| | Baudžiamoji byla Nr. 1-1971-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15059-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4. (S) |
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š.,
sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,
dalyvaujant prokurorui P. P.,
kaltinamajam V. U.,
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2006 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2. 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 100 MGL (3766 Eur) bauda;
3. 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 3 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
V. U. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. U. 2021 m. gegužės 12 d., apie 6.48 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.35 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. U. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad buvo išvykęs į kaimą, kur dvi dienas vartojo alkoholį. Problemų su alkoholio vartojimu neturi. Geria mažai, tik kartais, norėdamas atsipalaiduoti. Pagal nustatytą įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose. Kol nebuvo atimtos teisės, naktimis dirbdavo taksi vairuotoju, o dienomis būdavo su vaikais. Paskambinusi žmona liepė važiuoti namo. Jis buvo pamiegojęs, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuodamas nematė, kad jį vejasi pareigūnai, sustojus prie sankryžos prie jo priėjo pareigūnas ir jis buvo sulaikytas. Sutinka, kad važiuodamas ir rodydamas nepadorius gestus, pasielgė negražiai. Prašo bausmės vykdymą atidėti, kadangi augina tris nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas ir dėl realios laisvės atėmimo bausmės šeima neteks išlaikymo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis V. U. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 12 d. gautas pranešimas apie pavojų eismo saugumui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas A. G. paaiškino, kad apie 6.40 val., vairuodamas tarnybinį automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be policijos skiriamųjų ženklų, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo tarp eismo juostų, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nejungė posūkių signalų. Įjungus tarnybinio automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinę sireną, pradėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdyti, tačiau vairuotojas nepaklauso, važiuojant iš paskos stabdomo automobilio su įjungtais tarnybinio automobilio Škoda specialiais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir garsine sistema, per garsiakalbį buvo kartojamas reikalavimas sustabdyti automobilį. Automobilis buvo sustabdytas Pilaitės pr. 20, Vilniuje. Pareigūnas A. G., priėjęs prie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su vairuotoju V. U., pajuto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Paklausė, ar vartojo alkoholį, asmuo nurodė, kad prieš dvi valandas gėrė alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 Nr. 1486128, 7.03 val., asmeniui nustatytas 2.40 ‰ girtumas; 7.24 val. – 2.35 ‰ girtumas. V. U. surašytas AN protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausioji patrulė J. Z. parodė, kad 2021 m. gegužės 12 d., apie 6.51 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties pastatu, pažymėtu numeriu 22, buvo sustabdytas automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykusiu nurodytu adresu pasitiko uniformuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas A. G., kuris paaiškino, kad apie 6.40 val., vairuodamas tarnybinį automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be policijos skiriamųjų ženklų, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas pavojingai manevravo tarp eismo juostų, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nerodė posūkio signalų, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas A. G., įjungęs tarnybinio automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinę sireną, pradėjo automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdyti. Automobilio vairuotojas nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti automobilį. Važiuodamas paskui stabdomą automobilį A. G. per garsiakalbį kartojo reikalavimą sustoti. Automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties pastatu, pažymėtu numeriu 22. Pareigūnas A. G. pajuto nuo vairuotojo V. U. sklindantį alkoholio kvapą, todėl pranešė apie įvykį. Jiems atvykus automobilis Toyota buvo sustabdytas, automobilio vairuotojas V. U. vienas sėdėjo savo automobilyje, vairuotojo vietoje. Automobilio T. P. vairuotojas V. U. į klausim,ą ar jis šiandien gėrė alkoholius gėrimus, atsakė teigiamai, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. V. U. iš burnos sklido alkoholio kvapas, asmens judesiai buvo nekoordinuoti. 7.03 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 Nr. 1486128“, automobilio T. P. vairuotojui nustatytas 2.40 ‰ girtumas; 07.24 val. nustatytas 2.35 ‰ girtumas. V. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį. Automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, užpildytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, automobilis nufotografuotas. Automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į Eišiškių pl. 127. V. U. pasirašyti atsisakė (b. l. 15-17).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir pareigūnės J. Z. apklausos metu, nurodytos ir šios pareigūnės byloje pateiktame 2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l 11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas A. G. parodė analogiškas aplinkybes tiek surašydamas tarnybinį pranešimą, tiek apklausiamas liudytoju (b. l. 15, 19-21).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti Body kamerų pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros metu užfiksuotas pareigūnų pokalbis su automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Vairuotojas į pareigūno klausimą atsako, kad šiandien vartojo alkoholį - degtinę. Sutinka pasitikrinti girtumą. Pirmu tikrinimu nustatomas – 2.40 ‰ girtumas. Pareigūnas nurodo, kad po 15 min. girtumas bus tikrinamas antrą kartą. Užfiksuota, kad tikrinant girtumą antrą kartą, asmeniui nustatytas 2.35 ‰ girtumas (b. l. 40-42).
Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA 0039 (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2021 m. spalio 20 d.) rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad V. U. 2021 m. gegužės 12 d., 07.02 val., nustatytas 2.40 ‰ girtumas; 7.24 val. 2.35 ‰ girtumas (b. l. 43-45).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. U. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjat teisme savo kaltę pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. U. pripažino vartojęs alkoholį ir būdamas neblaivus vairavęs transporto priemonę. Liudytojas A. G., kuris ir sustabdė neblaivų automobilį vairavusį V. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino aplinkybes, sukėlusias jam įtarimą dėl automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kas ir paskatino šį automobilį sustabdyti. Liudytojai A. G. bei J. Z. patvirtino aplinkybę, jog nuo automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. U. sklido alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli. V. U. neblaivumo laipsnis nustatytas neabejotinu įrodymu – alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA 0039 (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2021 m. spalio 20 d.) rodmenimis, patvirtinančiais, kad du kartus patikrinus V. U. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,51 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Vertinant tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 prom. girtumas, teigtina, jog V. U. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
V. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis V. U.) padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tiesiogine tyčia). Asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai tikrinimo metu jam nustatytas daugiau nei 5 kartus leistiną normą viršijantis girtumas, asmuo transporto priemonę vairavo anksti ryte, kai prasideda intensyvus judėjimas ir tik visiško atsitiktinu dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Atsižvelgiama į kaltinamojo V. U. asmenybę: V. U. teisiamas ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, oficialiai nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir juos išlaiko materialiai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metu. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam V. U. skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl V. U. taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. U. nuteistas 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 3 metams. V. U. įpareigotas: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 70 ir 71 straipsniais, V. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi V. U. pratęstas baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymo terminas iki 2021 m. birželio 30 d. ir baudžiamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose – vykdymo terminas iki 2021 m. sausio 30 d.
Šioje byloje V. U. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė ir 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Bendrinant bausmes V. U., taikytina BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, kad jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą, V. U. šio nuosprendžio priėmimo dieną yra atlikęs 1 m. 1 mėn. ir 1 d. laisvės atėmimo bausmės dalį, vadinasi, likusi neatlikta bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną sudaro 2 m. ir 29 d. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmių bendrinimo iš dalies sudedant taisyklę nedetalizuoja, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama, teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingo nubaudimo principais, sprendžia, kad bendrinant bausmes V. U. prie neatliktos bausmės dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, lygi 1/3 paskirtos bausmės dydžiui.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).
Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, nors pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).
V. U. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. U. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, remiantis oficialiais duomenis – V. U. verčiasi individualia veikla, augina tris nepilnamečius vaikus ir rūpinaisi jų išlaikymu. Kaltinamojo teigimu, jis yra vienintelis šeimos maitintojas ir vienintelis šiuo metu galintis pasirūpinti šeimos materialine gerove. Teismo vertinimu, realiai vykdant laisvės atėmimo bausmę būtų ne tik apriboti kaltinamojo socialiniai ryšiai, bet ir nukentėtų jo šeimos interesai, šeimos materialinė gerovė.
Teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, sumokėti 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą 2000 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. V. U. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 ‰ girtumas. Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad V. U. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. gegužės 12 d. (b. l. 80).
V. U.
neblaivus vairavo tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę, o būtent automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilio valdytojas - savininkas yra MB „D. T.“ (b. l. 35). Teismo vertinimu, kaltinamajam V. U. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina jo vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis MB „D. T.“ priklausančia transporto priemone. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio T. P. +1.8 Standart, 2015 m., vidutinė kaina su PVM sudaro 12330 Eur (b. l. 36).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad V. U. vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). Kaltinamasis V. U. dirba pagal verslo liudijimą, tačiau praradus teisę vairuoti, asmuo darbo neteko ir šiuo metu oficialiai niekur nedirba, asmuo augina tris nepilnamečius vaikus ir juos materialiai išlaiko, yra vienintelis šeimos maitintojas. Bylą nagrinėjant teisme V. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai papasakojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir dėl tokio savo elgesio labai gailėjosi. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamojoje byloje, taikant nusikaltimo metu naudotos transporto priemonės visos vertės ( 12330 eurų) turto konfiskavimą nebūtų teisingai išlaikyta viešojo intereso poreikių ir kalto asmens teisių suvaržymo pusiausvyra, būtų pažeistas proporcingumo principas ir turto konfiskavimas taptų pertekliniu. Dėl to, siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principą ir nesuvaržyti kaltinamojo V. U. teisių labiau negu tai reikalinga visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, teismas sprendžia, kad konfiskuotino turo vertė mažintina, išieškant dalį, konfiskuotinos turto vertės, t. y. 9000 Eur. Įvertinant kartu skiriamą draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, bausmės dydį, tai bus pakankamas poveikis V. U. tam, kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo, ir tuo pačiu būtų užtikrintas tinkamas visuomenės lūkesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikaltimą padariusiems asmenims.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu V. U. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos. Dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ Regitra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 12 d., 7.03 val., iki 2021 m. gegužės 12 d., 15.25 val. (viena para).
Kiti klausimai
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. (b. l. 29). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš V. U..
Byloje pateiktas kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1971-992/2021.
Civilinių ieškinių nepareikšta.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. (V. U.) paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis V. U. (V. U.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu skirta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmė dalį ir V. U. (V. U.) skirti galutinę 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi V. U. (V. U.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigoti jį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; sumokėti 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą 2000 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 12 d., 7.03 val., iki 2021 m. gegužės 12 d., 15.25 val. (vieną parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. U. (V. U.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. U. (V. U.) konfiskuotinos transporto priemonės – T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančios pinigų sumos dalį – 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų).
V. U. (V. U.) skirtų kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ Regitra.
Kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1971-992/2021.
Priteisti iš V. U. (V. U.) 18 Eur (aštuoniolika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja V. Š.