Civilinė byla Nr. e2A-2589-861/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31058-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20

 (S)

1.3.2.5.2; 1.3.2.5.7; 3.3.1.20; 3.4.1.7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, praleisto termino atnaujinimo, trečiasis asmuo byloje L. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (toliau – ir atsakovė, LKA, Akademija) dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo, kurį patikslinusi prašo nagrinėti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 412 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu neatnaujinus procesinio termino ieškiniui paduoti arba teismui nustačius, kad terminas praleistas, atnaujinti procesinį terminą ieškiniui paduoti; pripažinti negaliojančiais 2021 m. kovo 31 d. Lietuvos mokslo tarybos konkursų eiti pareigas duomenų bazėje paskelbto viešo konkurso eiti LKA Pasaulio politikos mokslo grupės (Filosofija) profesoriaus pareigas rezultatus (toliau – Konkursas), patvirtintus 2021 m. liepos 29 d. LKA atestacijos ir konkurso komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2021 m. rugpjūčio 9 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 punktą; įpareigoti atsakovę atnaujinti 2021 m. kovo 31 d. Lietuvos mokslo tarybos konkursų eiti pareigas duomenų bazėje paskelbto viešo konkurso eiti LKA Pasaulio politikos mokslo grupės (Filosofija) profesoriaus pareigas procedūras ir jas tęsti nuo pretendentės L. V. prašymo registravimo procedūros įvertinant jos atitikimą Konkurso tvarkos aprašo 25-28 punktuose numatytiems reikalavimams po jau atlikto A. P. prašymo registravimo, o jeigu L. V. prašymo registravimo procedūrą teismas pripažintų teisėta, - įpareigoti atsakovę tęsti konkurso procedūras LKA dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso komisijoje (toliau – Komisija) nuo pretendenčių A. P. ir L. V. konkursinės eilės sudarymo, vadovaujantis Konkurso tvarkos aprašo 34.1.3.1. punkte numatytais vertinimo kriterijais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, jog konkursas pravestas neskaidriai, neobjektyviai, šališkai, neteisingai įvertinus jame dalyvavusius asmenis – ieškovę ir Konkursą laimėjusią L. V., pastarąją proteguojant. Paaiškino, kad 3-jus metus ėjo profesorės pareigas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, dalyvavo paskelbto Konkurso į LKA Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (Filosofija) pareigas atrankoje. Reikalavimai pretendentams į šias pareigas buvo paskelbti Lietuvos mokslo tarybos konkursų eiti pareigas duomenų bazėje 2021 m. kovo 31 d. Pretendentai turėjo atitikti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos socialinių ir humanitarinių mokslų profesoriaus pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus LKA viršininko 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 24 d. ieškovė buvo supažindinta su Konkurso rezultatais, t. y. su Komisijos sprendimu apie tai, kad ieškovė užėmė antrą vietą konkursinėje eilėje į šią konkursinę poziciją. Ieškovei buvo pranešta, kad jai gali bus pasiūlyta sudaryti sutartį su LKA tik tuo atveju, jeigu pirmąją vietą užėmęs kandidatas atsisakys pasirašyti darbo sutartį. 2021 m. liepos 1 d., ieškovė vadovaudamasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) VI skyriaus nuostatomis, pateikė skundą LKA Viršininkui „Dėl konkurso organizavimo ir pretendentų vertinimo kriterijų”, kuriuo paprašė dėl jame nurodytų pažeidimų panaikinti komisijos sprendimą ir pripažinti, kad pirmasis pretendentas eilėje ir laimėtojas yra ji. 2021 m. liepos 23 d. Komisijos sekretorė E. T. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų, Komisijai pavesta persvarstyti į Filosofijos profesoriaus poziciją pretendavusius kandidatus ir kad pakartotinis posėdis vyks 2021 m. liepos 27 d. 9.00 val. Ieškovei 2021 m. liepos 26 d. el. laišku buvo nurodyta, jog jos skundas dėl procedūrinių pažeidimų buvo nagrinėtas Skundų komisijos posėdžio metu, kai kurie skundo punktai atmesti, kai kurie patenkinti. Taip pat pranešta apie pakartotinį svarstymą. Komisijos pakartotinio posėdžio rezultatai buvo įforminti 2021 m. liepos 27 d. surašytu protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio protokolo pagrindu LKA viršininkas 2021 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patvirtino, kad Konkurso laimėtoju yra L. V..

3.       Ieškovė teigia, jog LKA viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. KT208-N17/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalių, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 1.2, 3.6 papunkčių ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” 26.4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1, 2 dalis, konstitucinį teisinės valstybės principą, nustatant mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, lemiančius mokslo ir studijų institucijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai dydį, turi būti paisoma reikalavimo šios veiklos reikšmingumą vertinti (atsižvelgiant į mokslo srities (krypties) specifiką) visų pirma pagal mokslo darbų naujumą, originalumą, fundamentalumą, įtaką naujų mokslinių tyrimų sričių ir (arba) krypčių formavimui, inter alia mokslo darbų perspektyvumą, produktyvumą, reikšmę iš Konstitucijos kylančioms Lietuvos valstybės funkcijoms, Lietuvos visuomenės ir valstybės tikslams ir uždaviniams, Lietuvos mokslo tarptautiniam autoritetui ir jo įtakai pažangiai atitinkamos mokslo srities (krypties) raidai už Lietuvos ribų” ir kad „mokslo darbų reikšmingumas ir jų vertė negali būti vertinama vien pagal formalius (kiekybinius) kriterijus (rodiklius), inter alia pagal jų paskelbimo šaltinį ar kalbą; tokių reikalavimų, kaip paskelbti mokslo darbus leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, reikšmė sprendžiant dėl valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimo mokslo ir studijų institucijoms negali būti neproporcingai didelė, t. y. nustačius tokius reikalavimus, taip pat turi būti nustatytos lygiavertės alternatyvos”. Taigi, konstitucinės teisės norma įpareigoja vertinti mokslinius tyrimus ir jų rezultatus ne pagal kiekybinius kriterijus, t. y. ne pagal paskelbtų mokslinių publikacijų skaičių tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose mokslo leidiniuose, o įpareigoja vadovautis kokybiniais mokslinių darbų vertinimo kriterijais, t. y. vertinti jų naujumą, originalumą, reikšmingumą Lietuvos valstybei ir t. t. Šis Konstitucinio teismo nutarimas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. ir Komisija privalėjo juo vadovautis. Tačiau Komisijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir Komisijos pakartotino posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini), LKA dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso komisijos sprendimo dėl pretendenčių eiliškumo esminis argumentas buvo tas, kad L. V. „yra aktyvesnė mokslininkė”, kadangi turi 3 publikacijas Q2, t. y. antrame tarptautinės mokslinių publikacijų duomenų bazės “Scopus” kvartilyje Filosofijos H001 srityje, o ji turi 2 publikacijas, iš kurių viena - Q1 pirmajame kvartilyje Politikos mokslų S002 srityje (Komisijos protokole užfiksuota, kad šiame moksliniame straipsnyje nagrinėjamos etikos problemos), o antra - Q2 antrajame kvartilyje Filosofijos H001 srityje. Ieškovė iš esmės nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodo, kad tarptautinių duomenų bazių leidiniai turi ir kitus kokybinio vertinimo kriterijus - tai SNIP ir citavimo indeksas (CIteScore). Kaip matosi iš Komisijos posėdžio protokolo, citavimo indeksai nebuvo aptarti (ieškovės vienas straipsnis yra atspausdintas Q1 leidinyje, kurio citavimo indeksas (CiteScore) yra 3,90 ir SNIP - 1,242, o straipsnis Q2 leidinyje, kurio citavimo indeksas (CiteScore) yra 1,72, o SNIP - 0,9640). Komisijos posėdžio protokolas rodo, kad nebuvo lygintas ir aptartas pretendenčių mokslinės veiklos atitikimas kitiems reikalavimams, keliamiems kandidatams į profesoriaus pareigas, kurie taip pat apibūdina pretendenčių mokslinį aktyvumą, t. y. vadovavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos projektams, konferencijų organizavimas, ekspertinė veikla ir t. t. Neaišku, kaip buvo įvertinta šios mokslinės veiklos reikšmė Lietuvos valstybės gynybos funkcijoms, Lietuvos visuomenės ir valstybės veiklos tikslams ir uždaviniams, kaip to reikalauja LR Konstitucinės teisės norma.

4.       Ieškovė pažymi ir tai, kad LKA yra krašto apsaugos sistemos institucija ir turi užduotis tiesiogiai susijusias su Lietuvos valstybės gynybos tikslais ir uždaviniais. Akivaizdu, kad Komisija, atlikdama pretendenčių mokslinės eksperimentinės veiklos tyrimų vertinimą, neatsižvelgė į kokybinius vertinimo kriterijus. Todėl ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas, ieškovės manymu, nepagrįstas ir minėtiems Konstitucinio Teismo pateiktiems išaiškinimams neatitinkantis, jiems prieštaraujantis Komisijos sprendimas.

5.       Teigia, jog Komisija, vertindama abiejų pretendenčių mokslinę ir pedagoginę veiklą, pažeidė paskelbto Konkurso reikalavimus, kadangi nevertino pretendenčių pedagoginės veiklos patirties „ugdant kariūnų ir studentų karinės etikos kompetenciją dėstyti „Etiką“ ir kitus (taip pat pavaduojant) su darbuotojo mokslo tyrimų kryptimi (-s) susijusius dalykus lietuvių ir anglų kalbomis I ir II pakopos studentams”. Konkurso komisijos nariams pateiktoje reitingavimo lentelėje ieškovės dėstomi dalykai nurodyti tik darbo LKA laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. L. V. nurodytuose dėstytuose dalykuose nėra studijų modulio, susijusio su Etikos mokslu, yra tik bendrieji ar specializuoti Filosofijos moduliai, Istorijos ir antropologijos studijų dalykai, mokslinių tyrimo metodologija, lentelėje neatsispindi L. V. pedagoginės kompetencijos dėstyti Erasmus studentams anglų kalba Lietuvoje ir užsienyje, dėstytų dalykų palyginimas rodo, kad ieškovė pilnai atitinka konkurso reikalavimą, kadangi (duomenys neskelbtini) metus dėstė Etikos studijų dalyką, taip pat įvairius kitus studijų dalykus, susijusius su bendrauniversitetiniu ugdymu ir vykdomais moksliniais tyrimais ir turi kompetenciją dėstyti I ir II pakopos studentams tiek lietuvių, tiek anglų kalba.

6.       Ieškovės manymu, nėra aišku, kokiais kiekybiniais ir/ar kokybiniais kriterijais remiantis Komisija nusprendė, kad abi pretendentės „turi skirtingą pedagoginę patirtį numatomų dėstyti dalykų tematika, kuri ekspertiškai gali būti vertinama kaip lygiavertė” ir kaip tai susiję su kariūnų bei studentų karinės etikos kompetencijų ugdymu dėstant „Etiką”. Protokole nėra L. V. pedagoginės kompetencijos vertinimo kriterijų ir rodiklių. Nebuvo aptartas ir įvertintas pretendenčių pateiktų mokslinių publikacijų turinys ir jų atitiktis numatomam dėstyti studijų dalykui “Etika”, pats šis konkursinis studijų dalykas nepagrįstai buvo sutapatintas su ,,Filosofija“. Pretendenčių patirtis ir kvalifikacija buvo vertinami nesilaikant paskelbtų konkurso ir aprašo reikalavimų. Taip pat pažymi, jog Komisija nurodė, kad abi pretendentės turi docento pedagoginį vardą, tačiau pretendentė L. V. nepateikė docento pedagoginio vardo pažymėjimo (reikalavimas numatytas Konkurso tvarkos aprašo 25.7 p.) ir dokumento apie anglų kalbos mokėjimą ne žemesniu negu B2 lygiu.

7.       Tvarkos apraše nėra numatyta Komisijos nario nušalinimo tvarka, tačiau Komisijos posėdžio pradžioje ieškovė pareiškė savo pagrįstas abejones dėl komisijos narės prof. I. M. objektyvumo svarstant pretendentes. Komisijos narė prof. I. M. nusišalinti atsisakė ir dalyvavo komisijos posėdyje priimant sprendimą. Ieškovė nurodo, kad prof. I. M., kaip Pasaulio politikos mokslo grupės vadovė, 2020 m. gruodžio mėn. neįtraukė ieškovės, kaip mokslo grupės narės ir mokslininkės, į Pasaulio politikos mokslo grupės Studijas remiančio projekto vykdytojų grupę, nors Etika, kaip studijų dalykas, buvo įtrauktas į šį projektą. Ieškovė du kartus raštu buvo pareiškusi pageidavimą dalyvauti projekte, tačiau vadovė atsisakė tai padaryti, nežiūrint to, kad ieškovė turėjo ir (duomenys neskelbtini) metų patirtį dėstant Etiką ir karinę etiką, vykdant mokslinius tyrimus etikos ir karinės etikos srityje, dalyvaujant Tarptautinės karinės etikos asociacijos veikloje. Po atsisakymo įtraukti į projektą, ieškovė studijų dalyką remiantį mokslinį darbą vykdė savarankiškai ir parengė skyrių užsienyje (Edinburgo universitete) rengiamai mokslo monografijai, skaitė mokslinį pranešimą Tarptautinės karinės etikos asociacijos mokslinėje konferencijoje. Ieškovei taip pat žinoma, kad prof. I. M. aktyviai organizavo pretendentų paieškas ir siūlė ieškovės darbą dar iki ginčijamo Konkurso paskelbimo. Prof. I. M. žinojo apie rengiamą konkursą į Etikos dėstytojo vietą ir jau nuo 2021 m. sausio mėn. labai aktyviai kvietė kitų aukštųjų mokyklų atstovus jame dalyvauti šiame konkurse, tačiau ieškovės neinformavo ir nesiūlė. Tuo pat metu prof. I. M. ribojo ieškovės galimybes vykdyti tyrimus, susijusius su jos dėstomu dalyku Etika ir nekeldama jai metinių uždavinių, susijusių su mokslinėmis publikacijomis Filosofijos (H 001) srityje. Komisiją sudarė 3 politikos mokslų atstovai (prof. I. M., doc. dr. V. I. ir mjr. G. R.), kurie yra siejami kolegialumo/pavaldumo ryšiais: mjr. G. R. yra LKA (duomenys neskelbtini), o jo (duomenys neskelbtini) yra prof. I. M., o doc. dr. V. I. ir prof. I. M. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. kartu dirbo LKA Politikos mokslų katedroje (t. y. buvo kolegos), be to, prof. I. M. iki 2020 m. rugsėjo mėn. dirbo ir galimai šiuo metu dirba ISM, o viena iš Komisijos narių yra ISM (duomenys neskelbtini) prof. dr. V. A.. Ieškovės teigimu, esant tokiai situacijai, kyla labai pagrįsta abejonė, ar galėjo prof. I. M., kaip Komisijos narė, objektyviai ir nešališkai vertinti konkurso dalyvių kandidatūras, o taip pat, ar neįtakojo kitų Komisijos narių nuomonės.

8.       Dėl procesinio termino ieškiniui paduoti ieškovė paaiškino, kad ginčijamame įsakyme nebuvo nurodyti apskundimo terminai ir tvarka, be to, minėta, ji jo kopiją gavo tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., o mėnesio laike apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, jog ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, buvo priimta nutartis, nurodant, kad pirmiausiai reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Teigia, jog pirmą kartą į teismą ieškovė kreipėsi nepraleisdama vieno mėnesio termino, o ir vėliau aktyviai gynė savo teises. Mano, kad termino nepraleido, o darant priešingą išvadą, ieškovė prašo terminą dėl virš nurodyto atnaujinti.

9.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, jog ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Senaties terminą ieškovė praleido iš esmės dėl to, kad dėl savo pažeistų teisių gynimo iš pradžių kreipėsi ne į tą subjektą, t. y. ne į bendrosios kompetencijos teismą ar darbo ginčų komisiją, bet į administracinį teismą. Dėl galimai pažeistų savo teisių apgynimo į advokatą ji kreipėsi dar 2021 m. liepos 27 d. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji iš pradžių dėl savo teisų gynimo kreipėsi ne į tą subjektą, nelaikytina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi ir nesudaro pagrindo jo atnaujinti, net tuo atveju, jei jis praleistas kelias dienas. Atkreipia dėmesį, jog įvykus Konkursui ir laiku neužginčijus jo rezultatų, su laimėtoju – trečiuoju asmeniu šioje byloje esančia L. V. – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryta darbo sutartis, kuri turėtų būti nutraukta, jei Konkurso rezultatai būtų nuginčyti po tiek laiko.

10.       Atsakovė nesutinka, jog Komisija kandidates įvertino netinkamai, kadangi neatliko publikacijų rodiklių (SNIP ir Citescore) palyginimo, nevertino kandidačių pedagoginės veiklos patirties „ugdant kariūnų ir studentų karinės etikos kompetenciją dėstyti „Etiką“ ir kitus su darbuotojo mokslo tyrimų kryptimi (-s) susijusius dalykus lietuvių ir anglų kalbomis, su tuo, kad neaišku kokiais kriterijais vadovaudamasi nusprendė, jog kandidatės „turi skirtingą pedagoginę patirtį numatomų dėstyti dalykų tematika, kuri ekspertiškai gali būti vertinama kaip lygiavertė“, kad nevertino kandidačių gebėjimo „pasaulio politikos mokslo grupės sudėtyje atlikti nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, rengti ir publikuoti aukšto lygio mokslo produkciją Filosofijos (H 001) ir Akademijos strateginėse mokslo kryptyse bei vykdyti kitą šias pareigas einančiam dėstytojui privalomą veiklą“, kad Komisija buvo šališka ir neobjektyvi.

11.       Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 str. 2 d. 8 p., LKA, kaip ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms, suteikta teisė nustatyti konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką. Įstatymo 66 str. 9 d. nustatyta, kad kvalifikacinius mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos; 72 str. 5 d. nustatyta, kad kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas; rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. Atsakovės teigimu, ji laikėsi visų šių numatytų reikalavimų, jų nepažeidė. Komisija veikė skaidriai, atsakingai ir objektyviai, jokių pažeidimų nei dokumentų priėmimo metu, nei vertinant pretendentus nepadarė. Atsakovės manymu, tos pačios sudėties Komisija galėjo atlikti pakartotinį tų pačių pretendentų vertinimą sukritikavus iš esmės ir anuliavus pirmojo vertinimo rezultatus. Tvarkos apraše nėra numatyta, kad turi būti sudaroma nauja, pakeistos sudėties komisija.

