Administracinė byla Nr. eAS-224-438/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08052-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainius Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, suinteresuotiems asmenims bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ atstovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo administravimo centras“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atstovui bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“, uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracijai, AS Reverta, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Nif Lietuva“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ atstovui bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Audata“, uždarajai akcinei bendrovei „Istpro“ dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas) su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1122-(14.8.2.) (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą biudžetinę įstaigą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti, prašant atsakyti, ar byla pagal pareiškėjo ieškinį priskirtina bendros kompetencijos ar administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė, jog ginčas teismingas administraciniam teismui ir nutarė persiųsti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai elektroninių ryšių priemonėmis (per „Liteko“ Elektroninių paslaugų posistemę) 2019 m. sausio 9 d. gavo (elektroniniu parašu pasirašytą 2019 m. sausio 9 d.) pareiškėjo atstovo advokato Mariaus Devyžio patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Įsakymą; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. SD-4752(14.8.125E.) (toliau – ir Raštas Nr. 1), kuriuo pripažinta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės žemės nuomos sutartis sudaryta 1994 m. rugsėjo 1 d. (toliau – ir Nuomos sutartis) yra pasibaigusi ir kuriuo valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialui nurodyta išregistruoti Žemės sklypą; 3) panaikinti Žemės sklypo valstybės žemės Nuomos sutarties išregistravimą ir įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą (toliau – ir Kauno filialą) įregistruoti žemės sklypo nuomos sutarties duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo; 4) panaikinti Žemės sklypo išregistravimą įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti žemės sklypo duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu pareiškėjui išaiškinta, jog skundui dėl aukščiau įvardintų 2–4 reikalavimų pateikti pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus terminus bei pareiškėjui suteikė galimybę pateikti motyvuotą prašymą dėl termino atnaujinimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjo atstovas pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2–4 reikalavimų pateikti ir priimti 2019 m. sausio 9 d. patikslintą skundą. Pareiškėjas nurodė, kad apie skundžiamą Raštą Nr. 1 pareiškėjui tapo žinoma tik tada, kai šis raštas kartu su visa Žemės sklypo žemėtvarkos byla buvo pateiktas į jau prasidėjusią bylą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nėra tiesioginis Nuomos sutarties kylančių santykių dalyvis. Žemės sklypo Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir UAB „Verantas“ (toliau – ir Bendrovė), kurios kreditorius yra pareiškėjas ir, kuris informacijos susijusios su Žemės sklypo Nuomos sutartimi negaudavo, kadangi tokios informacijos jam niekas nesiuntė. Tokią informaciją pareiškėjas galėjo sužinoti tik netiesiogiai kaip Bendrovės kreditorius. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas raštas yra itin susijęs su apskųstu Įsakymu, todėl teismui panaikinus šį Įsakymą, tačiau netenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl ginčijamo rašto panaikinimo, galėtų susiklostyti dviprasmiška situacija, kuri akivaizdžiai prieštarautų teisinio tikrumo ir teisingumo principams. Pareiškėjas teigė, kad teismas net ir atsisakęs atnaujinti terminą dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą turės bet kuriuo atveju pasisakyti dėl šiame rašte padarytos fakto klaidos – nesant faktiniam pagrindui NŽT nustatė neegzistuojančią aplinkybę dėl Bendrovės likvidavimo ir tuo pagrindu priėmė sprendimą pripažinti Nuomos sutartį pasibaigusia. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam iš karto buvo sudėtinga suvokti Rašto Nr. 1 svarbą bei tinkamai įvertinti galimybę jį skųsti teismui. Pareiškėjas nustatytais terminais kreipėsi dėl Įsakymo teisėtumo. Terminas skundui dėl Rašto Nr. 1 apskundimo turi būti atnaujintinas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro veiksmai išregistruoti Nuomos sutartį ir Žemės sklypą buvo neteisėti, kadangi jie buvo atlikti vadovaujantis NŽT veiksmais ir aktais – skundžiamu Raštu Nr. 1 ir Įsakymu. Pareiškėjo nuomone, pareikštas reikalavimas dėl VĮ Registrų centro veiksmų neteisėtumo (Nuomos sutarties išregistravimo ir Žemės sklypo duomenų išregistravimo) nėra savarankiškas reikalavimais, kadangi jis yra išvestinis iš skundžiamų aktų, todėl vien tik termino skundui dėl tokių veiksmų pateikti formalus praleidimas neturėtų tapti priežastimi tokių aktų tolimesniam galiojimui. Kadangi nagrinėjama byla turi viešojo intereso elementų, t. y. ginamos bankrutuojančios įmonės turtinė teisė bei nekilnojamas turtas, terminas patikslintam skundui turėjo būti atnaujintas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 4 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) nusprendė: 1) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą 2019 m. sausio 9 d. patikslinto skundo reikalavimams dėl Rašto Nr. 1, VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo valstybės žemės Nuomos sutarties išregistravimo, VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimo panaikinimo; 2) pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. patikslintą skundą dėl Įsakymo, Rašto Nr. 1, Žemės sklypo valstybės žemės Nuomos sutarties išregistravimo, VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimo panaikinimo bei įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti žemės sklypo nuomos sutarties duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, ir įregistruoti žemės sklypo duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas patikslintame skunde teigė, kad be reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Įsakymą, kurio priėmimo klausimas jau yra išspręstas 2018 m. liepos 12 d. teismo nutartimi, taip pat prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Raštą Nr. 1, panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo valstybės žemės Nuomos sutarties išregistravimą įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti žemės sklypo nuomos sutarties duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo ir panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimą įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti žemės sklypo duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo. Kadangi dėl šių reikalavimų terminas paduoti skundui buvo praleistas, todėl pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsniu ir nurodė, jog teismo diskrecijos teisė atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nors teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios, trukdė jam paduoti skundą. Teismas akcentavo, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teismas nurodė, kad į bylą gautas 2018 m. liepos 27 d. raštas Nr. 8SD-3922-(14.8.9.), kuriame nurodyta, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. liepos 27 d. prijungimui prie bylos pateikė (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos kopiją, kurioje, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, buvo ir ginčijamas Raštas Nr. 1. Pareiškėjo užvesta byla yra elektroninė, todėl teismas vertino, jog pareiškėjo atstovas (tuo metu buvo advokatė Renata Janušytė) nuo 2018 m. liepos 27 d. turėjo būti aktyvus ir rūpestingas bei atvykęs į teismą (2018 m. rugpjūčio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi nuspręsta neskaitmeninti (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos kopijos) susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo byloje esančiais dokumentais bei laiku pateikti skundą teismui. Tačiau pareiškėjo skundas teisme buvo gautas tik 2019 m. sausio 9 d., t. y. žymiai praleidus apskundimo terminą dėl ginčijamo Rašto Nr. 1 apskundimo. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad iš karto buvo sudėtinga suvokti Rašto Nr. 1 svarbą bei tinkamai įvertinti galimybę jį skųsti teismui, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, asmens manymas, kad jo teisės nėra pažeidžiamos yra vertintina kaip tik nuo asmens valios priklausanti, subjektyvi aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Kita vertus, pagal formuojamą praktiką laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas jo teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai. LVAT praktikoje suformuota taisyklė, kad ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau tokia asmens teisė nėra absoliuti, įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iš karto buvo sudėtinga suvokti Rašto Nr. 1 svarbą bei tinkamai įvertinti galimybę jį skųsti teismui, negalėjo būti pripažintinos svarbiomis, sprendžiant prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas naudojosi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, kuris yra savo srities žinovas ir kuriam turėjo būti aišku, kad Raštas Nr. 1 pažeidžia pareiškėjo teises, nepaisant to, kad ginčijamas aktas priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu.

Teismas padarė išvadą, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl rašto Nr. 1 nuginčijimo, nenustatyta. Todėl sprendė, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, 2018 m. liepos 28 d. sužinojęs apie ginčijamą aktą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos, jo manymu, pažeistos teisės ir teisėti interesai, tačiau neveikė operatyviai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais neatidžiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas žinojo apie NŽT Kauno miesto skyriaus prijungimui prie šios bylos pateiktą (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos kopiją, taip pat joje esantį Raštą Nr. 1, kuriuo buvo pripažinta, kad Žemės sklypo valstybės žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau Nekilnojamojo turto registre ji vis dar įregistruota, todėl VĮ Registrų cento Kauno filialui nurodyta išregistruoti Nuomos sutartį sužinojo 2018 m. liepos 28 d. Pateiktoje (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo byloje buvo raštas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų išbraukimo ir sklypo išformavimo“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas Nr. 2). Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovui susipažinus su (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos kopija bei joje esančiais aukščiau įvardintais Raštais Nr. 1 bei Nr. 2 turėjo būti aišku, kad VĮ Registrų centras atliks vienokius ar kitokius veiksmus, todėl turėjo imtis aktyvių veiksmų ir sužinoti pareiškėjo atstovui prieinamą, t. y. viešai skelbiamą informaciją apie VĮ Registrų centro atliktus veiksmus pagal minėtų raštų nurodymus, todėl pareiškėjo atstovas turėjo visas galimybes sekti ginčijamų aktų parengimo procesą ir su jais susipažinti. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog nuo 2018 m. liepos 28 d. pareiškėjo atstovas dėl konkrečių objektyvių priežasčių negalėjo efektyviai pasinaudoti procesine teise laiku pateikti skundą teismui. Teismas padarė išvadą, kad terminas skundui dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo valstybės žemės Nuomos sutarties išregistravimą bei panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimą, paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, todėl teismas konstatavo, jog prašymas nepagrįstas ir jį atmetė.

Teismas nurodė, jog reikalavimai įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti Žemės sklypo nuomos sutarties duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, bei įregistruoti žemės sklypo duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo valstybės žemės nuomos sutarties išregistravimą bei panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimą, todėl neatnaujinus termino dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo valstybės žemės nuomos sutarties išregistravimą bei panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimą, teisinių pasekmių nebesukurs .

Teismas akcentavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, patikslinto skundo dalis dėl reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT Raštą Nr. 1; panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo valstybės žemės Nuomos sutarties išregistravimą, panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimą bei išvestinių reikalavimų įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti Žemės sklypo Nuomos sutarties duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, bei įregistruoti Žemės sklypo duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, teismas atsisakė priimti.

Teismas sprendė, jog pirmuoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėjas reiškia tą patį reikalavimą, dėl kurių teismo žinioje jau buvo nagrinėjama administracine byla                              Nr. eI-181-423/2019. ABTI 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, jog skundą atsisakoma priimti, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas atsižvelgė į tai, kad teisme jau buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti NŽT Įsakymą, todėl pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl šio reikalavimo atsisakė priimti (ABTI 33 str. 2 d. 6 p.).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą – atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti bei priimti patikslintą skundą – patenkinti. 

Pareiškėjas nurodo, jog apie Raštą Nr. 1 pareiškėjui tapo žinoma tik tada, kai toks raštas kartu su visa Žemės sklypo žemėtvarkos byla buvo pateiktas į jau prasidėjusią bylą. Byla pradėta ir atitinkami duomenys gauti po itin ilgo proceso, kurio metu buvo nustatinėjamas teismingas teismas nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo. Pareiškėjas dar kartą pažymi, kad jis nėra tiesioginis iš Žemės sklypo Nuomos sutarties kylančių santykių dalyvis. Žemės sklypo Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp NŽT ir Bendrovės, kurios kreditorius yra pareiškėjas. Pareiškėjas informacijos susijusios su Žemės sklypo Nuomos sutartimi negaudavo ir jam tokios informacijos NŽT ar kiti subjektai neteikė ir nesiuntė. Tokią informaciją pareiškėjas galėjo sužinoti tik netiesiogiai – t. y. kaip Bendrovės kreditorius. Pareiškėjui neturint galimybės sekti Bendrovės ir NŽT teisinių santykių ir, atitinkamai, turint galimybę gauti tam tikrą informaciją tik kai ją teikia Bendrovės bankroto administratorius, akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo jokios galimybės sužinoti apie Raštą Nr. 1 iki tol, kol į bylą buvo pateikta Žemės sklypo žemėtvarkos byla. Teismas Nutartyje nurodo, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m. liepos 27 d., NŽT į bylą pateikus Žemės sklypo tvarkymo bylos kopiją, būtent nuo šios datos ir buvo skaičiuojamas prašomas pratęsti terminas. Tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog NŽT į bylą pateikta Žemės sklypo tvarkymo bylos kopija nebuvo skaitmenizuota ir nebuvo įkelta į elektroninę bylą, dėl ko pareiškėjas ne iš karto galėjo susipažinti su teismo nurodomais dokumentais ir sužinoti apie Raštą Nr. 1 ir juo pažeidžiamas pareiškėjo teises. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kada realiai pareiškėjas susipažino su bylos medžiaga ir galėjo spręsti apie savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas termino atnaujinimo pagrindą, visų pirma, turėjo nustatyti, kada realiai / objektyviai pareiškėjas sužinojo apie Raštą Nr. 1 bei Registrų centro veiksmus. Šių aplinkybių teismas net nevertino ir nesiaiškino, kas neabejotinai sudaro pagrindą Nutarčiai panaikinti. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad net ir NŽT pateikus į bylą Žemės sklypo žemėtvarkos bylą, pareiškėjui buvo sudėtinga iš karto suvokti Rašto Nr. 1 reikšmę ir jo įtaką Įsakymui bei tinkamai įvertinti galimybę skųsti tokį dokumentą administraciniam teismui. Skundžiamas raštas savo forma nėra įprastas administracinis aktas, tuo tarpu pati byla yra sudėtinga ir kompleksinė, todėl tik suvokus (atlikus analizę ir dokumentų paiešką), kad daugiau nėra jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo nuspręsta dėl nuomos sutarties pabaigos jos nenutraukiant (ko iš esmės nereglamentuoja teisės aktai), pareiškėjas suprato, kad Raštas Nr. 1 turėtų būti ginčijamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nustatytais terminais kreipėsi dėl esminio akto –  Įsakymo – teisėtumo, kitiems reikalavimams terminas turėtų būti atnaujintas.

Patikslinto skundo reikalavimas dėl Registrų centro veiksmų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo (Žemės sklypo Nuomos sutarties išregistravimas ir Žemės sklypo duomenų išregistravimas) per se nelaikyti savarankiškais materialiais reikalavimais, kadangi jie yra išvestiniai iš reikalavimų dėl Įsakymo. Registrų centro veiksmai išregistruoti Nuomos sutartį ir Žemės sklypą yra neteisėti dėl to, kad jie buvo atlikti vadovaujantis neteisėtais NŽT veiksmais ir aktais – Raštu Nr. 1 ir Įsakymu. Teismui pripažinus Raštą Nr. 1 ir Įsakymą neteisėtais ir juos panaikinus, atitinkamai pripažintini neteisėtais Registrų centro veiksmai išregistruoti Nuomos sutartį ir Žemės sklypą. Tokią Pareiškėjo poziciją patvirtina bendrasis teisės principas – ex in juria non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė), kuris yra taikomas ir LVAT praktikoje. Atsižvelgiant į tai, teismui šioje byloje pripažinus, kad Įsakymas yra neteisėtas, pareiškėjas, vadovaujantis ABTĮ, įgytų savarankišką pagrindą prašyti atnaujinti terminą skundui dėl Registrų centro veiksmų pateikti, kadangi Registrų centro veiksmų neteisėtumas priklauso išimtinai nuo NŽT veiksmų, t. y. Įsakymo ir Rašto Nr. 1, neteisėtumo. Dėl to, vadovaujantis protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, terminas pateikti skundą dėl Registrų centro veiksmų, turėjo būti atnaujintas, patikslintas skundas priimtas ir visos aplinkybės nagrinėtinos vienoje, t. y. šioje byloje.

