Civilinė byla Nr. e2-806-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00105-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.1.18.4; 3.4.4.1; 3.4.4.2; 3.4.4.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinitela“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eliuda“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – PayRay Bank, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vinitela“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Eliuda“ (toliau – ir atsakovė) restruktūrizavimo bylą.

2.       Pareiškime nurodė, kad atsakovės įsipareigojimai ieškovei kilo patalpų nuomos sutarties bei prekių pirkimo–pardavimo pagrindu. Atsakovės skola ieškovei 2024 m. liepos 5 d. sudarė 73 669,62 Eur, ji pradelsta ir didesnė nei 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA). Atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovė yra tinkamas subjektas inicijuoti atsakovei restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindu.

3.       Pareiškime paaiškinta, kad ieškovė įteikė atsakovei pranešimą, informuodama apie pradelstus įsipareigojimus ieškovei bei siūlydama spręsti mokumo atkūrimo klausimą susitarimais dėl pagalbos arba inicijuojant restruktūrizavimo bylą. Šalių bendravimo metu atsakovė informavo ieškovę, jog susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nurodė, kad yra gyvybinga, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, nėra jos nutraukusi ir siekia veiklą išlaikyti. Atsakovė pažymėjo, kad vien tik susitarimas su ieškove neišspręs kilusių finansinių sunkumų, todėl ji sutinka su ieškovės siūlymu inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2024 m. birželio 17 d., terminas susitarimams sudaryti buvo numatytas 15 dienų ir suėjo 2024 m. liepos 2 d. Per šį laikotarpį iš atsakovės gauta informacija apie vykdomą ūkinę-komercinę veiklą ir atsakovės sutikimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi, JANĮ nuostatos dėl atsakovės informavimo nepažeistos, teisė ieškovei kreiptis į teismą atsirado 2024 m. liepos 3 d.

4.       Pareiškime teigiama, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, kadangi ji negali įvykdyti visų įsipareigojimų ieškovei, be to, pati atsakovė informavo ieškovę, jog yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. 2024 m. liepos 3 d. duomenimis atsakovė neturėjo įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau 2024 m. liepos 2 d. turėjo 22 582,55 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetui. 2024 m. atsakovės atžvilgiu kreditoriai jau iniciavo 3 teisminius procesus. Nors ieškovė negali pateikti teismui daugiau objektyvių įrodymų apie atsakovės finansinius sunkumus, kadangi ieškovė tokiais finansiniais duomenimis nedisponuoja, tačiau tokius duomenis teismui gali pateikti pati atsakovė. 

5.       Pareiškime nurodyta, kad atsakovė yra gyvybinga, kadangi pagal viešus duomenis atsakovė 2024 m. liepos 2 d. turėjo 74 registruotus darbuotojus, įsiskolinimų VMI neturėjo, jos pajamos per 2023 m. sudarė 4 786 430 Eur. Be to, pagal viešus duomenis matyti, jog atsakovė yra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinę atskaitomybę už 2023 m., todėl paskutinių metų finansiniai duomenys gali būti nustatyti iš finansinių ataskaitų rinkinio. 2023 m. finansinius metus atsakovė užbaigė turėdamas 4 992 912 Eur turto (2 229 754 Eur ilgalaikis, 2 763 158 Eur trumpalaikis) bei 4 109 334 Eur įsipareigojimų kreditoriams. Visa tai leidžia daryti bent preliminarią išvadą dėl atsakovės gyvybingumo.

6.       Pareiškime pažymėta, kad atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto, jai nėra iškelta bankroto byla, nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka.

