Administracinė byla Nr. eI2-2579-463/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00757-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei,
atsakovės atstovei Justei Bareišaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Astai Bajorienei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl sprendimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kamineros krovinių terminalas“ (toliau – ir UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (SK-79, 2019) SPR-19 (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 8 d. skundą pagrįstu.
2. Paaiškina, kad su 2019 m. balandžio 8 d. patikslintu skundu dėl publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019-02-07) (toliau – ir Publikacija), televizijos programose „Labas rytas, Lietuva“ (LRT, 2019-02-07), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019-02-07), „Panorama“ (LRT, 2019-02-07), radijo programose „Žinios“ („LRT Radijas“, 2019-02-07) ir „Ryto garsai“ („LRT Radijas“, 2019-02-07) paskelbtos informacijos (toliau – ir Skundas). Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2021 m. vasario 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėjos skundą iš dalies pagrįstu.
3. Pareiškėjos teigimu, Publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminanti informacija taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalį. Sprendimu buvo pripažinta, jog Publikacijoje pateiktas teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ neatitinka tikrovės, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) laikytinas pažeidusiu VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą visuomenės informavimo priemonėse informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, tačiau nenustačius žeminančio pobūdžio, dalykinės reputacijos pažeidimas vertinamo teiginio atveju nebuvo konstatuotas. Kita pareiškėjos skundo dalis buvo atmesta, nes atsakovė nustatė, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ yra ne apie pareiškėją, o teiginį „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ o teiginį „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ pripažino nuomone, kuri turi objektyvų faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai ir nepažeidžia VIĮ nuomonės raiškai keliamų reikalavimų.
Nesutinka su atsakovės vertinimu, kad Publikacijos paantraštėje paskelbtas ginčo teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją perėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“, yra ne apie pareiškėją. Sprendžiant dėl duomenų menkinančių dalykinę reputaciją paskleidimo turi būti analizuojamas visas publikacijos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) dalys, sakiniai ar jų dalys. Ginčo teiginyje kalbama apie verslininkus – t. y. daugiskaitą. Nors Sprendime nurodoma, kad dviguba nauda buvo paaiškinta – t. y. kalbama apie I. U. bendrovę, tačiau sakinys, neišskiriant asmenų, o naudojant žodį „verslininkai“ akivaizdu, kad formuoja neigiamą nuomonę apie pareiškėją.
4. Pasisakydama dėl teiginyje „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ atsakovė pabrėžė, kad ginčijamas teiginys buvo apskritai pašalintas iš Publikacijos, o ne patikslintas, taigi nustatė, kad ginčo teiginiu paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau nenustatė teiginio žeminančio pobūdžio, todėl dalykinės reputacijos pažeidimo, vertinamo teiginio atveju, nekonstatavo. Pareiškėja sutinka su Sprendimo argumentu, kad šis teiginys yra tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau nesutinka su tuo, kad jis nėra žeminančio pobūdžio, todėl dalykinės reputacijos pažeidimas vertinamo teiginio atveju nekonstatuotinas. Visa Publikacija yra skirta tam, kad joje nurodyti asmenys ir įmonės, tame tarpe ir pareiškėja, būtų iliustruojami kaip asmenys, kurie pažeidė tam tikrus teisės aktus, sulaukė neteisėtos naudos ir taip juos pažeminti, apšmeižti ir pažeminti dalykinę reputaciją. Nors atsakovė nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui skirtas įspėjimas, todėl trečiasis asmuo dar kartą už to paties VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus principus pažeidžiančio teiginio paskelbimą nebeįspėjamas, tačiau akivaizdu, kad padaryta žala – t. y. paskleista žeminanti informacija visuomenėje, todėl tokios situacijos ištaisymas galimas tik šią informaciją viešai paneigiant. Kadangi šiuo atveju yra konstatuota, kad teiginys yra netiesa, tai būtina šią informaciją viešai paneigti, ką turi padaryti trečiasis suinteresuotas asmuo.