Pareiškėjas teikdamas pradinį skundą neturėjo objektyvių galimybių susipažinti su Raštu Nr. 1, taip pat Registrų centro veiksmų, atliktų pagal Raštą Nr. 1, teisėtumu ir motyvais ir atitinkamai reikšti reikalavimą dėl Registrų centro atlikto Žemės sklypo išregistravimo ir Rašto Nr. 1 panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas byloje, be kita ko, reiškia civilinio pobūdžio, su nuomos teisiniais santykiais susijusius reikalavimus, kuriems taikytinas bendrasis 10 (dešimties) metų ieškinio senaties terminas. Siekdamas operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, pareiškėjas kreipėsi būtent į bylą nagrinėjantį administracinį teismą tam, jog visi susiję (tiek civilinio pobūdžio, tiek ir administracinio pobūdžio) reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje. Tai suponuoja pagrindą atnaujinti praleistą terminą, kadangi priešingu atveju, pareiškėjas vis dar bus išsaugojęs teisę su savo civilinio pobūdžio reikalavimu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kas, tikėtina, sąlygotų bylos sustabdymą ir pažeistų proceso principus. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.

Pareiškėjas yra Bendrovės kreditorius Bendrovės bankroto byloje. Įsakymas, Raštas Nr. 1 bei Registrų centro veiksmai akivaizdžiai pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek ir kitų Bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pasisakoma, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Atsižvelgiant į nurodomus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog skundo dėl Įsakymo priėmimas ir nagrinėjimas, tuo pat metu atsisakant priimti ir nagrinėti klausimą dėl Rašto Nr. 1 ir Registrų centro veiksmų, kurie neatsiejamai susiję su Įsakymu, prieštarautų viešajam interesui. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Įsakymą, Raštas Nr. 1 ir Registrų centro veiksmai, kurie savo esme prieštarauja Įsakymui ir buvo atlikti būtent Įsakymo pagrindu, liktų galioti kaip teisėti. Tai neabejotinai neužtikrintų teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeistų teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Nurodomos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net ir nustačius, jog pareiškėjas dėl savo klaidos praleido terminą apskųsti Raštą Nr. 1 bei Registrų centro veiksmus (su kuo pareiškėjas nesutinka), terminas vis tiek turėtų būti atnaujinamas remiantis tuo, jog to reikalauja viešasis interesas.

Vadovaujantis aukščiau nurodomais argumentais, laikytina, jog teismo Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, nenustatė realaus momento, kada pareiškėjas susipažino su Raštu Nr. 1, taip pat neįvertino, jog Registrų centro veiksmų ginčijimas yra neatsiejamai susijęs su byloje jau nagrinėjamu reikalavimu dėl Įsakymo panaikinimo. Teismas, be kita ko, pažeidė viešąjį interesą, neįvertino Įsakymo bei Rašto Nr. 1 ir Registrų centro veiksmų tarpusavio ryšio, neužtikrino teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą 2019 m. sausio 9 d. pateikti patikslintą skundą ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą pagal ABTĮ 29 straipsnį, 30 straipsnį, 33 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: ginčijamas Įsakymas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 19 d., o Raštas Nr. 1 priimtas 2017 m. rugsėjo 11 d., pareiškėjo teigimu, jis apie ginčijamą Raštą Nr. 1 sužinojo tik susipažęs su Žemės sklypo žemėtvarkos bylos kopija, kuri 2018 m liepos 28 d. buvo prijungta prie šios bylos, tačiau nebuvo skaitmenizuota. Pareiškėjas akcentavo, kad net ir NŽT pateikus į bylą Žemės sklypo žemėtvarkos bylą, pareiškėjui buvo sudėtinga iš karto suvokti Rašto Nr. 1 reikšmę ir jo įtaką Įsakymui bei tinkamai įvertinti galimybę skųsti tokį dokumentą administraciniam teismui. Skundžiamas raštas savo forma nebuvo įprastas administracinis aktas, tuo tarpu pati byla sudėtinga ir kompleksinė, todėl tik suvokus (atlikus analizę ir dokumentų paiešką), kad daugiau nėra jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo nuspręsta dėl nuomos sutarties pabaigos ją nenutraukiant (ko iš esmės nereglamentuoja teisės aktai), pareiškėjas suprato, kad Raštas Nr. 1 turėtų būti ginčijamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją jau 2018 m. gegužės 10 d. byloje atstovavo gynėjas advokatas R. S., o nuo 2018 m. spalio 4 d. atstovavo gynėja advokatė Renata Janušytė (I t., b. l. 8). Pareiškėjas teise į atstovavimą teismo procese yra pasinaudojęs, o atskirąjį skundą administracinėje byloje pateikė advokatas Marius Devyžis. Konstatuotina, kad pareiškėjas, kurį atstovavo kvalifikuotas teisininkas, 2018 m. liepos 18 d. sužinojęs apie elektroninėje byloje prijungtą dokumentą (Žemės sklypo žemėtvarkos bylą), turėjo teisę ir visas galimybes susipažinti su ginčijamu Raštu Nr. 1 ir Įsakymu, o taip pat ir pareigą domėtis bylos eiga bei pateikiamais į bylą dokumentais.

Taigi įvertinus tai, kad pareiškėjo teigimu, jog apie ginčijamą Raštą Nr. 1 ankščiausiai galėjo sužinojo 2018 m. liepos 28 d., o skundą dėl Raštą Nr. 1 panaikinimo teismui pateikė tik 2019 m. sausio 9 d., konstatuotina, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo paduoti. 

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas gindamas savo teises veikė nepateisinamai aplaidžiai. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Aplinkybė, kad pareiškėjas laiku nesusipažino su bylos medžiaga ar kitaip netinkamai gynė savo teises, šiuo atveju nepripažintina svarbia aplinkybe terminui paduoti patikslintą skundą atnaujinti. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, kurie siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-385-492/2017). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1042-1062/2017). Todėl teisėjų kolegija, nekartodama išsamių ir detalių skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui dėl Rašto Nr .1 panaikinimo paduoti (ABTĮ 30 str.). Pasirinktos teisinės gynybos būdai priklauso išimtinai pareiškėjo diskrecijai.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis iš esmės siekia apginti viešąjį interesą, ir todėl turėtų būti atnaujintas terminas patikslintam skundui paduoti, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 p.); įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (3 p.). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, t. y. nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui pareikšti reikalavimai ir teisinė argumentacija yra susijusi su subjektyviu savo interesų gynybos būdu, o ne su viešojo intereso gynyba. Be kita ko, pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo, kokiu įstatyminiu pagrindu jam suteikta teisė ginti viešąjį interesą ginčijant administracinius aktus.

Pareiškėjui praleidus terminą skundui dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo paduoti ir nesant pagrindo šį terminą atnaujinti, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. 

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad negali būti atnaujintas terminas pareiškėjo patikslintam skundui paduoti dėl reikalavimų: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo, valstybės Žemės Nuomos sutarties išregistravimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Žemės sklypo išregistravimą. Tokios teisėjų kolegijos pozicijos nekeičia ir pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nuo 2018 m. liepos 28 d. pareiškėjo atstovas dėl konkrečių objektyvių priežasčių negalėjo efektyviai pasinaudoti procesine teise laiku pateikti skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundo dalį dėl minėtų reikalavimų.

Atitinkamai atsisakytina atnaujinti terminą ir išvestiniams reikalavimams – įpareigojimo VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti Žemės sklypo Nuomos sutarties duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo, ir įregistruoti Žemės sklypo duomenis, buvusius iki neteisėto išregistravimo. 

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmuoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėjas reiškia tą patį reikalavimą, dėl kurio teismo žinioje jau buvo nagrinėjama administracine byla Nr. eI-181-423/2019, todėl pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl šio reikalavimo pagrįstai atsisakė priimti (ABTI 33 str. 2 d. 6 p.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti patikslintą pareiškėjo skundą, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija 

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas                

Dainius Raižys