Civilinė byla Nr. e2S-2769-565/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08588-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.8.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovo M. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties ir pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomo sprendimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2018 m. gruodžio 21 d. tarp atsakovų M. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilmstata“ sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, trečiasis asmuo UAB „Pilaitės investicijos“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 pagal ieškovės UAB „Skolvalda“ ieškinį atsakovams UAB „Vilmstata“ ir M. K. dėl 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu priėmė ieškovės UAB „Skolvalda“ (atsakovo M. K. nemokumo administratorės) atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 16 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus M. K. atskirąjį skundą;
2.2. nagrinėjamoje byloje ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškusi ieškovė yra viena iš atsakovo M. K. kreditorių, kurių vardu dėl to paties sandorio – 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu į teismą kreipėsi atsakovo M. K. nemokumo administratorė (UAB „Skolvalda“), kuri vėliau ieškinio atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė. Ieškovė, kaip viena iš bankrutuojančio fizinio asmens M. K. kreditorių, turi teisę reikšti ieškinį dėl šio asmens sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, jeigu šios pareigos nerealizuoja bankroto administratorius ar teise reikšti tokį ieškinį nepasinaudoja kiti kreditoriai. Nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“, veikdama tiek bankrutuojančio atsakovo M. K., tiek ir jo kreditorių vardu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 realizavo jai suteiktą teisę ginčyti 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu;
2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 byloje priimtas teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl atsakovo M. K. kreditoriai dėl to paties sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo pačiu actio Pauliana pagrindu reikalavimo reikšti nebegali. Nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos procesinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 punkte, t. y., nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl nagrinėjama byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės: atsakovei UAB ,,Vilmstata“ 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Pilaitės investicijos“ – 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atstovavimo faktą, advokatas dalyvavo teismo posėdyje, taip pat pateikti įrodymai dėl apmokėjimo už advokato teisines paslaugas. UAB „Vilmstata“ išlaidos sudaro 2 631,75 Eur, o UAB „Pilaitės investicijos“ išlaidos sudaro 726 Eur;
3.2. atsakovės ir trečiojo asmens nurodyti argumentai dėl ieškovės pareikšto ieškinio bei jos skirtingo procesinio elgesio bylose (pateikus kitokį analogiškų nagrinėjamoje byloje aplinkybių vertinimą) sudaro pagrindą pripažinti, kad teismui nutraukus ieškovės inicijuotą ginčo bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas;
3.3. atsakovės ir trečiojo asmens pateiktos advokato atstovavimo išlaidos vertinamos kaip adekvačios, pagrįstos ir sąlygotos byloje atliktų procesinių veiksmų bei neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
III. Atskirųjų skundų ir apeliacinio skundo argumentai bei atsiliepimų į juos argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. ieškovė nesutinka, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-2330/2022 šalys yra tapačios. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra I. K., tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 ieškove buvo UAB „Skolvalda“. Civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 ieškovė I. K. nebuvo įtraukta į bylą nei kaip bendraieškovė, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, minėtą bylą nagrinėjęs teismas atsisakė įtraukti į bylą ieškovę I. K., 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodydamas, kad „ši nutartis nekliudo I. K., ginant savo teises ir teisėtus interesus, savo nuožiūra inicijuoti bylas ir reikšti reikalavimus, kuriuos mano esant reikalinga“;
4.2. civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovė I. K. būtų pavedusi ieškovei UAB „Skolvalda“ pateikti ieškinį ar pateiktą ieškinį atsiimti. Tai, kad šių šalių tokie santykiai nesiejo, pažymima ir 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022, nurodant, kad „Įvertinus byloje pareikšto ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą bei I. K. pateikto prašymo įstoti bendraieške turinį, nėra pagrindo išvadai, kad bankroto administratorę UAB „Skolvalda“ ir vieną iš bankrutuojančio fizinio asmens kreditorę I. K. sietų privalomas procesinis bendrininkavimas.“;
4.3. ieškovė pažymi, kad ieškinių pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 yra visiškai skirtingi. Civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 ieškinio faktinį pagrindą sudarė atsakovo M. K. 2017 – 2018 metais sudarytos sutartys su V. G. ir UAB ,,Vilmstata“, t. y. actio Pauliana ieškinys buvo reiškiamas iš esmės tuo pagrindu, kad ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tikėtina buvo ydinga dėl to, kad buvo sudaryti konkretūs sandoriai / paskolos sutartys 2017 – 2018 metais. Tuo tarpu ieškovė I. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimą grindė visiškai kitu faktiniu pagrindu, nurodydama, kad ji reiškia reikalavimą dėl atsakovo M. K. išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemokėjimo;
4.4. civilinė byla Nr. e2-2330-918/2022 nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. teismas nepriėmė konkretaus procesinio sprendimo, kuriame būtų expressis verbis pasisakyta dėl šiuo sprendimu sukuriamų konkrečių materialinių padarinių.
5. Atsakovas M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-2330/2022 šalys sutampa, nes civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 ieškinį pareiškusi nemokumo administratorė UAB ,,Skolvalda“ veikė kartu ir I. K., kaip atsakovo M. K. kreditorės, vardu. Tačiau toks teismo išaiškinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, pagal kurį nemokumo administratoriaus, kaip šalies vienoje byloje, negalima sutapatinti su vienu iš bankrutuojančio asmens kreditoriumi, kaip šalies kitoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 išaiškinta, kad bankroto procese bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam buvusiam vadovui (vadovams) ir (ar) dalyviui (dalyviams), atstovauja tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir ieškovo interesams. Tačiau tokiu atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų ieškinių (bylų) šalys, t. y. ieškovas. Nors bankroto administratorius ir atstovauja (atstovavo) ieškovui, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui, vis dėlto jo (bankroto administratoriaus) interesas reiškiant ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam asmeniui yra ne vieno konkretaus kreditoriaus, o pačios įmonės ir visų jos kreditorių (kreditorių visumos) teisių ir interesų gynimas;
5.2. nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-2330/2022 šalių negalima laikyti tapačiomis ir tuo pagrindu civilinę bylą nutraukti, kartu užkertant kelią ieškovei I. K., kuri nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 jokiu statusu, ginti savo teises. Kreditoriai (tiek šiai dienai jau patvirtinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, tiek tie, kurių reikalavimai yra ginčijami) nei apie nemokumo administratoriaus pareikštą ieškinį, nei apie pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės, nei apie ieškinio atsisakymą bei apie vėliau sekusį ginčą dėl tokio atsisakymo, informuoti nebuvo;
5.3. įsiteisėjusio teismo sprendimo galia (res judicata) suponuoja draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus bei teisinius santykius. Tačiau toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu „išorinis“ privalomumas yra aiškinamas per prejudicinių faktų prizmę. Šiuo atveju net prejudicinių faktų nėra, nes teismas nenagrinėjo bylos iš esmės ir nepasisakė dėl materialinio teisinio santykio, todėl nutartis priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti nėra ir negali būti privaloma „visiems“;
5.4. vien tai, kad ieškovė I. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje, o nemokumo administratorė UAB ,,Skolvalda“ civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 actio Pauliana pagrindu ginčijo tą pačią 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, savaime nereiškia ieškinių tapatumo.
6. Atsakovė UAB „Vilmstata“ ir trečias asmuo UAB „Pilaitės investicijos“ prašo ieškovės I. K. ir atsakovo M. K. atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimuose nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. ieškovė I. K., kaip viena iš bankrutuojančio atsakovo M. K. kreditorių, turi teisę reikšti ieškinį dėl bankrutuojančio asmens sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, jeigu šios pareigos nerealizuoja bankroto administratorius ar teise reikšti tokį reikalavimą nepasinaudoja kiti kreditoriai. Šiuo atveju bankrutuojančio atsakovo M. K. nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 realizavo jai suteiktą teisę ginčyti 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu;
6.2. atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 priimtas teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, kreditoriai dėl to paties sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo pačiu actio Pauliana pagrindu reikalavimo reikšti nebegali. Priešingu atveju susidarytų visiškai ydinga situacija, kai kiekvienas bankrutuojančio asmens kreditorius, naudodamasis actio Pauliana institutu, galėtų inicijuoti vis naują teisminį ginčą dėl to paties sandorio pripažinimo negaliojančiu;
6.3. nagrinėjamoje byloje ieškovė I. K., kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022 ieškovė UAB „Skolvalda“, įrodinėja, kad 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas M. K. atsakovui UAB „Vilmstata“ perleido trečiojo asmens UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas už neva per mažą kainą, todėl buvo pažeistos atsakovo M. K. kreditorių teisės. Taigi nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-2330-918/2022 ieškinių pagrindai sutampa.
7. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. teismas, spręsdamas papildomo sprendimo priėmimo klausimą, turi šį klausimą išspręsti pagal kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021 suformuluotą testą, atsakant į klausimus: 1) ar asmuo bylos nutraukimo / sprendimo priėmimo metu buvo pateikęs prašymą, atitinkantį CPK 98 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) jei toks prašymas bylos nutraukimo metu / sprendimo priėmimo metu nebuvo pateiktas, tai ar asmuo turėjo galimybė tokį prašymą pateikti; 3) ar iš bylos duomenų matyti, kad tokio vėlesnio prašymo pateikimas nesąlygoja šio asmens neatidumo ir nerūpestingumo, kas lemia tokio prašymo netenkinimą;
7.2. byla pradėta pagal 2022 m. balandžio 8 d. ieškovės ieškinį. Atsakovė ir trečiasis asmuo, atstovaujami vieno atstovo, atsiliepimą pateikė 2022 m. gegužės 5 d. Šiame atsiliepime nebuvo prašoma nutraukti civilinę bylą dėl ieškinių tapatumo, taip pat nebuvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. rugpjūčio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę, o atsakovės ir trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, tačiau vėlgi nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi, atsakovė ir trečiasis asmuo nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki pat 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties priėmimo dienos į bylą nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;
7.3. atsakovė ir trečiasis asmuo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė tik 2022 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį prašymą, neinformavo ieškovės apie šį prašymą bei nesuteikė galimybės jai pasisakyti dėl šio prašymo pagrįstumo. Atsakovė ir trečiasis asmuo patys iniciavo prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo nagrinėjimą, buvo informuoti apie tokio prašymo nagrinėjimo formą, vietą ir laiką, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo, atstovaujami advokato, turėjo realią galimybę pateikti prašymą, atitinkantį CPK nuostatas, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau to nepadarė dėl neatidumo ir nerūpestingumo;
7.4. priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y., kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju apskritai neįmanoma suprasti, kokią piniginę sumą atsakovė UAB „Vilmstata“ ar trečiasis asmuo faktiškai sumokėjo advokatui iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties priėmimo.
8. Atsakovė UAB „Vilmstata“ ir trečias asmuo UAB „Pilaitės Investicijos“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. šiuo atveju būtent ieškovės netinkamas procesinis elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilmstata“ ir trečiajam asmeniui UAB „Pilaitės investicijos“ susidarymą. Atsakovė ir trečiasis asmuo jau savo atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstė išsamius argumentus apie ieškovės nesąžiningą elgesį, nes vienoje byloje anksčiau ji buvo užsiėmusi vieną poziciją, šioje – jau teigė priešingai. Nepaisant atsiliepime į ieškinį nurodomų argumentų, ieškovė tęsė šį procesą, nors jai buvo / turėjo būti suprantama, kad ieškovės reiškiami reikalavimai prieštarauja anksčiau išnagrinėtos bylos pozicijai, o taip pat jau yra išspręsti civilinėje byloje Nr. e2-2330/2022;
8.2. nors PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas atsakovei UAB „Vilmstata“ ir trečiajam asmeniui UAB „Pilaitės investicijos“ buvo išrašytos iki nutarties nutraukti bylą priėmimo, tačiau dalis šių sąskaitų buvo apmokėtos jau po bylos nutraukimo. Be to, PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai iki teismo nutarties, kuria byla nutraukta, priėmimo dienos dar net nebuvo suėję. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui pateikti su atsakovės ir trečiojo asmens prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo;
8.3. atsižvelgiant į tai, kad ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės (byla nutraukta), o atsakovės UAB „Vilmstata“ ir trečiojo asmens UAB „Pilaitės investicijos“ bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovės netinkamas procesinis elgesys, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (neginčijamos aplinkybės dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo), pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovės atsakovės ir trečiojo asmens naudai priteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė I. K. pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Vilmstata“ ir M. K. dėl 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo UAB „Pilaitės investicijos“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovė I. K. ir atsakovas M. K. pateikė atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties, prašydami skundžiamą nutartį panaikinti.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė papildomą sprendimą – priteisė iš ieškovės I. K. atsakovei UAB „Vilmstata“ 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui UAB „Pilaitės investicijos“ – 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė I. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomo sprendimo, prašydama papildomą sprendimą panaikinti.
13. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi Nr. e2KT-76/2022 civilinė byla pagal ieškovės I. K. ir atsakovo M. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties ir civilinė byla pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomo sprendimo buvo sujungtos į vieną bylą.
Dėl ieškovės I. K. ir atsakovo M. K. atskirųjų skundų
14. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
15. Kasacinis teismas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; kt.) yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.)
16. Taigi, ieškinių tapatumas nustatomas remiantis trimis kriterijais, t. y. ar ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, ar ieškiniais yra siekiama to paties rezultato (ieškinio dalykai), ar šie reikalavimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio pagrindai). Nenustačius bent vieno iš šių kriterijų, taikyti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą ir nutraukti bylą teismas negali.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, konstatavęs nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 pareikšto ieškinio tapatumą.
18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2330-918/2022 pagal ieškovės bankrutuojančio fizinio asmens M. K. nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ ieškinį atsakovams UAB „Vilmstata“ ir M. K. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo UAB „Pilaitės investicijos“. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų M. K. ir UAB „Vilmstata“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją natūra – atsakovui M. K. grąžinti pagal 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį perleistas 1 000 paprastųjų vardinių UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų, o atsakovui UAB „Vilmstata“ priteisti iš M. K. 2 500 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Skolvalda“ pateikė ieškinio atsisakymą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. K. ir UAB „Vilmstata“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo UAB „Pilaitės investicijos“. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų M. K. ir UAB ,,Vilmstata“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją natūra – atsakovui M. K. grąžinti pagal 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį perleistas 1 000 paprastųjų vardinių UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų, o atsakovui UAB ,,Vilmstata“ priteisti iš M. K. 2 500 Eur.
20. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškinio dalyko civilinėse bylose Nr. e2-2330-918/2022 ir Nr. e2-13066-600/2022 (nagrinėjama byla) tapatumo, tačiau apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ir pareikšto ieškinio pagrindas yra tapatūs civilinės bylos Nr. e2-2330-918/2022 ieškovei ir ieškinio pagrindui.
21. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
22. Ieškovė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 ieškinio faktinį pagrindą sudarė atsakovo M. K. 2017-2018 metais sudarytos sutartys su V. G. ir UAB ,,Vilmstata“, t. y. actio Pauliana ieškinys buvo reiškiamas iš esmės tuo pagrindu, kad ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tikėtina buvo ydinga dėl to, kad buvo sudaryti konkretūs sandoriai / paskolos sutartys 2017-2018 metais. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reikalavimą grindžia visiškai kitu faktiniu pagrindu, nurodydama, kad ji reiškia reikalavimą dėl atsakovo M. K. išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemokėjimo.
23. Priešingai, nei teigiama atskiruosiuose skunduose, ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 yra tapatūs. Abiem atvejais yra reikalaujama pripažinti negaliojančia tarp atsakovų M. K. ir UAB ,,Vilmstata“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra – atsakovui M. K. grąžinti pagal 2018 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį perleistas 1 000 paprastųjų vardinių UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų, o atsakovui UAB ,,Vilmstata“ priteisti iš M. K. 2 500 Eur.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų ieškinių pagrindą, sprendžia, jog ieškovės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo šioje byloje pareikšto ieškinio faktinio pagrindo nelaikyti tapačiu civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 pareikštam ieškinio pagrindui, nes abiem atvejais kreditorių teisių pažeidimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas M.K., turėdamas pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pardavė jam priklausiusias UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas už žymiai mažesnę kainą nei šių akcijų rinkos vertė, taip dar labiau sumažindamas galimybę kreditoriams atgauti skolas.
25. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nemokumo administratorė civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 jau realizavo jai Fizinių asmenų bankroto įstatymo suteiktą teisę actio Pauliana pagrindu ginčyti bankrutuojančio fizinio asmens (atsakovo M. K.) 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, todėl kiti bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai, taip pat ir ieškovė, dėl to paties sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo pačiu actio Pauliana pagrindu reikalavimo reikšti nebegali. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-2330-918/2022 pagal nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ pareikštą ieškinį šalių tapatumo, kaip kriterijaus ieškinių tapatumui nustatyti, pažymi, kad nemokumo administratorė, reikšdama ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atstovauja tiek bankrutuojančio fizinio asmens, tiek jo kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir ieškovės interesams. Tačiau tokiu atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų ieškinių (bylų) šalys, t. y. ieškovai. Nors nemokumo administratorė ir atstovauja (atstovavo) ieškovei, kaip bankrutuojančio fizinio asmens kreditorei, vis dėlto jos (nemokumo administratorės) interesas reiškiant ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra ne vieno konkretaus kreditoriaus, o pačio bankrutuojančio fizinio asmens ir visų jo kreditorių (kreditorių visumos) teisių ir interesų gynimas. Taigi šiuo atveju nesutampa bylų šalys, t. y. ieškovai.
28. Pažymėtina, jog analogiškas išaiškinimas dėl šalių tapatumo vertinimo pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškinių buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, pareikštų bankroto administratoriaus bankroto byloje ir tiesiogiai kreditoriaus atskiroje civilinėje byloje, tapatumo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).
29. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena privalomoji bylų tapatumo sąlygą – šalių tapatumas, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamą bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nutraukus nagrinėjamą civilinę bylą, ieškovė neteko galimybės ginti savo teisių teisme kaip bankrutuojančio fizinio asmens kreditorė, kai nemokumo administratorė tokios teisės (pareigos) yra atsisakiusi. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012 yra nurodęs, jog draudimas bankrutuojančios įmonės kreditoriui ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu ne tik neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, bet ir pažeistų kreditorių interesus, nes sumažėtų jų teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Nors šiuo atveju ieškovė yra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorė (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), vadovaujantis aukščiau šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, yra pagrindas į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą atsižvelgti.
31. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio šalių tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl ieškovės I. K. apeliacinio skundo
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutraukęs civilinę bylą, 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tai yra, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Vilmstata“ 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Pilaitės investicijos“ – 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą, nurodydama, jog atsakovė ir trečiasis asmuo, pateikdami prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas.
35. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus. Teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat nurodoma, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).
37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomas sprendimas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalimi. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo skundžiama tiek 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis, tiek 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų teismas turės priimti naują procesinį sprendimą ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas priklausomai nuo materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultato.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą panaikinti, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės jas paskirstyti (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Burdulienė