Civilinė byla Nr.3K-3-350/2006
Procesinio sprendimo kategorija 21.3; 75.4.1;
75.6.1; 125.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. prašymą suinteresuotam asmeniui R. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. M. nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimu santuoka, sudaryta 1978 m. liepos 29 d. tarp jos ir R. M., buvo nutraukta. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kitų sąlygų, kurios jau įvykdytos, buvo susitarta ir dėl to, kad R. M. per vienerius metus po santuokos nutraukimo nupirks jai (pareiškėjai) vieno kambario butą Elektrėnuose, ne bendrabučio tipo, ne pirmame ir ne paskutiniame aukšte, su atskira virtuve, tualetu, vonia, balkonu ir rūsiu, o minėto įsipareigojimo neįvykdęs – sumokės jai 28 000 Lt kompensaciją. Šios sutarties sąlygos iki šiol neįvykdytos. Pareiškėjos teigimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimas, kuriuo ši sutartis patvirtinta, keistini. Sutartis dėl jos suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir R. M. panaudotos apgaulės yra sudaryta nenaudingomis jai sąlygomis, o teismas, 2004 m. liepos 15 d. sprendimu patvirtindamas sutartį, pažeidė materialiąsias teisės normas. R. M. numatyta galimybė pasirinkti, kurį variantą (nupirkti butą ar sumokėti kompensaciją) vykdyti, priklauso tik nuo R. M. valios, o tai prieštarauja CK 1.68 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl ši sutarties dalis yra niekinė ir teismas neturėjo teisinio pagrindo ją tvirtinti (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnį turtas turi būti padalijamas natūra, tačiau pagal sutartį R. M. paliktas visas turtas, o jai (pareiškėjai) priteista piniginė kompensacija. Kompensacija (28 000 Lt) viršija buto vertę (25 955 Lt), todėl jai (pareiškėjai) turėjo būti paliktas butas. Be to, dalintinas turtas buvo butas, atliekantis ir būsto funkciją. Ji (pareiškėja) turi dukrą, kuri santuokos nutraukimo metu buvo pilnametė, tačiau mokėsi vidurinėje mokykloje, todėl pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį ji negalėjo būti palikta be gyvenamojo būsto. Kadangi Trakų rajono apylinkės teismas, 2004 m. liepos 15 d. sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalį, ši sutartis nebuvo įvykdyta, o, neįvykdžius sutarties laiku, dabartiniu metu, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jos įvykdymas negalimas. Šiuo metu buto, kokį sutartimi įsipareigojo nupirkti R. M., vertė yra žymiai didesnė nei 28 000 Lt. Pareiškėjos teigimu, šiandieną už tokią sumą ji jokio buto nenusipirktų. VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. (7.2./1147)s-6537 duomenimis, dabartiniu metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 100 Lt. Buto vertė padidėjo 14 145 Lt ir pusė šios sumos (7072,50 Lt) priklausytų jai (pareiškėjai), todėl kompensacija nuo 28 000 Lt turėtų padidėti iki 35 797,50 Lt, o R. M. priklausančios buto dalies vertė, atėmus jai (pareiškėjai) priklausančios buto dalies vertę (7072,50 Lt), sumažėtų iki 33 027,50 Lt. Pareiškėja taip pat nurodė, jog su ja gyvena dukra R. M., gim. 1986 m. birželio 12 d., kuri mokosi Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje. Dėl to abu tėvai privalo ją išlaikyti ir suteikti jai būstą iki 24 metu, kol ji mokysis. Kadangi butas jai (pareiškėjai) reikalingas labiau nei R. M., vietoj priklausančios piniginės kompensacijos jai paliktinas butas. Pareiškėja prašė teismo pakeisti 2004 m. liepos 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp jos ir R. M., bei Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta ši sutartis, ir išdėstyti jį taip: „Sutarties 5.1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 40 100 Lt. Sutarties ir sprendimo 6.1 punktą pripažinti negaliojančiu, nes sutartyje ir sprendime šis punktas išdėstytas du kartus. Sutarties ir sprendimo 7, 7.1 ir 8 punktus panaikinti ir suformuluoti naujus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus, išdėstant juos taip: 7.1. O. M. iš santuokos metu įgyto turto priklauso turto už 35 797,50 Lt; 8. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o vidutinė rinkos vertė 40 100 Lt, perduodamas O. M. nuosavybėn nuo šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo patvirtinimo teismine tvarka. Kitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus palikti nepakeistus“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Motyvuodamas priimtą sprendimą, teismas nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimo pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes įstatymas nesuteikia pirmosios instancijos teismui teisės revizuoti savo priimtų sprendimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas visa apimtimi, t. y. įskaitant ir sutarties sąlygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Šios taisyklės išimtis numatyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, galimybę keisti sutarties sąlygas siejant su tuo, kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama pakeisti. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje vardijamos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad įstatyme kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos ir pan.). Kadangi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš teismo sprendimo res judicata taisyklės, ši teisės norma neturėtų būti aiškinama plečiamai ir jos taikymas sutuoktinių turto padalijimo klausimams negalimas, nes šių sutarties sąlygų pakeitimas neatitiktų CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų, be to, turtas yra teisinės apyvartos objektas, todėl, keičiant atitinkamas sutarties sąlygas, galėtų būti pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai. Atkreipęs dėmesį į tai, kad sutarties ir teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimo 5.1 punkte apibrėžta, koks turtas yra įgytas santuokos metu ir yra dalintinas, o sutarties ir sprendimo 6.1 punktu išspręstas turto padalijimo klausimas, nurodant, kad po santuokos nutraukimo R. M. atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos reikalavimą pripažinti negaliojančiu 6.1 punktą, kaip išdėstytą du kartus, teismas pripažino nepagrįstu. Pareiškėjos argumentą, kad sutartis dėl jos suklydimo ir suinteresuoto asmens R. M. apgaulės sudaryta nenaudingomis sąlygomis, teismas atmetė tuo pagrindu, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nustatęs, kad pareiškėjos dukra R. M.yra pilnametė, todėl turi teisę pati kreiptis į teismą dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), teismas atmetė ir pareiškėjos argumentą, kad butas jai (pareiškėjai) labiau reikalingas, nei R. M., nes su ja gyvena jų dukra. O. M. ir R. M., pateikdami teismui tvirtini sutartį dėl santuokos nuraukimo pasekmių, savo susitarimu nusprendė, kad butas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam sutuoktiniui išmokama piniginė kompensacija. Pripažinęs, jog toks susitarimas įstatymo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) nepažeidžia, teismas laikė jį tinkamu. Įgyvendindami sutarties laisvės principą, O. M. ir R. M. susitarė ir dėl kompensacijos dydžio, kurį šalių susitarimu patvirtino teismas. Atmesdamas pareiškėjos argumentą, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra niekinė, nes sutartimi patvirtinta atidedamoji sąlyga išimtinai priklauso nuo R. M. valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis), teismas konstatavo, jog sutartyje nustatytas tik teisių ir pareigų atsiradimo momentas, o tai nėra atidedamoji sutarties sąlyga. Teismas taip pat pažymėjo, kad nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnis), todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriomis sutuoktiniai pasidalijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, po šios sutarties įsigaliojimo negali būti keičiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 23 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Pripažinusi, jog nagrinėjamu atveju grėsmės šeimos stabilumui nėra, nes O. M. ir R. M. santuoka jau yra nutraukta, jų dukra pilnametė, bei atsižvelgusi į tai, kad O. M. nenurodė, kuo bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka galėtų pažeisti ar pažeidė jos ir R. M. interesus, teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal CPK 540 straipsnio 1 dalį klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo teismas galėjo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nustačiusi, kad visos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindė savo prašymą, buvo išdėstytos jos pareiškime, kad buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys jos prašymą, o jokių liudytojų, kurių pagalba ji įrodinėtų reikšmingas bylai aplinkybes, apklausti O. M. neprašė, kolegija laikė nesant pagrindo pripažinti, jog bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka sukliudė teismu išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatų išaiškinimu, kolegija pažymėjo, kad tai, jog minėtoje CK normoje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, nepaneigia argumento, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies pagrindu yra galimas tik sutarties sąlygų dėl trunkamųjų teisinių santykių pakeitimas, o sąlygos dėl sutuoktinių turto padalijimo negali būti keičiamos nei dėl šioje normoje tiesiogiai nurodytų, nei dėl kitų aplinkybių pasikeitimo. Tokia išvada, kolegijos nuomone, seka sistemiškai aiškinant kitas CK Trečiosios knygos normas, taip pat CPK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo tvarką. Visus klausimus, dėl kurių sutuoktiniai privalo susitarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), privalo išspręsti teismas, priimdamas sprendimą tiek tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutikimu (CK Trečiosios knygos IV skyriaus antrasis skirsnis, CPK 539, 541 straipsniai), tiek nutraukiant santuoką kitais pagrindais (CK Trečiosios knygos IV skyriaus trečiasis ir ketvirtasis skirsniai, CPK 382, 385 straipsniai). Tačiau galimybė pakeisti teismo sprendimu nustatytas sąlygas numatoma konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose būtent tęstinio pobūdžio teisinius santykius (pvz., CK 3.72 straipsnio 11 dalis, 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimo, šio turto teisinio režimo ir pabaigos klausimus, galimybės, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo perspręsti buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimus nenumato.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai
Kasaciniu skundu pareiškėja O. M. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šioje teisės normoje išdėstytas sąrašas aplinkybių, kuriomis vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, nėra išsamus. Kasatorės teigimu, nagrinėjamos bylos atveju sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas nustatytu laiku bei per tą laiką įvykęs staigus butų kainų pasikeitimas ir yra esminis aplinkybių pasikeitimas.