5. Dėl teiginio dalies ,,Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113-117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektų, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“, kuri buvo pripažinta nuomone nurodo, kad ši dalis turi konstatavimo požymių. Trečiasis suinteresuotas asmuo šį teiginį pateikė visuomenei, nepaisant to, kad tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija), tiek pats pareiškėjos akcininkas tokią informaciją paneigė ir aiškiai nurodė, kodėl pareiškėja parengė Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą, kurį vėliau Direkcija nusipirko. Taigi, viešai prieinamoje informacijoje galima matyti, kad Direkcija nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą, tačiau jokių dokumentų, susitarimų, ar kitokio tipo preliminarių susitarimų, kuriuose būtų užfiksuoti Direkcijos ir UAB „Kamineros krovinių terminalas“ susitarimai dėl uosto valdomos valstybinės žemės nuomos ateityje nebuvo ir nėra. Minėtas teiginys yra pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, sakinys yra kategoriškas, suformuotas kaip teigimas, o ne kaip pasiūlymas, klausimas ar dvejonė, ko pasėkoje šis teiginys turi būti pripažintas kaip žinia, kategoriška išvada, kuri yra nesąžininga ir neturi jokio svaraus teisinio pagrindo.
Pareiškėjos teigimu, buvo pažeista jos dalykinė reputacija, nes Publikacijos ginčijami teiginiai pateikti nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai iškreipiant faktus ir duomenis ir taip sudarant pagrindą manyti, kad pareiškėja gavo asmeninės naudos. Nutylima svarbi informaciją, kurios Publikacijos skaitytojai gali ir nežinoti. Vertindama tai, kad teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ atsakovės įvertintas kaip nuomonė, teigia, kad svarbu paminėti ir tai, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.
6. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeista jos dalykinė reputacija, nes Publikacijos ginčijami teiginiai pateikti nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai iškreipiant faktus ir duomenis ir taip sudarant pagrindą manyti, kad pareiškėja gavo asmeninės naudos. Nutylima svarbi informaciją, kurios Publikacijos skaitytojai gali ir nežinoti.
7. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
8. Nurodo, kad atliko pareiškėjos skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
9. Kategoriškai nesutinka su pareiškėjos skundo motyvais ir nurodo, kad teiginiu „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ nereiškia, kad buvo siekiama apibūdinti absoliučiai visus publikacijoje paminėtus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančius verslininkus. Ginčo teiginys paskelbtas publikacijos paantraštėje, o vadovaujantis EŽTT praktika publikacijos antraštė, kaip ir paantraštė, savo bendrine prasme yra įžanginė jos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę. Vertinant visos publikacijos turinį akivaizdu, kad informacija apie gautą dvigubą naudą nukreipta išimtinai į I. U. ir jo įmones. Ši informacija detaliai atskleista tiek paantraštėje, tiek atskirame skyriuje išsamiai analizuojant I. U. įmonių laimėtus konkursus ir gerinamas sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
10. Nesutinka ir su argumentu, kad nepagrįstai Sprendime nenustatyta, kad teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ yra žeminančio pobūdžio. Pažymi, jog pareiškėja nei skunde atsakovei, nei skunde teismui nenurodo jokių argumentų, kodėl ir kaip ginčijamas teiginys kenkia pareiškėjos dalykinei reputacijai. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog, skirtingai nei skunde teismui nurodo pareiškėja, teiginio, pažeidžiančio pagrindinius visuomenės informavimo principus, paneigimas nėra galimas. Sistemiškai aiškinant VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio nuostatas akivaizdu, kad įpareigoti paneigti galima ne bet kokią informaciją, o tik tokią, kuri neatitinka tikrovės ir žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra žeminančio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ nėra žeminančio pobūdžio, tokio teiginio paneigimas vadovaujantis VIĮ nuostatomis negalimas.
