Civilinė byla Nr. 2-23-285/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16023-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.1; 44.2;

(S)

44.5.2.5; 44.5.2.8; 73.2.6.1; 99.5; 116.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims M. A. ir L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims M. A. ir L. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 19 491,54 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (ieškinys „Lietuvos draudimas (K.) v Kauno miesto savivaldybė ieškinys.docx“). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012-05-22 transporto priemonė „Bentley Mulsanne“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu T. Masiulio g., Kaune, ties 31 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį buvo sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog sugadinta (reikalinga keisti) priekinis kairės pusės ratlankis ir priekinė bei galinė kairės pusės padangos. Transporto priemonės apžiūrą atliko Luxury and Sorts Cars SE, Bentley Riga, serviso atstovas. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Apgadinimų nustatymo aktu, Luxury and Sorts Cars SE, Bentley Riga PVM sąskaita faktūra Nr. L-PRK 001537, AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta sąmata ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 19 491,54 Lt draudimo išmoką. Nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi automobilis įvykio metu nebuvo senesnis nei 2 metai. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria ragino atsakovę atlyginti žalą. Turtinė žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 19 491,54 Lt žalą, kadangi yra kelio (T. Masiulio g., Kaune) savininkė ir valdytoja.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (Atsiliepimas „SKMBT_42314102307430.pdf“) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobių buvimo faktas, ir pateiktas transporto priemonės apžiūros aktas, pasirašytas net ne draudiko, o automobilį remontavusio autoserviso atstovo, kuriame nurodoma, kokias detales automobiliui reikia keisti, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti reikalaujamą žalą, kadangi iš šio akto nėra aišku, kada tokie automobilio apgadinimai atsirado ir atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių būtinybę keisti ratlankį, o ne jį remontuoti, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių PVM sąskaitoje faktūroje nurodomų 300 EUR automobilio transportavimo išlaidas iš Vilniaus į Rygą ir atgal būtinumą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, žalos dydžio apskaičiavimas remiasi Sugadinimų nustatymo aktu, jį pasirašė, vadinasi ir nuostolio dydį nustatė autoserviso Bentley Riga atstovas, o ne draudimo kompanijos atstovas. Turėtų būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita. Apskaičiuojant patirtą žalą ir keičiant padėvėtas detales naujomis, privalėjo būti atsižvelgta ir į nusidėvėjimą. 2011-03-27 Kauno VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad „automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgta, kadangi vairuotoja to numatyti negalėjo“, tačiau nepaaiškinta, ar buvo atliekamas tyrimas vairuotojo atžvilgiu, kad būtų nustatyta, kokiu greičiu pareiškėjo draudėjas važiavo, ar galėjo išvengti kliūties, laiku sustoti ir pan. Įvykis įvyko šviesiu paros metu, kai eismas yra neintensyvus arba jo visai nėra, todėl neaišku, kodėl vairuotojas jos pastebėti negalėjo. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas, kadangi Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas. Kauno miesto gatvių tvarkymui skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų; miestų savivaldybėms yra skiriama praktiškai per pusę mažiau lėšų kelių (gatvių) tvarkymui nei kitoms, t. y. rajonų, savivaldybėms, nors transporto priemonių srautai būtent miestų gatvėse yra gerokai intensyvesni lyginant su rajonų keliams, nors būtent miestų keliai (gatvės) patiria žymiai didesnę apkrovą, kas suponuoja poreikį dažniau juos taisyti. Atsakovė prašė stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.

Trečiajam asmeniui M. A. procesiniai dokumentai įteikti 2014-09-17 (12 b. l.). Trečiajam asmeniui L. K. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2015-03-03 (74 b. l.). Tretieji asmenys M. A. ir L. K. nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas (ieškinio priedas „išrašas iš teisinių paslaugų sutarties su ld.docx“) palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad automobilio apžiūra atlikta įgaliotame Bentley servise, kadangi tai yra nauja transporto priemonė, iki įvykio ji buvo eksploatuota iki vienerių metų. Įvykis įvyko transporto priemonės garantiniu laikotarpiu, todėl buvo remontuojama būtent įgalioto atstovo servise. Draudimo išmoka išmokėta autoservisui, kadangi transporto priemonė buvo sugadinta gamintojo garantiniu laikotarpiu.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė Rasuolė Daukantė („igaliojimas ir išsilavinima patvirtinantis dokumentas.pdf“) su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dėl įvykio yra vairuotojo kaltės, kad nepastebėjo duobės, nes buvo šviesus paros metas.

Teismo posėdyje tretieji asmenys M. A. ir L. K. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui M. A. pranešta tinkamai teismo pranešimu (70 b. l.), trečiajam asmeniui L. K. teismo šaukimas įteiktas 2015-03-03 viešo paskelbimo būdu (74 b. l.). Tretieji asmenys M. A. ir L. K. pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (64, 76 b. l.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonė Bentley Mulsanne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-30 iki 2013-03-29 draudėjas L. K. buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 1-3 lapai). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-05-22 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad 2012-05-22 į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi M. A. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio Juliaus Kondroto tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2012-05-22 dieną pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą atvyko į eismo įvykio vietą Kaune, ties T. Masiulio gatvės Nr. 31, kur rado apgadintą automobilį Bentley, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. A. paaiškino, kad 2012-05-22 dieną apie 17.30 val., vairuodamas automobilį, važiuodamas T. Masiulio g. įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią niekaip nepaženklintą duobę, kurios iš anksto negalėjo pastebėti, nes priekyje ta pačia kryptimi 8-10 m atstumu važiavo kitas automobilis. Taip apgadino vairuojamo automobilio kairės pusės abu ratus. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, apgadintą transporto priemonę, sudarė eismo įvykio vietos schemą (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 5 lapas), surašė tarnybinį pranešimą. Sužalotų žmonių nebuvo, liudytojų nenustatyta. Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta. Automobilio sugadinimai: kairės pusės priekinis ir galinis ratai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 4 lapas). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad apgadinta prakirsta priekinė kairės pusės padanga, sulankstytas priekinis kairės pusės ratlankis, įlenktas galinis kairės pusės ratlankis (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 6 lapas). AB „Lietuvos draudimas“ Akte prie žalos bylos Nr. 1269552 nurodyta 19 491,54 Lt (5 645,14 Eur) draudimo išmokos suma (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 7 lapas). Luxury & Sports Cars SE, Bentley Riga surašytame Apgadinimo nustatymo akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai: priekinio kairiojo rato ratlankio ir galinio rato padangos keitimas/balansavimas, nurodytos pakeistos dalys – ratas ir dvi padangos bei išrašyta 2012-06-22 sąskaita Nr. L-PRK 001537 bendrai 5 645,13 Eur sumai (ieškinio priedas „lietuvos draudimas (k.) v kauno miesto savivaldybė doc vert_lt.pdf“). Automobilio apgadinimai taip pat užfiksuoti fotonuotraukose (ieškinio priedai „img_1321.jpg“, „img_1322.jpg“, „img_1324.jpg“, „img_1325.jpg“, „img_1323.jpg“, „img_1328.jpg“, „img_1329.jpg“, „img_1326.jpg“, „img_1320.jpg“, „img_1330.jpg“). 2012-06-26 Pranešime apie nuostolių atlyginimą apskaičiuota 19 491,54 Lt draudimo išmokos suma (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 9 lapas). AB „Lietuvos draudimas“ 2012-06-26 priėmė sprendimą dėl 19 491,54 Lt draudimo išmokos išmokėjimo Luxury & Sports Cars SE (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 8 lapas) ir 2012-06-28 5 645,14 Eur (19 491,54 Lt) sumą išmokėjo Luxury & Sports Cars SE (ieškinio priedas „pavedimas.jpg“). 2012-08-24 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 10 lapas).

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėtas neveikimas ar neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, taip pat LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 42 punktas).

CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą T. Masiulio g. būklę     2012-05-22. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog 2012 m. tinkamai vykdė T. Masiulio gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kad kelio duobė T. Masiulio g. buvo paženklinta ar aptverta. Ieškovės paaiškinimai bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-22 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 4 lapas), nubraižyta eismo įvykio vietos schema (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 5 lapas) bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 6 lapas) visiškai įrodo šią civilinės atsakomybės sąlygą ir tai lėmė žalos atsiradimą, t. y. M. A., vairuodamas automobilį Bentley Mulsanne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino priekinį ir galinį kairės pusės ratus. Policijos pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taip pat nurodyta, kad vairuotojas duobės iš anksto negalėjo pastebėti, nes priekyje ta pačia kryptimi 8-10 m atstumu važiavo kitas automobilis.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paties transporto priemonės vairuotojo didelis neatsargumas galėjo padėti žalai atsirasti arba jai padidėti. Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas).

Tačiau kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 4 lapas), eismo įvykis įvyko dėl neaptvertos ir kelio ženklais nepažymėtos duobės, buvusios važiuojamojoje dalyje, kurios transporto priemonės vairuotojas iš anksto negalėjo pastebėti dėl priekyje ta pačia kryptimi 8-10 m atstumu važiavusio kito automobilio, automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti ATP bylos teiseną, eismo įvykio vietos schemoje, informacijoje apie eismo įvykį nurodyta, jog eismo įvykio laikas 2012-05-22, apie 17.30 val., duobė buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, todėl teismas daro išvadą, kad kelio dangos nelygumų pastebėti buvo neįmanoma dėl priekyje važiavusio kito automobilio, jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklinto kelio ruožo. Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, yra vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Kelio dangos nelygumai privalo būti pažymėti kelio ženklais. Nesant atitinkamo ženklo, pozicija, jog vairuotojas privalo tikėtis, kad bet kurioje kelio vietoje gali būti nelygumas ir pasirinkti mažesnį, nei maksimalus leistinas, važiavimo greitį, negali būti vertinama kaip pagrįstas prievolių santykio nustatymas. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog policijos pareigūnai konstatavo, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Iš to, kad nurodyta, teismas daro išvadą, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, susijęs su netinkamo važiavimo greičio pasirinkimu, nebuvo padarytas. Nagrinėjamu atveju eismo įvykį nulėmė tai, jog kelio nelygumų nebuvo įmanoma laiku pastebėti, duomenų apie vairuotojo veiksmų įtaką eismo įvykiui, byloje nėra. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog mažesnio greičio pasirinkimas būtų turėjęs įtakos eismo įvykiui. Be abejonės, važiavimas minimaliu greičiu galėtų turėti reikšmingos įtakos eismo įvykio pasekmėms, tačiau iš vairuotojo, kuris turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog visi kelio nelygumai bus už juos atsakingų subjektų tinkamai pažymėti, reikalauti, kad jis lauktų kelyje duobių ir tam, kad jas pastebėtų, rinktųsi minimalų važiavimo greitį, neatitiktų protingumo principo, iškreiptų teisinio santykio subjektų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl konstatuoti, kad automobilio vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, kad Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Ši atsakovės nurodyta aplinkybė negali pašalinti atsakovės atsakomybės už nagrinėjamoje byloje buvusio eismo įvykio metu atsiradusią žalą, atsakovė, neturėdama pakankamo finansavimo gatvių taisymui, kaip kelio savininkė (valdytoja), turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu duobės pažymėjimu ar aptvėrimu.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad į ieškinio reikalavimą visiškai nepagrįstai yra įtrauktas PVM.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitą (PVM atskaita pagal šio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad ieškovės – draudimo įmonės – už draudėjo automobilio remonto paslaugas sumokėtas pirkimo PVM negalės būti susigrąžintas iš biudžeto, todėl ieškovės sumokėtas PVM pripažintinas jos patirtu nuostoliu ir turi būti priteistas iš atsakovės, į žalos dydį pagrįstai prašoma įtraukti ir mokėtino PVM sumą, kadangi susigrąžinti šią sumą nei draudėjas, nei jam draudimo išmoką išmokėjusi ieškovė neturi galimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-992/2014).

Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, kad neįrodyta, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, už kuriuos reikalaujama priteisti 19 491,54 Lt turtinė žala. Ieškovės į bylą pateiktas Apgadinimų nustatymo aktas (ieškinio priedas „lietuvos draudimas (k.) v kauno miesto savivaldybė doc vert_lt.pdf“) ir eismo įvykio vietos schema (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 5 lapas) patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus atstumus bei duobės išmatavimus ir dislokaciją automobilio atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino kairės pusės priekinį ir ratlankį bei priekinę ir galinę kairės pusės padangas, teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas.

Atmestini atsakovės argumentai, kad padarytai žalai nustatyti turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), kurio paskirtis nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.). Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai – turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį, turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą 7 str. 2 p.). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą (Draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1265/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443-14 ir kt.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad transporto priemonės apžiūros aktas, pasirašytas ne draudiko, o automobilį remontavusio autoserviso atstovo, be to mano, kad nepagrįstai į PVM sąskaitą faktūrą įtrauktos 300 EUR automobilio transportavimo išlaidas iš Vilniaus į Rygą. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio apžiūra ir remontas atlikti įgaliotame Bentley servise, kadangi tai yra nauja transporto priemonė, iki įvykio ji buvo eksploatuota iki vienerių metų ir eismo įvykis įvyko transporto priemonės garantiniu laikotarpiu, todėl buvo remontuojama būtent įgalioto atstovo servise ir todėl draudimo išmoka išmokėta tiesiogiai autoservisui.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti T. Masiulio gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado įvažiavus į neaptvertą ir jokiais ženklais nepažymėtą duobę Kauno mieste, T. Masiulio g., taip pat atsakovei – Kauno miesto savivaldybei – iš esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme, taip pat atsakovei nepateikus bei byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, darytina išvada, kad būtent atsakovė, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkė, yra atsakinga už žalą, atsiradusią apgadinus automobilį, įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinas 19 491,54 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y., bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 19 491,54 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 439,00 Lt žyminis mokestis (ieškinio priedas „žyminis.pdf“) ir 200,00 Lt išlaidų advokatui už ieškinio surašymą (ieškinio priedai „išrašas iš teisinių paslaugų sutarties su ld.docx“, „išrašas iš sąskaita už teisines paslaugas 185.docx“, „mokėjimo pavedimas, patvirtinantis sąskaitos nr. 185 apmokėjimą.pdf“, „lietuvos draudimas (k.) v kauno miesto savivaldybė išlaidos pirmosios instancijos teisme.odt“) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat pateikė 2014-08-27 išrašą iš PVM Sąskaitos faktūros Nr. DL-14-0549 dėl 36,87 Eur vertimo išlaidų (ieškinio priedas „sąskaitos išrašas ld dl-14-0549 (regreso byla nr. 1293769 ld (k.) v ... (1).pdf“), tačiau nepateikė šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos nelaikytinos realiai patirtomis, todėl nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 6,56 Eur (2 b. l.), todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, taikant perskaičiavimo kursą (1 Eur = 3,4528 Lt) bei apvalinimo taisyklę, nurodytina, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 5 645,14 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 19 491,54 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 645,14 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 19 491,54 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127,14 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 439,00 Lt) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 200,00 Lt) išlaidų advokatui už ieškinio surašymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, buveinė Kauno m., Laisvės al. 96, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniaus m., J. Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, naudai 5 645,14 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 14 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 645,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 127,14 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 14 ct) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) išlaidų advokatui už ieškinio surašymą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, buveinė Kauno m., Laisvės al. 96, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, 6,56 Eur (šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Janina Narkevičiūtė