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 538 straipsnio 5 dalies ir 540 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.68 straipsnio 4 dalį. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių R. M. įsipareigojo per vienerius metus nuo santuokos nutraukimo nupirkti jai (kasatorei) vieno kambario butą arba sumokėti 28 000 Lt kompensaciją. Teisė pasirinkti, kurį iš šių įsipareigojimų vykdyti, priklausė tik R. M., todėl pagal CK 1.68 straipsnio 4 dalies nuostatas ši sutarties dalis yra niekinė, o kadangi ji niekinė, R. M. jos ir nevykdė. Dabartiniu metu dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šios sutarties dalies įvykdymas negalimas, kas taip pat vertintina kaip pagrindas sutarčiai pakeisti.
Atsiliepimas į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negautas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Trakų rajono apylinkės teismas 2004 m. liepos 15 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos O. M. ir suinteresuoto asmens R. M. santuoką bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5.1 punktu O. M. ir R. M. susitarė, kad santuokoje įgytas ir dalintinas turtas yra trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina – 25 955 Lt. Sutarties 6.1 punktas nustatė, kad po santuokos nutraukimo šis butas nuosavybės teise atitenka R. M. Sutarties 7 punktas nustatė, kad po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios sutarties patvirtinimo, kaip kompensaciją už santuokoje įgyto bendro turto dalį R. M. įsipareigoja už savo lėšas nupirkti O. M. vieno kambario butą Elektrėnuose (ne bendrabučio tipo, ne pirmame ir ne paskutiniame aukšte, su atskira virtuve, tualetu, vonia, su balkonu ir rūsiu). Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad neįvykdęs sutarties 7 punkte numatytų įsipareigojimų, R. M. sumokės O. M. 28 000 Lt. Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad iki šios sutarties 7 punkto įsipareigojimų įvykdymo O. M. lieka gyventi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), <...>. Sutarties 7 ir 7.1 punktų sąlygos iki šiol neįvykdytos. Pareiškėja, motyvuodama esminiu aplinkybių pasikeitimu (žymiu butų kainų pokyčiu, dėl kurio už sutartimi sutartą jai išmokėtinos kompensacijos sumą ji nebegali įsigyti tokio paties buto, kokį sutartyje jai buvo įsipareigojęs nupirkti buvęs sutuoktinis), remdamasi CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, prašo pakeisti minėtas sutarties sąlygas dėl sutuoktinių turto padalijimo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalį, todėl priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.
CK. 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių <...> turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kito sutuoktinio sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas nustatytu laiku ir per tą laiką įvykęs staigus butų kainų pasikeitimas negali būti laikomi esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, tačiau minėtos aplinkybės galėtų būti pagrindas kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 538 straipsnio 5 dalies ir 540 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes negalėjo tinkamai ištirti visų bylos aplinkybių ir padaryti teisingų išvadų.
Bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu ir bylas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CPK 538 straipsnio 1 ir 5 dalys) teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks <...> sutuoktinių interesams. Pareiškėja O. M., teigdama, kad ši byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, kuo jos prašymo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka sukliudė pirmosios instancijos teismui išsiaiškinti visas reikšminas bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo rašytinio proceso tvarka, CPK 540 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Dėl to teisėjų kolegija antrąjį kasacini skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Kasatorė taip pat nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.68 straipsnio 4 dalį. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 ir 7.1 punktuose sutuoktiniai susitarė, kad per vienerius metus nuo šios sutarties patvirtinimo R. M. nupirks kasatorei už jai tenkančio turto dalį vieno kambario butą, o jeigu šio įsipareigojimo neįvykdys – sumokės 28 000 Lt kompensaciją. Kasatorės argumentas, kad sutarties įvykdymas išimtinai priklauso tik nuo R. M. valios (CK 1.68straipsnio 4 dalis), todėl toks sandoris yra niekinis, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Šioje sutartyje nėra atidedamosios sąlygos, o tik nustatytas teisių ir pareigų atsiradimo momentas, kas nėra atidedamoji sąlyga.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Janina Januškienė
Juozas Šerkšnas