7.       Pareiškime paaiškinta, kad pagal viešus duomenis atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 2023 m. pabaigoje sudarė 4 109 334 Eur. Taip pat iš viešos informacijos nustatyta, jog atsakovė yra neskolinga VMI, turi didelį kiekį darbuotojų (74) bei yra skolinga Fondo biudžetui 22 582,55 Eur. Ieškovės manymu tik tolesnis veiklos vykdymas gali užtikrinti atsakovės pajamas, taip pat ir kitų kreditorių skolų grąžinimus, kadangi šiuo metu susikaupusios finansinės problemos gali būti išspręstos veiklos vykdymu, o ne įmonės likvidavimu. Neinicijuojant restruktūrizavimo bylos, tikėtina, kad atsakovės finansinė padėtis pablogės, taip pat ir ieškovės galimybės atgauti skolą galėtų pablogėti, kadangi banko sąskaitų areštai sutrikdys apyvartinių lėšų srautus, kiti kreditoriai imsis inicijuoti skolų prisiteisimo procesus, stabdydami ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Jei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovė galėtų subalansuoti finansinius srautus, turėdama galimybę vykdyti einamuosius mokėjimus bei tęsti veiklos vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Eliuda“ restruktūrizavimo bylą.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto, todėl šiuo atveju tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, kuriai esant gali būti iškelta restruktūrizavimo byla.

10.       Teismas nustatė, kad pagal teismui pateiktą balansą, kuris parengtas 2024 m. birželio 30 d., atsakovės turtas sudarė 4 857 277 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 2 094 950 Eur, trumpalaikis turtas – 2 758 814 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 440 948 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos, kuri parengta 2024 m. liepos 15 d., duomenimis, bendrovės nuostoliai sudarė 457 264 Eur. Atsakovės 1 024 356,00 Eur finansinį turtą sudarė UAB „TCH” akcijos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „TCH“ yra keliama nemokumo bylą, į tai, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įmonei nutarties priėmimo dienai nėra priimta, nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad šis turtas visiškai neturi vertės. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nurodyti paskutinio balanso duomenys leidžia padaryti išvadą, kad juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turimo turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti juridinio asmens nemokumo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nutarė, kad yra pagrindas išvadai, kad juridinio asmens nemokumas ateityje yra tikėtinas. Taigi, teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga, kuriai esant gali būti iškelta restruktūrizavimo byla.

11.       Teismas vertino, kad atsakovė vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepagrindė, kaip konkrečiai jos finansinės padėties pablogėjimą nulėmė karas Ukrainoje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl rinkos, kurioje veikia atsakovė, pokyčius (t. y. išaugusias medienos, jos transportavimo kainas ir pan.) ir jų ryšį su kartu Ukrainoje. Teismas taip pat vertino, kad atsakovė tik deklaratyviai, nepateikdama įrodymų teigia, kad turi galimybę atsiradusius finansinius sunkumus įveikti restruktūrizavimo proceso pagalba, kadangi pandemijos įtaka baigėsi, žaliavų kainos rinkose stabilizavosi, infliacija yra suvaldyta ir rinkose laukiamas palūkanų mažinimas.

12.       Teismas vertino, kad atsakovės pateiktas restruktūrizavimo plano projektas abstraktaus, formalaus pobūdžio, jame nėra numatyta jokių realių priemonių, kurios atstatytų bendrovės mokumą. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad tarpinis finansavimas neplanuojamas, naujas finansavimas neplanuojamas, išskyrus atvejus jei būtų poreikis naudotis gautinų sumų faktorizavimui, planuojama su turimais gamybiniais pajėgumais gamybos apimtis padidinti 20 procentų. Atsakovė visus pagrindinius savo pardavimus vykdo ir iki 2028 m. gruodžio 31 d. ketina vykdyti per savo dukterinę UAB „TCH”, kuriai inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Teismas vertino, kad restruktūrizavimo plano projekte numatyta tik tęsti bendrovės veiklą, tačiau nenurodoma, kokiomis priemonėmis bus atkurtas bendrovės mokumas, nes ūkinės-komercinės veiklos tęsimas iki šiol neužtikrino jos mokumo. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodė, kad restruktūrizavimo proceso metu planuoja didžiausią dėmesį skirti ne parduodamų gaminių kiekio didinimui, bet gaminių su didesne pridėtine verte gamybai, naujų klientų ir potencialių partnerių bei investuotojų paieškai, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jau nurodytas aplinkybes apie asortimento pokyčius, naujus susitarimus, ketinimų protokolus ir pan. Teismas, atsižvelgęs į restruktūrizavimo plano projekto visumą, vertino, kad restruktūrizavimo plano projekte nėra numatyta ekonomiškai pagrįstų priemonių, kurios padėtų stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė konkrečių prognozuojamojo pobūdžio apskaičiavimų, kokiu mastu, kokią konkrečią veiklą (naujų gaminių gamybą, naujų klientų ir potencialių partnerių bei investuotojų paieška) vykdant turėtų padidėti atsakovės pajamos ir pelnas, kokios būtų tokios atnaujintos veiklos vykdymo sąnaudos, kokiu būdu būtų užtikrinta, kad atsakovės skolos VSDFV ir kitiems kreditoriams ne didėtų, tačiau mažėtų, ir pan. Teismas vertino, kad nesant tokių duomenų, teismui nėra galimybių įsitikinti atsakovės nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu ir jų teigiamu poveikiu atsakovės finansinei būklei. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytas atsakovės gyvybingumo atkūrimo priemones teismas vertino kaip deklaratyvias, nepagrįstas objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis.

14.       Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ji yra gyvybinga JANĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nesant būtinosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, teismas netenkino pareiškimo iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Taurus fondas“ atskiruoju skundu prašo: pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. ir konstatuoti, kad UAB „Eliuda“ yra nemoki bei iškelti UAB „Eliuda“ bankroto bylą; priimti ir prijungti prie bylos teikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė kilo susipažinus su skundžiama nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovė yra nemoki bei iškelti bankroto byla, nustačius, kad egzistuoja bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, nepriklausomai nuo to, kad reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo nurodytas UAB „Vinitela“ pareiškime.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo atsisakyta pripažinti atsakovę nemokia, yra nepagrįsta ir neteisėta dėl šių esminių priežasčių: vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, teismas į atsakovės turto masę nepagrįstai įtraukė 1 024 356,00 Eur UAB „TCH” akcijų vertę; vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės neteisėtai neatspindėtų įsipareigojimų UAB „Taurus fondas“ ir galimai kitiems kreditoriams. Iš 4 857 277,00 Eur atsakovės vertės turto atėmus 1 024 356,00 Eur, kurie nurodomi kaip UAB „TCH” akcijų vertė, o prie įsipareigojimų pridėjus 1 724 919,21 Eur skolą bendrovei UAB „Taurus fondas“, gaunasi, kad bendrovės turtas sudaro 3 832 921,00 Eur, o skolos 6 165 867,21 Eur, t. y. skolos viršija turtą mažiausiai 2 332 946,21 Eur.

15.3.                      Atsakovė nepateikė duomenų, išskyrus balansą, kurie pagrįstų, kad jos turimų UAB „TCH“ akcijų vertė yra 1 024 356,00 Eur. Remdamasis tik atsakovės balanso duomenimis, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos bei nepagrįstai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti faktines aplinkybes, susijusias su tikrąja į balansą įrašyto turto verte. Pačios atsakovės vadovas pasamdytam auditoriui nesugebėjo pagrįsti ir įrodyti, kad UAB „TCH“ akcijų vertė yra 1 024 356,00 Eur. Be to, iš šios auditoriaus išvados papildomai matyti, kad auditorius nustatė, kad atsakovė nevykdo privalomos atsargų inventorizacijos.

