Civilinė byla  Nr. 2S-877-302/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06460-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 122.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mertson“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Mertson“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas vienašališką AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių su UAB „Mertson“ Nr. N2003-083679, Nr. N2003-051997 bei Nr. N2003-051998, nutraukimą pripažinti neteisėtu. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovui AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – stovėjimo aikštelės, autoserviso su kavinės patalpomis ir gamybos pastato su viešbučio patalpomis, esančių Kirtimų g. 11, Vilniuje, nuosavybės teisių perleidimo draudimą bei uždrausti AB „SEB lizingas“ gauti pinigines lėšas iš paminėtų objektų nuomos. Ieškovas prašymą grindė tuo, jog ieškinys yra reiškiamas dėl labai didelės vertės turtinių interesų gynimo, atsakovas vengia kontaktų su ieškovu, nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, veikia neteisėtai ir už akių ieškovui be jokio teisinio pagrindo siekia perimti ženkliai pagerinto turto disponavimą galimai turint tikslą jį perleisti (perduoti) tretiesiems asmenims, todėl laiku nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.  Taip pat nurodė, jog tikslinga uždrausti atsakovui gauti pinigines lėšas iš tiesioginių ieškovo klientų už ieškovo, bet ne atsakovo, teikiamas nuomos paslaugas, nes tokiu būdu ieškovas iš ginčo patalpų nuomos gautinų lėšų galėtų tiesiogiai mokėti atsakovui ir taip atstatyti savo kreditingumą, kuris dabar yra paralyžuotas atsakovui be jokio teisinio pagrindo pasisavinant ieškovui turinčias priklausyti lėšas.

Atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Nurodė, kad įvertinus ieškovo reiškiamus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, aiškiai matyti, jog tenkinti pareikštą UAB „Mertson“ ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nustačius, kad preliminariai ieškinys negali būti patenkinamas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas. Be to, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Ieškovo  prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškovas prašo uždrausti atsakovui gauti pinigines lėšas iš lizinguoto turto nuomos, išeina už pareikšto reikalavimo ribų.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovui AB „SEB lizingas“ perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: Stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. 1096-0014-4118), Autoservisą su kavinės patalpomis (unikalus Nr. 1096-0014-4083 ir Gamybos pastatą su viešbučio patalpomis (unikalus Nr. 1096-0014-4061), esančius adresu Kirtimų g. 11, Vilniuje. Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti nustatoma, kad pagal bylos duomenis egzistuoja prielaida, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, jeigu nebus imamasi laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi ieškovas prašo teismo pripažinti su atsakovu sudarytų lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu, o lizingo sutarčių ypatybė yra ta, kad atsakovas turi perduoti ieškovui naudotis daiktus, todėl ginčo laikotarpiu atsakovui perėmus turtą ir jį realizavus, t.y. perdavus tretiesiems asmenims, tikėtina, kad tokiu būdu būtų apsunkintas galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas. Atsakovui perleidus perimtą  turtą ieškinyje numatytų reikalavimų patenkinimas prarastų prasmę, nes būtų neįmanoma grąžinti tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius į pradinę padėtį, buvusią iki lizingo sutarčių nutraukimo.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovui gauti lėšas iš nuomos, nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl niekaip negali įtakoti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, dėl nurodyto prašymą tenkino iš dalies.

Atsakovas AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti dalyje, kurioje buvo uždrausta atsakovui perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į ginčo turtą, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis priimta nepagrįstai, nes teismų praktikoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinami, kai nustatoma, kad preliminariais  duomenimis ieškinys negali būti patenkinamas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-430-492/2010), tuo tarpu preliminariai įvertinus ieškovo reikalavimus ir pateiktus įrodymus, buvo aišku, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Priešingai, pats ieškovas pripažįsta, kad visos su juo sudarytos finansinio lizingo sutartys buvo nutrauktos ieškovui tinkamai nevykdant sutartyse numatytų mokėjimų. Tuo tarpu, iš finansinio lizingo sutarčių matyti, kad atsakovas turi teisę vienašališkai anksčiau laiko nutraukti visas sudarytas sutartis, jei klientas (ieškovas) ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nesumoka bet kokių jam pagal sutartis tenkančių mokėjimų.

Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovui perleidus turtą, ieškinio patenkinimas prarastų prasmę, nes nebūtų įmanoma grąžinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties nutraukimo. Net ir patenkinus ieškinį, šalys negalėtų būti grąžintos į pradinę padėtį, nes pats ieškovas savo veiksmais užkirto kelią tolimesniam sutarčių vykdymui, nuo sutarties nutraukimo nustojęs vykdyti bet kokius mokėjimus atsakovui.

Ieškovas UAB „Mertson“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai tenkino dalį prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, vadovaujantis ekonomiškumo principu, todėl atskirojo skundo argumentais keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad ieškinio patenkinimo atveju jame kelti reikalavimai galėtų būti ne tik deklaruojami, tačiau ir realiai įvykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nes pareikštu ieškiniu ieškovas ginčydamas lizingo sutarties nutraukimo teisėtumą, siekia tęsti lizingo teisinius santykius ir naudoti, subnuomoti ir kt. minėtus nekilnojamuosius daiktus. Tokio laikino draudimo, susijusio su ginčo objektu, pritaikymas atsakovui yra pateisinamas, proporcingas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams, nes priešingu atveju ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinami, kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieškinys negali būti patenkinamas, o pagal reiškiamus reikalavimus ir pateiktus įrodymus buvo aišku, kad tenkinti ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad nors pagal naujausią formuojamą teismų praktiką yra laikomasi nuomonės, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas ir tuo atveju, jei preliminariai (prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tačiau toks preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Todėl apelianto detaliai dėstomi argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laikyti nereikšmingais, nes dėl jų teismas turi pasisakyti nagrinėdamas bylą iš esmės.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Romualda Janovičienė