Civilinė byla Nr. e2-14469-808/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09331-2020-9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams I. V. ir advokato padėjėjai Adelei Barysaitei,
atsakovei V. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Ievai Sabeckytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pes Planus“ ieškinį atsakovei V. B. dėl sutarties nutraukimo ir pirkėjo reikalavimo taikyti restituciją pripažinimo nepagrįstais, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama pripažinti šalių sutartį nenutraukta ir nepagrįstu atsakovės reikalavimą taikyti restituciją bei grąžinti jai 260,00 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl individualių vidpadžių pagaminimo. Pirkėjai (atsakovei) buvo rekomenduota atlikti pėdų apkrovų tyrimą (toliau – Tyrimas), kad įvertinti pėdų būklę. Atlikus Tyrimą jai buvo pasiūlyta pagaminti individualios gamybos amortizuojančius vidpadžius „Eva Soft“ (individualius, minkštus, pėdos skliautus palaikančius, amortizuojančius vidpadžius). Atsakovė sutiko ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta Ortopedinės technikos įsigijimo sutartis (toliau – Sutartis). Tą pačią dieną atsakovei atliktas Tyrimas ir individualių vidpadžių užsakymas. Pasirašant Sutartį atsakovė buvo supažindinta su Sutarties bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis, įskaitant informaciją apie individualių vidpadžių naudojimą, gamybos laiką (apie 4-5 mėn.) bei tuo, kad pradėjus naudoti vidpadžius gali prireikti įsigyti naują avalynę bei, kad kelias savaites ar net mėnesius, gali būti jaučiamas diskomfortas ar skausmas. Atsakovė įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo 260,00 Eur. 2019 m. kovo 20 d. informuota apie vidpadžių pagaminimą, 2019 m. kovo 21 d. atsakovė atvyko juos apžiūrėti, pasimatuoti ir atsiimti. Atvykusi ji nereiškė pastabų dėl vidpadžių pagaminimo termino. Nurodo, kad prieš atsiimant vidpadžius, atsakovė buvo dar kartą informuota apie pagamintų vidpadžių naudojimą ir jų priežiūrą, su vidpadžių naudojimo instrukcija ir tai ji patvirtino pasirašydama susipažinimą su instrukcija. Visgi, kitą dieną - 2019 m. kovo 22 d., atsakovė atnešė vidpadžius ir gipsinius pėdų kurpalius ir paaiškino, jog negali vidpadžių nešioti, nes jie netelpa į jokią jos turimą avalynę, todėl nori juos grąžinti. Kadangi iš anksto nesusitarus, nebuvo galimybės tą pačią dieną (2019-03-22) užtikrinti specialisto ortopedo technologo susitikimo, todėl atsakovės konsultacija/vizitas su specialistu buvo užregistruota 2019 m. kovo 27 d. Minėto vizito metu, ortopedas technologas, įvertinto, kad vidpadžiai atitinka atsakovės pėdos skliautus ir palaiko bei amortizuoja reikiamas atsakovės pėdų vietas. Vizito metu atsakovei buvo paaiškinta visa kita informacija, susijusi su tokių vidpadžių naudojimu. Visgi, atsakovė kategoriškai atsisakė naudotis vidpadžiais ir tą pačią dieną pateikė Pretenziją, prašydama grąžinti jai už vidpadžius sumokėtą pinigų sumą. Nepatenkinus pateiktos Pretenzijos, atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT / Tarnyba), kuri 2020 m. vasario 27 d. nutarimu, tenkino atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovę nutraukti vidpadžių užsakymo ir pagaminimo sutartį, nesuteikus informacijos apie vidpadžių naudojimą bei jų savybes prieš sudarant Sutartį ir, grąžinti už vidpadžius sumokėtus pinigus – 260,00 Eur. Nurodo, kad faktą, jog atsakovei buvo suteikta informacija apie būtinybę pratintis prie vidpadžių kasdien vaikštant po pusvalandį; apie diskomforto galimybę, patvirtina pati atsakovė savo Pretenzijoje. Visgi, turėdama šią informaciją, atsakovė priėmė vidpadžius nepateikusi dėl jų pretenzijų. Pretenziją ji pateikė tik kitą dieną po jų atsiėmimo. Sutarties specialiosios ir bendrosios dalių nuostatos bei pačios atsakovės Pretenzijoje išdėstytos aplinkybės rodo, kad tiek pasirašydama Sutartį, tiek priimdama specialiai jai pagamintus vidpadžius, atsakovė buvo supažindinta su vidpadžių pagrindinėmis savybėmis, todėl Tarnyba nepagrįstai konstatavo pardavėjo (ieškovės) netinkamą pareigos suteikti pirkėjai (atsakovei) informaciją apie vidpadžių naudojimo ypatumus vykdymą ir, kad tai yra pagrindas nutraukti Sutartį. Kadangi vidpadžiai yra pagaminti kokybiškai ir pritaikyti atsakovės kojoms, jai suteiktos visos naudojimosi jais instrukcijos, Sutartis negali būti nutraukta, todėl nėra pagrindo grąžinti atsakovės sumokėtų pinigų. Ieškovė (pardavėja) įvykdė pareigą perduoti kokybiškus vidpadžius, atsakovė (pirkėja) juos gavo su atitinkama informacija ieškinys yra pagrįstas.
Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. ją apžiūrėjęs specialistas pasiūlė vidpadžius (jų kaina 260,00 Eur) įsigyti iš ieškovo. Užsakant gaminį jai (atsakovei) pateikė informaciją, kad jie bus gaminami apie 4-5 mėnesius ir gaminimas bus pradėtas gavus avansą (130,00 Eur) tik grynais pinigais. Kadangi su savimi neturėjo nurodytos sumos, tai buvo susitarta atvykti kitą dieną. Todėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo sumokėtas 130,00 Eur avansas nurodant, kad apmokėjimą patvirtinantis dokumentas bus atsiųstas el. paštu. Užsakymo metu ieškovė nesupažindino su jokiomis instrukcijomis apie vidpadžių naudojimą, neparodė kaip vidpadžiai atrodys. Tik 2019 m. kovo 21 d., t.y. beveik po 7 (septynių) mėnesių po užsakymo, pasiimant vidpadžius buvo sumokėta likusi suma (130,00 Eur) ir pasirašyta ortopedinės technikos įsigijimo sutartis be datos ir pateiktas kvitas, jog sumokėta 260,00 Eur. Sutarties egzempliorius nebuvo įteiktas, o vidpadžiai buvo parodyti tik po apmokėjimo. Įteikiant vidpadžius buvo paaiškinta, kad pėda turi priprasti prie vidpadžių, todėl kiekvieną dieną su jais būtina vaikščioti po pusvalandį. Tokia informacija buvo staigmena, o vidpadžiai atrodė labai dideli ir netilpo į nešiojamą avalynę. Tik tada ieškovas pasakė, kad vidpadžius reikia įsidėti į keliais dydžiais didesnius batus. 2019 m. kovo 22 d. ieškovei buvo pranešta, kad vidpadžiai per dideli, o juos nešiojant tirpsta koja ir nėra galimybės patogiai vaikščioti avint keliais dydžiais didesnius batus. 2019 m. kovo 27 d. vidpadžiai buvo atnešti ieškovei, kurios atstovai pasakę, jog pinigų negrąžins. Ieškovei buvo palikta Pretenzija, o 2019 m. balandžio 15 d. kreiptasi į VVTAT. Teigia, kad žinodama, jog įsigijus vidpadžius teks iš esmės keisti visą avalynę ir pratintis ilgą laiką, vidpadžių nebūtų įsigijusi. Tarnybos išvada yra teisinga, nes ji (atsakovė) nebuvo tinkamai supažindinta su vidpadžių naudojimu ir priežiūros taisyklėmis.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai I. V. ir advokato padėjėja Adelė Barysaitė iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Tarnyba netinkamai kvalifikavo šalių sutartį, pripažindama ją vartojimo sutartimi, nors tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Todėl labiau tikėtina, jog atsakovė buvo informuota apie vidpadžių savybes, nes tai patvirtina pasirašyta Sutartis. Prieš sudarant Sutartį atsakovė žodžiu buvo supažindinta su pagrindinėmis vidpadžio savybėmis, o su individualių naudojimo instrukcija buvo supažindinta rašytine forma vidpažių atsiėmimo metu. Informacijos nesuteikimas nėra esminis Sutarties pažeidimas, kurio pagrindu galimas sutarties nutraukimas, nes atsakovė galėjo numatyti produkto savybes.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. B. ir jos atstovė advokato padėjėja Ieva Sabeckytė palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad vidpadį įsidėjus į batą, koja į batą netilpo. Šiuo metu vidpadžiai yra pas ieškovę. Vidpadžiai buvo užsakomi norint patogiau vaikščioti. Užsakymo metu nebuvo pateikta Instrukcija ir neparodyti vidpadžio pavyzdžiai. Tik atsiėmimo metu buvo pasakyta apie pratinimąsi prie jų. Su vidpadžiai nebuvo galima paeiti, nes reikėjo didesnio dydžio batų. Tik atsiimant vidpadžius buvo pasirašyti dokumentai, kad sumokėta galutinė suma - 130,00 Eur, nes taip buvo paaiškinta. Apie tai, kad pateiktas lapukas yra Sutartis, atsakovė nesuprato, nes pasirašyti buvo duotas tik vienas lapas ir kitokių dokumentų nebuvo. Jokios Sutarties atsakovė negavo, o vidpadžiai buvo parodyti tik sumokėjus likusią 130,00 Eur sumą ir duotas vienas čekis - 260,00 Eur sumai.
Ieškinys netenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. šalys sudarė rašytinę ortopedinės technikos įsigijimo sutartį, kurios 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti prekes nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigoja prekes priimti ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą. Sutarties 1.3 punktu ieškovė įsipareigojo perduoti prekes, nurodytas Sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 3.2 punktu atsakovė patvirtino, kad sudarant Sutartį ji buvo aiškiai ir nedviprasmiškai informuota apie prekių pagrindines savybes, pardavėjo rekvizitus ir kontaktinius duomenis, bendrą prekių ir paslaugų kainą, apmokėjimo, pristatymo, Sutarties vykdymo tvarką, prekėms taikomas garantijas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. specialiosiose sąlygose nurodyta, kad gaminio kaina yra 260 Eur, o sumokėtas avansas yra 130,00 Eur ir, kad planuojamas pagaminimo laikas yra apie 4-5 mėn. Taip Sutartyje nurodyta, kad pirkėja (atsakovė) V. B. 2019 m. kovo 21 d., atsiimdama prekę, patvirtino esanti supažindinta su gaminio priežiūros taisyklėmis; prekę gavo ir pretenzijų neturi. 2019 m. kovo 27 d. ieškovė gavo atsakovės Pretenziją, kurioje buvo prašoma grąžinti sumokėtus 260,00 Eur, nes vidpadžiai netiko, nes tirpsta kojos ir negalima vaikščioti. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (2019-04-15 prašymas), kad būtų nutraukta prekės pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti už prekę sumokėti pinigai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m.vasario 27 d. nutarimu pripažino pagrįstu ir tenkino pirkėjos (atsakovės) reikalavimą įpareigoti pardavėją (ieškovę) nutraukti vidpadžių užsakymo ir pagaminimo Sutartį, prieš ją sudarant nesuteikus informacijos apie vidpadžių naudojimą bei jų savybes ir grąžinti už vidpadžius sumokėtus pinigus - 260,00 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tiek CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, kad vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis ir turintis teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas (VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją valstybine kalba (CK 2286 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 2286 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo sutarties esminiai požymiai yra šie: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020; 2018-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).