15.4.                      Atsakovės pateiktuose finansinės apskaitos dokumentuose ir restruktūrizavimo plano projekte nėra atspindėtas, įvertintas ir aprašytas apie 1 724 919,21 Eur sudarantis UAB „Taurus fondas“ reikalavimas, kylantis ir vykdytinas iš nutrauktos 2023 m. gruodžio 8 d. Faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 8 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. sausio 29 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „Eliuda“ yra laidavusi kreditorei UAB „Taurus fondas“ už savo dukterinę bendrovę UAB „TCH”, kuriai yra taip pat keliama bankroto byla. Tai reiškia, kad atsakovės teismui pateikta informacija apie jos įsipareigojimus yra iš esmės neteisinga ir neatspindinti realios situacijos. Jeigu į atsakovės apskaitą būtų tinkamai įtraukti įsipareigojimai bendrovei UAB „Taurus fondas“ bei kiti finansiniai įsipareigojimai, finansinė atsakovės situacija (turto ir įsipareigojimų santykis) reikšmingai blogėtų. 

16.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB PayRay Bank prašo jį patenkinti. Nurodė, kad Bankas sutinka su atskiruoju skundu ir jame nurodytais motyvais.

17.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašo jį patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo atsisakyta pripažinti atsakovė nemokia, nepagrįsta ir neteisėta dėl šių esminių priežasčių: pirma, vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, teismas į atsakovės turto masę nepagrįstai įtraukė net 1 024 356,00 Eur UAB „TCH“ akcijų vertę; antra, vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės neteisėtai neatspindėtų įsipareigojimų UAB „Taurus fondas“ ir galimai kitiems kreditoriams.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, visiškai nevertino realios bendrovės turto vertės, formaliai nurodė, kad atsakovės 1 024 356,00 Eur finansinį turtą sudaro UAB „TCH“ akcijos. Juolab kad UAB „TCH“ yra keliama nemokumo bylą. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nevertino kreditorės UAB „Taurus fondas“ 1 724 919,21 Eur sudarančio reikalavimo, kylančio ir vykdytino iš nutrauktos 2023 m. gruodžio 8 d. faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 8 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. sausio 29 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės turimo įsipareigojimo, formaliai nurodydamas, kad nors trečiasis asmuo ir turi pagrindą reikšti reikalavimus atsakovei dėl prievolių nevykdymo, tačiau šis reikalavimai nėra atsakovės pripažintas ar patvirtintas teismo. Nors byloje nebuvo sprendžiamas bendrovės finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas, tačiau vertinant bendrovės turto ir turimų įsipareigojimų santykį, turėjo būti vertinama ir preliminariai žinoma bendrovės 1 724 919,21 Eur skola UAB „Taurus fondas“.

17.3.                      Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti juridinio asmens nemokumo, tačiau šią savo išvadą argumentavo vien tuo, kad juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turimo turto vertės. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl kitos savarankiškos sąlygos juridinio asmens nemokumui konstatuoti – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.

17.4.                      VSDFV Klaipėdos skyrius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų bei nurodė duomenis, kad 2024 m. liepos 17 d. atsakovės skola Fondo biudžetui sudarė 41 351,94 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2024 m. gegužės–birželio mėn., 297,99 Eur delspinigių bei tai, kad pati atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2024 m. gegužės 21 d. sumokėjo 3 000,00 Eur. Be to, remiantis 2024 m. rugsėjo 10 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui sudarė 62 558,70 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2024 m. gegužės-liepos mėn., ir 297,99 Eur delspinigių. Taigi, atsakovės skola Fondo biudžetui per 2 mėnesius išaugo net 21 206,76 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas bendrovės nemokumui konstatuoti (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis)

17.5.                      Teismui atsisakius atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, nėra objektyvaus pagrindo tikėtis, jog atsakovė yra pajėgi, vykdydama įprastą veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, todėl operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad juridinis asmuo yra nemokus, bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą net ir nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi pirmosios instancijos teisme buvo gauti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsiliepimai, kuriuose prašoma atsakovei iškelti bankroto bylą, teismas turėjo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, – spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir priimti šioje byloje papildomą nutartį – iškelti atsakovei bankroto bylą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

20.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl nemokumo bylos iškėlimo veiksmingumo ir bylos išnagrinėjimo rezultato 

21.       JANĮ nustato griežtus terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį, teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Įstatymu reglamentuojant ir nustatant griežtus nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti bendrovės, kuriai siekiama iškelti nemokumo bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020, 23 punktas).

22.       Sisteminis minėtų JANĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams.

23.       Taigi, nemokumo bylos iškėlimui, kaip ir visam nemokumo procesui, taikomas veiksmingumo reikalavimas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nemokumo bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Be to, remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, būtent teismas, vykdydamas nemokumo proceso teisėtumo kontrolę, turi užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, šį klausimą turi spręsti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio proceso tikslus, veiksmingumo reikalavimą.

24.       Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1f7eec10d68b11e8a3fadd00a256c61a?jfwid=1i6pw81l2). 

25.       Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas).

26.       Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022; 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-690-934/2024).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika (žr. šios nutarties 21–26 punktus), konstatuoja, kad tais atvejais, kai teismas atsisako iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, ta pačia nutartimi turi išspręsti ir klausimą dėl šios bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Apie ketinimą peržengti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo ribas teismas privalo informuoti bylos šalis iš anksto, taip suteikiant galimybę šalims išdėstyti savo pozicijas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Vinitela“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Eliuda“ iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.

29.       Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai ieškovės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y., nustačius, kad bendrovė nėra gyvybinga ir bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, teismas ne tik neinformavo bylos šalių apie ketinimą spręsti klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau, priešingai nei išaiškinta aktualioje teismų praktikoje (žr. šios nutarties 25–26 punktus), ta pačia nutartimi klausimo dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo nesprendė, juolab kad UAB „Taurus fondas“ bei UAB PayRay Bank prašė iškelti bendrovei bankroto bylą (3 t., b. l. 126–133; 148–158).

30.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nes pasisakė tik dėl dalies bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nors klausimas dėl to paties juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu, kompleksiškai įvertinant nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo sąlygas, numatytas JANĮ 21, 22 straipsniuose.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y., ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas).

32.       Nagrinėjamu atveju nustatytas procesinis pažeidimas (žr. šios nutarties 30 punktą), jį vertinant JANĮ bei formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 21–26, 31 punktus), negali būti laikomas formaliu, t. y. nedarančiu įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pirma, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nors sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą, tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo sąlygų vertinimas yra neatsiejamas ir turi būti vertinamas kompleksiškai, viename teismo procesiniame dokumente. Antra, nemokumo bylos (restruktūrizavimo ar bankroto) iškėlimo išskaidymas į atskirus procesus neabejotinai turėtų neigiamos įtakos nemokumo bylos iškėlimo trukmei (turėtų būti priimamos dvi nutartys, kurios galėtų būti skundžiamos apeliacine tvarka), o tai sudarytų prielaidas paneigti nemokumo proceso operatyvumo ir veiksmingumo tikslą, mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus kreditoriams. Trečia, teismas atlieka nemokumo proceso teisėtumo kontrolę ir esant poreikiui imasi veiksmų, reikalingų šio proceso veiksmingumui užtikrinti. Todėl aptariamos procesinės situacijos pateisinimas sudarytų prielaidas paneigti teisėjo vadovavimo procesui principą bei būtų sukuriamas teisinis neapibrėžtumas. 

33.       Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad klausimas dėl atsisakymo išskelti restruktūrizavimo bylą ir bankroto bylos iškėlimas turi būti išnagrinėtas kompleksiškai, viename teismo procesiniame dokumente, bei įvertinusi tai, kad šalys pirmosios instancijos teisme iš esmės nepasisakė dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo ir šio procesinės teisės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, kadangi nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021), nutaria skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

34.       Nors nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės savaime sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako ir dėl kai kurių restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų vertinimo.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų vertinimo

35.       JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti.

36.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti, todėl nesant bent vienos iš jų, restruktūrizavimo byla negali būti keliama.

