Baudžiamoji byla Nr. 1-21-673/2014

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01200-2012-2

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.1.6.3.;  1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.2.5.3.; 1.2.25.4.5.; 2.1.10.1.;  2.1.14.; 2.1.16.1.6.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.

(S)

             Kėdainių rajono apylinkės teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2014 m. sausio 14 d.

                                               Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

prokurorui Tomui Šiuliui,

nukentėjusiajai E. O.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Ignui Meškauskui,

kaltinamosios gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir BK 144 str. (KET pažeidimu, jei dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir palikimu be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei),

n u s t a t ė:

2012 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. 15 min., V. A., Kėdainių raj. Lažų kaime, kelio Surviliškis-Devynduoniai-Pociūnėliai 6 km, vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 ir 135 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdama į važiavimo sąlygas privalėdama pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdama sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūti nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.), gyvenvietėje privalėdama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 135 p.), neatsižvelgusi į tai, kad važiuoja gyvenvietėje tamsiu paros metu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodama 80 km/h greičiu ir tuo viršydama leistiną 50 km/h greitį 30 km/h, nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ar apvažiuoti ant važiuojamosios dalies gulėjusio pėsčiojo B. Š., jį pervažiavo, dėl ko B. Š. dėl patirtų sužalojimų mirė.

Be to, V. A., po to, kai 2012 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. 15 min., Kėdainių raj. Lažų kaime, kelio Surviliškis-Devynduoniai-Pociūnėliai 6 km, vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdama kelių eismo taisykles eismo įvykio metu pervažiavo B. Š. bei jį sužalojo, o kai šio gyvybei grėsė pavojus, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti B. Š. pagalbą, apie įvykį niekam nepranešusi iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamoji V. A. kalta pagal jai pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-11-21 apie 17 val., ji automobiliu Ford Mondeo važiavo iš Miegėnų kaimo į Surviliškio kaimą. Važiavo įsijungusi trumpuosius žibintus. Važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Įvažiavusi į Lažų kaimą važiavimo greičio nesumažino, važiavo kelio viduriu. Vienu metu ji pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl tuo metu nepamatė kas yra priekyje. Staiga keleivis A. J. sušuko, kad kažkas guli ant kelio. Ji pažiūrėjusi į kelią tik paskutinę akimirką pamatė ant kelio kažką gulint, tačiau sustabdyti nebespėjo ir gulintį pervažiavo. Pervažiuojant automobilio galas pašoko. Suprato, kad pervažiavo žmogų. Labai išsigando. Išsigandusi nesustojo ir nuvažiavo toliau, apie įvykį niekam nepranešė. Važiuojant, ties Sirutiškio kaimu, jos automobilis užgeso ir nebeužsivedė, todėl automobilį nutempė į Surviliškio kaimą. Matė pravažiuojantį policijos automobilį, tačiau nuvykti į policiją ir pranešti apie įvykį nedrįso. Pripažįsta pažeidusi KET taisykles, kurios nurodytos kaltinime, ji nepamatė ant kelio gulinčio žmogaus ir jį pervažiavo, o išsigandusi nesustojusi nuvažiavo toliau. Labai gailisi. Nukentėjusiajai atlygino prašytą 2761 Lt žalą. Supranta, kad turės atlyginti žalą ir draudimo bendrovei.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. O. parodė (b.l. 54-55), kad jos brolis B. Š. gyveno kartu su ja, brolis turėjo 2 gr. invalidumą dėl protinės negalios. Bronius išgerdavo, tačiau retai, ji nėra mačiusi jo tokio girto, kad jis miegotu ant kelio ir pan. 2012-11-21 Bronius išėjo į kaimą, kur dirbdavo padienius darbus. Apie brolio mirtį sužinojo iš kaimynės, ant kelio matė žuvusį brolį, jokio automobilio nebuvo. Palaidojo savo lėšomis.

