Civilinė byla Nr. 2S-1527-587/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08704-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15459-1087/2019 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. G. ir notarei B. G., tretiesiems asmenims antstolei S. V., E. K. ir E. P. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. ieškiniu prašo pripažinti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-5147 negaliojančiu.
2. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218 iki bus priimtas sprendimas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. G., notarei B. G., tretiesiems asmenims – antstolei S. V., E. K., E. P. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pardavus trečiojo asmens E. K. įkeistą butą iš varžytinių, palankaus teismo sprendimo šioje byloje nebebus įmanoma vykdyti, kadangi vykdomasis įrašas būtų panaikintas, tačiau vykdomojo įrašo pagrindu jau galimai būtų realizuotas butas arba išieškotos ieškovo piniginės lėšos ar kitas turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo V. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218 iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje.
2. Atsakovui V. G. pateikus atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, 2019 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi apelianto (atsakovo) V. G. atskirasis skundas priimtas ir tenkintas. Panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01218 iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje – ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, nustatė, kad:
4.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 atmetė ieškovo V. K. ieškinį atsakovui E. P. (jis nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu), kuriuo ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad susitarimu „Dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 1-6999“ įtvirtintas atsakovo E. P. skolinis įsipareigojimas ieškovo V. K. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo E. P. 30 000 Eur pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtu teismo sprendimu teismas konstatavo šias faktines aplinkybes: 1) ieškovas V. K., atsakovas E. P. ir trečiasis asmuo V. G. 2016 m. gegužės 19 d. pasirašė susitarimą dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį Nr. 1-6999. Susitarime ieškovas patvirtino, kad sutinka, kad pagal paskolos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, paskolintus pinigus sumoje 30 000 Eur, už ieškovą sumokės atsakovas E. P. (susitarimo 1 punktas); 2) 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas surašė raštą dėl paskolos sutarties 2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 1-6999, kuriame nurodė, kad atsisako, kad pagal paskolos sutartį paskolintus pinigus sumoje 30 000 Eur sumokėtų atsakovas E. P.. Sprendimas 2019 m. balandžio 26 d. įsiteisėjo.
4.2. Ieškovas V. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinį ieškinio pagrindą grindžia vieninteliu argumentu, kad atsakovas V. G. prieš išduodant vykdomąjį įrašą galimai neinformavo notarės B. G. ir nepranešė, kad prievolę pagal paskolos sutartį įvykdyti už ieškovą įsipareigojo trečiasis asmuo E. P.. Dėl šios priežasties, ieškovo nuomone, vykdomuoju įrašu išieškojimas turėjo būti nukreiptas ne tik į ieškovo ir E. K. turtą, bet ir į E. P. turtą.
4.3. Pažymėjo, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2016 m. gegužės 19 d. susitarimą bei 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį įrašą, tačiau nepateikė minėto 2016 m. gegužės 31 d. ieškovo surašyto rašto nenurodė faktinės aplinkybės, kad teismas įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatęs, jog pats ieškovas atsisakė, kad pinigus už ieškovą sumokės E. P..
4.4. Teismas sprendė, kad atlikus preliminarų ieškinio ir jame nurodyto faktinio ieškinio pagrindo vertinimą, ieškovo ieškinys preliminariai yra netenkintinas, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2019 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15459-1087/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-15459-1087/2019 ginčo dalykas nėra tapatus civilinės bylos Nr. e2-159-475/2019 ginčo dalykui, todėl teismas nepagrįstai vertino pastarojoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovo nenaudai.
5.2. Teismo paaiškinimai dėl preliminaraus sprendimo šioje civilinėje byloje, t. y. teigimas, kad ieškovo ieškinys preliminariai yra netenkintinas, laikytini išankstiniu nepagrįstu nusistatymu, keliančiu abejonių teismo nešališkumu.
5.3. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nurodydamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia reikalavimą dėl Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomojo įrašo Nr. 1-5147 pripažinimo negaliojančiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-5147 dėl skolos išieškojimo atsakovui iš ieškovo, todėl akivaizdu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstolei įvykdžius vykdomąjį dokumentą, o vėliau teismui priėmus galimai palankų ieškovui teismo sprendimą šio sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymas – susijusios su byloje pareikštu reikalavimu dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju užtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus bei padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
5. Atsakovas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo V. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. ieškovo atskirasis skundas negali būti tenkinamas atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu. Teismas turėjo teisę remtis Kauno apylinkės teisino civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 2019 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, kadangi: abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys (šioje byloje V. K. – ieškovas, o V. G. – atsakovas, kitose civilinėse bylose V. K. – ieškovas, o V. G. – trečiasis asmuo); civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyta faktinė aplinkybė, jog V. K. atsisakė 2016 m. gegužės 19 d. Susitarimo dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 1-6999, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad prievolės iš Susitarimo pasibaigusios, V. K. jį nutraukus. Atsakovo į bylą pateiktas ieškovo atsisakymas nuo 2016 m. gegužės 19 d. Susitarimo dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 1-6999 vykdymo, bei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 nustatytos faktinės aplinkybės, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinys preliminariai nepagrįstas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šio ieškinio užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
6.2. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl tikėtino Ieškinio nepagrįstumo negali būti laikomos išankstiniu teismo nusistatytum ar šališkumu, kadangi pareiga patikrinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą (prima facie) numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje ir šiuo klausimu suformuotos nuoseklios teisminės praktikos.
6.3. Atsakovas papildomai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir dėl to, jog yra akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovas yra nesąžiningas, kadangi pareikšdamas ieškinį nuo teismo tikslingai nuslėpė svarbią aplinkybę, kuri įrodo, kad ieškovo ieškinys negalės būti net tikėtinai patenkintas. Ieškovas pareiškė ieškinį ne tikėdamasis ieškinio patenkinimo, o siekdamas bet kokiomis priemonėmis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Ieškovas V. K. piktnaudžiauja teise vilkindamas buto varžytynes per trečiąjį asmenį, kuris laimėjęs paskelbtas buto varžytines, vėliau šios kainos nesumoka tokiu būdu tikslingai sužlugdydamas varžytynes, tačiau faktiškai niekada nesiekdamas įsigyti buto, bei sistemingai teikdamas skundus dėl antstolės veiksmų ir teikdamas pakartotinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas veikdamas nesąžiningai tikslingai, siekdamas, kad būtų pritaikytos Ieškiniu prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nutyli ir teismui neatskleidžia / neapteikia visų įrodymų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
7. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria, tenkinus atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės buvo išspręstas ieškovo V. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašymas atmestas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
9. Vertindamas, ar reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Draudimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016). Teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina taip pat pagrįsti, ar yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-865-464/2016). Teismas savo iniciatyva negali atlikti šių įrodinėjimo veiksmų už suinteresuotą šalį ir jos interesais (t. y. būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį), antraip pažeistų šalių rungimosi, jų procesinių teisių lygybės ir dispozityvumo principus (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 17 straipsnis). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka joms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018).
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-15459-1087/2019 ginčo dalykas nėra tapatus civilinės bylos Nr. e2-159-475/2019 ginčo dalykui. Tačiau nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-15459-1087/2019, nepagrįstai vertino civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Atskirajame skunde apelianto nurodytos kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.
11. Civilinėje byloje Nr. 2-15459-1087/2019 nagrinėjamu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-5147 negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovas V. K. ir atsakovas V. G. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas paskolino ieškovui 30 000,00 Eur sumą, o ieškovas įsipareigojo šią sumą grąžinti atsakovui iki 2016 m. liepos 1 d. 2016 m. gegužės 19 d. ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo E. P. susitarė, kad pagal sudarytą paskolos sutartį E. P. už ieškovą sumokės 30 000,00 Eur sumą atsakovui, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 atmetė ieškovo V. K. ieškinį atsakovui E. P., kuriuo ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad susitarimu „Dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 1-6999“ įtvirtintas atsakovo E. P. skolinis įsipareigojimas ieškovo V. K. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo E. P. 30 000 Eur pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtu teismo sprendimu teismas konstatavo šias faktines aplinkybes: 1) ieškovas V. K., atsakovas E. P. ir trečiasis asmuo V. G. 2016 m. gegužės 19 d. pasirašė susitarimą dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį Nr. 1-6999. Susitarime ieškovas patvirtino, kad sutinka, kad pagal paskolos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, paskolintus pinigus sumoje 30 000 Eur, už ieškovą sumokės atsakovas E. P. (susitarimo 1 punktas); 2) 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas surašė raštą dėl paskolos sutarties 2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 1-6999, kuriame nurodė, kad atsisako, kad pagal paskolos sutartį paskolintus pinigus sumoje 30 000 Eur sumokėtų atsakovas E. P.. Sprendimas 2019 m. balandžio 26 d. įsiteisėjo.
13. Konstatuotina, kad aptariamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-159-475/2019 nustatytos faktinės aplinkybės, jog prievolės pagal 2016 m. gegužės 19 d. ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens E. P. susitarimą, kad pagal 2015 m. lapkričio 18 d. sudarytą paskolos sutartį E. P. už ieškovą sumokės 30 000,00 Eur sumą atsakovui, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą, yra pasibaigusios dėl to, kad ieškovas V. K. jį nutraukė, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-15459-1087/2019. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad atlikus preliminarų ieškinio reikalavimo ir jame nurodyto faktinio ieškinio pagrindo vertinimą, ieškovo ieškinys preliminariai yra netenkintinas, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo atliktas preliminarus ieškinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimas laikytinas išankstiniu nepagrįstu nusistatymu, keliančiu abejonių teismo nešališkumu. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas sprendžiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomos išankstiniu teismo nusistatytumu ar šališkumu. Skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismo pateiktas preliminarus aplinkybių dėl tikėtino ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo nagrinėjamu atveju negali būti laikomos išankstiniu teismo nusistatytum ar šališkumu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė jam CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, sprendžiant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, patikrinti tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrįstumą (prima facie).
15. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai atsižvelgė į abiejų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nei vienai proceso šaliai nesuteikė nepagrįsto procesinio pranašumo. Įvertinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė