Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-576/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12505-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6.; 1.2.20.13.; 1.1.10.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje ir nubaustas areštu keturiasdešimt penkioms paroms; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. nustatyta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Paskirta R. S. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. išieškota automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       R. S. nuteistas už tai, kad žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamąjį įsakymą, įsiteisėjusį 2017 m. liepos 3 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo (arešto bausmę atliko 2019 m. kovo 27 d.), t. y. 2019 m. kovo 28 d. (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį, įsiteisėjusį 2021 m. kovo 16 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vairavo automobilį 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Oslo g., 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.50 val., Vilniuje, Pergalės g., 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 15.12 val., Vilniuje, Liepkalnio g., 2021 m. spalio 15 d., apie 9.04 val., Vilniuje, Žvirblių g. 1, 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.33 val., Vilniuje, Švitrigailos g. 5, taip tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

2.       R. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.35 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet gatvėje, ties pastatu, Švitrigailos g. 5, Vilniuje, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį: sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą nuo aštuonių iki šešių mėnesių; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus; sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones terminą nuo penkerių iki trejų metų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1.       Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme. R. S., cituodamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtinus BK 54 straipsnyje, aptardamas bausmės paskirtį ir teismų praktiką, teigia, kad paskirtoji bausmė per griežta.

3.2.       Apeliantas teigia, kad egzistuoja BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios sąlygos, nes jis nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Jam buvo paskirta bausmė neviršijanti vienerių metų laisvės atėmimo. Apelianto vertinimu, jo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Apeliantas nurodo teismų praktiką, kuri reikšminga sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ir akcentuoja, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Apelianto teigimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

3.3.       Toliau apeliantas nurodo, kad jis veikas įvykdė būdamas teistas, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo asmenybė iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu nebuvo vertinama itin teigiamai, tačiau, pasak apelianto, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos padarymo ir tai nulėmusios priežastys.

3.4.       Nuteistasis R. S. nurodo, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba UAB „A“ statybų vadovu, prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvena kartu su senyvo amžiaus tėvu, kuriam 75 metai, ir jį prižiūri. Tėvo sveikatos būklė sunki, jam reikalinga pagalba buityje, o jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam, pasirūpinti tėvu. Skunde apeliantas žada daugiau nenusikalsti, pažymi, kad moka paskirtas administracines nuobaudas pagal antstolių patvarkymus, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad jis suvokia, ką reikia daryti, kad elgesys keistųsi pozityvia linkme, imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius. Ilgalaikius bausmės tikslus geriau galima pasiekti bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų jam keisti gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Tuo atveju, jei nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.

3.5.       Toliau apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas viršija BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijos vidurkį, todėl yra pagrindas trumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą iki šešių mėnesių.

3.6.       Apeliantas nors neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su paskirtu penkerių metų terminu, akcentuodamas, kad paskirtas maksimalus įstatyme numatytas terminas yra neproporcingas padarytam nusikaltimui. Pagal teismų praktiką uždraudimo naudotis specialia teise maksimalus terminas nustatomas, kai dėl asmens nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir panašiai, o šiuo atveju tokių nenustatyta. Sunkių padarinių buvo išvengta, todėl yra pagrindas uždraudimo naudotis specialia teise terminą trumpinti iki trejų metų.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas

6.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą nuo aštuonių iki šešių mėnesių; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnius, atidėti vieneriems metams ir paskirti įpareigojimus; sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo penkerių iki trejų metų. 

Dėl bausmės

7.       Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8.       Apeliantas nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų: baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už baudžiamojo nusižengimo padarymą jam paskirta arešto bausmė. Apeliacinis skundas teikiamas tik dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija pasisako pateikto apeliacinio skundo ribose.

9.       Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apeliantas neginčija paskirtos bausmės rūšies (laisvės atėmimo), tačiau ginčija nustatytą jos terminą.

10.       Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nustatydamas jos terminą atsižvelgė į nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, jam nustatytas vidutinis (1.88 promilės) girtumo laipsnis, o transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas įvertino nuteistojo R. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę, administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos, atsižvelgė į jo amžių, į tai, kad yra nevedęs, dirba, paties teigimu – prisideda prie vaikų išlaikymo, prižiūri senyvą tėvą. Buvo nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas tris kartus: 1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį paskirta bauda 10 MGL (1 300 Lt ) dydžio; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį paskirtas areštas 30 parų; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį paskirta bauda 36 MGL (1 800 Eur) dydžio. Jam skirtos bausmės buvo susijusios trumpalaikiu areštu ir baudos bausmėmis (arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta), tačiau tai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė. Jis baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tame tarpe ne kartą baustas už vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti.

12.        Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 58-63) duomenys už 5 metus patvirtina, kad nuteistasis R. S.: 1) 2019 m. birželio 25 d. baustas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, nes 2018 m. rugpjūčio 17 d. 15.07 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta trims metams su pritvirtintais kitai transporto priemonei priklausančiais valstybinio numerio ženklais; 2) 2019 m. kovo 21 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes jis 2019 m. kovo 10 d. 1.45 val. Vilniuje, Švirtigailos g. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti; 3) 2019 m. rugpjūčio 22 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nes jis 2019 m. gegužės 10 d. 9.42 val. vairavo automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; 4) 2019 m. liepos 22 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes jis 2019 m. birželio 26 d. 17.00 val. Vilniuje, Žalgirio g., vairavo automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti; 5) 2021 m. rugpjūčio 4 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nes jis Vilniuje, Oslo g., 13.30 val. vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; 6) 2021 m. rugpjūčio 18 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, nes jis Vilniuje, Pergalės g., 8.50 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones nėra įgijęs, vairuodamas nebuvo užsisegęs saugos diržų; 7) 2021 m. spalio 5 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį; 415 straipsnio 2 dalį, nes jis 2021 m. rugsėjo 1 d. 15.12 val. Vilniuje, Liepkalnio g., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu; 8) 2022 m. vasario 8 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, nes 2021 m. spalio 15 d. 09.04 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, automobilį paliko ten, kur draudė draudžiamasis kelio ženklas.

13.       Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Bylos duomenimis nuteistasis R. S. 2022 m. gegužės 30 d. apie 19.45 val. būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį taip apgadindamas abu automobilius už ką nubaustas ir administracine tvarka. Poreikio vairuoti nebuvo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. nurodė, kad nepamena iš kur ir į kur važiavo. Apklausiamas teisme aplinkybių, pagrindžiančių poreikį vairuoti būnant neblaiviam, taip pat nenurodė. Visa tai rodo, kad apeliantui būdinga sistemingai vairuoti transporto priemones tokios teisės neturint, tą neabejotinai žinant ir suvokiant, o pirmesniais nuosprendžiais jam paskirtos švelnesnės bausmės (areštas, baudos bausmės) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

14.       Teismo posėdžio metu gynėjas akcentavo, kad nuteistasis R. S. įsidarbino UAB „A“, stengiasi keisti gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsidarbinimo faktas yra svarbus, tačiau pirmosios instancijos teismui minėta aplinkybė buvo žinoma, ji nurodyta nuosprendyje, į ją atsižvelgta skiriant bausmę (skundžiamo nuosprendžio 34 punktas).

15.       Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki vienerių metų, taigi, sankcijos vidurkis sudaro septynis mėnesius ir penkiolika dienų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršija sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė, kurios terminas nustatytas kiek didesnis už vidurkį, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje (bauda, areštas), nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. S. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, subendrinus su paskirta pagal BK 243 straipsnį arešto bausme, ir pritaikius BK 641straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki šešių mėnesių. Teisėjų kolegijos manymu, labiau švelninti nuteistajam bausmę už atskiras nusikalstamas veikas ar subendrintą bausmę, nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

16.       Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai nuteistajam R. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

18.       Nustatyta, kad nuteistasis R. S. anksčiau teistas tris kartus, iš kurių du kartus už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (jam buvo nustatyta 2,56 promilių ir atitinkamai 2,55 promilių neblaivumas). Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, jo atžvilgiu buvo taikyta dviejų rūšių bausmės - bauda ir areštas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek padarė naujas nusikalstamas veikas.

19.       Nors nuteistasis R. S. skunde teigia, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti tėvo, kurio sveikatos būklė sunki, tačiau pastebėtina, kad dokumentų grindžiančių šią skunde nurodytą aplinkybę nėra pateikta. Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu žada daugiau nenusikalsti, tačiau toks jo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio. Jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir žinodamas apie tėvo būklę, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nuteistasis R. S. dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, ne kartą baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R. S. taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.  

Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

20.       Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teismas, nustatydamas nuteistajam R. S. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones penkerių metų terminą, atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 1.88 promilės etilo alkoholio, kad kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą maksimaliam penkerių metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus, t. y. IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“, nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos dydį buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo R. S. padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumą bei asmenybę. Šiuo atveju nustatytas terminas yra maksimalus. Nuteistasis R. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, dienos metu Vilniaus mieste, kur intensyvus eismas, sukėlė eismo įvykį, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aptariamais veiksmais buvo sukelta reali žala kitų asmenų nuosavybei, nes nuteistasis R. S. nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitos transporto priemonės galinę dalį, taip apgadindamas abu automobilius (2 t., b. l. 58). Be kita ko, jo administraciniai baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie išvardinti šios nutarties 12 punkte, leidžia spręsti, kad jis sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti. Šioje byloje nuteistasis R. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iškvėptame ore rasta 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo apelianto padarytos veikos pavojingumą.

23.       Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels nuteistajam R. S. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Nustatytas penkerių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas laikytinas proporcingu, padedančiu užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

24.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo R. S. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, jam apylinkės teismas pagrįstai nustatė maksimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą, t. y. 5 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo jį trumpinti nėra.

25.       Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

26.       2023 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-03862 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 120 Eur už R. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 

27.       Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

28.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį – nuteistasis R. S. dirba, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, be to, turi sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą ir sumokėti baudas už paskirtus administracinius nusižengimus, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo R. S. neturi būti priteistina (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo R. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos                        Ieva Gavelytė - Kalytienė

                        Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

                        Nida Vigelienė