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės, ją pakeitus laisvės atėmimu (LR BK 65 str. l d. l p. „a“ pp.), ir galutinė subendrinta bausmė J. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas R. G., o D. Ž. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J. B. 2005 m. lapkričio 19 d., tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), radusi J. V. vardu išduotą LR piliečio pasą, neturėdama teisėto pagrindo jį įgijo, laikė ir 2005-11-21 ryte ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą Jonavos pašto patalpose jį panaudojo, pateikdama pašto darbuotojai, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 302 str. 1 d.
Be to, J. B. 2005 m. lapkričio 21 d. ryte, laikotarpiu nuo 8 val. iki 12 val., tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama (duomenys neskelbtini) pašto patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo oficialų dokumentą – pašto perlaidos gavimo kvitą Nr. 6562, jame pasirašydama J. V. vardu, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, šį kvitą ir J. V. vardu išduotą LR piliečio pasą pateikė pašto darbuotojai Rasai Antanavičiūtei, kuri pagal pateiktus dokumentus išmokėjo jai 1000 Lt, taip J. B. apgaulės būdu įgijo J. V. priklausantį turtą – 1000 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai 1000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. l d.
Be to, R. G., D. Ž. ir J. B., veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val., iš negyvenamos sodybos kiemo, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, E. L. priklausantį turtą – automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai E. L. 1200 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendį ir paskirti J. B. pagal LR BK 302 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BK 300 str. l d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BK 178 str. 2 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. apimti ir skirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausiosios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 63 str. 4 d. pagrindu pridėti dalį Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nuosprendžiu bei 2008-09-03 šio teismo nutartimi pakeistos 90 parų arešto bausmės, ją pakeitus laisvės atėmimu (LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp.), ir galutinę subendrintą bausmę J. B. paskirti 2 (dvejus) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Apeliantas nurodo, kad, nustatant bausmės dydį, jis skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už sukčiavimą pagal LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės didžiausia riba – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, pagal 178 str. 2 d. – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo, 300 str. l d. – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, pagal 302 str. 1 d. – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 61 str. 3 d., pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. bausmės vidurkiai – 3 (treji) metai 15 (penkiolika) dienų, pagal LR BK 300 str. l d., 182 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų. Pagal nuteistajai kriminalinėje praeityje paskirtas bausmes galima konstatuoti, kad J. B. nepadarė jokių išvadų, nepasitaisė ir nesiruošia taisytis.
Nurodoma, kad teismas nustatęs, jog J. B. turi neišnykusį teistumą, ir įvertinęs, kad kaltinamoji padarė dvi apysunkes ir dvi nesunkias nusikalstamas veikas, atsižvelgdamas į sunkinančias aplinkybes, tai, kad automobilio vagystę padarė bendrininkų grupėje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas įtakojo nusikaltimo padarymą, lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padariusi nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą turtinę žalą, taip pat į tai, jog ji yra našlė ir išlaiko tris mažamečius vaikus, teismas paskyrė per švelnią – daugiau nei dvejais metais mažesnę pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę, pagal LR BK 300 str. l d., 182 str. 1 d. – 1 (vieneriais) metais ir 3 (trim) mėnesiais mažesnę negu vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad J. B. pati teismui nurodė, kad ji savo vaikų neaugina, jie yra Jonavos vaikų globos namuose.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.
Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau - LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamas bausmės nuteistajai J. B. skyrimo klausimas, todėl atitinkamai turi būti peržiūrėta bausmės skyrimo tvarka.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir apelianto apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajai švelnesnę nei baudžiamasis įstatymas numato vidurkį bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas tokią bausmę vadovavosi LR BK 61 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aukščiau nurodytas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. B. žymiai mažesnę, nei bausmės vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. Tačiau, LR BK str. 61 str. 2 d. įtvirtinta bausmės vertinimo norma yra bendrojo pobūdžio ir išsamiau reglamentuojama LR BK 61 str. 4 d., kurioje nurodoma, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nuteistoji J. B. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Šios aplinkybės pagrįstai pripažintos pagal LR BK 59 str. 2 ir 3 p. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistoji J. B. būtų aktyviai padėjusi išaiškinti nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistosios J. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes – automobilio vagystę padarė bendrininkų grupėje bei būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vadinasi, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistoji J. B. neatitinka LR BK 61 str. 4 d. numatytų kriterijų.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007-04-17 nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
LR BK 178 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, LR BK 302 str. 1 d. – iki 6 metų, LR BK 300 str. 1 d. – iki 3 metų ir LR BK 182 str. 1 d. – iki 3 metų. LR BK 62 str. yra įtvirtinta švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad, skiriant švelnesnę nei įstatymas numato bausmę už LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, taikyti LR BK 62 str. nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistoji būtų savo noru atvykusi ir pranešusi apie padarytas nusikalstamas veikas, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, kad nuteistoji J. B. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. yra našlė, auginanti tris mažamečius vaikus, jos vaidmuo automobilio vagystėje buvo antraeilis, nepaneigta, kad dokumento neteisėtą įgijimą, klastojimą ir sukčiavimą ji padarė kito asmens įtakota, nusikaltimais didelė žala nepadaryta. Tačiau, šios aplinkybės apima bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į kuriuos teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę, tačiau jos vertinamos kartu su visuma kitų aplinkybių, charakterizuojančių padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, ir yra svarbios sprendžiant, ar įstatymo numatyta galima bausmė šiuo atveju atitiktų bausmės paskirtį, nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. anksčiau teista laisvės apribojimo bausme, kurios nevykdė ir teismo nutartimi ši bausmė buvo pakeista areštu, vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau atitinkamai šių aplinkybių neįvertino, nes šios aplinkybės apibūdina nuteistosios realų pavojingumą visuomenei.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo individualizuoti bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, t. y. skiriant bausmę įvertinamas konkrečios nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės. Šiuo atveju įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, t.y. atsižvelgiant į tai, kad veikos buvo baigtos, kaltinamosios neteisėti veiksmai sukėlė realią grėsmę, pavojų visuomenės saugumui, teista už nusikaltimą nuosavybei, niekur nedirba ir neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltino, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog skiriama bausmė žymiai mažesnė už LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų bausmių vidurkius, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, nes įstatyme numatytos bausmės skyrimas būtų neadekvatus J. B. konkrečių veikų ir jos pavojingumui, todėl būtų pažeistas proporcingumo principas tarp siekiamų LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų ir priemonių. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. už LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas bausmė, žymiai mažesnė/laisvės atėmimo bausmės žemiausioji riba/ už baudžiamajame įstatyme numatytą sankcijoje vidurkį, yra nepagrįstai paskirta, nenurodant konkrečių motyvų .
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, nuteisė J. B. pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Šiose sankcijose nurodyta tik didžiausias leistinas skirtis terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas. Siekiant apskaičiuoti šios bausmės vidurkį, teismas vadovaujasi LR BK 50 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Vadinasi, skirtingai nei prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal kurį teismas orientuojasi individualizuodamas kiekvienu konkrečiu atvejų bausmę nuteistajam, yra pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. – 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 (penkiolika) dienų, o pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 15 (penkiolika) dienų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BK 54 str. 2 d. ir atsižvelgdama į tai, kad nuteistoji J. B. prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, automobilio vagystę padarė bendrininkų grupėje bei būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jos vaidmuo automobilio vagystėje buvo antraeilis ir nepaneigta, kad dokumento neteisėtą įgijimą, klastojimą ir sukčiavimą ji padarė kito asmens įtakota, nuteistajai J. B. skiria laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje nurodytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
Kolegija, skirdama bausmę LR BK 54 str. nustatyta tvarka, atsižvelgia į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir todėl sprendžia, kad mažesnė už įstatymo sankcijoje nurodytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmė realiausiai atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą ir įgyvendina individualizuotos bausmės tikslus.
Pirmosios instancijos teismo išvada dėl turinčių reikšmės bausmei skirti aplinkybių vertinimo ir tuo pagrindu paskirtos bausmės dydžio yra nepagrįsta, nes padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų šiuo klausimu bylos aplinkybių (LR BPK 20 str. 5 d.).Nuteistajai J. B. paskirta neteisingai, aiškiai per švelni bausmė , todėl nuosprendis keistinas – LR BPK 328str.2p.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a :
- Jonavos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą patenkinti;
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendį pakeisti: J. B., šiuo nuosprendžiu pripažintą kalta pagal LR BK 178 str. 2d. nubausti laisvės atėmimu 8 mėn.; pripažintą kalta pagal LR BK 302 str.1d. – laisvės atėmimu 6 mėn.; pripažintą kalta pagal LR BK 300 str. 1d.- laisvės atėmimu 6 mėn; pripažintą kalta pagal LR BK 182 str. 1d.-laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir skirti laisvės atėmimą 1/vieneriems/ metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. visas paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausiosios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir skirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str.4d., pridėti dalį Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nuosprendžiu bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nutartimi pakeistos 90 parų arešto bausmės, ją pakeitus laisvės atėmimu (BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp.), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1/vieneriems/ metams 9 mėnesiams.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina Cemnolonskienė
Teisėjai Romas Aikevičius
Kęstutis Dargužis