Civilinė byla Nr. e2YT-5713-617/2023

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00501-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 

3.4.5.19

(S)

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. L. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. B. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. L. pareiškimu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po M. B. mirties (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje pareiškėjos D. L. atstovas adv. E.Urbonas prašė pareiškimą patenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja D. L. yra M. B. vaikaitė iš savo tėvo J. B. pusės. M. B. mirties dieną – (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. L. buvo nepilnametė, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. M. B. dar būdama gyva savo turtą perleido artimiesiems, M. B. artimieji žinojo, kad po M. B. mirties jokio nekilnojamojo turto nebuvo, todėl palikimo priėmimo klausimai nebuvo sprendžiami. Apie palikimą, atsiradusį po palikėjos M. B. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja sužinojo tik gavusi notarės pranešimą, t. y. ženklai vėliau po palikėjos mirties. Gavusi notarės pareiškimą apie palikimą – kompensaciją už grąžintiną nuosavybę, pareiškėja kreipėsi dėl pareiškimo teismui parengimo. Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekciją yra pradėjusi paveldėjimo veiksmus dėl galimo M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, kiti suinteresuoti asmenys taip pat neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Pareiškėja dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, todėl prašo pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo J. B. su pareiškimu sutiko.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ( toliau – ir NŽT ) pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( toliau – ir VMI ) prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI yra pradėjusi paveldėjimo veiksmus dėl galimo M. B. turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau teismui nustačius pagrindą pareiškimą patenkinti, pareiškimo patenkinimui neprieštarautų.

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad D. L. ( pavardė iki (duomenys neskelbtini)santuokos ( įrašo Nr. 429 ) – B. ), gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo įrašas Nr. 62 ) yra M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė iš savo tėvo J. B. pusės.

Iš VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos matyti, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus.

Iš Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės 2023-02-23 rašto matyti, kad Švenčionių rajono 2-ojo notarų biure yra pradėta M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo byla ir, kad D. L., kaip antros eilės įpėdinei pagal įstatymą siūloma kreiptis į notarą bei išaiškinama teisė kreiptis į teismą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Iš NŽT 2019-10-11 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B. matyti, kad M. B. yra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,53 ha žemės, kompensuojant pinigais už 1,53 ha žemės, kurios vertė 366,77 €, žemės vertė indeksuota iš 1,6 koeficiento, ir sudaro 538,83 € sumą.

Iš VMI 2022-09-05 rašto, adresuoto NŽT, matyti, kad VMI yra pradėjusi paveldėjimo veiksmus po M. B. mirties.

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus M. B., įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2005-10-27 ir yra praleistas. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 straipsnio 1 dalis ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ( CK 1.5 straipsnis ). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017 ).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. L. yra palikėjos M. B. vaikaitė ir antros eilės įpėdinė pagal įstatymą ( CK 5.11 straipsnio 1 dalis 2 punktas ).

Palikimo atsiradimo metu – (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 17 metų 7 mėn. amžiaus, t. y. buvo nepilnametė ir neturėjo visiško civilinio veiksnumo ( CK 2.5 straipsnis, CK 2.7 – 2.8 straipsniai ). Apie palikimą – piniginę kompensaciją, atsiradusį po M. B. mirties, pareiškėja D. L. sužinojo tik 2023 m. vasario pabaigoje, gavusi Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės 2023-02-23 pranešimą apie pradėtą paveldėjimo bylą. Paveldėjimo byla užvesta pagal suinteresuoto asmens VMI pareiškimą. Pareiškime nurodytais duomenimis ir pareiškėjos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad M. B. dar būdama gyva savo turtą perleido artimiesiems, todėl M. B. mirus (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo klausimai nebuvo sprendžiami. M. B. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – sūnus J. B., atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka, suinteresuotas asmuo – VMI, nors yra pradėjusi paveldėjimo veiksmus dėl galimo M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau pareiškimo patenkinimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo – NŽT taip pat neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Nurodytų aplinkybių visuma, t. y. tai, kad pareiškėja D. L. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo nepilnametė ( 17 m. amžiaus ), pareiškėjos įstatyminis atstovas – tėvas J. B., neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo, atsiradusio po savo motinos ir pareiškėjos senelės M. B. mirties, priėmimo, sudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl teismas pareiškėjos D. L. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti tenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578  straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

n u t a r ė :

D. L. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti D. L. praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. B. mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij