Baudžiamoji
byla Nr. 2K-586/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.3; 2.1.7.4; 2.4.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto
Stakausko,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai
Miliūtei,
gynėjui advokatui Romui
Aikevičiui,
nuteistajam N. K.,
nukentėjusiųjų atstovui advokatui
Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),
teismo posėdyje kasacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo
advokato Romo Aikevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio.
Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu N. K.
išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties (BPK 303 straipsnio
5 dalies 1 punktas).
Išteisinus kaltinamąjį, jam pateikti nukentėjusiųjų A. G. (visas ieškinio
reikalavimas – 55 121,26 Lt, iš kurių 1317 Lt turtinės, 50 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo ir 3804,26 Lt negautų pajamų) ir D. J. (visas
ieškinio reikalavimas – 11 898,57 Lt, iš kurių 1898,57 Lt turtinės ir 10
000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti
(BPK 115 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d.
apkaltinamuoju nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
2009 m. kovo 25 d. išteisinamasis nuosprendis: N. K. pripažintas kaltu,
padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas
laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK
75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, N. K. laisvės atėmimo bausmės
vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK
68 straipsniu, N. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas
naudotis specialia teise ir jam uždrausta vienerius metus vairuoti kelių
transporto priemones.
Nukentėjusiųjų
A. G. ir D. J. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies: iš DK „PZU
Lietuva“ nukentėjusiajai A. G. priteistas 863,20 Lt neturtinės ir 5121,26 Lt turtinės
žalos atlyginimas. Iš DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai D. J. priteistas 863,20 Lt
neturtinės ir 530,56 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Iš nuteistojo N.
K. nukentėjusiajai A. G. priteistas 19 130,80 Lt neturtinės žalos atlyginimas,
nukentėjusiajai D. J. – 5136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Iš N. K.
nukentėjusiosioms A. G. ir D. J. priteista po 500 Lt advokato atstovavimo
išlaidų pirmosios instancijos teisme (BPK 105 straipsnio 6 dalis).
Dėl kitos dalies civiliniai ieškiniai atmesti.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiųjų A. G., D. J. bei atstovo, prašiusių nuteistojo skundo netenkinti,
nuteistojo N. K. ir jo gynėjo, prašiusių
nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
N. K.
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį
nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių
eismo saugumo taisyklių 50, 53, 200 punktų reikalavimus (50 – eismo dalyvių
elgesys grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu, 53 – įpareigoja eismo
dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo
dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo,
negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir
želdinių, 200 – reikalauja, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į
dešinę, vairuotojas duotų kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems
važiuojamąją dalį, į kurią suka). Šie pažeidimai lėmė eismo įvykį, dėl kurio D. J.
buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. G. – sunkiai sutrikdyta sveikata. N.
K. 2007 m. sausio 22 d., apie 8 val. 9 min., vairuodamas V. K. priklausantį
automobilį (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniuje, Tiškevičiaus
gatve šviesoforu reguliuojamos Tiškevičiaus–Galvės g. sankryžos link, buvo
neatsargus ir neatidus, įvažiavęs į sankryžą, jo atžvilgiu esant leidžiamam
šviesoforo signalui ir sankryžoje sukdamas į kairę, į Galvės gatvę,
nedavė kelio pėsčiųjų perėjos ribose kelio važiuojamąja dalimi iš kairės į dešinę
pusę einančioms pėsčiosioms A. G. ir D. J. ir jas partrenkė.
Kasaciniu skundu
nuteistojo N. K. gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašo Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d.
apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės
instancijos teismas surašė apkaltinamąjį nuosprendį, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5
dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo teisėjų
kolegija, pripažindama N. K. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nesuformulavo nuosprendžio nustatomosios dalies (neaišku, ar kaltinimas visiškai
pasitvirtino ir kokiomis aplinkybėmis
kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nenurodė nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, padarinių, kitų svarbių aplinkybių). Kasatorius nurodo apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumą vertinant įrodymus bei
nagrinėjant visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pasak kasatoriaus, šališkumas pasireiškė vertinant nuteistojo N. K. ir nukentėjusiųjų A. G. bei
D. J. parodymus. N. K. parodymai
vertinami kaip nenuoseklūs, o nukentėjusiųjų
A. G. ir D. J. bei tiesiogiai įvykį
mačiusios D. G. parodymai vertinami
kaip išsamūs bei nuoseklūs, nors, kasatoriaus nuomone, N. K. parodymai yra išsamūs,
konkretūs ir papildantys vieni kitus, o nukentėjusiųjų parodymai skiriasi
ne tik tarpusavyje, bet ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei visiškai
neatitinka kitais įrodymais nustatytų
bylos aplinkybių. Be to, kasatoriaus
nuomone, liudytojos D. G. parodymai
daugiau atitinka nuteistojo N. K. parodymus, o ne nukentėjusiųjų, kaip nurodo apeliacinės instancijos teismas (pagal jos parodymus, automobilis „Audi A6“,
vairuojamas nuteistojo N. K., su nukentėjusiomis
susidūrė už pėsčiųjų perėjos atstumu,
kuris lygus vieno prieš liudytojos automobilį stovėjusio automobilio ilgiui). Taip pat kasatorius
pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas
kritiškai vertino liudytojo S. G. parodymus, tačiau šie parodymai
atitiko kitus byloje surinktus ir teismų
proceso metu patikrintus įrodymus bei paneigė nukentėjusiųjų parodymus. Anot
kasatoriaus, teismo šališkumas pasireiškia ir vertinant ekspertizės aktų
išvadas, akivaizdžiai palankias nukentėjusiosioms (neatsižvelgta į galimybę būti partrenktoms
nemažesniu kaip šešių metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos), ignoruodamas Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m.
rugsėjo 1 d.) (toliau – KET) 87 punkto reikalavimą, kuriame besąlygiškai
nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti
tik pėsčiųjų perėjomis. Kasatorius mano, kad byloje nesurinkta pakankamai
objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog jo veiksmai,
prieštaraujantys KET 50, 53 ir 200 punktų reikalavimams, buvo susiję tiesioginiu
priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu
kilusiais padariniais, nes nukentėjusiosios A. G. ir D. J. taip pat pažeidė KET 87 punkto reikalavimus. Kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas,
panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
nurodė tuos pačius įrodymus (išskyrus
naujos 2010 m. vasario 2 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2587) kaip ir pirmosios
instancijos teismas, tačiau juos vertino visiškai priešingai ir nenurodė
motyvų, kuo remdamasis tai darė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tik deklaratyviai konstatuota, kad
teisėjų kolegija, atlikusi papildomą
įrodymų tyrimą bei iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos
teismas, išteisindamas N. K.
pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes,
o tai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl jo kaltės.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl BK 281
straipsnio 3 dalies taikymo
Pagal
baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas
turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir
padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.
Nagrinėdamas bylą šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio
pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame
posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti
teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo
išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės bylos
Nr.: 2K-7-629/2006. 2K-P-221/2008). Teismo baigiamasis aktas gali būti
grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus
jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su
kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisėjų
kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtų nuostatų laikėsi:
išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymais
pripažintus duomenis išanalizavo kiekvieną atskirai ir įvertino jų visumą,
darydamas tai pagal vidinį įsitikinimą. Išvada dėl N. K. padarytos veikos
kvalifikavimo, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ydingumo yra
pagrįsta išsamiais, logiškais ir rišliais argumentais. Nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti ekspertai
V. Matusevičius, O. Lukoševičienė, J. M. Paliulis, paskirta kompleksinė teismo
medicininė-autotechninė ekspertizė. Ekspertizės ir specialistų išvadas
palyginus su ekspertų parodymais teisme, buvo nustatytas eismo įvykio
mechanizmas, kurio nuoseklumu nėra pagrindo abejoti. Kasacine tvarka apskųstame
nuosprendyje pasisakyta ir dėl vairuotojo matomumo, ir dėl nukentėjusiųjų
padėties eismo įvykio metu. Visos aplinkybės, reikšmingos teisingam sprendimui
priimti, byloje nustatytos. Išvada, kad eismo įvykis kilo ir nukentėjusiosioms
padariniai atsirado dėl nuteistojo padarytų KET pažeidimų, pagrįsta BPK 20 ir
kituose straipsniuose nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.
Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo
nelaikytinos pagrindu kasaciniam skundui tenkinti, nes jokių reikšmingų
faktinių aplinkybių, kurios būtų nenustatytos, byloje nėra, o visi įrodymai
apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išanalizuoti. Byloje nustatyta
aplinkybė, kad nukentėjusiosios D. J. ir A. G., eidamos per gatvę, nebuvo
pakankamai atidžios (šiek tiek išėjusios už pėsčiųjų perėjos ribų), negali
turėti esminės įtakos daromoms išvadoms. Tuo negalima paneigti nei nuteistojo
kaltės, nei priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad eismo įvykis galėjo
kilti dėl nukentėjusiųjų veiksmų. Pažymėtina, kad KET įpareigoja visus eismo
dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienas kitą, nekelti pavojaus. Jeigu įvykus
eismo įvykiui yra pagrindas manyti, kad nepakankamai atsargiai elgėsi keli to
įvykio dalyviai, tai sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti nustatyta
pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamoje byloje ši priežastis
nustatyta tinkamai.
Apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, kurių šaltiniai buvo
nukentėjusiųjų A. G., D. J., liudytojos D. G. parodymai, kompleksinės
ekspertizės ir specialistų išvados, kaltinamojo D. K. ir liudytojo S. G.
parodymai tiek, kiek jie atitinka bylos duomenų visumą, ir kt., nustatė, kad N.
K., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė
taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir netrukdytų eismui:
įvažiavęs į sankryžą, jo atžvilgiu esant leidžiamam šviesoforo signalui,
sankryžoje pasuko į kairę, neduodamas kelio pėsčiųjų perėjos ribose gatvės
važiuojamąja dalimi ėjusioms pėsčiosioms A. G., D. J., ir jas partrenkė, taip
sutrikdydamas jų sveikatą. Tokie N. K. veiksmai eismo įvykio metu prieštaravo
KET 50, 53, 200 punktų reikalavimams. Teismas taip pat konstatavo, kad
pėsčiosios A. G. ir D. J. pažeidė KET 87 punkte įtvirtintas nuostatas, nes
nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir eidamos į kitą gatvės
važiuojamosios dalies pusę nuo pėsčiųjų perėjos buvo atitolusios ne mažesniu
kaip 0,9 metro atstumu, žiūrint automobilio „Audi A6“ važiavimo kryptimi.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog KET taisykles eismo įvykio
metu pažeidė ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusiosios, byloje buvo būtina
įvertinti eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių
atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju įvertino eismo dalyvių
padarytų pažeidimų įtaką eismo įvykiui. Spręsdamas priežastinio ryšio ir
vairuotojo N. K. kaltės klausimą, teismas atsižvelgė į konkrečios įvykio vietos
specifiką, kuri reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo, gerą sankryžos
apšvietimą ir vietovės matomumą, taip pat į tai, kad per gatvę nukentėjusiosios
ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Atsižvelgęs į duomenų visumą teismas
pagrįstai konstatavo, kad jeigu N. K. būtų buvęs atsargus ir atidus, esant
nustatytoms sąlygoms būtų pastebėjęs per gatvę einančias pėsčiąsias, laiku
sustabdęs transporto priemonę ir išvengęs susidūrimo. Nuteistojo N. K.
neatsargumas ir neatidumas vairuojant automobilį buvo pagrindinė būtina
sąlyga kilti eismo įvykiui, taip pat BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytoms
pasekmėms. Nukentėjusiųjų A. G. ir D. J. 0,9 m nukrypimas nuo tiesioginės
pėsčiųjų perėjos trajektorijos laikytinas pažeidimu, tačiau jis eismo įvykiui
įtakos neturėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę
šalia pažymėtos perėjos neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie
pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2005,
2K-202/2009). Tokiais atvejais atsižvelgiama į nukentėjusiųjų neatsargumą,
sprendžiant civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimus ir skiriant
bausmę kaltinamajam. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino nukentėjusiųjų
neatsargumą ir nuteistajam N. K. paskyrė švelnesnę bausmę, baudžiamojo poveikio
priemonę, o civilinėms ieškovėms nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį.
Dėl BPK 305
straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio taikymo
Nuteistojo N. K.
gynėjo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1
dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja
byloje esančių procesinių dokumentų turiniui.
Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis surašomas, laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių
nuostatų, vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos ir BPK 305 straipsnio
nuostatos. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja teismą
apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos,
pripažintos įrodyta, aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas,
būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), o šio straipsnio 2 punktas
įpareigoja išdėstyti įrodymus, kuriais pagrindžiamos teismo išvados, ir
motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės
instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir
priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo
nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį
pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį
nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina
apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jį
surašant esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti.
Nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, inkriminuotos
nuteistajam N. K., vieta, padariniai, nurodytos priežastys, dėl kurių pirmosios
instancijos teismas suklydo, ištirdamas bylos duomenis ir vertindamas įrodymus,
pateikti įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismui buvo kilę abejonių,
vertinimo rezultatai, argumentai dėl jų tarpusavio susietumo ir patikimumo. Nuosprendyje
taip pat išdėstyta, kodėl apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios
instancijos teismas vertina byloje surinktus įrodymus, kokiais įrodymais
grindžiamos išvados dėl N. K. kaltumo, inkriminuojant Kelių transporto eismo
saugumo taisyklių pažeidimą, kodėl teismas paneigia nuteistojo pateiktus
teisinančius argumentus dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos
veikos. Įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti. Teismas
N. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje,
pagrindė ne prielaidomis ar prieštaringais įrodymais, kaip kad teigia
kasatorius, o tinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos
teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20
straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi:
teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, nukentėjusiųjų A. G., D. J. parodymai
buvo analizuojami ir vertinami itin kruopščiai. Kadangi jų parodymai buvo
nuoseklūs, papildantys vieni kitus, be to, juos patvirtino kiti bylos įrodymai,
teismas pagrįstai juos pripažino patikimais ir kartu su kitais bylos įrodymais
pagrindė jais nuosprendį. Teismas, remdamasis kompleksinės teismo ekspertizės
išvada, kitais bylos duomenimis, teisingai įvertino specialistės O.
Lukoševičienės išvadą, kaip metodiškai ydingą, parengtą taikant kai kurias
kelio sąlygų neatitinkančių fizikinių dydžių reikšmes, įvykio vietos situaciją
nevisai atitinkančius duomenis.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas
padarė klaidą apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodęs nusikalstamos
veikos padarymo laiko. Iš bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2007
m. sausio 22 d. 8 val. 9 min., ir dėl to ginčas nebuvo kilęs. Įvykio laikas
minučių ir net sekundžių tikslumu aptartas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje,
vertinant nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymus, kompleksinės ekspertizės
išvadą, pažymas apie užfiksuotą eismo įvykį, autobuso išvykimo laiką. Taip pat
tikslus analizuojamo įvykio laikas nurodytas nuosprendžio aprašomosios dalies
pradžioje, aprašant N. K. pateiktą kaltinimą. Kolegijos nuomone, nusikalstamos
veikos padarymo laiko nenurodymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje
konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą pažeidžia BPK 305 straipsnio 1
dalies 1 punkto nuostatą, tačiau šis pažeidimas nagrinėjamoje byloje esminiu
BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikytinas, nes dėl šios klaidos
nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, jo teisinė padėtis
jokiu aspektu nepakito.
Kasaciniame skunde teismo šališkumas argumentuojamas
netinkamu įrodymų vertinimu, kiti motyvai nenurodyti. Iš bylos medžiagos
matyti, kad apeliacinės instancijos teisiamųjų posėdžių metu teismo šališkumu
nebuvo abejojama ir jokių pareiškimų dėl to nepateikta, todėl, remiantis
įrodymų viseto analize, deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai apie teismo,
priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, šališkumą, negali būti pagrindas teigti,
jog šį nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pagal BPK 20 straipsnio 5
dalies nuostatas byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo
kompetencija. Proceso dalyviai gali duoti tik savo pasiūlymus dėl vienų ar kitų
įrodymų vertinimo, tačiau šiuo klausimu galutinį sprendimą priima teismas.
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir kasacinio skundo argumentais
panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r
i a :
Nuteistojo
N. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia
Bajerčiūtė
Aldona
Rakauskienė
Benediktas
Stakauskas