Baudžiamoji byla Nr. 1-508-1140/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23006-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.2

      (S)

T E L Š I Ų  A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

sekretoriaujant Linai Erlickienei,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Sauliui Ženteliui,

nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, galutine 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio
1 dalį (2 epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2020 m. birželio 13 d., apie 00.10 val., sode, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 prom. neblaivumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia, suėmė rankomis už kaklo nukentėjusįjį A. S. ir pradėjo smaugti, bei sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, taip  sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020 m. lapkričio 12 d., apie 1.30 val., Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, važiuojančio mikroautobuso „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, be aiškios priežasties, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam nepilnamečiui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais smurtaudamas, padarė nukentėjusiajam A. V. kraujosruvas kaktos ir krūtinės srityse, kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio
1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai. Dėl smurto nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas draugą sode. Šalia esančiame sode vakarojo kita kompanija. Buvo išgėręs, nepamena koks buvo girtumas. Atėjęs prie nukentėjusiojo kompanijos prisėdo. Konfliktas kilo dėl merginos, kai ši atsisėdo jam ant kelių. Nukentėjusiajam tai nepatiko. To žmogaus nepažinojo. Apsikeitė smūgiais vienas kitam. Nukentėjusiajam padėjo jo draugai. Gal ir sudavė nukentėjusiajam, lyg ir stūmė. Nukentėjusiajam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Gali būti, kad jį smaugė ir sudavė kumščiu į veido sritį. Suduotą smūgį įvertina 5 balais iš 10. Savo veiksmus vertina blogai. Visi buvo neblaivūs. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl atvejo Jurbarko rajone yra iš dalies teisingi, nes jis taip pat buvo sužalotas. Prašė pareigūnų, kad nuvežtų į ligoninę, ranka buvo išnerta, petys. Pareigūnai jo nevežė, todėl jis pretenzijų ir neturėjo. Tuomet nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl jo veiksmų yra teisingi, galima jais remtis. Jei būtų buvęs blaivus, jei nebūtų kilusios pretenzijos, taip nebūtų įvykę. Alkoholis gal turėjo įtakos jo veiksmams. Jo įmonė užsiima siuntų vežimu į užsienį. Įmonės pajamos per savaitę vidutiniškai 2–3 tūkstančiai, per mėnesį apie 5–6 tūkstančius. Sumoka vairuotojams, kitas išlaidas ir jam lieka apie 2000 Eur.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl smurto nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu R. M. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. jis iš Kauno atvažiavo pas draugus į Greičių sodus, esančius Jurbarko rajone. Ten jis vartojo alkoholį, jautėsi apgirtęs, bet visas aplinkybes atsimena. Prieš vidurnaktį, jis nuėjo į priešais draugų esantį sodą, kuris buvo už kokių 20 metrų. Ten taip pat buvo kompanija, kuri šventė gimtadienį. Jis pasveikino jubiliatą, pakilnojo jį 23 kartus, išgėrė šampano. Vienas iš jaunuolių, kuris buvo aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, dėvėjo baltos spalvos marškinėlius ir juodas kelnes, stovėjo prie jo. Jis norėjo jį apsikabinti per pečius ir uždėjo jam ant kaklo ranką. Šis jam pasakė, kad jis nuo jo atstotų. Tada supykęs rankomis suėmė jam už kaklo. Jaunuolis, matyt, išsigando ir jį nuo savęs pastūmė. Kadangi buvo neblaivus, tai jie apsistumdė. Sudavė vieną kartą ranka tam jaunuoliui per veidą. Jis buvo atėjęs be jokių piktumų, bet dėl girtumo įvyko konfliktas. Po susistumdymo jam dingo telefonas, bet jis jį rado pievoje, matyt, buvo pametęs. Kiek sode tiksliai buvo jaunuolių, jis pasakyti negali, bet apie 6 asmenis tikrai. Į kaimynų sodą nuėjo vienas, be draugų. Jis ėjo ieškoti savo draugo ir galvojo ten jį ras. Kai jis grįžo atgal, rado uždarytus vartus, todėl pasiėmė plaktuką ar kirvuką. Norėjo su juo atsidaryti vartus. Priėjus prie vartų, jį atgal į sodą grąžino jo draugas. Jis kirvuku nieko nenorėjo išgąsdinti, su juo nieko nedarė, tik atėjęs jį numetė prie vartų. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Dėl konflikto jis jokių pretenzijų niekam neturi. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Su nukentėjusiuoju A. S. susitaikė, jam padarytą žalą atlygino, todėl prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti 
(1 t., b. l. 86–89; 92–95)

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje dėl smurto nepilnamečio A. V. atžvilgiu parodė, kad konfliktas įvyko, nes dingo jo rankinė su pajamomis. Autobusiuke visur ieškojo, niekur nerado, o kai pradėjo aiškintis, atsirado po jo sėdyne. Važiavo tik du keleiviai. Tarp jų buvo moteris, kuri važiavo į D. Gal ir galėjo būti 2020 m. lapkričio 12 d., tiksliai nepamena. Viskas vyko autobusiuke važiuojant iš Anglijos į Lietuvą. Dviese su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Atsikėlęs nerado savo rankinės, pradėjo aiškintis, kur ji prapuolė. Su nukentėjusiuoju susistumdė, gal ir sudavė keletą smūgių rankomis. Smūgių buvo keletas, du ar trys, tiksliai nepamena į kurią kūno sritį sudavė. Nukentėjęs išlipo iš autobusiuko ir nubėgo į degalinę. Jis sakė nukentėjusiajam, kad viskas gerai, kad važiuotų kartu į Lietuvą. Tai buvo netoli Lietuvos sienos. Jie tarpusavyje susistumdė, nukentėjusysis išlipo, tuo viskas ir baigėsi, jie išvažiavo. Nei jis, nei vairuotojas nežinojo, kad nukentėjęs yra nepilnametis, nes būtų reikėję sutikimo važiuoti į užsienį. Iš išvaizdos nukentėjusysis atrodė pilnametis. Nukentėjusysis jį stūmė atgal. Jis pakėlė ranką, todėl jam sudavė kelis smūgius. Jis sakė, kad neėmė rankinės. Rankinėje buvo ženkli suma pinigų, dokumentai, banko kortelės. Kelionės metu išgėrė vieną butelį viskio, kurį nupirko kelte. Aplinkybė, jog buvo išgėręs, neturėjo įtakos jo veiksmams, nes ir blaivus, neradęs savo daiktų, būtų pasielgęs taip pat. Autobusiukui prie degalinės prilėtėjus, nukentėjusysis nieko jiems nesakęs išlipo. Jie jo palaukė 10–15 minučių. Jo niekur nebuvo matyti, nei degalinėje, nei šalia jos. Gal jis į krūmus pabėgo, nežino. Telefoną jis buvo palikęs mašinoje. Tą naktį, kai paliko nukentėjusįjį, juos Lenkijoje sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos apklausę, nurodė važiuoti iš paskos. Kitame pareigūnų automobilyje buvo nukentėjęs, jam atidavė dokumentus, telefoną, daiktus. Pareigūnai nesulaikė, leido jiems važiuoti. Pareigūnai išvežė nukentėjusįjį į ligoninę ištirti, kas jam yra. Svarstė, jog nukentėjusysis ieškojo kažkokių priežasčių, bet ligoninėje nieko nenustatė. Tuomet nurodė sudavęs jam tris ar keturis smūgius, gal ir galėjo būti sveikatos sutrikdymas, po to įvykio nukentėjusiojo nematė. Siūlė nukentėjusiajam 1000 eurų, kad pabaigti tuos procesus, bet jo netenkino. Jei jis nori teismo, tai kiek teismas priteis, tiek sumokės. Jei priteis 2000 eurų, sumokės. Savanoriškai sutiktų atlygintų 1000 eurų. Po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjo tik apklausoje nuotoliniu būdu, akistatoje. Sumą, kuria sutinka mokėti, siūlė nukentėjusiajam prieš važiuojant į policijos komisariatą. Nukentėjusysis su juo nenorėjo net kalbėti. Jis nukentėjusiojo neatsiprašė. To konflikto nebūtų buvę, jei nebūtų dingusi jo rankinė su dokumentais ir pinigais. Konfliktines situacijas sprendžia kalbant. Įvykio metu jis pakeltu tonu, agresyviai pradėjo rėkauti. Jie susistumdė, nekontroliavo savęs ir sudavė tuos smūgius. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis išsigando. Sakė jam, kad viskas tvarkoj, gerai, važiuojam į Lietuvą. Iš dalies pripažįsta savo kaltę. Smurtas negerai, po įvykio nevartoja alkoholio. Per akistatą sakė, kad nepažįsta nukentėjusiojo, nes jo neatsiminė, kol jis nepaaiškino, kas jis toks. Tuomet nurodė, jog pripažįsta, kad sudavė ne mažiau kaip du smūgius nepilnamečiui A. V.. Pripažįsta, kad vartojo alkoholį. Padarė išvadas, nebevartoja alkoholio, gailisi savo veiksmų. Sutinka, kad atlyginti 1000 eurų žalos.

Teisminio nagrinėjimo metu dėl pareikšto civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis nepilnametis A. V. parodė, kad civilinį ieškinį pateikė todėl, kad kaltinamasis nepaskambino, neparašė, neatsiprašė. Patyrė didelę tiek smurtinę, tiek psichinę žalą. Pažymėjo, kad net ir dabar matydamas kaltinamąjį teisme, jo bijo, jam dreba rankos. Buvo paliktas Lenkijoje, jo net nelaukė. Kaltinamasis susiginčijo su vairuotoju. Tik sustojus automobiliui, pradarė duris ir pabėgo į degalinę, kur darbuotojos angliškai paprašė iškviesti policiją. Atvykusi policija matė jo sužalojimus ir nusprendė pristatyti jį į ligoninę. Jie mikroautobusu jau buvo išvažiavę. Kaltinamasis teigia, kad dėl piniginės kilo konfliktas, tačiau išties ne dėl piniginės. Kaltinamasis buvo persigėręs, pradėjo smurtauti, priekabiauti, stumdyti, mušti, tuščiu buteliu gąsdino trenkti į galvą. Toliau važiuojant mikroautobusu smurtavo. Vairuotojas viską puikiai matė, bet negalėjo sustoti. Kai tik galėjo sustoti, sustojo ir jis pabėgo. Kartu vykusi moteris bandė jį stabdyti, sakė, kad jis nelįstų prie jo, nemuštų. Tuomet kaltinamasis pradėjo gąsdinti ir tai moteriai. Jis buvo labai išsigandęs ir tuo metu galvojo, kad niekada nebegrįš į Lietuvą. Kaltinamasis jį gąsdino, kad jei grįš į Lietuvą, tai jis grįš stipriai sužalotas. Po šiai dienai viską jaučia. Pabrėžė, kad šios patirties ne kartą skrido pas sesę į Angliją, bet dabar į mikroautobusą nebesėstų, nes jam baisu ten sėdėti. Po to įvykio bijo sėsti į nepažįstamų automobilius ir nurodo, kad jau geriau skris lėktuvu, nes lakūnas neateis ir nepuls smurtauti, kaip darė šis asmuo. Patyrė fizinius sužalojimus, nes kaltinamasis daug kartų kumščiu trenkė jam į galvą, jį smaugė, koja spyrė į šonkaulius, trenkė į krūtinę. Ėjo pas šeimos gydytoją, nes mažiausiai 2 savaites stipriai skaudėjo šoną, šonkaulius. Dėl nurodytų priežasčių, palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 eurų. Po įvykio mama susiskambino ir sumokėjo vairuotojui, kad parvežtų jį iš Lenkijos į Lietuvą. Po kelių dienų vairuotojas parvežė. Mama už tai papildomai sumokėjo 100 eurų. Jokių dokumentų už papildomai sumokėtus pinigus, už parvežimą, niekas nedavė. Lenkijos ligoninėje praleido 2 ar 3 paras. Pradžioje darė tyrimus, o vėliau ten buvo, nes nebuvo kur dingti. Niekas neatvažiavo jo pasiimti, neturėjo nei daiktų, nei telefono, nei dokumentų, nei pinigų. Kai pabėgo, nieko su savimi nepasiėmė. Visi jo daiktai liko mikroautobusiuke. Kitą dieną policijos pareigūnai atvežė jo telefoną, kurį rado mikroautobusiuke. Pabėgęs iš mikroautobusiuko bėgo į degalinę. Paprašė degalinės darbuotojos paskambinti į policiją, ten paprašė pagalbos. Po įvykio Lietuvoje buvo pas šeimos gydytoją, nes labai stipriai skaudėjo šoną. Papildomai pažymėjo, jog kaltinamasis žinojo, kad yra nepilnametis. Su savimi turėjo raštišką sutikimą. Ties Anglijos ir Prancūzijos siena parodė pasą ir sutikimą. Jis buvo nepilnametis. Lenkijos ligoninei turėjo sumokėti 500 zlotų. Dar negavo sąskaitos, bet ją reikės apmokėti. Kaltinamasis neatsiprašė, su kaltinamojo advokatu dėl turtinės žalos atlyginimo kalbėjo. Nors po įvykio praėjo dveji metai, vienodai atsimena aplinkybes. Nežino, kodėl mama nepaminėjo, jog papildomai vairuotojui sumokėjo 100 eurų, kad jį parvežtų. Mama viską tvarkė ir su advokate kalbėjo. Ieškiniu prašo 2000 eurų, nes tai padengia visas jo išlaidas ir patirtą žalą. Prašoma priteisti tokia suma, kokia padengia visą jo patirtą vargą. Šiuo metu nedirba, pajamų negauna.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK
291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo R. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, be paties kaltinamojo prisipažinimo bei duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos prieš A. S.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtintas prokuroro 2022 m. liepos 13 d. nutarimas atnaujinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 20 d. nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23006-20 įtariamojo R. M. atžvilgiu (1 t., b. l. 121–126, 152–153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2020 birželio 13 d., apie 00.10 val. buvo soduose, esančiuose Jurbarko rajone, Greičių kaime, kur su draugais šventė gimtadienį, kai pas juos atėjo jam nepažįstamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs vyriškis, kuris jį užpuolė. Vyriškis suėmė rankomis jo kaklą ir pradėjo jį smaugti bei sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Dėl vyriškio fizinio smurto rimtų sužalojimų nepatyrė, tik pajuto fizinį skausmą. Soduose šventė Ž. K. gimtadienį, jo senelių sode iš viso gimtadienio šventėje dalyvavo apie 8-9 žmonės. Įvykį, kurio metu jį mušė vyriškis, matė ir gali paliudyti M. B., M. V., A. G., M. P., K. G., K. A. ir I. O.. Taip pat draugai sakė, kad vyriškis turėjo kirvį, nors jis pats kirvio nematė. Kirviu jam smūgių nesudavė. Civilinio ieškinio nereikš, materialinių nuostolių nepatyrė. Į medikus nesikreipė. Konflikto metu juto tik fizinį skausmą ir išgąstį. Su R. M. susitaikė, padarytą žalą jis atlygino. Pretenzijų jam neturi, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 22–25, 34–36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. K. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. Jurbarko rajone, Greičių kaime, seneliams priklausančiame sode, šventė savo gimtadienį. Į gimtadienį buvo susikvietęs draugus: M. B., M. V., A. G., K. G., M. P., K. A., I. O. ir A. S.. Jiems būnant lauke prie pavėsinės prie jų atėjo kažkoks nepažįstamas vyriškis, kaip nustatyta – R. M.. Kada jis atėjo nematė. Atėjęs R. M. sakė, jog galvojo, kad čia yra jo brolis, todėl jis atėjo. Pradžioje atėjęs vyriškis nebuvo piktas ar agresyviai nusiteikęs. Jis pasveikino jį su gimtadieniu. 00.00 val. jie gėrė šampaną, vyriškis buvo su jais kartu. Ką jis gėrė negali pasakyti, jis kažką atsinešė pats. Tada vyriškis paėmė butelį šampano ir jį aplaistė. Jis nuėjo į namelį persirengti ir R. M. tuo momentu supyko, pradėjo agresyviai elgtis. Viso to jis nematė, apie tai jam pasakojo draugai. A. S. sakė, kad tas vyriškis jį apsikabino iš nugaros, o jis jam liepė paleisti. Po to vyriškis A. S. sugriebė rankomis už kaklo ir pradėjo jį smaugti bei kumščiu sudavė vieną kartą į veidą. Kai jis išėjo persirengęs laukan, girdėjo kaip vyriškis šūkavo: „ateikit vaikėzai dabar jus išskersiu“. Supratęs, kad kažkas yra blogai, jis iškvietė policijos pareigūnus ir ėjo jų atvažiuojant pasitikti. Grįždamas su pareigūnais pamatė keliuku einančius link sodo savo draugus. Kai vyriškis atėjo su kirviu, nematė. Tik iš draugų žino, kad vyriškis grįžęs su kirviu ieškojo A. S.. Matė kirvį numestą prie vartų. Kirvį atėjęs pasiėmė kažkoks to vyriškio draugas. Jis ir jo draugai buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Šio įvykio metu jis jokių sužalojimų nepatyrė, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 39–42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad įvykio dieną buvo Jurbarko rajone, Greičių kaime, pas draugą Ž. K. sode, kur šventė jo gimtadienį. Dar buvo A. S., M. V., A. G., M. P., K. G., K. A. ir I. O.. Apie 00.00 val. į sodą atėjo kažkoks neblaivus nepažįstamas vyriškis. Vėliau sužinojo, kad jo vardas R., kaip nustatyta – R. M.. Pradžioje jis buvo neagresyvus. Matė, kaip tas vyriškis paėmęs butelį šampano juo apipylė Ž. K.. Kadangi Ž. K. buvo visas šlapias, jis nuėjo į sodo namelį persirengti. Kiti liko lauke. Jie su R. M. bendravo gražiai. Matė, kaip jis priėjęs bandė per pečius apsikabinti A. S., bet A. S. jam pasakė, kad jis jo neliestų. Mano, kad dėl to R. M. galėjo supykti. Jis ranka apkabino A. S. kaklą, o šis bandė išsilaisvinti. Jis su M. V. priėjo prie jų, nes matė, kad R. M. piktai nepaleidžia A. S.. Jie jam sakė paleisti A. S. ir bandė jį nuo A. S. atplėšti. Ar R. M. sudavė smūgį A. S. į veidą, jis nematė. Jie ten dar stumdėsi. Kai A. S. išsilaisvino, R. M. juos keikdamas įvairiais žodžiais nuėjo link savo draugų. Tada A. S. su A. G. išėjo iš sodo teritorijos pasivaikščioti. Jis taip pat su jais truputį pasivaikščiojo ir grįžo į sodą. Grįžtant į sodą sutiko K. G., kuris pasakė, kad R. M. grįžo su kirviu. Dėl to jie bėgo toliau nuo sodo pagrindiniu keliuku. Matė, kaip R. M. rankose turėtu kirviu mosikavo. Merginos buvo pasislėpusios sode. R. M. parsivesti atėjo kažkoks jo draugas. Jie konfliktavo, nes R. M. neklausė, nenorėjo eiti su draugu. Kirvį paėmė tas draugas ir nusinešė atgal į savo sodybą. Netrukus į sodą atvažiavo policija. Policiją iškvietė Ž. K.. Policijos pareigūnai R. M. išsivežė. Jis nepatyrė jokių sužalojimų, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 45–48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. vakare nuvyko pas draugą Ž. K. į sodą esantį (duomenys neskelbtini), švęsti jo gimtadienio. Ten buvo ir daugiau jo draugų: A. S., M. V., A. G., M. B., K. G., K. A. ir I. O.. Pas juos į sodą atėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas, kaip nustatyta – R. M., kuris priėjo prie A. S., apsikabino jį per kaklą. A. S. bandė išsisukti. Tada suprato, kad R. M. nejuokauja. Jis su M. B. priėję prie jų, bandė R. M. nuraminti. A. S. su R. M. stumdėsi ir bandė iš ištrūkti. Nematė kaip R. M. ranka sudavė A. S. per veidą, apie tai negali nieko pasakyti. Kai A. S. iš jo ištrūko, šis vadindamas juos įvairiais necenzūriniais žodžiais išėjo į savo sodą, kur taip pat šventė su savo draugais. Ž. K. išėjęs iš namelio ir išgirdęs, kad R. M. grasina su jais susidoroti iškvietė policiją. Ką tiksliai R. M. sakė negali pasakyti, neatsimena, tik atsimena, kad kažkuris suriko ir įspėjo, kad jis turi kirvį. Tada jie visi pradėjo bėgti. R. M. atsivijo jo draugas, kuris jį bandė įkalbėti grįžti atgal, jie pykosi. Netrukus atvyko policija ir R. M. išsivežė. Konfliktą pradėjo tikrai ne A. S., jis nieko blogo R. M. nepasakė. Jis asmeniškai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 51–54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai K. G., K. A. ir A. G. parodė analogiškai kaip liudytoju apklaustas M. P. (1 t., b. l. 57–60; 63–66; 69–72).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. R. M. nustatytas 1,53 promilės girtumas, o nukentėjusiajam A. S. nustatytas 0,64 promilės girtumas (1 t., b. l. 73–74).

Iš 2020 m. liepos 9 d. A. S. ir R. M. pareiškimų bei įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad R. M. A. S. atsiprašė, jie susitaikė, A. S. pretenzijų R. M. neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 117, 118; 119–120).

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 20 d. nutarimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23006-20 jo atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 121–126, 128–130). Nutraukus ikiteisminį tyrimą, per vienerių metų laikotarpį, R. M. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. liepos 13 d. nutarimu, patvirtintu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, atnaujintas (1 t., b. l. 149–151, 152–153).

Dėl nusikalstamos veikos prieš A. V.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. liepos 26 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-45658-20 ir Nr. 01-1-23006-20 sujungti bendram tyrimui, paliekant pagrindiniu ikiteisminio tyrimo numerį Nr. 01-1-23006-20 (1 t., b. l. 160–161).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. iš Anglijos su lietuvių firmos MB (duomenys neskelbtini) autobusiuku, kartu su kitais keleiviais, kurių jis nepažįsta, vyko į Lietuvą. Autobusiuką vairavo vyriškis vardu D. apie 40 metų amžiaus, pliktelėjęs, kaip nustatyta – D. K.. Kitas vairuotojas, kurio vardas R., kaip nustatyta – R. M., sėdėjo šalia jo už vairuotojo salone ir nevairavo, kadangi buvo neblaivus, visą kelią vartojo alkoholį. Važiuojant per Lenkiją, apie 2.30 val., Lenkijos mieste Balstogėje, R. M. be jokios priežasties, jį ėmė mušti kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas bei smaugti. Jokio žodinio konflikto tarp jo ir to vyriškio nebuvo. Tuo metu, kai jį R. M. mušė, autobusiukas važiavo autostrada ir negalėjo sustoti. Vairuotojas, atsiradus galimybei, iš karto sustojo. Jis iššoko iš autobusiuko ir, nubėgęs į šalia esančią degalinę, pradėjo šauktis pagalbos, kad iškviestų medikus ir policijos pareigūnus. Netrukus atvyko Lenkijos policijos pareigūnai ir medikai. Po medikų apžiūros jį išvežė į ligoninę, kur praleido dvi paras. Koks jam buvo taikytas gydymas nežino. Dėl jam suduotų smūgių galvos dešinės pusės smilkinyje buvo gumbas, skaudėjo žandikaulius, taip pat buvo sutrenkti šonkauliai, dėl ko sunkiai kėlėsi iš lovos. Nurodė, kad autobusiuke R. M. iš jo buvo paėmęs ir jo asmens dokumentą ir mobilaus ryšio telefoną, kuriuos vėliau jo mamai grąžino kitas vairuotojas. Papildomai nurodė, kad jam būnant Lenkijos ligoninėje, tos firmos telefono numerį, kuriuo jis pats buvo skambinęs, davė savo tėčio broliui, kuris, kiek jam žinoma, skambino ir su kažkuo bendravo. Kaip jam sakė tėčio brolis A., jis bendravo su kažkokiu vyriškiu prisistačiusiu Ramūno, kuris jį sumušė, pusbroliu. Šis jo tėčio broliui sakė, kad jam duos pinigų, kad atsiimtų pareiškimą, nors jis tuo metu pareiškimo net nebuvo parašęs. Pareiškimą buvo parašiusi jo mama. Su kuo tiksliai bendravo jo tėčio brolis, nežino. Pats jis nei su R. M., nei su jokiu kitu asmeniu nebendravo. Jam asmeniškai niekas pinigų nesiūlė, kad atsiimtų pareiškimą. Ar jo mamai kas nors skambino ir siūlė jai pinigų dėl jo sužalojimo, nežino. Iš ligoninės jį parsivežė jo mama su patėviu, kuriuos į Lenkiją atvežė tas pats autobusiukas, vairuojamas to paties vyriškio – D. K.. Kol važiavo į Lietuvą su D. K. daug nebendravo. Jis sakė, kad R. M. negerai pasielgė. Mano, jog D. K. matė visą tą įvykį, kaip R. M. naudojo smurtą jo atžvilgiu, nes pradžioje, kai viskas prasidėjo, jis vairavo, tačiau, kai buvo galimybė, jis sustojo degalinėje, ir dar pats R. M. sakė, kad nustotų jį skriausti. Tada R. M. pradėjo kabinėtis prie D. K.. Įvykio metu buvo blaivus, būnant ligoninėje medikai jam tikrino blaivumą. Jis buvo blaivus ir tai turėtų matytis medicininėje pažymoje. Jam būnant ligoninėje atvyko policijos pareigūnai, kurie į ligoninę atvežė jo mobilų telefoną, tačiau tapatybės dokumento jam negrąžino, vėliau jį grąžino jo mamai D. K. (2 t., b. l. 76–79, 86–89, 92–95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad sūnus A. V. kelioms savaitėms buvo išvykęs pas sesę į Angliją. 2020 m. lapkričio 10 d. sūnus iš Anglijos į Lietuvą išvažiavo su autobusiuku, kuris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Autobusiuko vairuotojų vardai yra D. ir R., kaip nustatyta – D. K. ir R. M.. Tikslių vairuotojų duomenų nežino, jų nepažįsta. 2020 m. lapkričio 12 d., apie 7.30 val., jai paskambinęs sūnus pasakė, kad apie 4.00 val., autobusiukui sustojus Lenkijos degalinėje, vienas iš vairuotojų – R. M., be priežasties trenkė jam į veidą ir pradėjo mušti. Kiek smūgių sūnui buvo suduota, ji nežino. Sūnus pasakė, kad pabėgo nuo R. M. į degalinę ir išsikvietė policiją. Pasak sūnaus, R. M. visą kelią vartojo alkoholinius gėrimus ir prigėręs, be priežasties, pradėjo konfliktuoti. Atvykę į degalinės teritoriją, Lenkijos pareigūnai išsivežė sūnų į ligoninę „Uniwersytecki D. S. Kliniczny im. L. Zamenhofa w Biatymstoku“. Kiek jai žinoma, Lenkijos pareigūnai sakė sūnui dėl pareiškimo rašymo papildomai susisiekti su jais, kai jį išleis iš ligoninės. Kiek jai žinoma, sūnus autobusiuke paliko savo asmens tapatybės dokumentus. Kitas vairuotojas – D. K., jai sakė, kad dokumentus atveš, bei minėjo, kad su juo galės nuvykti į Lenkiją pasiimti sūnaus iš ligoninės (2 t., b. l. 57–60).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja J. V. parodė, kad po įvykio jos sūnui dar būnant Lenkijos ligoninėje, sūnus pasiskambino Vokietijoje gyvenančiam savo dėdei ir jo prašė pagalbos jį parvežant. Sūnus jam pasakė kas nutiko ir, kiek ji žino, jam davė tos firmos numerį, po ko sūnaus dėdė skambino tos firmos telefono numeriu. Sūnaus A. V. dėdė skambino tuo firmos numeriu ir, kiek sakė jam, asmuo prisistatęs Ramūnu, kuris sumušė jos sūnų, pusbroliu, ir siūlė susitarti, sakė, kad duos jos sūnui pinigų, kad tik jie nerašytų pareiškimo. Ji, padedama kito autobusiuko vairuotojo – D. K., parsivežė sūnų iš ligoninės. D. K. jai atidavė sūnaus asmens tapatybės kortelę. Kokiomis aplinkybėmis kortelė atsirado pas D. K. nesigilino, nes jai buvo svarbiau kaip po įvykio jaučiasi sūnus. Važiuojant iš Lenkijos pasiimti sūnaus su D. K. bendravo. Ar jis matė kaip buvo sumuštas jos sūnus nežino, nes jis tik pasakė, kad buvo naktis, o jis vairavo ir girdėjo triukšmą. Kai parsivežė sūnų iš Lenkijos, sekančią dieną į savo asmeninį telefono numerį, ji sulaukė skambučio iš jai nežinomo telefono numerio. Atsimena, kad rodė užsienietišką telefono numerį, rodė Anglijos numerį, nes buvo kodas +44, viso telefono numerio neatsimena ir jo neišsisaugojo. Jai atsiliepus kalbėjo vyriškis, kuris prisistatė R. pusbroliu. Jis jos atsiprašė už Ramūną ir paaiškino, kad šis labai gailisi, kad taip pasielgė ir nori su ja ir jos sūnumi susitikti. Ji asmeniui iš karto atsakė, kad ji nenori su juo kalbėti ir padėjo ragelį. Apie jokius pinigus, jokios kalbos nebuvo. Daugiau iš to numerio jokio skambučio nesulaukė, iš jokio kito numerio taip pat jokių skambučių nesulaukia ir pinigų jai asmeniškai niekas nesiūlė. Pinigai buvo siūlomi jai tik per sūnaus dėdę, kuris jai perdavė, kad asmuo prisistatęs R. pusbroliu, siūlo pinigų, kad nebūtų atliekamas tyrimas, tačiau ji jam atsakė, kad jai ne pinigai reikalingi, o teisybė. Kai buvo siūlomi pinigai pareiškimas jau buvo parašytas, ji jau buvo parašiusi, ir buvo jau apklausta liudytoja, todėl apie šį faktą nenurodė ankščiau, nes papildomai apklausiama nebuvo (2 t., b. l. 63–66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. F. parodė, kad apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas jo sūnėnas A. V., žino tik tiek, kiek jam pasakojo sūnėnas. Sūnėnas pasakojo, kad degalinėje įvyko konfliktas, jį pradėjo mušti, jis kažkaip pabėgo ar jį paliko, tiksliai nesuprato. Jis susisiekė su mikroautobuso savininku ir privertė jį nuvažiuoti parvežti A. V. iš Lenkijos. Telefono numerio, kuriuo susisiekė neatsimena, numerį davė sūnėno mama. Asmuo, su kuriuo jis bendravo, jam prisistatė firmos savininku. Kokiu vardu ar pavarde prisistatė, neatsimena. Jis asmeniui aiškino, kad taip daryti yra negerai, negražu, kad jis turi atsakyti už pervežamų keleivių saugumą, kad negalima keleivių palikti, nes vaikinas buvo paliktas be dokumentų. Vyriškis, su kuriuo jis bendravo, sutiko, kad taip elgtis yra negražu, ir už visą tai atsiprašė. Tada jis vyriškiui nurodė, kad šis privalo dabar parvežti vaikiną į Lietuvą. Toliau kalbantis, firmos savininkas atsiprašė už tą vairuotoją, nes tas vairuotojas jį mušė, ar panašiai pasakė, kad vairuotojas turi atlyginti padarytą žalą. Jie sutiko žalą atlyginti. Sūnėnas ir jo mama iš karto pinigų nenorėjo, po to norėjo labai daug pinigų. Jis nelabai suprato, kas ten A. V. sumušė, nes tas asmuo sakė, kad kitas girtas asmuo, ne tas su kuriuo jis bendravo telefonu. Negali tiksliai atkurti tos situacijos, o jis pats metai laiko gyvenantis Vokietijoje. Jis su tuo asmeniu, prisistačiusiu firmos savininku, bendravo du kartus. Paklausus, kokią sumą siūlė už sūnėno sužalojimą, asmuo atsakė, kad siūlė 2000, o jie norėjo 5000 (2 t., b. l. 189–190).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. I. parodė, kad naudojosi MB (duomenys neskelbtini) pervežėjų firmos paslaugomis, paskutinį kartą naudojosi įvykio metu. Šią firmą susirado internetiniam tinklalapyje „Facebook“ grupėje „Vežėjai“, kadangi pati patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad ieško žmonių, kurie iš Anglijos parvežtų į Lietuvą. Jai patalpinus skelbimą į „Messenger“ programėlę iš jai nepažįstamo asmens D. K. gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jis gali ją paimti ir parvežti į D.. Ji buvo paimta iš Wolverhamtono miestelio. Autobusiuko spalvos, markės ar valstybinių numerių neprisimena, neužsirašė. Autobusiuke kartu su vairuotojo buvo keturios sėdimos vietos. Ji sėdėjo už vairuotojo prie lango. Gretima jos sėdėjo nepažįstamas vaikinas, kaip nustatyta – A. V., o prie vairuotojo kairiajam šone kitas vairuotojas. Kai autobusiukas atvyko jos paimti, jame buvo vairuotojas ir kitas asmuo, kuris sėdėjo prie įlipimo durų. Vaikino, kuris nukentėjo įvykio metu, autobusiuke dar nebuvo. Kuriame tiksliai mieste, minėtas vaikinas įsėdo į autobusiuką, ji neprisimena ir nurodyti negali. Tamsių plaukų vyriškis autobusiuke vartojo alkoholį, tačiau kas alkoholį pirko nematė, bet kai ji įlipo į autobusiuką vykti į Lietuvą, minėtas tamsių plaukų vyriškis alkoholį turėjo rankoje. Vairuotojas, galimai vardu R., kaip nustatyta – R. M., vartodamas alkoholį pradėjo žodžiais kibti prie gretima jos sėdinčio vaikino. Jis vaikino klausė, kodėl pastarasis nedirba, jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kokius būtent, neprisimena ir išvardinti negalėtų. Vaikinas R. M. nieko neatsakė, tylėjo. Vėliau R. M., priėjęs prie vaikinuko, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Kiek smūgių jis jam sudavė, nežino, tačiau smūgių sudavė daug. Vaikinukas R. M. smūgių nesudavė. Kurioje tiksliai valstybėje kilo konfliktas, neprisimena. Konfliktas kilo tarp vairuotojo vardu R., t. y. R. M., ir keleivio, kuris sėdėjo prie jos. Konflikto iniciatorius buvo R. M., o priežastys tai pastarojo alkoholio vartojimas. Smūgius sudavė vaikinukui tik R. M. ir, kaip jau nurodė aukščiau, į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, nežino ir nurodyti negali, tačiau jų buvo daug. Muštynės vyko tiek sėdint, tiek stovint. R. M. liepė vaikinukui klauptis ir melstis, muštynėms vietos autobusiuke nebuvo, t. y. tik paėjimas tarp sėdimų vietų, maždaug apie 30-40 cm. Konfliktas kilo tiek dienos, tiek nakties metu. Jis tęsėsi ilgai, kadangi R. M. buvo neblaivus. Dienos bei laiko nurodyti negali, nes dėl praėjusio laiko tarpo ir neprisimena. Tiksliai matė atliekamus R. M. veiksmus, kadangi jis kelis kartus, kaip sudavė smūgius gretimai jos sėdinčiam vaikinukui, pastarasis krito ant jos. Nakties metu autobusiuke buvo tamsu, jokios šviesos ar jos elementų nebuvo. Sužalojimų ant nukentėjusio asmens nematė, kadangi jis buvo su rūbais. Liepė kelis kartus baigti, prašė kito vairuotojo vardu Darius, kad jis padėtų, tačiau pastarasis visiškai nereagavo į jos pastabas. Konflikto dalyvis R. M. į jos pastabas taip pat nereagavo ir toliau mušė vaikinuką. Autobusiuko vairuotojas į kilusį konfliktą nereagavo, kadangi kaip ji suprato, pats bijojo R. M.. Vaikinukas jos nieko neprašė, jis taip pat nieko neprašė ir vairuotojo. Jiems sustojus Lenkijos Respublikoje, degalinėje, pavadinimo nežino, ji ir vaikinukas nuėjo į tualetą, vėliau grįžo atgal. Tuo metu vairuotojas Darius, kaip nustatyta – D. K., ir R. M. buvo išlipę iš autobusiuko ir kieme rūkė. Tuomet ji bei vaikinukas įlipo į autobusiuką ir jis jai pasakė, kad R. M. jį užmuš, todėl ji jam liepė bėgti. Vaikinukui išlipus iš autobusiuko ir nubėgus į degalinę, nedelsiant įsijungė signalizacija, o vairuotojai įlipo į autobusiuką ir nieko nelaukę pradėjo važiuoti. Jiems važiuojant autobusiuke, praėjus pusei valandos, D. K. vairuojamą autobusiuką sustabdė Lenkijos Respublikos policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą, paėmė autobusiuke likusius vaikinuko daiktus ir pasakė, kad jam lūžę šonkauliai bei viską tyrimą perduos į Kauną. Su vaikinuku niekas nebendravo, nes vairuotojas D. K. ir R. M. greitai įlipo į autobusiuką ir išvažiavo. Nukentėjusiojo, kaip jau minėjo niekas nelaukė. Balstogėje po vaikinuko išlipimo, autobusiuke buvo likę tik ji ir abu vairuotojai. Lenkijos policijos pareigūnams stabdžius autobusiuką, niekas jos dokumentų neprašė, tapatybės nenustatinėjo, tik kaip minėjo, patikrino D. K. blaivumą. Grįžus į Lietuvą su niekuo iš autobusiuke buvusių asmenų daugiau nebendravo. Po įvykio pradėjo jausti baimę, kadangi vaikinukui išlipus iš autobusiuko, R. M. pradėjo jai priekaištauti, sakė, kad ji seka jį, paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, piniginę, rankinę pradėjo žiūrinėti jos siųstas žinutes, nes buvo išsiuntusi sūnui K. Š. autobusiuko su valstybiniu numeriu nuotrauką. Bandė atimti rankinę, su joje esančiais asmeniniais daiktais bei pinigais, tačiau po kurio laiko R. M. rankinę jai atidavė. Dėl šio įvykio Ramūnui pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi rankinė ir kiti asmeniniai daiktai jai buvo grąžinti (3 t., b. l. 9–13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio dirba MB (duomenys neskelbtini) pervėžėjų firmoje. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo komandiruotėje, kurios metu MB (duomenys neskelbtini) autobusu vežė keleivius iš Anglijos į Lietuvą. Komandiruotės metu firmos autobusiuką vairuoja tik vienas vairuotojas, tačiau tąkart kartu buvo ir firmos direktorius Ramūnas, kaip nustatyta – R. M.. Kiek pamena, įvykio dieną be jo ir firmos direktoriaus R. M., iš Anglijos į Lietuvą vyko tik du keleiviai. Kelte iš A. D. miesto į Prancūzijos miestą Kalaisą buvo nusipirkta alkoholinių gėrimų. Kas pirko alkoholinius gėrimus nežino, kadangi jis buvo atskirai nuo keleivių. Jau važiuojant Prancūzijos teritorija, keleiviai ir R. M. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kiek pamena Lenkijos Respublikoje, už Varšuvos miesto 50 km., jie sustojo „Orlean“ degalinėje. Būnant degalinėje R. M. ir keleivis – vaikinas, kažką kalbėjo. Netrukus jie neblaivūs įsėdo į autobusiuką ir visi toliau važiavo į Lietuvos Respubliką. Bevažiuojant tarp R. M. ir to vaikino kilo konfliktas, kurio metu R. M. ir tas vaikinas pradėjo tarpusavyje stumdytis. Kadangi jis vairavo autobusiuką, todėl nematė ar R. M. mušė tą vaikiną. Jis tik girdėjo, kaip jie garsiai vienas ant kito rėkė. Autobusiuko viduje vaikinas pasakė, kad jam yra 17 metų ir prašė jį išleisti. Lenkijos Respublikos Belastoko mieste sustojo degalinėje, kurioje tas vaikinas išlipo ir daugiau į autobusiuką negrįžo. Maždaug po 7 minučių nesulaukę vaikino jie toliau važiavo į Lietuvos Respubliką. Lenkijos Respublikos Augustovo miesto ribose juos sustabdė policijos pareigūnai dėl Belostoko miesto degalinėje palikto vaikino. Juos Lenkijos Respublikos policijos pareigūnai apklausė dėl įvykio autobusiuke, o vaikinas buvo pristatytas į ligoninę. Po apklausos juos visus paleido vykti į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą, kitą dieną jam paskambino to Lenkijos ligoninėje palikto vaikino giminaičiai ir paprašė juos nuvežti į Belostoko miestą, pas ligoninėje paliktą vaikiną. Iš (duomenys neskelbtini) paėmė Lenkijoje palikto vaikino mamą ir jos sugyventinį, kuriuos vežė į Belostoko miestą. Atvykę į Lenkijos Respublikos Belostoko miestą, nuvyko į ligoninę ir paėmė tą vaikiną. Tuomet jie grįžo į Lietuvą. Nurodytą konfliktą autobusiuke galėjo matyti moteris, kuri vyko kartu. Jis tos moters duomenų nežino, kadangi matė tik vieną kartą autobusiuke. Šis konfliktas pasipiktinimo jam nesukėlė, kadangi nuolatos veža keleivius iš Anglijos į Lietuvą ir tokie įvykiai vyksta nuolatos (2 t., b. l. 174–177).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju D. K. patikslino, kad neblaivus R. M. su A. V. sukonfliktavo autobusiuko viduje, kiek pamena Lenkijos Respublikos teritorijoje, važiuojant keliu S8, išvažiavus iš Belostoko miesto. Už Lenkijos Respublikoje esančio Belostoko miesto, kiek pamena, sustojo degalinėje „BP“, kurioje iš autobusiuko išlipęs A. V. į autobusiuką negrįžo. Išėjusio A. V. laukė iki 10 minučių. Nesulaukus, iš degalinės išvyko link Augustavo miesto. Ar A. V. buvo blaivus, jis negali pasakyti, kadangi tamsiu paros metu vairavo autobusiuką. Jis tik matė, kad autobusiuko viduje alkoholį vartojo R. M.. Negali pasakyti, kas pirko alkoholinius gėrimus. Kadangi jis Lenkijos Respublikoje vairavo autobusiuką tamsiu paros metu, jis gerai nematė, kokius veiksmus neblaivus R. M. autobusiuko viduje atliko A. V. atžvilgiu. Jis vairuodamas autobusiuką tik juto, kaip autobusiukas linguoja į šonus nuo R. M. ir A. V. susistumdymo. Susistumdymo metu autobusiuko viduje neblaivus R. M. ir A. V. rėkė vienas ant kito. Jis prisiminė, kad A. V. autobusiuko viduje šaukė: „nemušk manęs, man septyniolika metų“. Tik  tuomet sužinojo, kad jam yra septyniolika metų. Nežino dėl kokių priežasčių kilo jų tarpusavio konfliktas. Jis tik žodžiais ramino konflikto puses. Važiuojant autobusiuku, neblaivus R. M. garsiai rėkavo, tačiau prie jo jis nekibo, kadangi jis vairavo autobusiuką. Važiuojant link Augustavo miesto, kelyje E67, juos sustabdė Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų ekipažas. Policijos ekipažas juos palydėjo iki automobilių sustojimo aikštelės. Toje aikštelėje policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir kažką žodžiu klausinėjo jo apie įvykį. Po kurio laiko Lenkijos policijos pareigūnai liepė juos sekti iki Belostoko miesto. Bevažiuojant link Belostoko miesto, Lenkijos policijos ekipažas juos nukreipė į automobilių stovėjimo aikštelę. Šioje aikštelėje sulaukė antro Lenkijos policijos ekipažo, kurio pareigūnai iš jų autobusiuko paėmė A. V. daiktus. Nori papildyti, kad autobusiuke taip pat buvo moteris, kurią jis paėmė iš Valsalio miesto, Anglijoje. Nurodyta moteris išlipo D. mieste. Moteris buvo maždaug 60 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. Daugiau jis nieko nepamena apie šią moterį. 2020 m. lapkričio 20 d., ryte, jau būnant Lietuvoje, Kėdainių mieste, jam į telefoną paskambino kažkokia moteris, kuri prisistatė A. V. seserimi. Ji pokalbio metu jį apkaltino dėl A. V. sumušimo. Jis jai išaiškino įvykio aplinkybes, tuomet ji jo atsiprašė. Tos pačios dienos metu, po kurio laiko, jam vėl paskambino A. V. sesuo ir pasakė, kad dingo jo pasas. Po pokalbio su ja, patikrino autobusiuką ir po sėdyne rado A. V. pasą. Antro telefoninio pokalbio metu su A. V. seserimi, pastaroji jo paprašė parvežti jos nepilnametį brolį iš Belostoko ligoninės. Kad jis vyksta parvežti A. V. iš Lenkijos Belostoko ligoninės, jis R. M. neinformavo, nes šis buvo neblaivus, tik po kelių dienų jis informavo R. M., kad buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką pasiimti A. V.. Išvykos į ligoninę išlaidas padengė iš savo lėšų. Jis A. V. mamos neatsiprašinėjo, tik pasakojo jai įvykio aplinkybes. Vežant A. V. namo, jis nematė, kad šis būtų sužalotas. Jis sakė, kad jam skauda tik šoną (t. 2, b. l. 185–187).

Iš 2022 m. birželio 2 d. atliktos akistatos tarp liudytojo D. K. ir R. M. matyti, kad D. K. akistatos metu nurodė, jog važiavo iš Anglijos į Lietuvą, vežė siuntinius ir kelis keleivius. Tą dieną važiavo keturi žmonės, t. y. jis, R. M. ir dar du keleiviai. Likus keliems šimtams kilometrų iki Lietuvos sienos, R. M. apsižodžiavo su berniuku. Tarp R. M. ir berniuko kilo žodinis konfliktas, bet ką konkrečiai jie kalbėjo neprisimena, nes praėjo daug laiko. Nematė ir negali pasakyti, ar buvo suduoti smūgiai, nes tuo metu vairavo autobusiuką. R. M. į akistatos metu užduotus klausimus atsakė, jog nekomentuos (4 t., b. l. 56–65).

Iš 2022 m. birželio 2 d. atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir R. M. matyti, jog jų duotų parodymų prieštaravimai nepašalinti. A. V. akistatos metu nurodė, kad vyko iš Anglijos į Lietuvą. Su juo kartu vyko priešais jį sėdintis asmuo vardu R., kaip nustatyta – R. M.. Autobusiuką vairavo vairuotojas vardu D., kaip nustatyta – D. K.. Dar kartu su jais važiavo moteris, kaip nustatyta – E. I.. Priešais jį sėdintis asmuo – R. M., važiuodamas įvykio dieną autobusiuke vartojo alkoholį, o po to pradėjo jį pulti. Nukentėjusysis nurodė, jog R. M. naudojo jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, trenkė jam ranka į veidą ir šonkaulius. Konfliktą matė autobusiuko vairuotojas – D. K., ir kartu vykusi moteris – E. I.. Paskui, vairuotojui sustabdžius autobusiuką, sėdėdamas autobusiuke, pradėjo sakyti R. M., kad šis nelystų prie jo. Autobusiuke buvusi moteris – E. I., nieko nesakė. R. M. į akistatos metu užduotus klausimus atsakė, jog nekomentuos, su nukentėjusiojo parodymais nesutinka ir nurodė, jog taip nebuvo, iš viso nebuvo atlikta jokių veiksmų jo atžvilgiu. Akistatos metu A. V. atsakydamas į kaltinamojo advokato klausimus pažymėjo, kad įtariamąjį R. M. atsimenantis iš veido bruožų, nes šis asmuo jį taip daužė, kad jis visą gyvenimą prisimins jo veidą. Per jį įgijo baimę keliauti autobusiuku ir niekada nebevažiuoja (4 t., b. l. 77–88).

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškimo matyti, kad pareiškimu kreipėsi J. V., kuri nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 7.30 val., paskambinęs jos sūnus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), pasakė, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 4.00 val., Lenkijoje, degalinėje, jį sumušė kartu važiavęs autobusiuko vairuotojas vardu Ramūnas, kurio tikslesnių anketinių duomenų pareiškėja nežino. Kokiame mieste įvyko įvykis, sūnus nurodyti negalėjo, pasakė, kad dėl sumušimo jis yra paguldytas į ligoninę „Uniwersytecki D. S. Kliniczny im. L. Zamenhofa w Biatymstoku“. Kokie sužalojimai jos nepilnamečiui sūnui A. V. diagnozuoti pareiškėja nežino, prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą (t. 2, b. l. 50–54). 

Liudytoja J. V. pateikė medicininio dokumento Lenkų kalba išrašą bei dalies dokumento vertimą į Lietuvių kalbą (2 t., b. l. 68–69).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras 2021 m. spalio 12 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45658-20 nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos A. V. atžvilgiu padarymo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi (t. 2, b. l. 33–35), pakeista Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi (t. 2, b. l. 29–34), panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. spalio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45658-20.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad mikroautobusas „Mercedes-Benz“ su Lietuvos Respublikoje registruotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Autobusiuko išorėje priklijuoti įvairūs reklaminiai lipdukai. Atidarius priekines keleivio pusės dureles, matome laiptelius kuriais palipus priešais yra vairuotojo vieta. Pasukus į kairę, transporto priemonės salone, matomos trys sėdimos vietos ir pilka pertvara už jų. Iš automobilio galo matomos baltos spalvos atveriamos dvigubos durys, kurias atidarius patenkama į krovinių skyrių (2 t., b. l. 156–158).

Iš 2022 m. liepos 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja E. I. pateikė autobusiuko valstybinio numerio foto nuotrauką, kurią įvykio dieną buvo siuntusi savo sūnui (3 t., b. l. 14–17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados
Nr. G1599/2020(04) matyti, kad A. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kaktos ir krūtinės srityje, padarytos bukais kietais daiktais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, nes išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. A. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu. A. V. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip 2 smūgių bukais kietais daiktais. A. V. padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 140).

Iš Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos dokumentų matyti, kad Lenkijoje priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo byloje dėl A. V. kūno sužalojimo, įvykdyto 2020 m. lapkričio 12 d. Balstogėje, Gajowa gatvėje, kai kaltininkas, nenustatytu būdu trenkdamas į minėto asmens veidą bei kūną, sukėlė hematomų atsiradimą ant A. V. kaktos bei kūno, nesant duomenų pagrindžiančių įtarimą padarant nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 142).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo R. M. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. R. M. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai, tiek prieš nukentėjusįjį A. S., tiek prieš nukentėjusįjį A. V., teisingai kvalifikuoti kaip du tyčiniai nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

R. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos baigtos. Nors nusikalstamų veikų, už kurias R. M. yra teisiamas, padarymo metu, teistumas už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas išnykęs, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo, R. M. atžvilgiu 2022 m. birželio 2 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (3 t., b. l. 152–156). R. M. administracine tvarka baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 159–169). Kaltinamasis yra MB (duomenys neskelbtini) vadovas, direktorius (2 t., b. l. 149).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamos veikos A. S. atžvilgiu pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio A. V. atžvilgiu – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi  (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą arešto bausmę, kas paskatintų kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Kaltinamojo gynėjo prašymas leisti kaltinamajam paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais netenkinamas, kadangi baudžiamasis įstatymas tokios galimybės nenumato.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. M. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. M. nusikaltimus padarė prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 73 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Todėl šiame nuosprendyje teismas nepasisako dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsni, į bausmės laiką įskaitytinas R. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 13 d.
1.11 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 13.06 val. (viena para), ir laikytina kaltinamąjį atlikus vieną parą arešto (1 t., b. l. 113–114).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą baudos bausmę įskaitytina baudos bausmės dalis, visiškai ar iš dalies įvykdyta (sumokėta) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, o kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. M. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 114–117). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nurodė, jog sutiktų sumokėti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamojo gynėjo nuomone, nukentėjusiojo A. V. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti aiškiai per didelis, prašė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam A. V. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiuo atveju, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Kaip minėta, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, o bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo R. M. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo užpultas ir mušamas kaltinamojo – įmonės vadovo, transporto priemonėje, vykstant iš Anglijos į Lietuvą, t. y. užsienio valstybėje, kur pats pagalbos priėjimas (gavimas) buvo apsunkintas. Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo nepilnametis – 17 metų amžiaus, o kaltinamasis – fiziškai subrendęs, suaugęs vyras. Veika, kuomet buvo nežymiai sutrikdyta
A. V. sveikata, padaryta kaltinamojo tyčiniais, trunkamojo pobūdžio smurtiniais veiksmais, todėl atsiradusios pasekmės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, sužalojimo mastą, kuris nurodytas specialisto išvadoje (kraujosruvos kaktos ir krūtinės srityje), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sužalojimai būtų turėję itin neigiamos ilgalaikės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbinei veiklai (darbingumui), psichinės sveikatos pablogėjimui, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (kaltę pripažino, sutiko atlyginti dalį žalos, yra dirbantis, bylos duomenimis yra sveikas ir darbingas), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl, siekiant išlaikyti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis ir turi būti mažinamas, priteisiant iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiojo A. V. naudai 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str., 6.250 str.). Likusi nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

BPK 104 straipsnyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, o

Į bylą pateikti Telšių AVPK atsakingo darbuotojo 2021 m. kovo 26 d. bei 2021 m. rugsėjo
9 d. tarnybiniai pranešimai, kuriais prašoma patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą bei iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, pripažinti proceso išlaidomis. 2021 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo priedu pateikta PVM sąskaita faktūra 100,12 Eur sumai, o 2021 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo priedu pateikta PVM sąskaita faktūra 295,34 Eur sumai apmokėti, bendra suma 395,46 Eur (3 t., b. l. 47–50, 144–148).

Pažymėtina, jog BPK 105 straipsnio 1 dalyje yra numatyta teismo teisė, o ne pareiga išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, išlaidos susidarė atliekant ikiteisminį tyrimą, verčiant procesinius dokumentus iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą bei iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą.

BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Nors išlaidos procesinių dokumentų vertimui buvo būtinos ir yra pagrįstos rašytiniais dokumentais, vis tik, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo specifiką bei į tai, jog procesiniai dokumentai byloje turi būti valstybine kalba arba turi būti jų vertimas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos, todėl prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio
2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. birželio 13 d. veikos), ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. lapkričio 12 d. veikos), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti R. M. subendrintą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 
9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, ir skirti R. M. galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 13 d. 1.11 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 13.06 val., ir laikyti jį atlikus vieną parą arešto bausmės. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, visiškai ar iš dalies įvykdytą (sumokėtą) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. M. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nepriteisti 395,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu.

Išaiškinti R. M., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja                                                                                           Gintarė Bunikienė