Bylos Nr. 2A-147-803/2017

Teisminio proceso Nr. .2-52-3-00485-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.5.9.;  3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo V. P. ieškinį dėl  neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo uždarajai akcinei bendrovei „Orsema“.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl visiško atsiskaitymo su darbuotoju, jam neigiant darbo užmokesčio išmokėjimą pagal mokėjimo dokumentus – kasos išlaidų orderius. 

2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Orsema“ neišmokėtą atlyginimo dalį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

3. Nurodė, jog pagal 2014-10-01 darbo sutarties pakeitimą ieškovui buvo nustatytas 1350 Lt mėnesinis darbo užmokestis, darbo santykiai 2014-11-25 baigėsi pačiam prašant atleisti iš darbo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalis), tačiau liko nesumokėta atlyginimo dalis, neišmokėti dienpinigiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbdavys siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti pateikė 2014-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. 92, pagal kurį ieškovui tariamai išmokėta 311,14 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio mėn., 2014-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. 93, pagal kurį ieškovui tariami išmokėta 1657,69 Lt darbo užmokesčio už reisus. Minimuose kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų jis nėra gavęs, todėl kasos pajamų orderiai yra suklastoti.

4. Atsakovas UAB „Orsema“ atsiliepime nurodė, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, tai patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2015-01-13 sprendimu. Atsakovas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo rezultatais, pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo ieškovui V. P.. Nurodo, kad ieškovas reikalavimą priteisti 570,21 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kitų išmokų grindė teigdamas, kad kasos išlaidų orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93 buvo suklastotas pinigų gavėjo parašas, kai 2015-10-23 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3179)-IS1-7032 nustatyta, kad parašai V. P. vardu, esantys 2014-11-25 atsakovo kasos išlaidų orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93, eilutėse  „gavėjo parašas“, bei V. P. 2014-11-25 rašte UAB „Orsema“ direktoriui, yra atlikti paties V. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. priimdamas sprendimą ieškovo ieškinį atmetė.

6. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog nors V. P. įrodinėjo, kad orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93 nepasirašė, tačiau visi šie teiginiai buvo paneigti gavus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015-10-23 išvadą Nr. 140-(3179)-IS1-7032, kur nustatyta, kad tiek kasos išlaidų orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93, tiek 2014-11-25 rašte UAB „Orsema“ direktoriui, parašai yra atlikti paties V. P.. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04520-15. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras M. N. 2015-12-28 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04520-15, nes nepadaryta veika,, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies požymių“.

7. Teismas atmesdamas ieškinį atkreipė dėmesį ir į nenuoseklią ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu: pradžioje ieškinyje ieškovas teigė, kad kasos išlaidų orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93 ir atsakovui adresuoto rašto, kad atsakovas su juo yra pilnai atsiskaitęs ir jokių finansinių pretenzijų atsakovui neturi, nepasirašinėjo, o gavus ieškovo teiginius paneigiančias ekspertų išvadas ir teismui pasiūlius spręsti ginčą taikiai, ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas galėtų ieškinį atsiimti, jeigu atsakovas neprašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų, o šiam tai daryti atsisakius, pateikė naują versiją – kad ieškovas pasirašė ant tuščių lapų, o atsakovas vėliau ten patalpino jam reikalingą tekstą, todėl prašė skirti naują ekspertizę.

8. Teismas taip pat sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai (ieškovas, turėdamas kvalifikuotą atstovą advokatą, privalėjo įvertinti atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją dėl ieškininio pareiškimo nepagrįstumo, bet kreipėsi į teismą aiškiai nepagrįstu ieškiniu), todėl skyrė 1000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstą ieškinį, pusę šios sumos (500 EUR) skiriant atsakovo UAB „Orsema“ naudai.   

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.  Ieškovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Taip pat prašo skirti orderiuose Nr. 92, Nr. 93 ir 2014-11-25 rašte, skirtame UAB „Orsema“ direktoriui apie visišką atsikaitymą, esančių rekvizitų ekspertizę, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojais A. J. ir A. Ž., kurie paaiškins kasos išlaidų užpildymo ir pinigų išmokėjimo aplinkybes.

10. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą suabejoti šiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir tokiu būdu pripažinti, jog atsakovas neįrodė, kad išmokėjo jam priklausančius pinigus. Rankraštinius įrašus apie gautą pinigų sumą padarė atsakovo vadovas (direktorius). Be to, A. J. parodė, jog pinigus išmokant dalyvavo A. Ž., kuri paliudijo, jog apelianto asmeniškai nepažįsta. Taigi 2014-11-25, kai turėjo būti išmokėti pinigai, liudytojos darbe nebuvo, nes ji dirba pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, todėl ji negalėjo paskaičiuoti priklausančios išmokėti pinigų sumos ir užpildyti kasos išlaidų orderius. Įtaria, jog parašas ant dokumentų galėjo atsirasti, kai davė pasirašyti ant tuščių dokumentų. Šią aplinkybę pagrindžia rekvizitų išdėstymas dokumente. Analogiškai ir 2014-11-25 laiške dėl pretenzijų neturėjimo.

11. Apeliantas kreipėsi į teismą būdamas visiškai tikras, jog parašai dokumentuose yra ne jo, todėl negalėjo piktnaudžiauti procesu, todėl skirta bauda privalo būti panaikinta. Teismas netenkino prašymo dėl pakartotinės ekspertizės ir dėl liudytojų apklausos, taip apribodamas teisę įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, kad kreipiantis į teismą jo tikslas buvo ginti pažeistą teisę, bauda turi būti panaikinta (b.l.84-86). 

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime gauti duomenys neginčijamai paneigė ieškovo ieškinio tenkinimą sudarančias aplinkybes ir atitinkamai patvirtino atsakovo nuo pat pradžių teiktas atsikirtimo į ieškinį sudarančias aplinkybes, jog su ieškovu buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta. Po sustabdytos bylos atnaujinimo apeliantas pakeitė savo poziciją, pripažįstant, jog pasirašė jis, tačiau jau įtardamas, kad jo parašas ant šių dokumentų galėjo atsirasti tuomet, kai ankščiau dirbo UAB „Orsema“ ir jam davė pasirašyti ant tuščių dokumentų (kasos išlaidų orderiai) blankų ir ant tuščio lapo. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas nei keitė, nei tikslino savo ieškinio pagrindo, o šią savo naują iškeltą versiją palaikė teisme po to, kai atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlymu, jog jis atsiima ieškinį, o atsakovas neprašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas taip pat nurodė, jog kasos išlaidų orderiai surašyti laikantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 ir atitinka jų reikalavimus. Vadovaujantis šių taisyklių 5 punkto antra pastraipa, „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje“. Tai ir buvo padaryta – ieškovas, priėmęs pinigus, pasirašė kasos išlaidų orderio skiltyje „gavėjo parašas“. Minėtose taisyklėse niekur nėra reikalavimo, jog išmokamą sumą žodžiais kasos išlaidų orderyje turi užpildyti (įrašyti) pats pinigų gavėjas. Ieškovas yra rusakalbis ir nemoka lietuviškai nei kalbėti, nei rašyti (teisme byla vyko padedant vertėjui), todėl ir ši savarankiška aplinkybė sudaro pagrindą atsakovo tvirtinimui, kodėl įrašas žodžiais apie išmokamą sumą yra atliktas bendrovės vadovo.

14. Šioje byloje egzistuoja visos sąlygos baudos taikymui, nes ieškiniu reikšdamas nepagrįstus reikalavimus atsakovui, ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu sąmoningai veikdamas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. P. dirbo UAB „Orsema“ vairuotoju –ekspeditoriumi pagal 2014-08-28 sudarytą darbo sutartį, kuri nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2014-11-25  (b.l. 6-7, 20-22). Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas jam liko skolingas viso 570,21 eurų.

Dėl ekspertizės skyrimo ir žodinio bylos nagrinėjimo, apklausiant liudytojus

16. Apelianto (atsakovo) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame  procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausiant liudytojus. Taip pat apeliantui paaiškinama, kad A. J. yra UAB „Orsema“ atstovas, kurio paaiškinimai yra darbdavio įrodymai byloje (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo šio asmens apklausti kaip liudytojo (DK 14 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis). Be to, apeliaciniame skunde ieškovas remiasi argumentu, kad jis pasirašė ant tuščių blankų, ir tai įrodo dokumentuose rekvizitų išdėstymas. Šių aplinkybių, anot paties apelianto, liudytoja prašoma apklausti A. Ž. negalės nei patvirtinti, nei paneigti, todėl atmetamas prašymas dėl jos apklausos, kaip nepagrįstas.

17. Apeliantas prašo skirti ekspertizę tų pačių dokumentų ištyrimui, tačiau siekiant įrodyti ankstesnį parašų įrašymą tuščiuose blankuose. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokio tyrimo Lietuvoje techniškai nėra įmanoma atlikti, o ir apeliantas, prašydamas skirti ekspertą iš Lietuvos teismo ekspertizių centro, nepateikė įrodymų, kad ši instituciją jau galėtų atlikti įrašų laike ištyrimą, todėl atmeta prašymą.

Dėl visiško atsikaitymo su darbuotoju

18. Kaip minėta, apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neapklausdamas liudytojais A. J. ir A. Ž., neskirdamas ekspertizės. Teisėjų kolegija, kaip jau nurodė, apeliacijos objektas yra dokumentų tikrumo įvertinimas, todėl teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytojais A. J. ir A. Ž., nes jų parodymai negali pakeisti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015-10-23 išvadoje Nr. 140-(3179)-IS1-7032 nustatyto fakto, kad parašai V. P. vardu, esantys 2014-11-25 atsakovo kasos išlaidų orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93, eilutėse  „gavėjo parašas“, bei V. P. 2014-11-25 rašte UAB „Orsema“ direktoriui, yra atlikti paties V. P. (b.l.53-56).

19. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad jis galimai pasirašė ant tuščių blankų, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tai patvirtina paties ieškovo neatsakingą elgesį, veikimą ne pagal bendras gyvenimo taisykles (DK 35 straipsnis). Darbuotojas vykdydamas darbines pareigas privalo domėtis savo atliekamais veiksmais, šių veiksmų rezultatu. Taigi, jei ieškovas buvo tiek  nerūpestingu, ir kaip jis nurodė, pasirašinėjo ant tuščių dokumentų blankų, tai privalo prisiimti tokio veiksmo pasekmes. Kita vertus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad toks argumentas neturi objektyvaus pagrindo, nes ieškovas dirbo nuo 2014-08-28 pas atsakovą ir tai ne prima jo darbovietė. Tai reiškia, kad jis jau yra gavęs atlyginimą ir nors kartą pasirašęs ant orderio, todėl turėjo suprasti, jog tai mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Pagal nusistovėjusias įprastas gyvenimo normas nei vienas asmuo nepasirašys ant tokio tipo dokumento kitu tikslu nei atsiskaitymo patvirtinimui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad neatsiskaitymą su juo patvirtina ginčo dokumentuose esantys A. J. įrašai, iš esmės pritaria atsakovo argumentui, jog tuo atveju, kai ieškovas yra rusakalbis ir nemoka lietuviškai nei kalbėti, nei rašyti, tai ši aplinkybė sudaro pagrindą atlikti įrašą žodžiais apie išmokamą sumą bendrovės vadovui.  Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 5 punkto antra pastraipa, numatanti, jog „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje“, neįpareigoja asmeniškai ranka užpildyti grafą kasos išlaidų orderyje apie išmokamą sumą žodžiais.

21.   Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindžia,  kad vertindamas įrodymus teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad teismų praktikoje suformuluotos įrodinėjimo taisyklės: įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis; teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas asmeniškai pasirašė 2014-11-25 kasos išlaidų orderiuose Nr. 92 ir Nr. 93 (b.l.10), taip pat 2014-11-25 rašte, skirtame UAB „Orsema“ direktoriui, apie atsiskaitymą (b.l.11). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje kitų įrodymų, galinčių paneigti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04520-15 metu nustatytus duomenis, nėra. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai apie pasirašymą ant tuščio dokumento iš esmės patvirtina neatsakingą darbuotojo (apelianto) elgesį, todėl konstatuoja, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta pagrįstai, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų.

23.  Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje apeliantas vieną po kito reiškė nepagrįstus prašymus teismui, toks apelianto elgesys, teisėjų kolegijos teigimu, vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinka civilinio proceso tikslų, nes nepadeda atkurti teisinės taikos tarp ginčo šalių, todėl jo veiksmai laikytini turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

24.  Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovui priteisiama 272,25 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

ieškovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. P., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Orsema“ 272,25 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                           Ona Gasiulytė

         Virginijus Kairevičius

                                                                                                                                                                           Rūta Petkuvienė