VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 15 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal išieškotojos UAB „Bio Supplies“, juridinio asmens kodas 302728594 prašymą dėl skolininko J. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. S. nustatymo

n u s t a t ė :

išieškotoja prašo nustatyti, kad skolininkui J. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2533,02 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt trys eurai ir 2 ct) piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas.

Išieškotoja nurodo, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-673-308/2015 dėl 17 377,20 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš Skolininko J. S. Išieškotojo UAB „Bio Supplies“naudai. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę, todėl po santuokos sudarymo Skolininko ar jo sutuoktinės vardu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine Skolininko ir Skolininko sutuoktinės nuosavybe. 2016 m. spalio 26 d. antstolės Janės Jakimavičienės patvarkymu Nr. S-160018949 (Priedas Nr. 2) areštuotas Skolininkui ir Skolininko sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas, t. y.: 5066,04 Eur piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje.

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 666 str. 1 d. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-02-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015 yra pasisakiusi, kad viena iš šios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d.) taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00341 yra surašytas 2016-10-25 patvarkymas areštuoti lėšas. Esant šiai aplinkybei laikytina, kad yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d. taikymo sąlyga dėl bendro turto aprašymo ir arešto.

Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nepaisant to kokio pobūdžio yra prievolė, įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 str. 1 d.) numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, todėl prievolės pobūdis šiuo atveju nėra kriterijus sprendžiant prašymo dėl turto dalies nustatymo vykdymo procese tenkinimo ar netenkinimo klausimą (Šiaulių apygardos teismo 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-697-883/2015).

Vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00341 yra duomenys, patvirtinantys, kad J. S. ir R. S. yra susituokę (duomenys neskelbtini). Teismas neturi jokių duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (povedybinę sutartį) ir padarę susitarimus, nustatančius jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsnis). 2017-02-08 vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad J. S. nėra sudaręs vedybų ar turto padalijimo sutarties. 2017-02-15 LITEKO duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5505-292/2016 2016-12-16 yra priimtas sprendimas nutraukti 2004-10-16 J. S. ir R. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šį sprendimą R. S. yra apskundusi apeliaciniu skundu. Jos patikslintas apeliacinis skundas yra priimtas 2017-02-09 bei nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Šios nutarties priėmimo dieną 2017-02-15 J. S. ir R. S. santuoka faktiškai nėra nutraukta, nes santuoką nutraukiantis Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-12-16 priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl teismas turi teisinį pagrindą J. S. ir R. S. laikyti sutuoktiniais.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad yra visos sąlygos tenkinti išieškotojos pareiškimą. R. S. kitos pajamos laikytinos bendrąja jungtine J. S. ir R. S. nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3, 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d., teismas daro išvadą, kad pusė R. S. kitų gautinų pajamų priklauso skolininkui.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš jungtinio sutuoktinių turto.

Byloje nėra duomenų kiek ir kokių bylinėjimosi išlaidų patyrė išieškotoja, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 593 str. 5 d., 666 str. 1 d., 667 str. 2 d., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 str., teismas

n u t a r i a :

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. e2-673-308/2015 skolininkui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, priklauso 2533,02 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt trys eurai ir 2 ct) piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje, su sąlyga, kad šios lėšos R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bus išmokėtos iki faktiško jų santuokos nutraukimo.

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje jo ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje vykdymo procese nustatyta tikslu išieškoti iš skolininko turto dalies.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas              Kęstutis Lukošiūnas