12.       Atsakovė nesutinka ir su ieškovės pateiktais argumentais dėl prof. I. M. šališkumo. Nurodo, jog ieškovė prašymo nušalinti šią Komisijos narę nereiškė, o tik išsakė abejones dėl galimo jos šališkumo. Ginčijant viešo konkurso rezultatus šiuo aspektu, nepakanka subjektyvaus įsitikinimo, kad šio principo reikalavimai buvo pažeisti, nes tam būtini atitinkami objektyvūs duomenys. Keliamas abejones ieškovė grindžia prie ieškinio pateiktais el. laiškais, kuriais prof. I. M., kaip matyti, iš esmės tik kviečia dalyvauti kitus asmenis konkurse, kas iš esmės reiškia tik tai, jog ji siekė informuoti kitus asmenis apie skelbiamą konkursą, taip siekiama pritraukti į konkursą kuo daugiau dalyvių. Ta aplinkybė, kad prof. I. M. neįtraukė ieškovės į Pasaulio politikos mokslo grupės studijas remiančio projekto vykdytojų grupę, atsakovės teigimu, taip pat nepagrindžia šios Komisijos narės priešiško nusistatymo ieškovės atžvilgiu. Iš pačios ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad prof. I. M. nuomonė apie ieškovę buvo puiki. Jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių šios Komisijos narės šališkumą, nepateikta, neįrodytas prof. I. M. poveikis kitiems komisijos nariams, sąsajas su kitomis pretendentėmis ir pan. Komisija buvo sudaryta iš 6 asmenų, Komisijos nariai galėjo laisvai užduoti klausimus, reikšti savo nuomonę, Komisijos nariai savo nuomones pagrindė, o iš šešių Komisijos narių net 4 balsavo už tai, kad pirma konkursinėje eilėje būtų L. V., vienas susilaikė, ir tik vienas balsavo už tai, kad pirma konkursinėje eilėje yra ieškovė. Tai patvirtina Komisijos narių nešališkumą ir Konkurso skaidrumą.

13.       Tvarkos apraše nustatyta, kad sąrašą dėstytojų ir / ar mokslo darbuotojų pareigybių, į kurias einamaisiais metais bus skelbiami konkursai, ir papildomus (be nustatytų minimalių šio Tvarkos aprašo 6 priede) kvalifikacinius reikalavimus šioms pareigybėms užimti Akademijos viršininkui teikia tvirtinti Akademijos Mokslo ir studijų kolegija (22 p.); konkursas atitinkamoms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti (toliau – Konkursas) skelbiamas Akademijos viršininko įsakymu (23 p.); vadovaudamasis įsakymu Komisijos sekretorius paskelbia apie konkursą; viešame skelbimo tekste turi būti nurodyta tiksli data, iki kurios priimami prašymai dalyvauti konkurse, vieta, kur priimami prašymai, etato dalis, pareigybė ir aprašytas darbo pobūdis, kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti, reikiami pateikti dokumentai, telefonas ir (ar) elektroninis paštas pasiteiravimui (24 p.). Atsakovės teigimu, jokie papildomi kvalifikaciniai reikalavimai, be Tvarkos aprašo 6 priede numatytų minimalių, nebuvo nustatyti. Komisija sprendė, kad dvi kandidatės – ieškovė ir trečiasis asmuo – juos atitiko, vertino ir sudarė pretendentų eilę. Konkurso rezultatų vertinimas yra Komisijos narių diskrecijos teisė, kuri negali būti paneigta jokia subjektyvia Konkursą pralaimėjusio asmens nuomone. Akcentuoja, jog Komisija buvo sudaryta iš aukštą kvalifikaciją ir kompetenciją turinčių dėstytojų (4 profesoriai, 1 docentas) ir vieno doktoranto (studentų atstovo), Komisijos nariai turėjo visą informaciją apie kandidates, kad jas galėtų įvertinti ir palyginti, Komisijos nariai jiems pateiktą informaciją vertino visapusiškai, išvadas ir vertinimus darė remdamiesi ne vien duomenimis apie kandidačių publikacijų skaičių „Clarivative Analytics Web of Science“ ir/ar „SCOPUS“ duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksus (esančiuose Q1 ir Q2 kvartilėse), bet vertino ir kitus duomenis: kokioje mokslo srityse buvo kandidačių publikacijos, koks jų indelis atskirose publikacijose (ar darbas atliktas vieno paties ar su bendraautoriais ir pan.), duomenis apie atliktas mokslinių tyrimų ir plėtros projektus ir kitas veiklas, pedagoginę patirtį ir kvalifikaciją (nurodyta pretendenčių gyvenimo aprašymuose).

14.       Atsakovė nesutinka ir su kitais ieškovės nurodomais argumentais, jiems prieštarauja, teigdama, kad pagal konkurso sąlygose nurodytą darbo pobūdį numatyta, kad filosofijos profesorius dėstys „Etiką“, o ne „Karinę etiką“. „Etika“ yra bendrasis universitetinis dalykas (ne specializuotas ar specialybinis studijų dalykas), vienas bendrinių filosofijos kryptyje dėstomų dalykų, kuris yra dėstomas taip pat ir kituose universitetuose. „Etika“ kariūnams dėstoma tikslu ugdyti kariūnų ir studentų etikos kompetenciją bendrąja prasme. Nors į studijų dalyko programą yra įtraukti keli klausimai, susiję su kario profesine etika, karinės profesinės etikos problemomis, tačiau tai nereiškia, kad jiems dėstomas dalykas yra „karinė etika“, kaip atskiras specialus dalykas, o ne ,,etika“.

15.       Atsakovė nesutinka ir su ieškovės ieškinio pareiškime keliama abejone dėl anglų kalbos reikalavimo atitikimo įvertinimo Komisijoje. Atsakovės teigimu, Komisijos nariai, įskaitant ir Komisijos posėdyje dalyvavusį tarptautinį ekspertą, turi pakankamai tarptautinio bendravimo patirties ir anglų kalbos žinių (pokalbis su pretendentėmis vyko ir jos savo paaiškinimus Komisijai teikė anglų kalba, jų mokslinės publikacijos, konkursui teiktos anketos ir kt. dokumentai, taip pat pateikti anglų kalba), todėl Komisija turėjo pakankamai galimybių patikrinti jų anglų kalbos žinias. Abi pretendentės pateikė savo anglų kalbos įsivertinimą savo gyvenimo aprašymuose, kuris buvo priimtas ir vertintas kaip pretendenčių patvirtinimas apie jų anglų kalbos žinių lygį. Konkurso skelbime reikalavimo pateikti tam tikrą konkretų dokumentą, pagrindžiantį nurodytą anglų kalbos mokėjimo lygį, nebuvo, todėl ir reikalauti tokio dokumento Komisija neturėjo teisinio pagrindo. Taip pat pakako trečiojo asmens patvirtinimo apie jos turimą patirtį ir darbo stažą, kuo netikėti Komisija pagrindo neturėjo. Todėl ir poreikio reikalautis papildomų duomenų pateikimo nebuvo.

16.       Trečiasis asmuo konkursą laimėjusi L. V. pritarė atsakovės pozicijai, prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad iki ginčo Konkurso turėjo laikiną pareiginę poziciją, tad ieškojosi nuolatinės darbo vietos. 2021 mm. gegužės mėn. pradžioje kažkas iš draugų (nepamena kas) atsiuntė informaciją apie paskelbtą Konkursą – LKA nuorodą į jo paskelbimą, nutarė sudalyvauti. Elektroniniu formatu pateikė reikiamus dokumentus, tokia pat forma bendravo su dokumentus priiminėjusia moterimi, kuri nesakė, jog trūksta kažkokių dokumentų jame dalyvauti. Buvo iškilęs klausimas dėl anglų kl. lygio pažymos, bet kadangi tokios neturi, tai ir neteikė. Skeptiškai vertino konkursą, manė, jog paskelbtas konkrečiam asmeniui, tad buvo savotiška staigmena jį laimėjus. Teigė prof. I. M. nepažįstanti, draugų ar pažįstamų LKA neturinti. Kauno technologijos universitete docento pareigas ėjo iki (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jokio docento pažymėjimo, suteikto docento vardo neturi. Laimėjus Konkursą rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis 5 metams. Kai įvyko pirmas Konkurso etapas, jai buvo aktualus atsakymas, buvo pasakyta, kad lyg ir laimėjo Konkursą. Jai buvo svarbu žinoti, nes buvo parengusi straipsnį, bet su VU referencija. Kadangi straipsnis turėjo pasirodyti rugpjūčio mėn., t. y. jau po Konkurso, ji norėjo pakeisti referenciją į LKA ir priduoti publikaciją su tokia jos afiliacija (priskyrimu). Apie tai ji užsiminė antrajame Komisijos posėdyje, Komisija pradėjo plačiau klausinėti, domėtis, kas per straipsnis, kokia jo tema, svoris ir pan. Apie pirmo Konkurso etapo atšaukimą ji nieko nežinojo, nebuvo apie tai informuota. Trečiojo asmens teigimu, Konkursas vyko skaidriai, jokių priekaištų Komisijos darbui ji neturi.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 5d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

17.1                      pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vieno mėnesio terminas ginčo Konkurso rezultatams apskųsti baigėsi 2021 m. rugsėjo 8 d., t. y. po mėnesio nuo Konkurso rezultatus patvirtinančio LKA viršininko įsakymo priėmimo. Tačiau byloje nustatyta (ir ginčo dėl to nėra), kad apie Konkurso rezultatus ieškovė buvo informuota 2021 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovė, nepraleisdama CK nustatyto vieno mėnesio termino, kreipėsi teisminės gynybos, tačiau suklydo dėl subjekto, kuriam turėjo reikšti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nebuvo pasyvi ir dėjo pastangas įstatymo nustatytu terminu apginti savo teises, teismas atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą;

17.2                      nustatė, jog reikalavimai pretendentams buvo paskelbti Lietuvos mokslo tarybos konkursų eiti pareigas duomenų bazėje 2021 m. kovo 31 d. Konkurse į filosofijos profesoriaus pareigas iš viso dalyvavo trys pretendentai. Komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir įvertinusi, ar pretendentai atitinka pareigybės kvalifikacinius reikalavimus, nustatė kad dvi kandidatės – ieškovė ir trečiuoju asmeniu byloje esanti L. V. – atitiko konkursinei pareigybei keliamus reikalavimus į minėtas filosofijos profesoriaus pareigas;

17.3                      2021 m. birželio mėn. įvyko pirmas konkursas skelbtoms pareigoms. 2021 m. birželio 24 d. ieškovė buvo supažindinta su Konkurso rezultatais, t. y. kad ieškovė užėmė antrą vietą. 2021 m. liepos 1 d. ieškovė, vadovaudamasi Tvarkos aprašo VI skyriaus nuostatomis, pateikė skundą LKA Viršininkui, prašydama dėl skunde nurodytų pažeidimų panaikinti Komisijos sprendimą ir pripažinti, kad pirmasis pretendentas eilėje ir laimėtojas yra ji. 2021 m. liepos 23 d. Komisijos sekretorė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų, Komisijai 2021 m. liepos 19 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta persvarstyti į Filosofijos profesoriaus poziciją pretendavusius kandidatus, pakartotinis posėdis dėl to numatytas vykti 2021 m. liepos 27 d. 9.00 val. Kaip matyti iš šio sprendimo, įtvirtinto protokolu, turinio, kai kurie skundo punktai buvo atmesti, kai kurie patenkinti. Skundą nagrinėjusi komisija konstatavo, jog ieškovės pedagoginio darbo patirtis buvo vertinama dalyko ,,Filosofija“, kurio ji niekada nedėstė, kontekste, taip pat galimai liko neįvertintas ieškovės mokslinis indėlis į LKA strategijos įgyvendinimą, t. y. jos mokslinės publikacijos politikos ir vadybos kryptyse, mokslo tiriamasis darbas, pedagoginė ir kita veikla nacionalinio saugumo ir gynybos srityse. Komisija, vertindama pretendentes, negalėjo padaryti aiškios takoskyros ir vertinimo tarp studijų dalykų ,,Etika“ ir ,,Filosofija“. Akcentuota ir tai, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai buvo vertinami ,,Filosofijos“, o ne konkurso sąlygose nurodyto atskirai numatomo dėstyti ,,Etikos“ studijų dalyko kontekste. Pretendentų patirtis ir kvalifikacija taip pat buvo vertinami nesilaikant paskelbtų Konkurso ir Tvarkos aprašo reikalavimų, nes nebuvo vertintas užsienio kalbos mokėjimas, nebuvo pateikti visi su tuo susiję dokumentai, nustatantys anglų kl. mokėjimo lygį. Skundą tyrusi komisija šiuos pažeidimus įvardijo esminiais procedūriniais pažeidimais, kurie galėjo turėti įtakos galutiniams Konkurso rezultatams. Dėl į jį įtraukto tarptautinio eksperto, skundą tyrusi komisija nelaikė galutinius rezultatus įtakojančiu pažeidimu, nurodžiusi, jog ši aplinkybė nesutrukdė ieškovei dalyvauti ir būti vertinamai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų supažindinta su jos skundo tyrimo eiga ir jo nagrinėjimo rezultatais. Akademijos viršininko nurodymu 2021 m. liepos 27 d. vyko pakartotinis Komisijos posėdis, kurio dienotvarkės 2-uoju klausimu buvo pakartotinai svarstomi minėti du pretendentai į konkursinę Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (Filosofija) poziciją. Nurodyta, jog abi pretendentės atitinka bendrus reikalavimus ir už tai balsavo visi šeši Komisijos nariai. Šio protokolo pagrindu LKA viršininkas 2021 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.5 punktu patvirtino, kad Konkurso laimėtoju yra L. V.;

17.4                      teismas vertino, jog nei Tvarkos apraše, nei minėtuose ginčo Konkurso organizavimo klausimu Akademijos viršininko priimtuose aktuose nėra nurodyta, jog atsakovės, kaip Lietuvoje veikiančios valstybinės universitetinės aukštosios mokyklos, organizuotas Konkursas galėjo ir turėjo būti vykdomas ne valstybine kalba. Jokiame Konkurso sąlygas nustatančiame normatyve nėra numatyta tokia galimybė ir tam nebuvo objektyvaus poreikio, nes tai nebuvo tarptautinis renginys. Nurodė, jog tarptautiniam ekspertui turėjo būti sudarytos sąlygos dalyvauti Komisijos veikloje per vertėją. Taip pat nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiam Komisijos nariui pateikti visi konkursiniai dokumentai (tiek rengti atsakovės, tiek ir pretendentų pateikti dokumentai) buvo išversti į anglų kl., kuria vyko ginčo Konkursas, kad jis prieš balsuodamas būtų su jais supažindintas, žinojo jų turinį ir galėjo tinkamai jį įvertinti prieš balsuodamas. Nėra duomenų, kad visi Komisijos nariai (tame tarpe ir posėdžio sekretorė bei stebėtojo teisėmis Konkurse dalyvavęs asmuo) žino anglų kalbą reikiamu lygmeniu;

17.5                      remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 417 str. nuostata, leidžiančia teismui viršyti pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, nepaisant to, kad ginčą inicijavusi šalis akivaizdžiai nesirėmė šia aplinkybe (tik išreiškė abejones), teismas laikė, jog ginčo Konkursas pravestas esmingai pažeidžiant minėto įstatymo nuostatas; 

17.6                      konkursą laimėjusi L. V. nebuvo pateikusi visų reikiamų dokumentų ir dalies jų net neturi, ką pati pripažino. Teismas pažymėjo, jog konkursą laimėjusi L. V. buvo pateikusi dokumentą, jog yra apsigynusi disertaciją 2005 m. ir turi daktaro diplomą, pateikė jo kopiją. Pati suformavo pažymą apie savo pedagoginį ir darbo stažą, CV nurodė savo darbinę patirtį, tyrėjos patirtį, dėstymo ir administracinę patirtį. Duomenų apie mokslinio darbo stažą (juos pateikti jai buvo privalu, nes ji nebuvo Akademijos darbuotoja), pedagoginio vardo dokumento nepateikė, posėdžio metu pripažino, kad docento pedagoginio vardo neturi. Tokiu būdu nėra akivaizdžių prielaidų manyti, o tuo pačiu ir pripažinti, jog buvo pateikti visi pagal konkursines sąlygas būtini dokumentai, kad L. V. turi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje stažą, ir kad ne mažiau kaip 3 metus dirbo docente. Teismo manymu, buvimas asistente, vyr. mokslo darbuotoja ar mokslininke metodininke neįrodo pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje fakto, o mokslinio docento vardo neturėjimas, tai pagrindžiančių duomenų nepateikimas nesuponuoja jokių prielaidų išvadai, kad ji yra docentė. Vertino, jog L. V. faktiškai neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų – neturėjo reikiamos pedagoginės darbo patirties ir būtino pedagoginio vardo konkursinei pozicijai užimti. Kadangi jos dokumentai buvo priimti, tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistos paskelbto Konkurso sąlygų 7 punktas bei Tvarkos aprašo 25.7 punktas. Komisija nepagrįstai nurodė, kad abi pretendentės turi mokslinį docento vardą ir nepagrįstai dėl to laikė abi pretendentes lygiomis pagal šią reikalavimo poziciją;

17.7                      aplinkybė, kad pati Komisija neleido dalyvauti vienai iš pretendenčių (E. B.), pripažinusi jos neatitikimą keliamiems konkursinės pareigybės reikalavimams ir faktiškai eliminuodama ją dėl to iš tolimesnės Konkurso eigos rodo, kad konkursinių dokumentų priėmimas pas atsakovę nebuvo vykdomas atidžiai ir rūpestingai, laikantis Tvarkos aprašo 27 – 28 punktų reikalavimų, kas netiesiogiai rodo, jog toks neatidumas ir nerūpestingumas (tikėtina, ir galimai sąmoningas) galėjo būti ir kitų pretendenčių (trečiojo asmens L. V.) atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovė visus virš minėtus reikiamus dokumentus buvo pateikusi. Ji taip pat yra mokslų daktarė, be to, turi oficialiai suteiktą docento pedagoginį vardą, buvusi ilgametė LKA dėstytoja: eilę metų iki Konkurso ėjo profesorės pareigas LKA, taip pat (duomenys neskelbtini) metus dėstė įvairius studijų dalykus, susijusius su bendrauniversitetiniu ugdymu ir vykdomais moksliniais tyrimais, turi kompetenciją dėstyti I ir II pakopos studentams tiek lietuvių, tiek anglų kalba, tačiau ši jos patirtis nebuvo įvertinta;