Nagrinėjamu atveju atsakovė V. B. atitinka vartotojo apibrėžimą, o šalių sudaryta ginčo sutartis - vertintina kaip vartojimo rangos sutartis. Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį atsižvelgtina kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangovas, iki sutarties sudarymo, privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui reikalingą laiką. Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 straipsnio 2 dalis).
Konkrečiu atveju esminis šalių ginčas kilo dėl to, kad prieš sudarant šalių Sutartį užsakovei nesuteikta išsami informacija apie vidpadžių savybes ir jų naudojimą dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai pasinaudoti užsakytu gaminiu.
Pažymėtina, kad teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje.
CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. VTAĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis taikomi CK 6.350-6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
Verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti informaciją vartotojui apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes, atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) ir vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą arba užsakančiais atlikti tam tikrą darbą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką daiktą ar darbo rezultatą, yra nustatyta ir informavimo pareiga, kuri rangos sutartinių teisinių santykių atveju reglamentuota CK 6.674 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, jis privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja Kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja (CK 6.2282 straipsnio 1 dalis).
Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2287 straipsnio 5 dalis). Pareiga įrodyti CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo pirkėjui faktą tenka verslininkui.
Nagrinėjamu atveju, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovai tvirtino, kad Sutarties pasirašymo metu (2018-08-08) ir prekės atsiėmimo metu (2019-03-21) atsakovė buvo supažindinta su bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis, įskaitant informaciją apie vidpadžių naudojimą, gamybos laiką (apie 4-5 mėn.) ir tai, kad pradėjus juos naudoti gali prireikti įsigyti naują avalynę, o pradėjus vidpadžius nešioti - gali būti jaučiamas diskomfortas ar skausmas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, nuosekliai, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, kad prieš sudarant Sutartį jai nebuvo paaiškintos visos su vidpadžių nešiojimu susijusios aplinkybės, kurias žinodama, ji atsisakytų juos įsigyti. Atsakovė ne kartą pažymėjo, kad pagaminti vidpadžiai netilpo į avalynę ir tik tada atsiimant jai buvo paaiškinta, jog teks įsigyti net keliais dydžiais didesnę avalynę ir prie vidpadžių teks pratintis kažkurį laiką jaučiant diskomfortą ar net skausmą. Šios aplinkybės ieškovė ir jos atstovai nepaneigė. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje, atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus - Ortopedinės technikos įsigijimo sutartį ir specialiąsias sąlygas, yra pagrindas spręsti, kad su vidpadžių naudojimu bei priežiūros taisyklėmis atsakovė buvo supažindinta tik pasirašant Sutartį, t.y. atvykus atsiimti pagaminto gaminio - 2019 m. kovo 21 d. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė kaip verslininkė, teikianti profesionalias vidpadžių gaminimo paslaugas, su vartotoja - atsakove V. B., sudarydama ortopedinės technikos įsigijimo sutartį, netinkamai įvykdė savo pareigą suteikti vartotojai išsamią ir suprantamą informaciją apie teikiamą paslaugą ir galimas pasekmes, todėl jai tenka pareiga atlyginti vartotojos patirtus nuostolius (CK 6.2287 straipsnio 5 dalis). Taigi ieškovės ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Juolab, kad anot Kasacinio teismo, įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju, ieškinys buvo atmestas, taigi atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 726,00 Eur už advokato paslaugas. Prašomos priteisti 726,00 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2 ir 8.19 punktuose numatytų dydžių, todėl jos priteistinos, t.y. iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,04 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Pes Planus“, į.k. 302791242, atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Pes Planus“, į.k. 302791242, į valstybės biudžetą 5,04 Eur (penkis eurus 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė