Civilinė byla Nr. e2-673-943/2018

                            Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00044-2018-7

              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsakovams buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovams E. G. ir I. G. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Tvorų tiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. G. ir I. G. dėl žalos atlyginimo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ieškinio reikalavimų ribose. Taip pat uždrausti atsakovams sudaryti sandorius, kuriais būtų apsunkintas jų turimas turtas.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra nesąžiningi. Atsakovų nesąžiningumą ir didelę tikimybę, kad jie vengs prievolių įvykdymo patvirtina tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su pinigų išėmimo iš įmonės modeliu, tiek ir atsakovo E. G. elgesys bankroto procese – atsakovas iki šiol nėra bankroto administratorei perdavęs vieno iš įmonės antspaudų, taip pat dalis perduoto įmonės turto (milteliniai dažai) buvo ne dažai, o atliekos, todėl bankroto administratorei teko jas utilizuoti. Įmonė patyrė išlaidų bankroto administratorei išieškant vadovo nurodytas debitines skolas. Išieškant pastarąsias skolas, paaiškėjo aplinkybė, kad klientai yra atsiskaitę, pateikė mokėjimo dokumentus, tačiau šios sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą, o nurodomos įmonės apskaitoje, kaip debitinės skolos. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia sąžiningumo prezumpciją ir patvirtina, kad yra didelė grėsmė, jog atsakovai, sužinoję apie jiems pareikštus reikalavimus, gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ar sudaryti šį turtą apsunkinančius sandorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto 314 672,30 Eur sumai areštą, o turto esant nepakankamai, nusprendė areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams disponuoti teismo nutartyje nurodyta darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų dalimi.
5. Teismas pripažino, kad įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Taip pat teismas nurodė, kad viešuosiuose registruose nėra duomenų apie atsakovui E. G. priklausantį turtą, transporto priemones, gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovo E. G. pajamas sudarė 193,96 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus išmoka.
7. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas I. G. yra kelių transporto priemonių savininkas, tačiau teismas konstatavo, kad neturint papildomų duomenų nėra galimybės įvertinti transporto priemonių realios rinkos vertės. Kitų duomenų apie atsakovui I. G. priklausantį turtą byloje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės  apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovo I. G. pajamos buvo apie 880 Eur.
8. Įvertinęs ieškinio sumos dydį ir duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, teismas nurodė, kad yra pagrindas vertinti, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė. Be to teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovų atliktomis buhalterinėmis operacijomis, taip pat atsakovo E. G. kaip buvusio įmonės vadovo elgesį bankroto procese galimai priešingą kreditorių interesams, teismas vertino, jog egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirajame skunde apeliantai E. G. ir I. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškinys preliminariai nepagrįstas. Skundžiama nutartis priimta bankroto administratorei nesąžiningai suklaidinus teismą dėl esminių bylos aplinkybių.
2. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybių, galinčių patvirtinti atsakovų nesąžiningumą, nagrinėjamu atveju nėra.
3. Šioje byloje yra padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi ne visi teismui pateikti ieškovės įrodymai yra išversti į lietuvių kalbą.
4. Bankroto administratorė pateikė ieškinį teismui praleidusi daugiau nei tris mėnesius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą terminą bankrutuojančios įmonės sandoriams patikrinti ir pareiškė preliminariai nepagrįstą ieškinį. Tokiu būdu bankroto administratorė siekia paslėpti savo netinkamą veiklą.
5. Nagrinėjamu atveju ieškinys negalėjo būti pareikštas solidariems atsakovams. Bankroto administratorė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir profesionalumo reikalavimai, neįtraukė į šią bylą visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos procesinis sprendimas šioje byloje.
6. Bankroto administratorius, prašydamas akivaizdžiai neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose jokių melagingų faktų nenurodė, o rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, kurias nustatė iš įmonės perduotų dokumentų ir papildomai kitų juridinių asmenų pateiktų duomenų ir paaiškinimų. Iš aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjant kitus ginčus.
2. Nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi vien CMR važtaraščių nurodymas atskirajame skunde, neanalizuojant jų turinio, nei paneigia, nei patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina kiekvieno įrodymo, o tik įvertina tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
3. Ieškovė nurodė ir įrodymais pagrindė eilę faktų, kurie, jos vertinimu, patvirtina atsakovų nesąžiningumą. Atsižvelgdama į atskirajame skunde nurodytus argumentus, ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovai jau perleido jiems priklausantį turtą arba imasi aktyvių veiksmų turtui perleisti ir galimai tokiu būdu siekia išvengti prievolių įvykdymo.
4. Ieškovė nesutinka, kad ieškinyje nėra pagrįstas prievolės solidarumas. Priešingai, prie ieškinio yra pridėti įrodymai, kurie patvirtina bendrą atsakovų veikimą, dėl kurio bankrutavusi įmonė patyrė žalą.
5. Atsakovai nurodo ieškovės padarytus proceso kalbos pažeidimus, tačiau patys atsakovai byloje yra pateikę analogiškus dokumentus ir jais grindžia savo atskirojo skundo argumentus. Pažymėtina, kad kai kurie atsakovų teismui pateikti dokumentai yra iš dalies uždengti, o kai kurie neįskaitomi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantams, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantų atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė apelianto E. G. atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovui dėl turto ir dokumentų neperdavimo, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-245-569/2018, ieškovei išrašytas apmokėti PVM sąskaitas faktūras už prekes ir paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 24 d., 2018 m. vasario 13 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašus, 2018 m. vasario 12 d. apelianto I. G. prašymą antstoliui Tomui Ubartui.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti E. G. atsiliepimas į prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovui dėl turto ir dokumentų neperdavimo, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-245-569/2018, 2018 m. vasario 13 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašai yra tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantams taikymu, ieškovė šiais naujai pateiktais įrodymais siekia pagrįsti apeliantų nesąžiningumą ir vengimą įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl teismas sprendžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau nei buvo priimtas ginčijamas procesinis sprendimas, be to, jie patys sukurti vėliau, dėl ko šiuos įrodymus priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste.
15. Kiti ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai susiję su šalių ginčo nagrinėjimu iš esmės ir reikalauja faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo, o sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl šiuos ieškovės pateiktus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliantai 2018 m. gegužės 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėjo įrodymų suvestinę lentelę. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi papildomi argumentai dėl apeliantų atskirojo skundo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus vertina kaip papildomus atskirojo skundo motyvus. Pasibaigus apeliacinio skundo (atitinkamai ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (atitinkamai ir atskirąjį skundą) yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas minėtus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones atskiruoju skundu ginčijamas abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Ginčijama nutartimi teismas pripažino egzistuojant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

18. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės ieškinys preliminariai nepagrįstas. Atsakovai įrodinėja ieškinio nepagrįstumą remdamiesi tokiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškinys negalėjo būti pareikštas solidariems atsakovams; 2) ieškinys pateiktas teismui praleidus ieškinio senaties terminą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis,  t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
21. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog žalos atlyginimo reikalavimas, pareikštas apeliantams, yra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Apeliantai nurodo, kad ieškinys negalėjo būti pareikštas solidariems atsakovams, nes nagrinėjamu atveju atsakovams taikytini skirtingi civilinės atsakomybės pagrindai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė apeliantų solidarią atsakomybę kildina ne iš buvusio BUAB „Tvorų tiekimas“ komercijos direktoriaus I. G. veiksmų, susijusių su nekonkuravimo susitarimo ar jo kaip darbuotojo pareigų pažeidimais, bet ir apeliantų neteisėtai sudarytų sandorių (neteisėtos schemos įgyvendinimo), kurių pagrindu atsirado žala ieškovei. Pažymėtina, kad sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje proceso stadijoje nėra nustatinėjamos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos kiekvieno apelianto atžvilgiu, o toks vertinimas atliekamas tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, todėl šie atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
22. Atskirajame skunde apeliantai taip pat teigia, kad ieškovė pareiškė preliminariai nepagrįstą ieškinį, praleidusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą terminą patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius. Dėl šių apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie argumentai gali būti vertinami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o teismas ieškinio senatį taiko tik tada, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Be to apeliantės minimas terminas savo prigimtimi yra procedūrinis, o ne ieškinio senaties terminas.
23. Apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję su trečiųjų asmenų įtraukimu dalyvauti byloje, pateikiamų procesinių dokumentų kalbos reikalavimų pažeidimai, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nėra teisiškai reikšmingi, nes jie nėra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimu ir gali būti išspręsti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo ar net teisminio nagrinėjimo stadijose tiek teismui atliekant procesinius veiksmus (įtraukiant trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, išsprendžiant procesinių dokumentų priedų vertimo klausimą), tiek esant poreikiui ieškovei keičiant ieškinio pagrindą arba dalyką, kartu išsprendžiant dalyvaujančių byloje asmenų rato, jų procesinės padėties klausimą.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

24. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikoje taikoma prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, sprendė , jos ieškinio suma atsakovas yra didelė bei preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, pripažino egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui.
25. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. e2-350-464/2018).
26. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas E. G. 2017 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartimis savo sutuoktinei G. G. padovanojo jam priklausiusią ½ dalį pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas E. G. 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimis tretiesiems asmenims padovanojo jam priklausiusį žemės sklypą ir ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
27. Vadinasi, galima sutikti su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantas E. G., perleisdamas jam priklausantį turtą, galbūt siekė išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o tai patvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.
28. Atskirajame skunde siekiant nuginčyti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, akcentuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovo E. G. atliktų veiksmų pervertinimu, o atsakovo I. G. atžvilgiu pateikiami samprotavimai siejami tik su galimu ieškinio nepagrįstumu šio asmens atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog tikėtinas ieškinio pagrįstumas ginčijama Šiaulių apygardos teismo nutartimi konstatuotas pagrįstai, šie argumentai plačiau nebeaptariami. Konstatuotina, kad apeliantai nepaneigė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apeliantų atskirojo skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jiems pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, todėl turėtų būti panaikinti. Teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas bei grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) apeliantų nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).
30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                  Egidija Tamošiūnienė