11. Atsakovė taip pat nesutinka, kad Publikacijos teiginys „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113-117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ nepagrįstai pripažintas nuomone. Matyti, kad iš teiginio formuluotės, nurodoma, kad krantinės „gali būti“ rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti pareiškėjos akcininkui, aiškiai išreiškiant svarstymą, o ne kategorišką patvirtinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi oficialiais dokumentais ir objektyviai egzistuojančiais faktais, nustatyta, kad teiginyje pateikti svarstymai turėjo objektyvų faktinį pagrindą. Pažymi, jog skelbiama informacija tenkina viešąjį interesą, ja keliami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos skaidrumo ir objektyvumo.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
13. Dėl ginčo teiginio „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ nurodo, kad nei iš konkretaus ginčo teiginio, nei iš Publikacijos visumos negalima daryti išvados, kad ginčo teiginys yra apie pareiškėją. Net lingvistiškai vertinant šį teiginį matyti, kad jame teigiama, jog Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos, tuo tarpu nei pareiškėja, nei jos akcininkas A. T. nėra parėmę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios atstovas į Klaipėdos miesto merus buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas (finansinę paramą skyrė I. U.), todėl laiko nesuprantama, kodėl pareiškėja identifikuoja save su uosto vadovo kampaniją parėmusiais verslininkais, kai tokia aiškiai nėra. Skunde nurodomas argumentas neva „straipsnyje pakoreguota informacija, įdedant informaciją iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos puslapio, tačiau straipsnio antraštėje palikta ta pati frazė“, yra ne tik melagingas, bet ir visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad Inspektoriaus sprendime pateiktas faktinę situaciją atitinkantis pagrįstas vertinimas, kad ginčo teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ nėra apie pareiškėją, todėl negali pažeisti pareiškėjos dalykinės reputacijos.
14. Dėl ginčo teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ paaiškina, kad šis teiginys nėra žeminančio pobūdžio, o pareiškėja nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių, kad ginčo teiginys yra apie pareiškėją ir yra žeminančio pobūdžio, todėl argumentacijos dėl neidentifikuotų motyvų neįmanoma pateikti. Publikacijoje pareiškėja nėra minima, o pati informacija neutralaus konstatuojamojo pobūdžio, todėl neatitinka reikalaujamam pažeistų teisių gynimo būdui reikalingos juridinių faktų sudėties. Atkreipia dėmesį į tai, kad Visuomenės informavimo etikos komisijoje yra nagrinėjami pareiškėjos, taip pat kitų pareiškėjų A. T., A. V. ir A. B. skundai dėl galimo Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimo, pareiškėja iš esmės analogiškais argumentais kėlė klausimą dėl LRT atlikto Publikacijos patikslinimo atitikties Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 17 straipsniui, todėl sprendžia, kad atsakovė pagrįstai to nevertino.
15. Tiek Publikacijos kontekstas, tiek LRT elgesys, pastebėjus arba pareiškėjai nurodžius apie padarytus faktologinius netikslumus, kurie buvo iš karto nedelsiant tą pačią dieną pataisyti, rodo, kad LRT neturėjo jokios intencijos skelbti netikslią informaciją, o sąžiningi faktinio pobūdžio netikslumai, kurie buvo nedelsiant pataisyti, tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką negali būti jokių sankcijų visuomenės informavimo priemonėms skyrimo pagrindu, juo labiau, kad informacija per se nebuvo neigiamai charakterizuojanti pareiškėją, todėl ir šiuo aspektu negalėjo pažeisti pareiškėjos dalykinės reputacijos.
16. Dėl ginčo teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ paaiškina, kad ginčo informacija pateikta kaip nuomonė viešojo intereso svarbos klausimu, kuriai netrūko faktinio pagrindo.
17. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.
18. Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
19. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Teismas
konstatuoja:
20. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Bendrovė su 2019 m. balandžio 8 d. patikslintu skundu dėl publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019-02-07), televizijos programose „Labas rytas, Lietuva“ (LRT, 2019-02-07), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019-02-07), „Panorama“ (LRT, 2019-02-07), radijo programose „Žinios“ („LRT Radijas“, 2019-02-07) ir „Ryto garsai“ („LRT Radijas“, 2019-02-07) paskelbtos informacijos kreipėsi į atsakovę.
21. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos Skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėjos skundą iš dalies pagrįstu, t. y. pripažino, jog Publikacijoje pateiktas teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ neatitinka tikrovės, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) laikytinas pažeidusiu VII 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą visuomenės informavimo priemonėse informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nenustačius žeminančio pobūdžio, dalykinės reputacijos pažeidimas vertinamo teiginio atveju nebuvo konstatuotas. Sprendimu pareiškėjos skundas dėl kitos Publikacijoje nurodytos informacijos buvo atmestas, nes atsakovė nustatė, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ yra ne apie pareiškėją, o teiginį „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ o teiginį „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ pripažino nuomone, kuri turi objektyvų faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai ir nepažeidžia VIĮ nuomonės raiškai keliamų reikalavimų.
22. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą ir pripažinti pareiškėjos Skundą pagrįstu. Nors pareiškėja prašo teismo panaikinti Sprendimą pilnoje apimtyje, tačiau iš skundo argumentų suprastina, kad nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas bei dalimi, kuria nebuvo konstatuotas pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimas. Taigi konstatuojama, kad pareiškėja nesutinka ne su visu Sprendimu, tačiau tik su Sprendimo dalimi, todėl sprendžiama, jog byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
23. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę, o Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 straipsnio 1 dalyje – teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį, žmogaus orumui suteiktas konstitucinės vertybės statusas, o iš Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad saviraiškos ir informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant užtikrinti pusiausvyrą su kitomis konstituciškai reikšmingomis individo ar visos visuomenės teisėmis ar teisėtais interesais.
Pasisakydama dėl visuomenės informavimo priemonės sąžiningumo bei saviraiškos laisvės, teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Konstitucijoje ir įstatymuose. Pastebėtina, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Pagal VIĮ 19 straipsnio 2 dalį, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Vadovaujantis VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 punktu, viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, taip pat neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (4 punktas). VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje, taip pat vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.
24. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad Konstitucijos 25 straipsnio bei EŽTK 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasi nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.
Dėl ginčo teiginio „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“
25. Pareiškėja nesutinka su atsakovės Sprendime pateiktu vertinimu, kad šis teiginys yra ne apie pareiškėją ir nurodo, kad turi būti analizuojamas visas Publikacijos kontekstas, o ne atskiros dalys, sakiniai ar jų dalys. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nei iš konkretaus ginčo teiginio, nei iš Publikacijos visumos negalima daryti išvados, kad ginčo teiginys yra apie pareiškėją.
26. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji nesuderinama su asmenį žeidžiančios, žeminančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Juridinio asmens dalykinė reputacija, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas, visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. EŽTT savo praktikoje yra konstatavęs, kad vienas esminių reikalavimų, susijusių su difamacija (šmeižikiška), yra tas, kad ji turi būti nukreipta į konkretų asmenį, kad turi egzistuoti objektyvus ryšys tarp ginčijamo teiginio ir asmens, o vien tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacinį difamacinį pobūdį nėra pakankamas (2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Rusiją Nr. 25968/02). LAT praktikoje pateiktas aiškinimas, kad faktui, jog žinios yra apie ieškovą, nustatyti reikšminga, ar ieškovas iš paskleistų žinių supranta, kad šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios yra apie ieškovo asmenį. Tokių asmenų, suprantančių, kad žinios liečia ieškovą, skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žinią, be pašalinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai liečia ieškovą (LAT 2002 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2002).
Pareiškėjos teigimu, tai, kad teiginyje yra kalbama apie „verslininkus“ (daugiskaita) akivaizdu, kad formuoja neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir pritaria atsakovės pateiktam vertinimui, kad paantraštėje paskelbtas ginčo teiginys yra apibendrinamojo pobūdžio ir jame nurodyta gauta dviguba nauda yra paaiškinta sekančiame sakinyje – „Pavyzdžiui, kol uostas už savas lėšas gerino su Baltarusija dirbančio I. U. naudojamas krantines, kita jo bendrovė laimėjo šių darbų konkursą. Uosto vadovas A. V. nei apie jį rinkimuose parėmusius verslininkus, nei jų verslo sėkmę uoste kalbėti nenori“. Publikacijoje nėra minima Bendrovė, kaip ir nėra pateikiama jokių duomenų, iš kurių tokia informacija galėtų būti suprasta. Argumentai, kad šiuo teiginiu siekiama apibūdinti absoliučiai visus Publikacijoje paminėtus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančius verslininkus, visiškai nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo teiginys yra paskelbtas Publikacijos paantraštėje, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę, kas pagal EŽTT bei LVAT negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, o žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai (EŽTT 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas Couders ir Hachette Filipacchi Assicies prieš Prancūziją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, LVAT 2016 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016). Teisėjų kolegija pritaria atsakovės padarytai išvadai, kad vertinant visos publikacijos turinį akivaizdu, kad informacija apie gautą dvigubą naudą nukreipta išimtinai į kitą asmenį ir jo įmones. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja jokių kitų argumentų, išskyrus, jog Publikacijoje daugiskaitoje buvo paminėta „verslininkai“, todėl liečia ir pareiškėją, nenurodo ir nepateikia jokių paaiškinimų dėl Bendrovės identifikavimo visos Publikacijos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog teiginys yra ne apie pareiškėją. Taigi, atsakovei nenustačius fakto, kad informacija yra apie pareiškėją, pagrįstai kiti Skundo teiginiai buvo laikomi nereikšmingais.
Dėl teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“
28. Atsakovė Sprendime konstatavo, kad šis teiginys yra tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau žeminančio pobūdžio nenustatė. Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentu, kad teiginys nėra žeminančio pobūdžio pabrėždama, kad atsižvelgiant į visą Publikacijos kontekstą, akivaizdu, kad skleidžiant klaidingo turinio informaciją, buvo siekiama skleisti dezinformaciją, kuri visuomenėje sukurtų neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo.
29. Skleidžiant informaciją turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia juridinio asmens dalykinė reputacija. Tai gali būti siejama su tuo, kad juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir gintina vertybė. EŽTT taip pat akcentuoja, jog pagal Konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr. EŽTT 1999 m. kovo 25 d. sprendimą Iatridis prieš Graikiją).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.
Įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr. EŽTT Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr. EŽTT 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs teismams, kad: „nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.“ (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, LAT 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2005). Žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą, kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę–ūkinę, komercinę veiklą ir pan. (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teiginį, sutinka su atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad teiginiu neskelbiama apie jokią pareiškėjos neteisėtą ar nesąžiningą veiklą, negarbingą elgesį ir t. t. Pareiškėjos argumentas, kad buvo siekiama skleisti dezinformaciją, kuri visuomenėje sukurtų neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo vertinamas kaip niekuo nepagrįstas. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į trečiojo suinteresuoto asmens atstovą informuodamas, kad geležinkelių kelių krantinėse 118, 119 ir 120 nėra. LRT atstovė, atsakydama į kreipimąsi nurodė „Ačiū už patikslinimą. Netrukus pataisysime. Atsiprašau už klaidą“. Ši trečiojo suinteresuoto asmens pozicija patvirtina, kad jokio siekio skleisti dezinformaciją, nebuvo. Pastebėtina ir tai, kad teiginyje nėra pateikiama, kad ši veikla neteisėta ar sprendimai būtų priimti pareiškėjos naudai. Taigi, ginčo teiginys pagrįstai konstatuotas kaip nežeminančio pobūdžio.
32. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su teiginio, pažeidžiančio pagrindinius visuomenės informavimo principus paneigimo pažymėtina, kad atsakovė visiškai pagrįstai teigia, kad toks paneigimas nėra galimas. VIĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Taigi, pacituotos teisės aktų nuostatos nurodo, kad turi būti nustatyta, kad informacija ne tik neatitinka tikrovės, tačiau ir yra žeminančio pobūdžio. Todėl atsakovei nustačius tik tai, kad informacija neatitinka tikrovės, bet nenustačius informacijos žeminančio pobūdžio, tokio teiginio paneigimas vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis nėra galimas.
Dėl teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau ji pardavė Uosto direkcijai“
33. Šis Publikacijos teiginys atsakovės buvo pripažintas nuomone, tačiau pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka.
34. Nuomonė yra suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalis). Žinia tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 82 dalis).
Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. EŽTT 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).
35. Vertinant ginčo teiginio formuluotę matyti, kad joje nurodoma, jog „krantinės gali būti“ rekonstruotos siekiant jas ateityje išnuomoti Bendrovės akcininkui. Taigi, pateiktas svarstymas, o ne patvirtinimas, kuriam galėtų būti taikomas tiesos kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto ginčo teiginį visame Publikacijos kontekste, pritaria atsakovės pozicijai, jog teiginio formuluotėje yra keliamos versijos, pateikiami spėjimai, o pateikta informacija nėra kategoriška. Sutiktina ir su atsakovės pateiktu vertinimu, kad ši teiginio dalis pagal lingvistinę išraišką turi konstatavimo požymių, tačiau vertinant visos Publikacijos kontekste, jie yra nepakankami tam, kad teiginio dalis būtų pripažinta žinia. Taigi, visiškai pagrįstai teiginys nebuvo pripažintas žinia. Publikacijos skyriaus „Krantinės ruošiamos rinkimų bendražygiui?“ dalyje keliamas klausimas (prielaida ir nuomonė, o ne teiginys ir žinia), kokiu tikslu pareiškėja rengė jos pačios ir nenuomojamų krantinių rekonstravimo techninį projektą savo iniciatyva ir kodėl VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas vėliau įsigijo iš pareiškėjos minėtą pareiškėjos iniciatyva parengtą krantinių rekonstrukcijos projektą. Nurodoma, kad „neoficialiai kalbėta, kad šias krantines uostas ruošia būtent A. T.“. Taigi, Kaip prielaida suformuluotas klausimas, ar nėra ketinimų pastarąsias išnuomoti Pareiškėjai, buvo pateiktas VĮ Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, Publikacijoje pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovės komentaras ir aiškiai įvardyta, kad „uosto direkcija tai neigia“, todėl skaitytojui pateikiama visapusė informacija, kurią pastarasis, turėdamas pilną informaciją, gali vertinti.
36. Pareiškėja akcentuoja, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ir vertinimo.
37. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Publikacijos skyriaus kontekstą bei į teiginio paskelbimo aplinkybes, sprendžia, kad paantraštėje „Krantinės ruošiamos rinkimų bendražygiui?“ iškeltos dvejonės ir svarstymai, bet ne kategoriški teiginiai. Kaip prielaida suformuluotas klausimas, ar nėra ketinimų pastarąsias išnuomoti pareiškėjai, buvo pateiktas VĮ Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, Publikacijoje pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovės komentaras ir aiškiai įvardyta, kad „uosto direkcija tai neigia“, todėl visiškai pritartina atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad skaitytojui buvo pateikiama visapusė informacija, kurią pastarasis, turėdamas pilną informaciją, gali vertinti. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą bei Publikacijos turinį, sprendžiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo objektyvų faktinį pagrindą svarstyti priežastys, kodėl techninis projektas nebuvo iš anksto užsakytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, o parengtas pareiškėjos iniciatyva. Teismas pažymi, kad skelbiamoje informacijoje buvo keliami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos skaidrumo, objektyvumo, kas neabejotinai tenkina viešąjį interesą. Taigi, konstatuojama, kad ginčijamas teiginys turi objektyvų faktinį pagrindą, buvo reiškiamas sąžiningai ir etiškai, o pareiškėjos argumentai, kad informacija skaitytojams buvo pateikta nesąžiningai, neturint objektyvaus faktinio pagrindo kritikai, atmestini.
39. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2021 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. (SK-79,2019) SPR-19“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Konstatavus Sprendimo teisėtumą, negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas pripažinti jos 2019 m. balandžio 8 d. skundą pagrįstu.
40. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis).
41. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo LRT. Prašoma teismo priteisti iš pareiškėjos 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo parengimą į pareiškėjos skundą.
42. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Trečiasis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo eigoje su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti, tokiu būdu palaikydamas atsakovės poziciją, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog teismui atmetus pareiškėjos skundą, trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, todėl yra pagrindas teigti, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
43. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens interesus administracinėje byloje atstovavo advokatė Asta Bajorienė 2021 m. kovo 23 d. atstovavimo sutarties Nr. S-13/202 pagrindu.
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
2020 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 524,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2021 m. balandžio 19 d. atsiliepimo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 810,50 Eur (2,5x1524,20). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2021 m. balandžio 19 d. atsiliepimo surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 968 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 3 810,50 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl priteistina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (kodas 124241078) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ (juridinio asmens kodas 302962451) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Jolanta Malijauskienė
Egidija Puzinskaitė