17.8                      teismas pritarė ieškovės nurodytai pozicijai, kad Komisija, vertindama abiejų pretendenčių į konkursinę vietą mokslinę ir pedagoginę veiklą, pažeidė Konkurso, paskelbto LKA konkurso į Pasaulio politikos mokslų grupės profesoriaus (Filosofija) reikalavimus, kadangi nevertino pretendenčių pedagoginės veiklos patirties „ugdant kariūnų ir studentų karinės etikos kompetenciją dėstyti „Etiką“ ir kitus (taip pat pavaduojant) su darbuotojo mokslo tyrimų kryptimi (-s) susijusius dalykus lietuvių ir anglų kalbomis I ir II pakopos studentams”, kas buvo nurodyta paskelbtoje konkursinėje pozicijoje. Pažymėjo, jog pretendentė L. V. pripažino, kad jos mokslinė veikla nėra susijusi su etika. Komisijos protokole neatsispindi, kokiais kriterijais remiantis Komisija įvertino pretendenčių pedagoginę patirtį numatomame dėstyti studijų dalyke „Etika”, t. y. neaišku, ar buvo įvertintas Etikos dalyko dėstymo stažas, kokie Etikos dalyko studijų moduliai dėstyti, dėstymo kalba ir kaip tai susiję su karinės etikos kompetencijų ugdymu, kas buvo vienas esminiu konkursinės pozicijos reikalavimu, nurodytu skelbime. Reitingavimo lentelėje taip pat neatsispindi jokios L. V. pedagoginės kompetencijos dėstyti Erasmus studentams anglų kalba Lietuvoje ir užsienyje, faktiškai tokios patirties ji, priešingai nei ieškovė, nėra turėjusi;

17.9                      vertino, jog ieškovės pateikti duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros rezultatus gana iškalbingi, jų tema atitinka ar yra labai artima numatomam dėstyti studijų dalykui, priešingai, nei trečiojo asmens. Ieškovės pedagoginė patirtis numatomai dėstyti konkursinei pozicijai ir dalyko tematikai, taip pat jos pedagoginė kvalifikacija, kuri pagal Konkurso sąlygas ir Komisijai keliamus pretendentų reitingavimo reikalavimus turėjo būti, bet liko neįvertinta, yra akivaizdžiai aukštesnė nei L. V.;

17.10                      teismas iš dalies pritarė ieškovės argumentams dėl būtinumo įrodyti ir anglų kl. žinių lygį pateikiant atitinkamo turinio oficialų to patvirtinimą (sertifikatą), neapsiribojant tik mokėjimo lygio nurodymu savo CV. Teismas šios įvardintos aplinkybės nelaikė esminiu Konkurso pažeidimu, nes Konkursas vyko anglų kalba, kas savaime rodo kalbos mokėjimą, ir ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos ginčo Konkurso rezultatams;

17.11                      2021 m. birželio 16 d. įvyko pirmasis Komisijos posėdis, kurio rezultatai buvo įforminti Komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Protokolas ir šio Konkurso rezultatai buvo apskųsti. Skundą nagrinėjusi komisija dalį skundo reikalavimų pripažino pagrįstais. Dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų Komisijai 2021 m. liepos 19 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta persvarstyti pretendavusius kandidatus, pakartotinis posėdis dėl to buvo numatytas ir įvyko 2021 m. liepos 27 d. Komisijos sudėtis nebuvo keičiama, kaip paaiškino posėdyje apklausta Komisijos pirmininkė ir atsakovės atstovai, tai nebuvo įmanoma, nes komisiją formuoja Senatas, ji yra nuolatinė, suformuota keliems metams. Akademijos viršininko nurodymu 2021 m. liepos 27 d. vyko pakartotinis Komisijos posėdis. Iš šio pakartotinio posėdžio stenogramos matyti, kad faktiškai joks naujas vertinimas, atsižvelgiant į skundo tyrimo komisijos nurodytus pažeidimus, kurie privalomai turėjo būti šalinami, nebuvo atliktas, ieškovės pedagoginio darbo patirtis jos dėstomo modulio kontekste, jos pedagoginė patirtis ir indėlis į LKA strategijos įgyvendinimą, t. y. jos mokslinės publikacijos politikos ir vadybos kryptyse, mokslo tiriamasis darbas, pedagoginė ir kita veikla nacionalinio saugumo ir gynybos srityse, nebuvo vertinami ir analizuojami. Komisija, vertindama pretendentes naujai, negalėjo padaryti (ir nepadarė) aiškios takoskyros ir vertinimo tarp studijų dalykų ,,Etika“ ir ,,Filosofija“, apsiribojo formaliais nežymiais pastebėjimais dėl konstatuotų pažeidimų, akcentuodama šių dalykų tapatumą. Tai nustatyta ir iš liudytojų paaiškinimų. Teismo vertinimu, pakartotinis posėdis vyko labiau formaliai, nei objektyviai siekiant pašalinti konstatuotus pažeidimus. Teismo vertinimu, Konkursas turėjo būti organizuojamas iš naujo, galimai atliekant ir Komisijos sudėties korektūras ar formuojant ją naujai atsižvelgiant į nustatytą vidinę tvarką komisijai formuoti;

17.12                      iš kitų šios liudytojos apklausos metu jos pateiktų atsakymų ir vertinimų teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad I. M. turėjo priežastį būti ir, tikėtina, buvo šališka vertinant ieškovę, nes vertinimą atliko, nenusišalino, nepaisant to, kad Tvarkos aprašo 18 punktas numato tokią galimybę. Svarstant naujai pretendentus liepos mėn., esant nepakeistai Komisijos sudėčiai ir esant išreikštoms abejonėms dėl vieno jų nario galimo šališkumo, manytina, kad prof. I. M. turėjo susilaikyti nuo vertinimų. Ši liudytoja taip pat pripažino ieškovės nurodomą aplinkybę dėl sąsajumo su kitais Komisijos nariais. Teismo vertinimu, yra pagrindo įtarti Komisiją šališkumu. Šiuo atveju turimos abejonės spręstinos ieškovės naudai, nes esant priešingai, nei teigė ieškovė, byloje neįrodyta. Komisijos sprendimas negali būti laikomas objektyviai pagrįstu ir teisingu;

17.13                      pripažinus Konkursą neteisėtu, jis organizuojamas iš naujo. Teismas nurodė, jog negali įpareigoti konkursą organizuojantį asmenį tęsti jį nuo tam tikros jo stadijos. Pažymėjo, jog patikslinto ieškinio 3 punkto reikalavimas laikytinas išvestiniu bei pertekliniu, tai nėra savarankiškas reikalavimas, sukuriantis savarankiškas teisines pasekmes, todėl atmestinas. Dėl jo, o taip pat kitų ginčo šalių išsakytų teiginių, tame tarpe dėl Komisijos atlikto mokslinių publikacijų vertinimo, ieškovės minėto Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo, su trečiuoju asmeniu sudarytos darbo sutarties turinio ir jos pasirašymo aplinkybių vertinimo, teismas plačiau nepasisakė, jų nevertino ir neanalizavo, nes laikė, jog tai nėra teisiškai svarbu ir reikšminga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Atsakovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

18.1                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškovė savo teises gynė per atstovą, ieškovės atstovo nepakankamas atidumas ar nežinojimas į kurį ginčų nagrinėjimo organą kreiptis, reikiamų veiksmų nesiėmimas tai išsiaiškinti laiku (atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti duomenys pagrindžia, jog ieškovė su advokatu bendravo jau nuo 2021 m. liepos 27 d.), negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, sukliudžiusia laiku ir tinkamai ieškovei ginti savo pažeistas teises ir kuri nepriklausė nuo ieškovės (jo atstovo) valios. Taigi, negali būti ir pagrindu praleistam terminui atnaujinti;

18.2                      teismas, pasisakydamas dėl vykusio Konkurso kalbos, nepagrįstai peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teisme, be to, nepagrįstai konstatavo Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas neinformavo šalių apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, jokių motyvų, kodėl šiuo atveju buvo būtina peržengti bylos nagrinėjimo ribas (t. y., kaip bus pažeisti ieškovės, visuomenės ar valstybės interesai, jei ribos nebus peržengtos), nenurodė, apsiribodamas teiginiu, kad aptariamas ginčas yra darbo ir kad remiantis CPK 417 str., tokiu atveju leidžiama teismui viršyti pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, nepaisant to, kad ieškovė aplinkybe dėl galimo Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimo Komisijai posėdį organizavus anglų kalba akivaizdžiai nesirėmė;

18.3                      ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nekėlė klausimo, kad pakartotinio Komisijos posėdžio organizavimas anglų kalba galimai pažeidė Valstybinės kalbos įstatymo 10 str. reikalavimus (apie tai ji tik buvo užsiminusi savo 2021 m. liepos 1 d. skunde Akademijos viršininkui dėl pirmojo Komisijos posėdžio) ir kad dėl to buvo pažeistos jos teisės. Kaip matyti iš Komisijos Posėdžio stenogramos, ieškovė išsamiai pristatė savo vykdomas veiklas, išsamiai atsakinėjo į Komisijos klausimus, pabrėžė, jog jai priskirtus dalykus yra dėsčiusi anglų kalba;

18.4                      teismas taip pat nenurodė šalims, kad ketina nagrinėti šias aplinkybes: dėl Komisijos posėdžio organizavimo anglų kalba, ar visi Komisijos nariai ir sekretorė žinojo anglų kalbą reikiamu lygiu, ar buvo išversti į anglų kalbą ir tarptautiniam ekspertui pateikti visi konkurso dalyvių pateikti dokumentai. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo tiriamos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo tiriamos, teismas jomis negalėjo grįsti savo sprendimo, o pagrįsdamas padarė grubų procesinės teisės pažeidimą;

18.5                      atkreipė dėmesį, jog visiems LKA dėstytojams yra nustatytas B2 užsienio kalbos lygis ir ieškovė, būdama LKA dėstytoja, tą puikiai žinojo, todėl Konkurso vedimas anglų kalba neturėjo sudaryti jokių kliūčių nei ieškovei, nei Komisijos nariams;

18.6                      vertinant teismo argumentus dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimo, pažymėjo, kad Valstybinės kalbos įstatymas valstybės institucijų, įstaigų ar įmonių, o taip pat oficialaus renginio sąvokų nepateikia, o teismas jų nesiaiškino ir nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad vykdydama Konkursą į dėstytojo (šiuo atveju filosofijos profesoriaus) pareigas LKA privalėjo vadovautis minėta Valstybinės kalbos įstatymo nuostata. Teismas LKA vykdytą Konkursą nepagrįstai pripažino oficialiu valstybės institucijos ar įstaigos, ar įmonės renginiu ir taikė Valstybinės kalbos įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nes tai buvo tik darbuotojo parinkimo į dėstytojo pareigas būdas, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad minėto įstatymo nuostatos buvo pažeistos;

18.7                      trečiasis asmuo Kauno technologijos universitete ėjo ne tik asistento, lektoriaus, bet ir docento pareigas (bendras trečiojo asmens pedagoginio darbo stažas vien tik Kauno technologijos universitete yra virš 13 metų, iš kurių docento – apie 8 m.). Iš trečiojo asmens pateikto mokslinių straipsnių sąrašo, akivaizdu, kad trečiasis asmuo taip pat turi ir mokslinio darbo stažą, be to, prie dalies mokslinių straipsnių nurodytos trečiojo asmens pareigos. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad trečiasis asmuo neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų;

18.8                      Mokslo ir studijų įstatymo 65 str. 2 d., nustatančioje minimalius kvalifikacinius reikalavimus profesoriaus pareigybei, reikalavimas turėti pedagoginį vardą nėra nustatytas. Pagal šio straipsnio nuostatas profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, t. y. tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad visiškai nepagrįsta būtų reikalauti iš pretenduojančių į profesoriaus pareigas asmenų (tame tarpe trečiojo asmens) pedagoginio vardo turėjimą patvirtinančio dokumento. LKA Konkurso organizavimo tvarkos apraše reikalavimo turėti pedagoginį vardą nėra;

18.9                      teismas konstatavo, kad Komisija nepagrįstai nevertino šių reikalavimų pretendentėms: ugdant kariūnų ir studentų karinės etikos kompetenciją dėstyti „Etiką“ ir kitus (taip pat pavaduojant) su darbuotojo mokslo tyrimų kryptimi (-s) susijusius dalykus lietuvių ir anglų kalbomis I ir II pakopos studentams. Tačiau skelbime nurodyta informacija, kaip ir nurodyta kita informacija nėra reikalavimas pretenduojančiam į pareigas asmeniui, bet tik informacija apie darbo pobūdį, t. y. kokias funkcijas pretendentas turės atlikti, jei laimės konkursą ir bus įdarbintas, o ne reikalavimai pretendentams (ši informacija laukelyje „reikalavimai” buvo patalpinta tik todėl, kad Lietuvos mokslų tarybos duomenų bazėje formuojant skelbimą jos patalpinti kitoje vietoje techniškai nėra galimybės, o kaip minėta, ją privalu buvo paskelbti pagal Aprašo 24 p.). Minimalūs dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti LKA Konkurso organizavimo tvarkos aprašo 6 priede. Pažymi, kad jokie papildomi reikalavimai pretendentams į filosofijos profesoriaus pareigas nustatyti nebuvo;

18.10                      pagal skelbime nurodytą darbo pobūdį filosofijos profesoriui numatyta dėstyti ne tik „Etiką“, bet ir kitus (taip pat pavaduojant) su darbuotojo mokslo tyrimų kryptimi (-s) susijusius dalykus, t. y. susijusius su filosofija, taip pat publikuoti aukšto lygio mokslo produkciją Filosofijos mokslo kryptyje;

18.11                      teismas, remdamasis prielaidomis, nepagrįstai konstatavo, kad Konkursas buvo šališkas. Taip pat tai, jog turėjo būti sudaryta nauja komisija, nes faktiškai joks naujas vertinimas pakartotinio Konkurso metu, atsižvelgiant į skundo tyrimo komisijos nurodytus pažeidimus, kurie privalomai turėjo būti šalinami, nebuvo atliktas;

18.12                      vadovaujantis Konkurso organizavimo tvarkos aprašo II skyriumi, reglamentuojančiu Komisijos sudarymą ir jos veiklos organizavimą, Komisija yra sudaroma kasmet po pirmojo Senato posėdžio naujaisiais mokslo metais, todėl pagrindo sudarinėti naujas komisijas Apeliantė neturėjo. Komisija pakartotinio svarstymo metu išsamiai ir visapusiškai įvertino kandidates, kas buvo privaloma daryti pagal Konkurso reikalavimus suteikė galimybę abiem kandidatėms išsamiai prisistatyti, nurodyti joms svarbias aplinkybes. Teismas nepagrįstai konstatavo Komisijos šališkumą, savo teiginius grindė ne byloje esančiais įrodymais, o ieškovės išsakytomis prielaidomis;

18.13                      teismas pažeidė CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatų reikalavimus ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas Ieškovei priteisė nepagrįstai. Teismas neįvertino realių advokatų darbo ir laiko sąnaudų, jų teiktų paslaugų dubliavimosi ir pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžių atitikimo pagrįstumo kriterijui.

19.       Ieškovė A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

19.1                      nurodo, jog kreiptis į bendros kompetencijos teismą, o ne į darbo ginčų komisiją, ieškovei nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Į administracinį teismą ieškovė kreipėsi laiku, dar likus 5 dienom iki apskundimo termino pabaigos. Teismas pagrįstai atnaujino terminą ieškiniui pateikti;

19.2                      apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad teismo posėdžio metu ieškovė nekėlė klausimo dėl neteisėtai organizuoto komisijos posėdžio anglų kalba. Pirmo posėdžio metu ieškovės atstovas aiškiai nurodė ir pasisakė, kad konkursas pažeidė valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, nes vyko anglų kalba ir neaišku ar visi komisijos nariai supranta šią kalbą. Akcentavo, jog Konkurso skelbime nebuvo nurodyta, kad Konkursas vyks anglų kalba. Akademijos kaip viešojo, valstybinio, išlaikomo išimtinai iš valstybės biudžeto, juridinio asmens statusas įpareigoja ją laikytis ir nepažeisti Valstybinės kalbos įstatymo;

19.3                      apeliantės apeliacinis skundas parengtas taip, kad nėra galimybės identifikuoti, ar jame remiamasi byloje esančiais įrodymais (CPK 306 str. 1 d. 4 p.);

19.4                      apeliantė pati sau prieštarauja ir nurodo (4.5.3 p.), kad konkurso skelbime nurodyta informacija „kurti ir palaikyti dėstomų dalykų elektroninio (nuotolinio) mokymo modulius, vadovauti studentų baigiamiesiems darbams, rengiamiems lietuvių ir anglų kalbomis, vykti dėstyti užsienio valstybių aukštosiose karo mokyklose pagal trumpalaikių dėstytojų mainų programas; Pasaulio politikos mokslo grupės sudėtyje atlikti nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, rengti ir publikuoti aukšto lygio mokslo produkciją Filosofijos (H 001) ir LKA strateginėse mokslo kryptyse bei vykdyti kitą šias pareigas einančiam dėstytojui privalomą veiklą“ nėra reikalavimas pretenduojančiam į pareigas asmeniui, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad skelbime ši informacija buvo patalpinta laukelyje „reikalavimai”;

19.5                      aplinkybę, jog aukščiau pateikta informacija buvo vertinama kaip reikalavimai, patvirtina ir apeliantės sudaryta LKA Skundų komisija, kuri konstatavo, kad „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai buvo vertinami ‚Filosofijos”, o ne konkurso sąlygose nurodyto numatomo dėstyti „Etikos” studijų dalyko kontekste. Pretendentų patirtis ir kvalifikacija buvo vertinama nesilaikant paskelbtų konkurso ir aprašo reikalavimų. Todėl šios aplinkybės įvardijamos kaip esminis konkurso sąlygų nesilaikymas. Šis neatitikimas vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos galutiniams vertinimo rezultatams”;

19.6                      apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, kad Konkurso laimėtoja (trečiasis asmuo) atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, turėjo reikiamą pedagoginę darbo patirtį ir būtiną pedagoginį vardą konkursinei pozicijai užimti, tokiu būdu galėjo būti Konkurso dalyve, tačiau jokių tai pagrindžiančių aplinkybių (įrodymų) nenurodė;

19.7                      apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nesugebėjo nurodyti bylos dokumentų (tik CV), kurie patvirtintų trečiojo asmens pedagoginį darbo stažą, anglų kalbos žinias, mokslinį, tyrėjos, administracinį darbo stažą, pedagoginį vardą. Akivaizdu, kad šių Konkurso reikalavimuose nurodytų dokumentų civilinės bylos medžiagoje nėra, nes trečiasis asmuo jų Konkurso komisijai nepateikė;