37.       Pagal JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vieno iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

38.       Siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, visų pirma, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto dėl JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotės (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad i) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; ii) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

40.       Dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Teisės doktrinoje pažymima, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).

41.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Vinitela“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Eliuda“ iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, nusprendė, kad nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo, tačiau atsakovė neįrodė, kad yra gyvybinga, o byloje pateiktas restruktūrizavimo plano projektas yra abstraktus, formalaus pobūdžio ir jame nėra numatyta jokių ekonomiškai pagrįstų priemonių, kurios padėtų stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį.

42.       Apeliantė atskiruoju skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra negyvybinga, tačiau kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą tik dalyje, kuria buvo atsisakyta pripažinti atsakovę nemokia. Apeliantės nuomone, šiuo atveju bendrovė atitinka abi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytas alternatyvias sąlygas, kurioms esant bendrovė pripažįstama nemokia, t. y. atsakovė nevyko (negali vykdyti) savo įsipareigojimų kreditoriams ir atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Apeliantės argumentai yra grindžiami tuo, kad teismas, vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, nepagrįstai: i) į turto masę įtraukė 1 024 356 Eur UAB „TCH“ akcijų vertę; ii) neatsižvelgė į atsakovės galimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Taigi, esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančias aplinkybes, susijusias su bendrovės nemokumu.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, nevertino kai kurių teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

44.       Visų pirma, tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės turto sudėtį, jos išsamiau neanalizavo, nesiaiškino ilgalaikio ar trumpalaikio turto sudėties, faktinio disponavimo turtu, debitorinių skolų apimties, galimybėmis jas realiai susigrąžinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad bendrovės finansinį turtą (1 024 356 Eur) sudaro UAB „TCH“ akcijos, taip pat nesiaiškino, ar nurodyta UAB „TCH“ akcijų vertė atitinka realią jų vertę ir atitinkamai galėjo būti įtraukta į bendrovės finansinius atskaitomybės duomenis kaip suma, įeinanti į bendrovės turto vertę.

45.       Antra, nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bendrovės mokumą, vertino tik aktualius bendrovės finansinius duomenis, t. y. bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, tačiau teismas nevertino kitos alternatyvios JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant bendrovė pripažįstama nemokia, t. y. tai, ar atsakovė sistemiškai nevykdo (negali vykdyti) savo įsipareigojimų kreditoriams, ar turėjo tik laikinų mokumo sunkumų. Remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Taigi, nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išskirtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį, t. y. vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės.

46.       Trečia, teismų praktikoje pažymėta, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022, 34 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, be kita ko, nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, kad atsakovė turi mokestinių prievolių valstybei ir ši skola didėja– skola Fondo biudžetui 2024 m. liepos 2 d. sudarė 22 582,55 Eur (1 t., b. l. 33), o jau 2024 m. liepos 19 d. – 42 388,10 (1 t., b. l. 109; DOK-5625).

47.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo, padaryta neįvertinus ir neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

48.       Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su UAB „Taurus fondas“ ir Pay Ray Bank, UAB finansinių reikalavimų įtraukimu į bendrą įsipareigojimų apimtį, nes šie ir kiti argumentai bei su tuo susijusios aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, sprendžiant bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą ir vertinant bendrovės finansinę padėtį, tame tarpe finansinių įsipareigojimų apimtį.

49.       Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus (išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Eliuda“ (ne)pateiktas finansines ataskaitas ir dokumentus), kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (ne)iškėlimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėtų duomenų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiama, jų priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir tuo pačiu procesiniu dokumentu neišspręsdamas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė procesinį pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teisme ištaisyti nėra galimybės, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bendrovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (ne)iškėlimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

52.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Eliuda“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Taurus fondas“, juridinio asmens kodas 304104519, 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza