Civilinė byla Nr. e2-1372-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25751-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atstovui Robertui Lavinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurisdictus“ ieškinį atsakovui T. B. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. B. ir T. K., prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 1080,50 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 8 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5.2. straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 10 d. UAB „Goldas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutarties pagrindu perdavė automobilį transportuoti į UAB „Goldas“ saugojimo aikštelę. Už automobilio saugojimą pagal nustatytus įkainius iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,50 Eur mokestis už nuvežimą ir 2 Eur mokestis už kiekvieną transporto priemonės saugojimo aikštelėje parą. Automobilis yra saugomas aikštelėje iki šios dienos, todėl už jo saugojimą yra susidariusi 1080,50 Eur skola. Šią skolą turi sumokėti solidariai automobilio savininkas T. K. ir pažeidimo metu automobilį vairavęs valdytojas T. B., kurie šios prievolės neįvykdė.

3.       Ieškovas taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. UAB „Goldas“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį Nr. G/1 su UAB „Sauda“, o pastaroji 2018 m. liepos 25 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį Nr.18/02 su ieškove UAB „Jurisdictus“. Šių sutarčių ir priėmimo-perdavimo akto Nr. G/1-100 pagrindu, reikalavimo teisė perleista ieškovei, todėl ji įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą.

4.       Atsakovas T. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis nėra ginčo automobilio savininkas, nes jį pardavė dar 2017 m. lapkričio pabaigoje.

5.       Atsakovas T. B., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą A. B., atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsakovas nurodė, kad automobilio savininku turėtų būti laikomas atsakovas T. K., nes nėra pateikta įstatymu nustatytos formos reikalavimus atitinkanti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, be to, automobilio perleidimo faktas neregistruotas VĮ ,,Regitra“. Atsakovo teigimu, T. B. nurodomą automobilio įsigijimo dieną buvo 15 metų amžiaus, todėl tokia pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų buvusi įregistruota ir yra negaliojanti. A. B., kaip atsakovo T. B. atstovui pagal įstatymą, nebuvo žinoma apie tokį automobilio perdavimo sandorį, jis tokiam sandoriui sutikimo nedavė ir negalėjo duoti, nes tai neatitiktų nepilnamečio interesų (CK 2.8 straipsnis). Atsakovas T. K. nepaisė atidumo, atsargumo, rūpestingumo standartų ir, perleidęs automobilį nepilnamečiam asmeniui, turėjo suprasti dėl to kilsiančias neigiamas pasekmes jam, kaip automobilio savininkui. Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, o motorinės transporto priemonės B kategorijos minimalus vairuotojo amžius yra 18 metų, todėl atsakovas T. K. turėjo suprasti, kad neturi teisės perduoti automobilio nepilnamečiam asmeniui, ir turi už visas pasekmes pilnai atsakyti asmeniškai.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas T. K. ir ieškovė UAB ,,Jurisdictus“ sutarė ginčą išspręsti taikiai ir pateikė teismui tvirtinti 2020 m. vasario 11 d. taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi šią taikos sutartį patvirtino ir bylos dalį pagal ieškinį atsakovui T. K. nutraukė.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovė UAB ,,Jurisdictus“ palaikė ieškinio reikalavimus atsakovo T. B. atžvilgiu, prašydama priteisti iš šio atsakovo 540,25 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymą grindė procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, nurodydama, kad minėta suma turi būti priteista iš atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas įvykio metu buvo nepilnametis.

8.       Atsakovas T. B. ir / ar jo atstovas pagal įstatymą A. B. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovo atstovui pagal įstatymą A. B. įteikti asmeniškai 2020 m. vasario 3 d. Procesiniuose dokumentuose atsakovo atstovas pagal įstatymą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodydamas, jog savo argumentus yra išdėstęs atsiliepime į ieškinį.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

9.       Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

9.1.                      2017 m. gegužės 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,Goldas“ sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-75, pagal kurią UAB ,,Goldas“ įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir / ar saugojimo paslaugas. Pagal minėtos sutarties 2.1, 8, 10 punktus UAB ,,Goldas“ įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iš automobilio savininko ir (ar) valdytojo.

9.2.                      2018 m. kovo 8 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad buvo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,,Goldas“ aikštelę. Nurodyta, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnyje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, neturėdamas teisės vairuoti, automobilį vairavo ir nurodytą kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė atsakovas T. B.. Į UAB ,,Goldas“ aikštelę priverstinai nuvežtas automobilis joje saugomas iki šiol.  

9.3.                      2018 m. liepos 16 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. G/1 pirminis kreditorius UAB ,,Goldas“ perleido naujajam kreditoriui UAB ,,Sauda“ reikalavimo teises į skolininkus, atsiradusias 2017 m. gegužės 10 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-75 pagrindu.

9.4.                      2018 m. liepos 25 d. Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi NR. 18/02 pirminis kreditorius UAB ,,Sauda“ savo reikalavimo teises į skolininkus perleido naujajam kreditoriui ieškovei UAB ,,Jurisdictus“. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. G/1-100 buvo perleistos reikalavimo teisės į automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ir valdytoją.

9.5.                      Vadovaujantis paslaugų įkainiais (priedas Nr. 1 prie 2017 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 10-ST2-75) už minėtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (ieškinio parengimo dienos) buvo priskaičiuota 1080,50 Eur suma, dėl kurios priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą ir susidariusį įsiskolinimą prašė priteisti iš ginčo automobilį vairavusio atsakovo T. B. ir automobilio savininko atsakovo T. K. solidariai.

9.6.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo T. K. taikos sutartis, o bylos dalis šio atsakovo atžvilgiu nutraukta. Atsakovas T. K. sutartimi įsipareigojo atlyginti ieškovei pusę reikalautos sumos (540,25 Eur), todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti antrą pusę (540,25 Eur) skolos iš atsakovo T. B., kaip ginčo automobilio valdytojo.

9.7.                      Atsakovo T. B. įstatyminis atstovas A. B. nesutinka, kad jo sūnui kilo pareiga atlyginti ieškovei ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, nurodydamas, kad atsakovas nebuvo ir negalėjo būti automobilio savininku; neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, todėl atsakomybė už visas pasekmes turėtų tekti transporto priemonę šiam atsakovui perdavusiam automobilio savininkui T. K..

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nurodyto įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

11.       Byloje sudarius taikos sutartį, ginčo automobilio savininkas atsakovas T. K. įsipareigojo geranoriškai atlyginti pusę su automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu susijusių išlaidų. Byloje ginčijama atsakovo T. B., kaip automobilio valdytojo, prievolė atlyginti kitą pusę prašomų priteisti išlaidų.

12.       Pagal galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (aktualios įstatymo redakcijos 2 straipsnio 84 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas T. B. ginčo automobilį būtų valdęs be automobilio savininko žinios bei sutikimo. Nors automobilio valdytojas atsakovas T. B. dėl savo amžiaus neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad jis, kaip viešosios teisės pažeidėjas, neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių – atsiradusių išlaidų – šalinimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. žr., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634-258/2016; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1496-794/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Atsakovas T. B. apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą žinojo tą pačią dieną (2018 m. kovo 8 d.), nes būtent jis, būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo ginčo automobilį, tokiu būdu padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris ir lėmė transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo T. B. civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas turi pareigą atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Byloje nesant ginčo dėl saugojimo išlaidų – žalos dydžio, ieškinys tenkintinas pilnai.

13.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. B. automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo sulaukęs šešiolikos metų amžiaus. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, o jų atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011). Taigi, subsidiari nepilnamečio vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė pasibaigia, kai nepilnametis sulaukia pilnametystės. Nagrinėjamu atveju atsakovas T. B. (gim. 2002 m. vasario 21 d.) jau yra aštuoniolikos metų amžiaus ir atsako už padarytą žalą. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo.

14.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (540,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

15.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovo T. B. priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 22,33 Eur (15 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 3,51 Eur dokumentų siuntimo išlaidų, 3,52 Eur užklausos iš gyventojų registro, 0,30 Eur užklausa iš VĮ ,,Regitra“) (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai).

16.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,86 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (j. a. k. 301851658) iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 540,25 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 25 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (540,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,33 Eur (dvidešimt du eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė