Baudžiamoji byla Nr. 1-384-784/2016
Proceso Nr. 1-01-1-14124-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3; 2.3.4.3.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,
sekretoriaujant Eglei Petkevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,
gynėjui advokatui Anatolijui Svilai
nukentėjusiajai G. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis A. B. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:
jis 2015-02-09, apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tyčia sudavė G. K. vieną kartą dešinės rankos delnu per kairį žandą, kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė per nugarą, pagriebė už kaklo ir nusviedė ją link lango, todėl ji nukrito ant grindų. Tada, gulinčiai ant grindų G. K., jis spyrė keturis kartus į galvą, vieną kartą į kairį žandikaulį, du kartus į abu šonus, vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, taip sukėlė G. K. fizinį skausmą.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nelabai prisimena kaip viskas vyko, nes buvo išgėręs. Dėl padaryto gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2015-02-09 vakare, į jos namus grįžo neblaivus sugyventinis A. B.. Tarp jų įvyko konfliktas ir A. B. pradėjo ją mušti, matant mažamečiams vaikams. Kumščiais daužė per nugarą, tokių smūgių sudavė ne mažiau dešimties, po to griebė ją už kaklo ir sviedė link lango, kur ji atsitrenkė į spintelę ir pargriuvo ant grindų. Tada jis pradėjo ją spardyti, keturis kartus spyrė į galvą, į pakaušį, vieną kartą į kairįjį žandikaulį, 2-3 kartus į abu šonus, į dešinės kojos blauzdą. Ji šaukėsi pagalbos, jos pagalbos šauksmą išgirdo kaimynas iš 66 buto, kuris bandė drausminti A. B.. Tada A. B. išbėgo į bendro naudojimo koridorių, o ji užsirakino kambaryje ir išvietė policiją (b.l. 23-24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai Š. Ž. ir G. G. parodė, kad 2015-03-09 apie 18.00 val., patruliuodami iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi G. K., kuri paaiškino, kad grįžo neblaivus jos sugyventinis A., kurio ji paprašė išeiti gražiuoju iš namų, kad netraumuotų savo elgesiu jos mažamečių vaikų, bet tuomet A. sudavė jai per veidą, tada spardė kojomis per galvą ir veidą. Ant G. K. veido matėsi švieži nubrozdinimai ir įdrėskimai, ant smakro taip pat matėsi įdrėskimai, o ant kairės rankos ties alkūne matėsi kraujosruva. G. K. buvo susijaudinusi, ji buvo blaivi. G. K. taip pat paaiškino, kad, kai A. trenkė jai ranka per veidą, namuose buvo jos mažamečiai vaikai D. ir D. K., tada D. K. išbėgo iš namų, o likęs namuose D. K. matė, kaip A. mušė ją rankomis ir kojomis. G. K., atvykus greitajai pagalbai, nuo pagalbos atsisakė, į ligoninę ji nevyko. Kai jie atvyko į butą, bute A. nebuvo, jis pasišalino. Bute buvo abu mažamečiai vaikai, jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė (b.l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini) name, buto numerio neprisimena, Vilniuje, kartu su sugyventine T. S.. 2015 metų kovo mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, jis buvo pas save bute kartu su T. S., kai išgirdo gretimame bute triukšmą. Buto numerio nežino, išėjo į koridorių ir pamatė praviras gretimo buto duris, o viduje, bute, pamatė kaip kaimynę G. muša sugyventinis. Jis pamatė, kad G. guli ant grindų, o jos sugyventinis, koja spardė G., kur jis ją tiksliai spardė neatkreipė dėmesio. Jis jam pasakė, kad liautųsi spardęs ją ir tuomet jis puolė jį, sakydamas, kad dingtų iš kambario. Tuomet jis nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. T. S. iš buto išėjusi nebuvo, grįžęs į butą jis jai pasakė, kas vyksta gretimame bute ir paskambinus į pagalbos centrą, ji paaiškino, kas vyksta. Jis nekalbėjo su pagalbos centru, nes jis mikčioja ir jam sunku kalbėti. Atvykus policijos pareigūnams jis jiems paaiškino, kad matė kaip G. sugyventinis tik spardė ją, daugiau jis nieko nematė ir daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. S. parodė, kad ji anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) name, buto numerio neprisimena, Vilniuje. Gyveno kartu su J. Z.. Vieną iš dienų, būnant bute, vakare, jie su J. Z. išgirdo triukšmą gretimame bute, numerio nežino, kur gyveno G., jos pavardės nežino, su dviem vaikais ir sugyventiniu, jo vardas lyg tai A.. J. Z. nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, o ji pasiliko bute, o kai sugrįžo J. Z., tai jis pasakė, kad G. sugyventinis A. ją muša. Ir tuomet jie paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie tai. Kai atvyko policijos pareigūnai, A. pabėgo, matė sumušimus ant G. veido, buvo pamėlęs žandas, jei neklysta dešinysis, daugiau ji jokių sužalojimų pas ją nepastebėjo. Ji pati įvykio nematė, todėl daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 54).
2015-03-09 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodomi matomi G. K. sužalojimai (b.l. 9).
2015-09-04 garso įrašo apžiūros protokole aprašyti du pagalbos skambučiai, užfiksuoti 2015-03-09, kuriuose kviečiama policija, nurodant, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis muša moterį (b.l. 60-61).
Iš byloje esančių foto nuotraukų matosi G. K. padaryti sužalojimai (b.l. 12-14).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. 2015-02-09, apie 17.30 val. bute, esančiame Gerosios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tyčia suduodamas savo sugyventinei G. K. smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, pagriebęs už kaklo ir sviesdamas ją link lango, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Šie kaltinamojo A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam A. B. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie patvirtina, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, todėl ieškinys tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 3 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 3 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai G. K. 300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gediminas Viederis