Administracinė byla Nr. eA-1250-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359 (toliau – ir 2021 m. gegužės 24 d. atsakymas) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą bei įpareigoti atsakovą per 7 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą Nr. B-0384 ir pateikti atsakymą pareiškėjui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. B-0384 (toliau – ir prašymas) kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti rašte nurodytus atsakovo veikimo motyvus ir atsakyti į su tuo susijusius klausimus. Atsakovas 2021 m. gegužės 24 d., vėluodamas 42 dienas, pateikė skundžiamą atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes prašyme išdėstyti klausimai nagrinėjami teisminiame procese. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisminiame procese teismas nagrinėja, ar VMI 2020 m. birželio 25 d. sprendime Nr. (21.222E) FR0682-293 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir VMI sprendimas) mokesčių suma apskaičiuota teisingai. Teismas nenagrinės atsakovo ketinimų ir subjektyvių motyvų, kuriais vedinas atsakovas priėmė tokį sprendimą.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. kovo 15 d. prašyme pareiškėjas nekėlė mokesčių apskaičiavimo klausimų, o kėlė klausimus dėl atsakovo ketinimų ir subjektyvių motyvų, kurie, pagal esamus įrodymus, leido pagrįstai įtarti atsakovą piktnaudžiavimu tarnyba ir diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu. Šie klausimai yra susiję su tinkamu atsakovo pareigų vykdymu ir veiklos kokybe pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų, užtikrinančių žmogaus teises, reikalavimus. Atsakymai į šiuos klausimus yra svarbūs įvertinti atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos atitikimą atsakovui taikomiems vertybiniams reikalavimams.
4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo atsisakymas atsakyti į klausimus, motyvuojant mokestinio ginčo nagrinėjimu teisme, yra neteisėtas, nes pareiškėjas savo rašte nekėlė mokestinių klausimų, o kėlė atsakovo veiklos padorumo ir vertybinės kokybės klausimus. Atsakovas turėtų būti įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Turint omeny, kad atsakovas jau yra susipažinęs su prašymu, 20 darbo dienų terminas netikslingas, turėtų pakakti 7 darbo dienų.
5. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas pageidauja, kad tarp jo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vykstantis mokestinis ginčas, kuris yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT), būtų pakartotinai nagrinėjamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tačiau teisiškai tokia procedūra nėra galima ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) ar Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nenumatyta.
7. Atsakovas pažymėjo, kad VMI, kaip viešojo administravimo subjektas, administraciniame sprendime ar po jo priėmimo neprivalo atskleisti savo ketinimų ir subjektyvių motyvų, kuriais vedinas viešojo administravimo subjektas, priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Nurodė, kad tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vyksta mokestinis ginčas, kilęs dėl VMI sprendimu pareiškėjui apskaičiuotų mokestinių prievolių. Mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir su juo susijusių sumų, mokesčių administratoriui nepripažinus dalies pareiškėjo metinėse pajamų deklaracijose už 2014 ir 2017 metų mokestinius laikotarpius deklaruotų parduotų UAB „EMP recycling“ akcijų įsigijimo kainos ir su perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumos, t. y. ginčas iš esmės vyksta dėl 18 415 paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo kainos nustatymo.
8. VMI nurodė, jog iš pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymo akivaizdžiai buvo matyti, kad jis yra susijęs su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamu mokestiniu ginču. Pareiškėjas 2021 m. kovo 15 d. prašyme, be kita ko, savo poziciją grindžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 19 straipsnio komentaro papildymu Nr. (32.42-31-1E) RM-35447, dėl kurio vertinimo vyksta diskusija ir pagrindinėje mokestinio ginčo byloje (administracinės bylos Nr. eA-2511-442/2021). Esant nustatytoms aplinkybėms, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 144–160 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias mokestinių ginčų nagrinėjimą, vykstančiuose mokestiniuose ginčuose mokesčių mokėtojų papildomai pateikti argumentai ir klausimai dėl mokestinio ginčo aplinkybių VMI pakartotinai nenagrinėjami. VMI laikosi pozicijos, jog tokiu atveju taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, kuriame yra nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
9. VMI pažymėjo, kad pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymas VMI elektroniniu paštu buvo pateiktas 2021 m. kovo 15 d., tačiau dėl VMI kanceliarijoje kilusių techninių kliūčių nebuvo laiku užregistruotas. Kai tik techninės kliūtys buvo pašalintos ir 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas, pareiškėjui VMI atsakymas (2021 m. gegužės 24 d. raštas Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359) buvo pateiktas per 20 darbo dienų, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino atsakovo VMI 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą Nr. B-0384 per 7 darbo dienų terminą.
11. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:
11.1. Pareiškėjas 2021 m. kovo 15 d. prašymu „Paaiškinti dvigubų standartų taikymą VMI veikloje“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas paaiškinti: 1) dėl kokių priežasčių pareiškėjo mokestinėje byloje VMI netaiko komentaro papildyme pareikštų nuostatų; 2) pagal kokius kriterijus yra atrenkami mokesčių mokėtojai, kuriems bus taikoma viena iš dviejų skirtingų VMI pozicijų – 1) akcijų kaina yra nulis arba 2) akcijų įsigijimo kaina proporcinga turimų [akcijų] įgijimo kainai, paskirstoma visam akcijų skaičiui; 3) kokiam mokestinių bylų skaičiui yra taikyta VMI pozicija (1) ir kokiam skaičiui – pozicija (2); 4) kokiais motyvais komentaro papildyme VMI nesivadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 9 ir 11 punktais; 5) dėl kokių priežasčių komentaro papildymas nėra įtrauktas į konsoliduotą komentaro tekstą.
11.2. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas Nr. 3-61-3-03178-2020-6 pagal pareiškėjo skundą iš dalies panaikinti VMI sprendimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija vykstančiame mokestiniame ginče yra klaidinga, nes prieštarauja GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punktui, turinio viršenybės prieš formą principui, ūkinės operacijos turiniui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams, dėl ko pareiškėjas yra išsamiai pasisakęs mokestinėje byloje, kuri dabar yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi 2017 m. lapkričio 21 d. GPMĮ 19 straipsnio komentaro papildymą Nr. (32.42-31-1E)-RM-35447, kuris yra teisingas, nes atitinka ūkinės operacijos turinį, bei GPMĮ 12 straipsnio 14 dalies 1 punktą, nustatantį, kad akcijos iš bendrovės lėšų nėra pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija pareiškėjo mokestinėje byloje yra prieštaringa išreikštai komentaro papildyme.
11.3. Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamame 2021 m. gegužės 24 d. atsakyme nurodė, kad esamais duomenimis, buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas ir surašytas 2020 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222)-FR0680-215 dėl kurio pareiškėjas pateikė 2020 m. gegužės 28 d. pastabas. Išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (21.222E) FR0682-293 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, su kuriuo nesutikdamas pareiškėjas pateikė 2020 m. liepos 12 d. skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Komisija priėmė 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-168 (7-147/2020), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su minėtu Komisijos sprendimu, pareiškėjas pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5139-331/2020 pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su šiuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimo dar nėra priėmęs. Rašte konstatuojama, kad pareiškėjo Prašyme pateikti argumentai ir klausimai yra tiesiogiai susiję su vykstančiu mokestiniu ginču dėl VMI sprendimo. Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsniu ir Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, VMI nurodė, jog pareiškėjo prašymo nenagrinės.
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje turėjo būti išspręstas klausimas, ar Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo prašymo.
13. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
14. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tarp šalių vyksta mokestinis ginčas dėl VMI sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo IX skyrius reglamentuoja mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimą (mokestiniai ginčai). Nurodyto įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Teismas sprendė, jog pagal MAĮ IX skyriaus nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę ginčyti mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu apskaičiuotas mokestines prievoles. Tačiau įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, teismas darė išvadą, kad jis, kaip mokesčių mokėtojas kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas gauti tam tikrą informaciją, susijusią su mokesčių taikymu bei jų apskaičiavimu.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme pateiktų klausimų turinį, nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo rašte išdėstyta pozicija, jog tarp šalių vykstantis mokestinis ginčas dėl konkretaus patikrinimo akto tvirtinimo ir pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio dydžio lemia tai, kad mokesčių administratorius gali nevykdyti įstatyme jam suteiktų pareigų, o būtent – teikti informaciją mokesčių mokėtojui, susijusią su galiojančiais mokesčių teisės aktais bei kitą informaciją. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašyme iškelti klausimai būtų atsakyti teismui išsprendus mokestinį ginčą.
16. Teismas sutiko su skundo argumentais, kad atsakymas į pareiškėjo Prašymą yra pateiktas praleidus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išnagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl skundą tenkino, panaikino skundžiamą atsakymą ir įpareigojo VMI išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą per 7 darbo dienas.
III.
18. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359.
19. Atsakovas pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į Mokesčių administravimo įstatymo 8, 25, 114 straipsnių, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies normas ir LVAT praktiką, kaip viešojo administravimo subjektas, administraciniame sprendime ar po jo priėmimo neprivalo atskleisti savo ketinimų ir subjektyvių motyvų, kuriais remdamasis viešojo administravimo subjektas, priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje yra reglamentuotas mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas (mokestiniai ginčai), pagal kurio nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę ginčyti mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu apskaičiuotas mokestines prievoles.
20. Atsakovas akcentuoja, jog tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vyksta mokestinis ginčas dėl VMI sprendimu pareiškėjui apskaičiuotų mokestinių prievolių. Valstybinė mokesčių inspekcija prieš priimdama ginčijamą 2021 m. gegužės 24 d. atsakymą, susipažino su pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymu bei sprendė, kad jis yra susijęs su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamu mokestiniu ginču. Pareiškėjas paklausime, be kita ko, savo poziciją grindžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 21 d. GPMĮ 19 straipsnio komentaro papildymu Nr. (32.42-31-1E)-RM-35447, dėl kurio vertinimo vyko diskusija ir mokestiniame ginče. Valstybinė mokesčių inspekcija minėtoje byloje pateikė savo 2021 m. birželio 4 d. paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (31.42-31-1E)-RM-35447 paskelbto GPMĮ 19 straipsnio komentaro papildymo reikšmės (įtakos) nagrinėjamame mokestiniame ginče, tačiau teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime į šią aplinkybę neatsižvelgė.
21. Atsakovo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 144–160 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias mokestinių ginčų nagrinėjimą, vykstančiuose mokestiniuose ginčuose mokesčių mokėtojų papildomai pateikti argumentai ir klausimai dėl mokestinio ginčo aplinkybių Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pakartotinai nenagrinėjami. Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, jog tokiu atveju taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtame sprendime netinkamai taikė materialiosios teisės normas, atsakovo vertinimu, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad teisminiame procese Nr. 3-61-3-03178-2020-6 teismas nagrinėja papildomų mokestinių prievolių pagrįstumą, kurio vertinimui teismui nėra reikalinga nustatyti atsakovo veikimo motyvus, nes pakanka nustatyti mokestinių prievolių sumų atitikimą mokesčių įstatymų reikalavimams. Pareiškėjas mokestiniame ginče neprašo teismo vertinti atsakovo veiksmų motyvų. Taigi, atsakovo pareiškimas, kad 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjo prašyme iškelti klausimai nagrinėjami mokestiniame ginče, pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės.
24. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo tvirtinimas, jog mokesčių administratorius turi Mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsnio nustatytą teisę savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką, nesusijęs su byla. Pareiškėjas byloje neginčija Mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsnyje nustatytų mokesčių administratoriaus teisių. Be to, atsakovo pareiškimas, kad teisė tikrinti mokesčių mokėtojus atleidžia jį nuo pareigos paaiškinti savo veiksmų ketinimus ir subjektyvius motyvus, neturi nieko bendro su jo nurodytu pagrindu. Pareiškėjo nuomone, dėl šios pozicijos neteisėtumo išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie viešojo administravimo principus, todėl pareiškėjas pritaria teismo pozicijai ir nesutinka su VMI apeliaciniu skundu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu A. K. skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo VMI 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą Nr. B-0384 per 7 darbo dienų terminą. Teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo prašyme pateiktų klausimų turinį atsakovas nepagrįstai atsisakė išnagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl skundas tenkintinas.
27. VMI su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti jos 2021 m. gegužės 24 raštą Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtame 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
30. Atsakovas iš esmės atsisakė nagrinėti A. K. prašymą remdamasis ta aplinkybe, kad tarp pareiškėjo ir VMI vyksta mokestinis ginčas, kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-293 jam apskaičiuotų mokestinių prievolių.
31. Iš A. K. 2021 m. kovo 15 d. prašymo paaiškinti dvigubų standartų taikymą VMI veikloje turinio matyti, jog pareiškėjas prašo atsakovą paaiškinti tam tikrus aspektus, susijusius su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio komentaro papildymo Nr. (32.42-31-1E)-RM-35447 taikymu. Teisėjų kolegija vertina, kad ne visi prašyme suformuluoti klausimai (prašomi pateikti paaiškinimai) susiję su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir teismų išnagrinėtu mokestiniu ginču. Su mokestiniu ginču iš esmės galėtų būti siejamas tik pirmasis prašomas pateikti paaiškinimas (dėl kokių priežasčių pareiškėjo mokestinėje byloje VMI netaiko komentaro papildyme pareikštų nuostatų), tačiau netiesiogiai. Be to, pastebėtina, jog išanalizavus VMI 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (21.222E) FR0682-293 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, pareiškėjo 2020 m. gegužės 28 d. pastabas Nr. B-0362 (VMI gautos 2020 m. birželio 2 d.), Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-168 (7-147/2020) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 6 d. sprendimą nerasta jokių teiginių, susijusių su anksčiau minėtu komentaru. Tuo tarpu kiti likę keturi klausimai visiškai neturi jokių sąsajų su išnagrinėta mokestine byla. Taigi šiame kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašyme iškelti klausimai būtų atsakyti teismui išsprendus mokestinį ginčą.
32. Pažymėtina, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė