Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-875/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40530-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1

(S)

Šiaulių apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,

dalyvaujant prokurorui V. M.,

nuteistojo M. J. gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir  145 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2020 m. spalio 9 d. 22.50 val. iki 2020 m. spalio 10 d. 13.30 val. (1 parą) ir nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. 

Tuo pačiu nuosprendžiu nutarta nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       M. J. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - 2020 m. spalio 9 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, motinai L. J. atrakinus namų duris, įpuolė į namus, koneveikė motiną necenzūriniais žodžiais, tyčia, be jokios priežasties rankos riešu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į galvą ir spyrė vieną kartą į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.

2.       Be to, M. J. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą - 2020 m. spalio 10 d. apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini), namų kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, beldė į namų langus, koneveikdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją L. J., bei žodžiais grasino, kad jai bus „pize“, „ramiai negyvens“, „atsiims“, t. y. nužudys ar sunkiai sutrikdys sveikatą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, policijos tarnybiniame automobilyje, būdamas sulaikytas, šaukė žodžius: „kurva agirdi, tu debile, žiurke, aš tau sakau atsiimsi už visą gyvenimą“, „ta motina negyvens, aš įrodysiu“, „aš ją užmušiu“, dėl ko nukentėjusiajai L. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 

3.       Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, kadangi pripažino kaltę ir gailėjosi, be to, procesas vyko sutrumpinta proceso tvarka. Mamos atsiprašė ir ji jam atleido. Pasižadėjo daugiau nebevartoti alkoholio.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. savo kaltės neneigia, pripažįsta įvykdęs nusikaltimus, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

5.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

6.       Sprendžiant klausimą dėl M. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8.       BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9.       BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

10.       Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, parinkdamas jų rūšį (laisvės atėmimą), apylinkės teismas įvertino M. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad M. J. įvykdė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas vienuolika kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus, iš jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, įvykdė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog M. J. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iš ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Svarbu tai, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais M. J. jau buvo taikoma reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaip matyti, tai M. J. nesulaikė nuo toliau daromų nusikalstamų veikų. Be to, M. J. baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nenurodė dar vienos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas recidyvistu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas paties nuteistojo apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti apelianto padėties. O be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas ir turi neišnykusį teistumą. Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į M. J. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas M. J. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius M. J. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

11.       Nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu, tačiau aukštesnysis teismas, vertindamas šį institutą pažymi, kad įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo M. J. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, ankstesnius nuteistojo M. J. teistumus, polinkį nusikalsti, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. J. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

12.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

14.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

15.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistajam M. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vigintas Strička. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 111,85 Eur išlaidų.

16.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. J. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. J. valstybės naudai 111,85 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 85 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Nerijus Masiulis 

                                        Laisvydas Zederštremas

                                        Virginija Žindulienė