19.8                      akcentuoja, jog trečiasis asmuo dalyvaudamas konkurse melavo Komisijai, nes atsakydamas į Komisijos klausimą: „Beje, kalbant apie pedagoginę kvalifikaciją, ar ją turite kaip docentas?“ atsakė „Taip turiu“. Apeliantė skunde nurodo, kad pedagoginė kvalifikacija Konkurso rezultatams įtakos negalėjo turėti, tačiau iš Komisijos klausimo, akivaizdu, kad tai buvo svarbus pretendenčių vertinimo kriterijus. Tai, kad pedagoginė kvalifikacija Konkurso komisijos buvo vertinama ir tai buvo vienas iš privalomų reikalavimų patvirtina Komisijos pirmininkės R. S. sudaryta palyginamoji lentelė, kurioje apie pretendentes teigiama „abi turi docento pedagoginį vardą (t. y. reikiamos pedagoginės kvalifikacijos įrodymą)“;

19.9                      nurodo, jog Konkursą laimėjęs asmuo savo CV nurodė, kad jos nustatytas anglų kalbos mokėjimo lygis yra C2, tuo tarpu 2022-06-20 teismo posėdžio metu atsakinėdama į teisėjos klausimus L. V. pripažino, kad jokio pažymėjimo patvirtinančio anglų kalbos žinias neturi;

19.10                      apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad Komisija antrą kartą kandidates svarstė formaliai, tačiau niekaip negali paneigti teismo sprendimu nustatytų aplinkybių;

19.11                      apeliantė savo apeliaciniam skunde iš esmės sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (kad I. M. siuntė laiškus dėl galimybės dalyvauti konkurse dar iki jo paskelbimo, kad tam tikri santykiai siejo L. V. ir T. S., kad I. M. galėjo įtraukti ieškovę į LKA vykdomus projektus, bet neįtraukė), tačiau šias aplinkybių pateisina ir vertina kaip neturinčias įtakos konkurso skaidrumui ir šališkumui; 

19.12                      dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, jog sąskaitose nurodyti įkainiai yra ženkliai mažesni už leistinus maksimalius dydžius, be to bylos apimtis yra didelė (IV tomai), todėl sąskaitose nurodyti įkainiai laikytini pagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

22.       Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

23.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei argumentuotai pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios leidžia pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o teismo sprendimas motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė apeliaciniame skunde tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, tačiau vien tai, kad vertinimas nepalankus atsakovei, nesudaro pagrindo laikyti, kad sprendimas nemotyvuotas ar neatsakyta į atsakovės atsikirtimus.

25.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

26.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams pareikšti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido, kadangi suklydo dėl subjekto, kuriam turėjo reikšti ieškinį, t. y., kreipėsi ne į tą teismą. Nors apeliantė akcentuoja, jog ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, tačiau, teismas pagrįstai įvertino, jog kreiptis į bendros kompetencijos teismą, o ne į darbo ginčų komisiją, ieškovei nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Į administracinį teismą ieškovė kreipėsi laiku. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinis teismas neigiamai išsprendė ieškovės skundo priėmimo klausimą jau suėjus vieno mėnesio konkurso rezultatų apskundimo terminui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pirmą kartą į teismą ieškovė kreipėsi nepraleisdama vieno mėnesio termino, o ir vėliau aktyviai gynė savo teises. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

27.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vykusio Konkurso kalbos, nepagrįstai peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teisme, be to, nepagrįstai konstatavo Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Nurodo, jog ieškovė aplinkybe dėl galimo Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimo Komisijai posėdį organizavus anglų kalba akivaizdžiai nesirėmė. Atkreipė dėmesį, jog visiems LKA dėstytojams yra nustatytas B2 užsienio kalbos lygis ir ieškovė, būdama LKA dėstytoja, tą puikiai žinojo, todėl Konkurso vedimas anglų kalba neturėjo sudaryti jokių kliūčių nei ieškovei, nei Komisijos nariams.

28.       Nustatyta, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė ir pasisakė, kad konkursas pažeidė Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, nes vyko anglų kalba ir neaišku ar visi komisijos nariai suprantą šią kalbą. Posėdžio metu atsakovės atstovai teigė, kad posėdžiai, nepaisant to, kad vyko anglų kalba, laikytini teisėtais. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas Konkurso kalbos klausimas, teismas pagrįstai minėtas aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė.

29.       Apeliantė pažymi, jog Valstybinės kalbos įstatymas valstybės institucijų, įstaigų ar įmonių, o taip pat oficialaus renginio sąvokų nepateikia, o teismas jų nesiaiškino ir nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad vykdydama Konkursą privalėjo vadovautis minėta Valstybinės kalbos įstatymo nuostata. Teismas Konkursą nepagrįstai pripažino oficialiu valstybės institucijos, įstaigos, ar įmonės renginiu ir taikė Valstybinės kalbos įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

30.       Pagal LKA Statuto 1 punktą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra karo mokymo įstaiga – valstybinis universitetas, 4 punkte nurodyta, kad Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga. Atkreiptinas dėmesys, jog Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 896 3, 4, 9, 101 punktuose nurodyta, kad Akademijos savininkė yra valstybė, Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Konkurso pripažinimo oficialiu valstybės institucijos, įstaigos, ar įmonės renginiu, tačiau nepateikia nesutikimą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, jog teismas nesiaiškino oficialaus renginio sąvokų, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

31.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Tvarkos apraše, nei ginčo Konkurso organizavimo klausimu Akademijos viršininko priimtuose aktuose nėra numatyta, jog atsakovės organizuotas Konkursas galėjo ir turėjo būti vykdomas ne valstybine kalba. Jokiame Konkurso sąlygas nustatančiame normatyve nėra numatyta tokia galimybė ir tam nebuvo objektyvaus poreikio. Vertintina, jog Konkursas nebuvo tarptautinis renginys. Atkreiptinas dėmesys, jog Konkurso skelbime nebuvo nurodyta, kad Konkursas vyks anglų kalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog Akademijos kaip valstybinio juridinio asmens statusas įpareigoja ją laikytis ir nepažeisti Valstybinės kalbos įstatymo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas (CPK 417 straipsnis).

32.       Apeliantė taip pat teigia, jog teismas, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad Konkurso laimėtoja neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų – neturėjo reikiamos pedagoginės darbo patirties ir būtino pedagoginio vardo konkursinei pozicijai užimti, tokiu būdu negalėjo būti Konkurso dalyve. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

33.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra akivaizdžių prielaidų manyti, o tuo pačiu ir pripažinti, jog buvo pateikti visi pagal konkursines sąlygas būtini dokumentai, kad L. V. turi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje stažą, ir kad ne mažiau kaip 3 metus dirbo docente. Vertino, jog mokslinio docento vardo neturėjimas, tai pagrindžiančių duomenų nepateikimas, nesuponuoja jokių prielaidų išvadai, kad ji yra docentė. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog byloje buvo pateikti visi būtini dokumentai, pagrindžiantys trečiojo asmens atitiktį Konkurso reikalavimams, tačiau nenurodo, kokie konkretūs duomenys tai pagrindžia. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog iš trečiojo asmens pateikto mokslinių straipsnių sąrašo akivaizdu, kad trečiasis asmuo taip pat turi ir mokslinio darbo stažą, be to, prie dalies mokslinių straipsnių nurodytos trečiojo asmens pareigos. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog prie dalies mokslinių straipsnių nurodytos trečiojo asmens pareigos nepatvirtina minėtų pareigų suteikimo. Nesant byloje tai patvirtinančių kitų duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. 

34.       Dėl pedagoginio vardo (ne)turėjimo ir tai patvirtinančio dokumento kopijos (ne)pateikimo, apeliantė pažymėjo, kad kiekvienas universitetas nusistato skirtingas sąlygas ir (ar) reikalavimus vardų suteikimui, todėl skirtingų universitetų pedagoginių vardų turėtojų šiuo aspektu neįmanoma palyginti ir tai savaime negali įrodyti jokio kandidato pranašumo. LKA Konkurso organizavimo tvarkos apraše reikalavimo turėti pedagoginį vardą nėra. Konkursas buvo paskelbtas į profesoriaus, o ne į docento pareigas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pretendentams, tame tarpe trečiajam suinteresuotam asmeniui, buvo privalu pateikti dokumentus, pagrindžiančius docento pedagoginio vardo turėjimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Konkurso metu į Komisijos klausimą: „Beje, kalbant apie pedagoginę kvalifikaciją, ar ją turite kaip docentas?“ trečiasis asmuo atsakė „Taip, turiu“. Komisijos pirmininkės R. S. sudaryta palyginamoji lentelė, kurioje apie pretendentes teigiama „abi turi docento pedagoginį vardą (t. y. reikiamos pedagoginės kvalifikacijos įrodymą)“, rodo, jog pedagoginė kvalifikacija Konkurso komisijos buvo vertinama. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35.       Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisija, vertindama abiejų pretendenčių į konkursinę vietą mokslinę ir pedagoginę veiklą, pažeidė Konkurso reikalavimus, kadangi nevertino pretendenčių pedagoginės veiklos patirties “ugdant kariūnų ir studentų karinės etikos kompetenciją dėstyti „Etiką“ ir kitus (taip pat pavaduojant) su darbuotojo mokslo tyrimų kryptimi (-s) susijusius dalykus lietuvių ir anglų kalbomis I ir II pakopos studentams”. Nurodo, jog tai nėra reikalavimas pretenduojančiam į pareigas asmeniui, bet tik informacija apie darbo pobūdį, t. y., kokias funkcijas pretendentas turės atlikti, jei laimės konkursą ir bus įdarbintas, o ne reikalavimai pretendentams. Taip pat nepagrįstai išskyrė tik Etikos dėstymą.

36.       Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nurodo, kad konkurso skelbime nurodyta informacija nėra reikalavimas pretenduojančiam į pareigas asmeniui, tačiau taip pat nurodo, kad skelbime ši informacija buvo patalpinta laukelyje “reikalavimai”. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog aukščiau pateikta informacija buvo vertinama kaip reikalavimai, o tai patvirtina ir LKA Skundų komisija, kuri konstatavo, kad „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai buvo vertinami “Filosofijos”, o ne konkurso sąlygose nurodyto numatomo dėstyti “Etikos” studijų dalyko kontekste. Pretendentų patirtis ir kvalifikacija buvo vertinama nesilaikant paskelbtų konkurso ir aprašo reikalavimų. Todėl šios aplinkybės įvardijamos kaip esminis konkurso sąlygų nesilaikymas. Šis neatitikimas vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos galutiniams vertinimo rezultatams”.

37.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Konkursą laimėjęs asmuo neįrodė Konkurse reikalaujamų anglų kalbos gebėjimų. Trečiasis asmuo savo CV nurodė, kad jos nustatytas anglų kalbos mokėjimo lygis yra C2. Teismo posėdžio metu L. V., atsakinėdama į teismo klausimus, pripažino, kad jokio pažymėjimo, patvirtinančio anglų kalbos žinias, neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors skelbimo turinys įsakmiai nenumato tokio sertifikato pateikimo būtinumo, tačiau akivaizdu, kad netgi formaliai vertinant pretendentų atitikimą konkurso sąlygoms (ypač ne LAK darbuotojams), tokio dokumento pateikimas būtinas. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas teigti, kad L. V. faktiškai neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

38.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad teismas, remdamasis prielaidomis, nepagrįstai konstatavo, kad Konkursas buvo šališkas; kad turėjo būti sudaryta nauja komisija, nes faktiškai joks naujas vertinimas pakartotinio Konkurso metu, atsižvelgiant į skundo tyrimo komisijos nurodytus pažeidimus, kurie privalomai turėjo būti šalinami, nebuvo atliktas.

39.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2021 m. birželio 16 d. įvyko pirmasis Komisijos posėdis, kurio rezultatai buvo įforminti Komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Protokolas ir šio Konkurso rezultatai buvo apskųsti. Skundą nagrinėjusi komisija dalį skundo reikalavimų pripažino pagrįstais. Iš esmės buvo pritarta ieškovės pastebėjimams dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Skundą nagrinėjusi komisija konstatavo, jog ieškovės pedagoginio darbo patirtis buvo vertinama dalyko ,,Filosofija“, kurio ji niekada nedėstė, kontekste, taip pat galimai liko neįvertintas ieškovės mokslinis indėlis į LKA strategijos įgyvendinimą, t. y. jos mokslinės publikacijos politikos ir vadybos kryptyse, mokslo tiriamasis darbas, pedagoginė ir kita veikla nacionalinio saugumo ir gynybos srityse. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Komisija, vertindama pretendentes, negalėjo padaryti aiškios takoskyros ir vertinimo tarp studijų dalykų ,,Etika“ ir ,,Filosofija“. Akcentavo, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai buvo vertinami ,,Filosofijos“, o ne konkurso sąlygose nurodyto atskirai numatomo dėstyti ,,Etikos“ studijų dalyko kontekste. Nurodė, kad pretendentų patirtis ir kvalifikacija buvo vertinami nesilaikant paskelbtų Konkurso ir Tvarkos aprašo reikalavimų, nes nebuvo vertintas užsienio kalbos mokėjimas, nebuvo pateikti visi su tuo susiję dokumentai, nustatantys anglų kalbos mokėjimo lygį. Skundą tyrusi komisija šiuos pažeidimus įvardijo esminiais, galėjusiais įtakoti galutinius rezultatus. Dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų Komisijai 2021 m. liepos 19 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta persvarstyti pretendavusius kandidatus, pakartotinis posėdis įvyko 2021 m. liepos 27 d. Komisijos sudėtis nebuvo keičiama. Pakartotinio Komisijos posėdžio dienotvarkės 2-uoju klausimu buvo pakartotinai svarstomi tie patys du pretendentai ir tai buvo daroma iš esmės tų pačių duomenų pagrindu (nauji dokumentai nebuvo ir negalėjo būti teikiami) ir tos pačios sudėties Komisijos.

40.       Analizuojant pakartotinio posėdžio stenogramą matyti, jog skundo tyrimo komisijos nurodyti pažeidimai iš esmės nebuvo analizuojami, vertinami. Nebuvo išsiaiškinta ieškovės pedagoginio darbo patirtis jos dėstomo modulio kontekste, jos pedagoginė patirtis ir indėlis į LKA strategijos įgyvendinimą. Komisija nepadarė aiškios takoskyros ir vertinimo tarp studijų dalykų ,,Etika“ ir ,,Filosofija“. Tokias aplinkybes pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

41.        Apeliantė nurodo, jog iš 2021 m. liepos 29 d. Komisijos posėdžio stenogramos matyti, kad posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nori išsakyti savo nuomonę apie profesorę I. M. ir kad turi pagrįstų abejonių dėl jos objektyvumo nagrinėjant kandidatus į pareigas, į kurias dabar pretenduoja. Prof. I. M. paaiškino, kad jokio interesų konflikto neturi, kad siūlymui pasitraukti iš Komisijos nepritaria. Ieškovė prof. I. M. šališkumą grindė aplinkybėmis, jog pastaroji, kaip Pasaulio politikos mokslo grupės vadovė, neįtraukė ieškovės į šios grupės studijas remiančio projekto vykdytojų grupę, kad aktyviai organizavo pretendentų paieškas ir siūlė kitiems ieškovės darbą dar iki konkurso ir kad galėjo daryti didelę įtaką kitiems Komisijos nariams ir jų vertinimui, nes komisijos narys doc. dr. V. I. su ja iki 2020 m. dirbo vienoje katedroje, narys mjr. G. R. yra (duomenys neskelbtini), o prof. I. M. jo (duomenys neskelbtini), narė prof. V. A. yra ISM, kuriame dirbo prof. I. M., (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, jog iš į bylą pateiktų prof. I. M. 2021 m sausio 15 d., 18 d. el. laiškų matyti, jog ji siuntė laiškus ne galimiems pretendentams į profesoriaus pareigas, bet galimiems pretendentams į docento pareigas, į kurias, beje, būtų buvę priimama konkurso būdu (konkursas į docento pareigas skelbtas nebuvo ir į jas priėmimas nebuvo vykdomas). Pažymi, kad prof. I. M., priešingai, nei teigia teismas, apklausiama teismo posėdžio metu nenurodė, jog būdama Pasaulio politikos mokslų grupės vadove, neįtraukė ieškovės, kaip jos vadovaujamos grupės nario, dalyvauti keliuose projektuose. Visų pirma, ši LKA mokslo grupė, kaip ir kitos, vykdo tik vieną studijas remiantį projektą (SRP). Antra, prof. I. M. paaiškino, kad ieškovė tuo metu buvo kito projekto - mokslo tiriamojo darbo (MTD) vykdytoja, t. y. turėjo įsipareigojimų pagal kitą projektą. Prof. I. M. taip pat paaiškino, kad nors ieškovė nebuvo įtraukta į pagrindinių SRP vykdytojų sąrašą, tai neužkirto jai kelio dalyvauti šiame projekte ir savo veiklų vykdymui gauti finansavimą iš SRP lėšų.

42.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, prof. I. M. siųstus laiškus, taip pat paaiškinimus, jog ji, būdama grupės vadove, neįtraukė ieškovės, kaip šios grupės nario, dalyvauti keliuose projektuose, to iš esmės argumentuotai nepaaiškinant, taip pat liudytojos apklausos metu jos pateiktus atsakymus ir vertinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog yra labiau tikėtina, kad I. M. turėjo priežastį būti šališka, vertinant ieškovę. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje akivaizdus tam tikrų asmenų ir įvykių sąsajumas negali būti laikomas tik siekiu pritraukti kuo daugiau žmonių iš išorės dalyvauti Konkurse.

43.       Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei 1 444,60 Eur advokatų pagalbos išlaidų. Teismas neįvertino realių advokatų darbo ir laiko sąnaudų, jų teiktų paslaugų dubliavimosi ir pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžių atitikimo pagrįstumo kriterijui.

44.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos rezultatą, taip pat į bylos sudėtingumą bei į Rekomendacijas, sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 1 444,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46.       Apeliantė mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje). Apeliantės nuomone, turėtų būti mažinamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Teismo pareiga yra įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus. Advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra laikytinos protingomis ir pagrįstomis, o procesinė pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju tokios išlaidos turėtų būti sumažintos, tenka sumažinimo siekiančiai proceso šaliai (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nesutikimas su teismo vertinimu, yra tik subjektyvus apeliantės vertinimas, nesudarantis pagrindo pripažinti neteisėtu skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, jog organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami.

49.       Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

50.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinio proceso,  kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, metu teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus, tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

51.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

52.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55.       Ieškovė prašė priteisti jos patirtas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, į. k. 211959040, ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Donata Kravčenkienė 

Kristina Lysionok 

Renata Volodko