Teisiamojo posėdžio metu E. O. nurodė, kad kaltinamoji jai atlygino turtinę žalą. Draudimo bendrovė jai atlygino visą žalą. Jokių turtinių pretenzijų kaltinamajai ji neturi, kaltinamoji atsiprašė, ji jai atleido, susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Liudytojas A. J. parodė (b.l. 36-37), kad 2012-11-21 apie 17 val., jis su V. A., kuri vairavo savo automobilį Ford Mondeo, važiavo iš Miegėnų k. į Surviliškio k. Tuo metu jau buvo prieblanda. Važiuojant per Lažų kaimą jis žiūrėjo pro langą, nes norėjo V. A. parodyti vieną namą, tačiau atsisukęs 8-10 metrų atstumu pamatė ant kelio kažką gulint. Pamanė, kad tai maišas. Dar spėjo V. pasakyti, kad ji stabdytų ar panašiai, tačiau V. nestabdžiusi pervažiavo per tą daiktą. Tik tada jis suprato, kad ten gulėjo žmogus. Jis gulėjo ant kelio vidurio, V. A. taip pat važiavo kelio viduriu, ji nestabdė ir nedarė jokio manevro. Paklausus, kodėl nestabdė, pasakė, kad tuo metu žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir nematė ant kelio žmogaus. Po įvykio jie nuvažiavo nesustoję pas jį į namus, svarstė, ką daryti. Po 30 min. V. A. išvyko į namus, jis matė, kad į Lažų k. pusę nuvažiavo policijos automobilis. Po 5 min. V. A. paskambino ir pasakė, kad sugedo jos automobilis, todėl jį partempė atgal pas jį į kiemą. Kitą dieną iš žmonių sužinojo, kad jie pervažiavo ir mirtinai sužalojo B. Š..

Su liudytoju A. J. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, naudojant manekeną. Pagal A. J. parodymus nustatyta, kad jis ant kelio pamatė gulintį žmogų, kai iki automobilio buvo likęs apie 27,40 metrų atstumas (b.l. 38-39).

Liudytojas L. K. (b.l. 52) parodė, kad 2012 m. rudenį, datos nepamena, jis nuosavu automobiliu VW Golf važiavo iš Miegėnų kaimo link Surviliškio kaimo. Kartu važiavo P. G.. Važiavo per Lažų k. 50 km/h greičiu. Važiuojant per kaimą pamatė ant kelio važiuojamosios dalies kažką gulint. Nesupratę kas tai buvo apsisuko ir privažiavo arčiau. Privažiavę pamatė, kad tai žmogus. Buvo kraujo. Išlipę apžiūrėjo, žmogus buvo be gyvybės ženklų. Iškvietė pagalbą, susirinko daugiau žmonių. Žmogus gulėjo arčiau kairiojo kelkraščio, todėl jam važiuojant nereikėjo jo apvažinėti, tačiau jis matėsi gerai. Jei žmogus būtų gulėjęs jo važiuojamojoje juostoje, būtų lengvai jį pastebėjęs ir apvažiavęs. Matomumas buvo geras, nelijo, nebuvo rūko.

Liudytojas P. G. parodė (b.l. 53), kad 2012 m. rudenį apie 17 val., važiavo su  L. K. jo automobiliu VW Golf. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Lažų kaimu, iš tolo pamatė, kad ant kelio kažkas guli. Kokiu atstumu pamatė negali pasakyti, tačiau sustabdyti automobilį buvo galima laisvai. L. K. pasakė, kad tikriausiai tai šuo, tačiau jam pasirodė, kad guli žmogus, todėl jie sustojo ir apsisukę grįžo atgal. Apšvietus žibintais pamatė, kad ten tikrai žmogus, kurio galva buvo ties kelio viduriu, o kojos link kairės kelio pusės. Jis pasiliko prie žmogaus, o L. K. nuėjo ieškoti pagalbos. Netrukus prisirinko žmonių.

Liudytojas D. I. parodė (b.l. 32-35), kad 2012-11-21 vakare, namų, esančių Lažų kaime, kieme jis taisė automobilį. Tuo metu jau buvo pradėję temti, bet dar matėsi iki 100 metrų atstumu. Būdamas kieme išgirdo bumbtelėjimą ant kelio, maždaug už 200 metrų nuo namų. Pažiūrėjęs matė automobilio galinius žibintus, tačiau automobilis tik pristabdė ir nuvažiavo. Po 5 min. matė atvažiuojant kitą automobilį - VW Golf, kuris sustojo ir apsisukęs grįžo atgal. Iš jo išlipo du asmenys ir vaikščiojo po kelią. Tada jis dviračiu nuvažiavo link įvykio vietos ir ten pamatė ant kelio be gyvybės ženklų gulintį B. Š..

Liudytoja D. V. parodė (b.l. 40), kad 2012-11-21 pas ją svečiavosi V. A. ir jos brolis A. J.. Jie buvo atvykę V. A. mėlynos spalvos automobiliu. Apie 17 val. jie išvyko, prie vairo sėdo V. A.. Jos brolis vairuotojo pažymėjimo neturi. Tą patį vakarą, apie 18 val., ji iš dukros sužinojo, kad Lažų k. partrenktas pėsčiasis, kuris mirė. Kadangi panašiu laiku išvyko ir V. A., ji paskambino jai ir paklausė, ar nematė įvykio. Pastaroji paneigė, kad matė ką nors ir nurodė, kad jokio žmogaus nepartrenkė.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - kelio Surviliškis-Devynduoniai-Pociūnėliai 5,700 km. Apžiūrėtas kelio ruožas tiesus, kelio danga asfaltas, kelio danga sausa, važiuojamosios dalies plotis 6,30 m, giedra. Apžiūros metu pagal įvykio vietoje rastus kraujo pėdsakus nustatyta, kad važiavusio automobilio kryptis buvo nuo Miegėnų į Surviliškio k. pusę. Ant važiuojamosios kelio dalies rastos automobilio detalės: bamperio plastikinė dalis, radiatoriaus dalis, žibinto dalis, valytuvo dalis. Ant kelio važiuojamosios dalies, skersai, 1,60 metro atstumu nuo kairiojo kelkraščio rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant krūtinės, taip pat aprašyti kiti daiktai, rasti įvykio vietoje, išmatuoti atstumai. Įvykio vietoje nustatytas matomumas: įjungus tolimuosius automobilio žibintus - 250 metrų, įjungus artimuosius žibintus - 100 metrų. Nubraižyta schema, fotografuota (b.l. 5-9).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. A. pateikė apžiūrai automobilį Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 20).

Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad automobilio Ford Mondeo v/n (duomenys neskelbtini) sudaužytas priekinis bamperis, nuplėšta priekinių vairuotojo durelių juosta (b.l. 22).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis po bamperiu yra įlenkta, įlenktos detalės ties viduriu, įlenktas aušinimo ir kondicionieriaus radiatoriai, fotografuota (b.l. 24).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M102/12(12) matyti, kad B. Š. mirtis įvyko apie 15-17 val. Mirties metu B. Š. buvo neblaivus. B. Š. nustatyti daugybiniai išoriniai ir vidiniai kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti B. Š. gulint ir jį pervažiuojant automobiliu. B. Š. pervažiuotas gyvas. Nuo patirtų sužalojimų jis ir mirė (b.l. 60-64).

Teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog V. A. vairuojamas automobilis pervažiavo dešinėje eismo juostoje gulėjusį nukentėjusįjį. Buvusiomis sąlygomis V. A. privalėjo važiuoti 50 km/h greičiu. Tikėtina, kad  automobilis, kurį vairavo V. A., pervažiavo B. Š. prieš kraujo dėmę, užfiksuotą ant kelio važiuojamosios dalies. Jei V. A. būtų važiavusi maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir turėtų objektyvią galimybę pamatyti ant kelio be atšvaitų gulintį pėsčiąjį didesniu nei 47 metrų atstumu, tai laiku pradėjusi apvažiavimo manevrą ji būtų turėjusi techninę galimybę išvengti užvažiavimo. Jei V. A. važiavo pačios nurodomu 70-80 km/h greičiu, tai analogiškomis sąlygomis, tam, kad laiku pradėjus apvažiavimo manevrą išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo, ji turėtų jį pastebėti 65,7-75,1 metrų atstumu (b.l. 71).

Automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai, techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 28-30).

Žuvusiojo B. Š. kraujyje rasta 2,49 promilės alkoholio (b.l. 63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais paminėtais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. 15 min., V. A., Kėdainių raj. Lažų kaime, kelio Surviliškis-Devynduoniai-Pociūnėliai 6 km, vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 ir 135 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdama į važiavimo sąlygas privalėdama pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdama sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūti nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.), gyvenvietėje privalėdama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 135 p.), neatsižvelgusi į tai, kad važiuoja gyvenvietėje tamsiu paros metu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodama 80 km/h greičiu ir tuo viršydama leistiną 50 km/h greitį 30 km/h, nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ar apvažiuoti ant važiuojamosios dalies gulėjusio pėsčiojo B. Š., jį pervažiavo, dėl ko B. Š. dėl patirtų sužalojimų mirė. Be to, V. A., po to, kai 2012 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. 15 min., Kėdainių raj. Lažų kaime, kelio Surviliškis-Devynduoniai-Pociūnėliai 6 km, vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdama kelių eismo taisykles eismo įvykio metu pervažiavo B. Š. ir jį sužalojo, kai šio gyvybei grėsė pavojus, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti B. Š. pagalbą, apie įvykį niekam nepranešusi iš įvykio vietos pasišalino.

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

Byloje nustatyta, kad V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 ir 135 punktus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), gyvenvietėje važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 135 p.), o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.). Kaltinamosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad kaltinamoji, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje vairavusi jai priklausantį automobilį, važiuodama 70-80 km/h, važiuodama prieblandoje, gyvenvietės teritorijoje nesumažindama važiavimo greičio iki reikalaujamų 50 km/h, žiūrėdama į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl nukreipdama dėmesį nuo kelio, dėl oro ir kelio sąlygų buvus objektyviai galimybei pamatyti ant kelio gulintį pėsčiąjį, pastarojo dėl teismui paminėtų subjektyvių aplinkybių nepamatė, jį pervažiavo ir mirtinai sužalojo. Akivaizdu, kad vairavimo patirtį jau turinti kaltinamoji, vairavusi padidinto pavojaus šaltinį gyvenvietėje, kurioje nėra pėsčiųjų šaligatvių, vairavusi esant prietemai, todėl privalėdama būti itin atidi ir sutelkti ypatingą dėmesį į kelią, nemažindama važiavimo greičio, nukreipusi dėmesį nuo kelio, byloje nenustačius jokių objektyvių kliūčių (kelio defektai, kelio aplinkos specifika, oro sąlygos ar gamtos jėgos), kurios būtų užkirtusios galimybę įsitikinti eismo saugumu, pažeidė KET reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Nėra pagrindo teigti, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai sukėlė eismo įvykį, jeigu KET nebūtų pažeidusi kaltinamoji, nors teismas pripažįsta, kad sunkiai neblaivaus nukentėjusiojo elgesys buvo neatsargus. Jeigu kaltinamoji būtų laikiusis KET reikalavimų, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nebūtų kilę kaltinime nurodyti padariniai, todėl akivaizdu, kad kaltinamosios KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamosios veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tai patvirtino ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad B. Š. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų; įvykio vietos apžiūros protokolas; kaltinamosios automobilio apžiūros procesiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad pėsčiasis buvo kliudytas kaltinamosios automobiliu, patvirtina ir ekspertizių centro specialisto išvada. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas neatsargus. Nors kaltinamoji ir nurodė, jog ji iki eismo įvykio nepamatė ant kelio gulinčio pėsčiojo nukentėjusiojo ir nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes (vairuodama padidinto pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu) ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą ji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamosios veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad V. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus).

BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę žmogui pagalbą suteikti. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A., sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo pervažiuotas žmogus, ką V. A. suprato - kaip pati patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiajam nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino, kad kiti asmenys nugabentų nukentėjusįjį į ligoninę, nepasidomėjo nukentėjusiuoju, prie jo nepriėjo, neapžiūrėjo, t. y. pati neįsitikino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu. Priešingai, V. A. įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių V. A. suteikti pagalbą nukentėjusiajam, t. y. nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų. Tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų mirė ir kaltinamosios veiksmai nebūtų galėję padėti šios pasekmės išvengti, baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes veika pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–237/2009). Be to, aplinkybės, ar nukentėjusysis žuvo iš karto, ar praėjus tam tikram laikui, kaltinamoji įvykio metu nežinojo.

Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Pagal įvykio aplinkybes kaltinamoji suprato, kad automobiliu pervažiavo žmogų, privalėjo suvokti ir suvokė, kad dėl to kito žmogaus gyvybei gresia pavojus, kad jam būtina pagalba, suvokė, kad ji gali pagelbėti, tačiau to nepadarė sąmoningai. Teismas daro išvadą, kad sukėlusi pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir turėdama pareigą jam padėti, kaltinamoji V. A. šios pareigos tyčia nevykdė, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje (Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusioji E. O. teismui nurodė, jog kaltinamoji jos atsiprašė ir ji jos atsiprašymą priėmė, žala jai yra atlyginta, turtinių pretenzijų kaltinamajai neturi, prašo bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti. Prokuroras neprieštaravo bylos nutraukimui.

Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi ir nesunki, susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji kaltinamajai turtinių pretenzijų neturėjo, atsižvelgdamas į kaltininkės asmenybę – praeityje neteista, nebausta, dirba, buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai, pasižada daugiau nenusikalsti, daro išvadą, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo ne dėsninga, bet atsitiktinė jos gyvenime, todėl yra pagrindas manyti, kad V. A. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (BK 68 str.). Byloje nustatyta, kad nors kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir neatsargų nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus, tačiau eismo įvykį ji sukėlė būdama blaivi, praeityje nėra teista, nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis, tai yra nėra duomenų, kad kaltinamoji sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles ar kitus įstatymus, charakterizuojama teigiamai, dirba, į darbovietę važinėja 18 km., jos automobilis įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltinamoji akivaizdžiai nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo noru atlygino žalą. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis kaltinamajai bus pasiekta ir be baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-397/2006).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 85) ir dokumento paėmimas (b.l.87), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusiąja pripažinta E. O. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jai atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala, jokių turtinių pretenzijų ji neturi.

Daiktiniai įrodymai. Automobilis Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), byloje nesant duomenų apie jo grąžinimą savininkei, saugomas mokamojoje saugojimo aikštelėje, grąžintinas kaltinamajai V. A. nuosprendžiui neįsiteisėjus (b.l. 23). 

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 109); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 132), pripažintinos 11,25 Lt pašto išlaidos bei 240 Lt išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. O., todėl priteistinos iš kaltinamosios V. A. valstybės naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta,  ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305 str., 307 str. 5 d., teismas   

n u s p r e n d ė:

remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir BK 144 straipsnį (KET pažeidimai, jei dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir palikimas be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei), ir baudžiamąją bylą V. A. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti V. A. nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Priteisti iš V. A. 11,25 Lt (vienuolika litų 25 ct) teismo pašto išlaidų ir 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai išlaidų valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000; įmokos kodas pašto išlaidoms apmokėti - 5660, įmokos kodas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti - 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

         Teisėja                                                                                                           Laima Šablevičienė