Civilinė byla Nr. e2A-46-1060/2025
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01647-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6;
3.3.1.19.1.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Otimus“ dėl pirkimo – pardavimo sandorio nutraukimo ir abišalės restitucijos taikymo, trečiasis asmuo D. G. (D. G.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Z. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir nutraukti 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį automobilio BMW 5EH/REIHE, (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – 2008 m. sausio mėn., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti abišalę restituciją; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės toliau – UAB) „Otimus“ (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 597,69 Eurų turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė kartu su savo sutuoktinu, P. Z., rado skelbimą Nr. ID A23958365 internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt, kad yra parduodamas automobilis BMW BMW530, pirma registracija – 2008 m. birželio mėn., rida– 305 000 km, kaina 4 850,00 Eur, komentaruose buvo nurodyta – „Parduodamas tvarkingas bmw automobilis, yra didzioji dalis serviso istorijos, neseniai darytas aptarnavimas keista alyva su filtrais nauji diskai su kaledem prieki bei gale. Kebulas tvarkingas, savo amziui. Patogus tvarkingas komfort salonas“. Kartu su sutuoktiniu paskambino nurodytu skelbime telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyras prisistatęs D. G., kuris į ieškovės sutuoktinio klausimą, ar yra kokie automobilio defektai, pasakė, jog automobilis neturi defektų ir yra puikiame stovyje. Buvo atskirai užduotas klausimas, ar variklis leidžia alyvą ir gautas atsakymas, kad ne. Susitarus apžiūrėti automobilį tą pačią dieną apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini) nuvykus ieškovei kartu su sutuoktinu, juos pasitiko asmuo D. G., aprodęs automobilį. Jis padavė ieškovės sutuoktiniui automobilio raktą, automobilis vizualiai atrodė gan geros būklės: jokios korozijos ir tiek didelių išorinių, tiek vidinių defektų pastebėta nebuvo. Automobilio bagažinėje buvo domkratas ir atsarginis ratas, tvarkingas odinis salonas, nesijautė rūkalų ar nemalonių kvapų, buvo tik menki subraižymai ant kėbulo ir priekinio bamperio. D. G. daug kartų kartojo, kad automobilis nepriekaištingos būsenos, jokių investicijų jam nereikia. Atidaręs automobilio kapotą, buvo iš išorės apžiūrėtas variklis – ant variklio buvo rasta keletą alyvos dėmių. D. G. paaiškino, jog nesenai automobilių remonto dirbtuvėse papildė alyvos ir netyčia keletas lašų pateko ant variklio. Ieškovės sutuoktinis užvedė variklį ir pavažiavo su automobiliu maždaug penkis metrus atgal ir patikrino vietą, kur stovėjo automobilis – alyvos dėmių ant asfalto nebuvo. Automobilio variklis pradėjo nesmarkiai rūkti, bet D. G. paaiškino, kad tai dėl to, jog alyva buvo užpilta ant variklio. Pats automobilio variklis dirbo normaliai. Galutinė automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 4 700,00 Eur. Buvo sutarta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvyks sandoris, kada parvyks iš užsienio automobilio savininkės direktorė. Buvo perduotas 200,00 Eur užstatas. 2023 m. rugpjūčio 11 d. paskambino D. G. ir pranešė, kad atsakovės direktorė pasirašė įgaliojimą parduoti automobilį, nurodė sutarties pasirašymui atvykti 17:30 val. adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis buvo užpildyta D. G., liko įrašyti tik automobilio kainą, kuri buvo įrašyta sutarties pasirašymo metu. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie privalomi duomenys apie automobilio trūkumus, išskyrus „akivaizdžių trūkumų neturi“. Tik vėliau, grįžus namo buvo pastebėta, jog sutartyje nebuvo įrašyta rida. Pasirašius sutartį, už automobilį buvo sumokėta 4 700,00 Eur, t. y. 200,00 Eur užstato suma grynais pinigais ir 4 500,00 Eur bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą. Po sutarties pasirašymo, D. G. pasakė, kad automobilis stovi adresu (duomenys neskelbtini), pardavė Automobilio raktus ir visus dokumentus. Iškart nuvažiavus pasiimti automobilį, VĮ Regitra svetainėje užpildyta deklaracija dėl automobilio įsigijimo. Tą pačią dieną apie 20 valandą automobiliu nuvažiavus į degalinę (duomenys neskelbtini) užsipilti degalų, po 15 minučių važiavimo automobilio prietaisų skydelyje užsidiegė simbolis (!) o po maždaug dar 10 min. važiavimo, automobilis pradėjo purtytis ir prietaisų skydelyje atsirado užrašas susijęs su variklio turbinos gedimu. 2023 m. rugpjūčio 14 d. internete suradus automobilių meistrą buvo rasta klaida, kad 2 variklio cilindras veikia blogai. Paskambinus D. G. jis tikino, kad taip negali būti. Meistrui nustačius, kad yra automobilio variklio defektas, ieškovė pasiūlė atstovės atstovui apmokėti remontą arba atsiimti automobilį ir gražinti sumokėtus pinigus. 2023 m. rugpjūčio 15 d. trečiasis asmuo pranešė, kad atsakovė gali kompensuoti tik 700,00 Eur automobilio remonto kainos, kai tuo tarpu variklio remonto preliminari kaina sudarė 2 000,00 Eur. Akivaizdu, kad pardavėjas žinojo apie automobilio būklę, tuo tarpu pirkėja, jai ši situacija būtų atskleista, tokio automobilio nebūtų įsigijusi.
3. Atsakovė UAB „Otimus“ atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė įsigijo techniškai visapusiškai tvarkingą automobilį, neįrodė, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais trūkumais; taigi ieškovė siekia nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo. Atsakovės vertinimu ieškovė nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų priežasčių taikyti kraštutinę (lot. ultima ratio) priemonę ir nutraukti šalių sudarytą sutartį. Nors ieškovė teigia, kad automobilis turi trūkumų ir siekia nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau toliau naudojasi automobiliu (ieškovė su atsakovės pasiūlymu grąžinti automobilį atsakovei, kuri po automobilio patikrinimo grąžintų ieškovės sumokėtą sumą, nesutiko), taip didindama automobilio nusidėvėjimą, galimą gedimų atsiradimo riziką ir tokiu būdų mažindama automobilio vertę. Tokie ieškovės veiksmai laikyti nesąžiningais automobilio pardavėjo – atsakovės atžvilgiu. Ginčo automobilis parduotas su galiojančia, vos kelis mėnesius iki pardavimo atlikta (techninė apžiūra atlikta 2023 m. birželio 13 d., galioja iki 2025 m. birželio 20 d.), technine apžiūra. Ieškovė po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo registravo automobilį savo vardu, pirkimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko, t. y. važiavo be jokių sutrikimų, esminių gedimų. Negana to, pati ieškovė sutartyje nurodė ir pasirašė: „<..>Automobilis akivaizdžių trūkumų neturi, pretenzijų neturiu“. Parduodama automobilį atsakovė jokios garantijos pirkėjui nesuteikė ir negalėjo suteikti. Ji nėra specialistas ar profesionalus automobilių pardavėjas, turi minimalias žinias apie automobilius. Pardavimo metu, kai buvo sudarytas sandoris, automobilis buvo geros būklės, ieškovė kartu su sutuoktiniu jį patikrino, juo važiavo ir naudojosi. Negana to, pastariesiems buvo pasiūlyta automobilį tikrinti bet kuriame jų pasirinktame servise, tačiau to padaryti pirkėjai nepanoro. Ieškovė neįrodo, kad automobilio trūkumai atsirado iki automobilio pardavimo ir/ar dėl priežasčių atsiradusių iki automobilio perdavimo. Ieškovė žinojo, kad perka ne naują, t. y. net 15 metų senumo (pirmos registracijos metai 2008 m. sausis), naudotą automobilį, kurio rida buvo net 305 000 km, todėl įsigijusi seną, daug ir intensyviai eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio savininkas. Jeigu automobilio defektai ir atsirado, tai šie atsirado jau ieškovei/jos sutuoktiniui eksploatuojant automobilį ir/ar netinkamai jį prižiūrint, patiems, be specialistų pagalbos, bandant keisti automobilio dalis (pvz. žvakes, pastaba - pasikonsultavus su specialistais/automobilių meistrais, šie nurodė, kad žvakių keitimas labai subtilus dalykas, neteisingai atsuktos arba išsuktos žvakės gali sugadinti variklį). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi ir jiems reikalinga techninė priežiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė 2023 m. rugpjūčio 11 d. automobilio „BMW 5EH REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl esminio sutarties pažeidimo. Teismas taikė restituciją – įpareigojo atsakovę grąžinti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gautą 4 700,00 Eur sumą ieškovei, įpareigojo ieškovę sutartimi įgytą automobilį grąžinti atsakovės nuosavybėn. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 597,69 Eur nuostolių atlyginimo ir 2 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės 23,79 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Atsižvelgiant į ieškovės bei jos vyro nurodytas aplinkybes ir jų nuoseklumą, atitiktį rašytiniams įrodymams, galima daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad po automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo automobiliu buvo nuvažiuota ne daugiau kaip 50-100 kilometrų. Duomenų, kad automobiliu buvo nuvažiuota daugiau, byloje nėra, automobilio skydelio rodmenys, padarant nuotrauką, buvo fiksuojami dar 2023 m. rugpjūčio 14 d., o dėl automobilio gedimų buvo nedelsiant susisiekta su atsakove ir trečiuoju asmeniu, automobilis jau 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo transportuojamas į UAB „Refix“ autoservisą. Ieškovės pateikti įrodymai rodo, kad atsakovė parduodama automobilį per trečiąjį asmenį iki galo sąžininga nebuvo, kadangi automobilio pardavimo skelbime nurodyta, kad automobilio rida – 305 000 km, kas neatitiko realios faktinės situacijos, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje automobilio rida apskritai nebuvo įrašyta, nors tai ir yra privalomi sutartyje nurodyti duomenys.
4.2. Nors atsakovė ir nėra juridinis asmuo, kuris užsiima automobilių prekyba, tačiau automobilis buvo parduotas pasitelkiant trečiąjį asmenį, kuris be kita ko dirbo autoservise, ir apie automobilio techninę būklę galėjo puikiai žinoti. Juolab, kad iš 2021 m. lapkričio 4 d. MB „Autobaltos sistemos“ užsakymo atlikimo akto Nr. 4956 matyti, kad transporto priemonei „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, gedimo paieška, starterio nuėmimas/pastatymas, starterio remontas, kairės pusės galo pakabos pagalvių nuėmimas/pastatymas, elektros instaliacijos patikra ir remontas, pakeista pneumatinė spyruoklė, oro pagalvė. Šiame akte taip pat nurodoma, kad tiek užsakovas, tiek ir vykdytojas yra D. G.. Teisiniame santykyje tarp šalių būtent atsakovė, pasitelkusi autoservise dirbantį trečiąjį asmenį, turintį tam tikrų specifinių žinių, buvo stipresnė šalis, nors ir neužsiimanti automobilių prekyba.
4.3. Tiek atsakovės atstovė, tiek ir trečiasis asmuo patvirtino, kad automobilis defektų neturėjo, todėl labiau tikėtina, kad tokios aplinkybės ieškovei buvo nurodomas ir įsigyjant automobilį. Juolab, kad jokie automobilio defektai nebuvo nurodyti pirkimo pardavimo sutartyje. Be to, nuo automobilio techninės apžiūros atlikimo buvo praėję mažiau nei du mėnesiai laiko, o automobilio pardavimo skelbime buvo nurodoma, jog parduodamas tvarkingas „BMW“ automobilis, yra didžioji dalis serviso istorijos, neseniai darytas aptarnavimas, keista alyva su filtrais, nauji diskai su kaladėlėm priekyje bei gale. Taigi, ieškovės elgesys įsigyjant net ir pakankamai seną automobilį, pasitikint tiek pardavimo skelbime ir trečiojo asmens nurodytais duomenimis, jog automobilis tvarkingas, esant duomenims apie neseniai atliktą techninę apžiūrą, gali būti laikomas pakankamai rūpestingu ir protingu. Atsižvelgiant tiek į ekspertizės akto išvadą, tiek ir į dr. S. P. atsakymus į klausimus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė ar jos vyras apžiūrėdami automobilį galėjo pastebėti automobilio variklio defektus, nes jų nustatymas iš vizualiai matomų ar kitų požymių yra negalimas. Kita vertus, net ir automobilį autoservise apžiūrint profesionalams, ne visi automobilio defektai, ypač susiję su automobilio varikliu, nesant įspėjamųjų ženklų prietaisų skydelyje, gali būti pastebėti.
4.4. Byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad automobilio gedimai atsirado staiga, eksploatuojamu ieškovei automobilio nuvažiavus itin nedidelį atstumą. Tiek ekspertizės akte nurodoma, tiek ir dr. S. P. paaiškinimuose teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad defektai atsirado dėl natūralaus detalių dėvėjimosi. Byloje nėra ir pakankamai duomenų spręsti, kad variklio defektai atsirado dėl netinkamo automobilio remonto. Tokių įrodymų byloje nėra, o ieškovės elgesys su įsigyta transporto priemone, atitiko protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
4.5. Vertinant, ar atsakovė galėjo žinoti apie automobilio defektus sudarant pirkimo pardavimo sutartį, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog variklio normalaus darbo sutrikimo požymis (didesnės variklinės alyvos sueikvojimo sąnaudos) galėjo būti žinomas šio automobilio valdytojui (-jams), eksploatavusiam (-iems) automobilį bent keletą mėnesių iki jo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo. Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodoma, kad automobiliui buvo neseniai darytas aptarnavimas, be kita ko pakeista variklio alyva, tačiau automobilio variklio alyvos keitimas prieš automobilio pardavimą kitam asmeniui įprastai nėra daromas ir nėra būtinas, vidutiniškai apdairus ir protingas pardavėjas alyvos parduodant automobilį įprastai nekeičia, kadangi neketina toliau pats eksploatuoti automobilio. Ieškovė nurodė, jog perkant automobilį jiems buvo pasakyta, kad neseniai keisti tepalai ir buvo prilaistyta, todėl tepalas garuoja, buvo pavažiuota atgal, pažiūrėta, ar nėra alyvos dėmių. Jos vyras patvirtino, kad alyvos buvo ant variklio, taip pat patvirtino, jog trečiasis asmuo nurodė, kad tai dėl alyvos keitimo. Tuo tarpu trečiasis asmuo teigė, jog tepalai garavo, nes variklis buvo užšilęs, tai matė ir ieškovės vyras. Nei variklio alyvos garavimas, nei tepalų likučiai ant variklio nėra įprasta tinkamai atliekat alyvos keitimą ir galėtų atsirasti tiesiog papildant automobilį alyva, esant didesniam nei turėtų būti alyvos eikvojimui eksploatuojant automobilį. Be to, trečiajam asmeniui nurodžius, kad automobilio alyvos likučiai ant variklio atsirado dėl alyvos keitimo, ieškovės ir jos sutuoktinio elgesys, pavažiuojant automobiliu nedidelį atstumą, įsitikinant ar nėra alyvos dėmių po automobiliu, gali būti vertinamas kaip atitinkantis vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo žmogaus kriterijų, ypač į trečiojo asmens nurodytas aplinkybes.
4.6. Nėra pagrindo nei spręsti, kad atsakovė įrodė, jog automobilio variklio defektai atsirado jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nei jog variklio gedimą lėmė būtent pirkėjos veiksmai. Byloje yra pagrindas daryti didesnio tikėtinumo išvadą, jog ieškovė, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu elgėsi kaip vidutinis ir apdairus asmuo bei nežinojo apie automobilio trūkumus prieš jį įsigydama. Tuo tarpu atsakovės, veikiančios per trečiąjį, asmenį elgesys automobilio pardavimo proceso metu nebuvo nei visiškai įprastas, nei iki galo sąžiningas, nenurodant tikros automobilio ridos skelbime, jos neįrašant pirkimo pardavimo sutartyje.
4.7. Ieškovė įrodė, jog jos įgytas naudotas automobilis nėra galimas naudoti pagal paskirtį, automobilio remontui yra būtinos reikšmingo dydžio investicijos, siekiančios apie pusę įsigyto automobili vertės, o įsigyto daikto trūkumai yra esminiai. Tuo tarpu atsakovė iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, jog trūkumus galima pašalinti už mažesnę kainą, nei nurodyta ieškovės pateiktuose dokumentuose, todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirkėjos pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas ar neproporcingas.
4.8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos patirtus 597,69 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 135,69 Eur automobilio perregistravimo ir taršos mokesčiai, automobilio pervežimo į automobilių remonto dirbtuves ir atgal pas ieškovę paslaugų apmokėjimas – 120,00 Eur, apmokėjimas UAB „Refix“ už automobilio defektų nustatymą – 100,00 Eur, 242,00 Eur – už UAB „Autopretenzija“ paslaugas teikiant pretenziją. Kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties, sutartis nutrauktina, todėl aptariamos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais, nurodytos išlaidos realios, protingos, pagrįstos, visiškai įrodytos, todėl priteistinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė UAB „Otimus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skunde nurodoma:
5.1. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, į atsakovės argumentus, pirmenybę teikdamas išimtinai ieškovės niekuo nepagrįstiems paaiškinimams, ieškovės situacijos „suvokimui“, nors ieškovė įsigijo techniškai visapusiškai tvarkingą automobilį. Sprendime liko neįvertinta tai, kad nors ieškovė toliau naudojasi automobiliu, ir su pasiūlymu grąžinti automobilį atsakovei nesutiko.
5.2. Vien ta aplinkybė, kad automobilio pardavimo skelbime dėl žmogiškos apsirikimo klaidos buvo nurodyta netiksli automobilio rida – 305 000 km, savaime nepatvirtina to, kad atsakovė parduodama automobilį iki galo sąžininga nebuvo. Automobilio pardavimo skelbimą internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt patalpino ne pati atsakovė, tačiau, trečiasis asmuo, kuris talpindamas skelbimą, nežinojo tikslios automobilio ridos. Tikslią automobilio ridą ieškovė galėjo sužinoti apžiūrėdama automobilį. Taigi, atsakovė, prieš ginčo automobilio pardavimą, pateikė ieškovei visus jai žinomus duomenis.
5.3. Sprendime liko neįvertinta ir tai, kad pirkimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko, t. y. važiavo be jokių sutrikimų, esminių gedimų (ką nurodė ir pati ieškovė ieškinyje). Atsakovė parduodama automobilį jokios garantijos ieškovei nesuteikė ir negalėjo suteikti. Ji, priešingai nei nurodoma sprendime, nėra nei specialistė, turinti specifinių žinių. Be to, D. G. ginčo automobilio neprižiūrėjo, apie automobilio techninę būklę nežinojo ir jokių remonto darbų neatliko. D. G. išimtinai iš geros valios ir bendražmogiškos pagalbos padėjo atsakovei parduoti automobilį, kadangi atsakovė to padaryti. Vien ta aplinkybė, jog D. G. dirbo autoservise, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra profesionalus automobilių mechanikas, profesionaliai užsiimantis automobilių remontu ir puikiai išmanantis kiekvieno automobilio techninę būklę. D. G. MB „Autobaltos sistemos“ servise dirbo automobilių priėmėju / apskaitininku, kuris tik išrašydavo sąskaitas klientams, jokių automobilių remonto darbų neatlikdavo, apie tai nieko nenusimanė. Automobilio pardavimo metu automobilis buvo geros būklės, ieškovė kartu su sutuoktiniu jį patikrino, juo važiavo ir naudojosi tikrinti automobilio servise nepanoro.
5.4. Automobilio techninės savybės (gamybos metai, didelė rida ir pan.) bei ieškovės nerūpestingas elgesys (nenoras su automobiliu pravažiuoti didesnį atstumą, atlikti išsamų automobilio patikrinimą profesionaliame autoservise), teismo sprendime liko tinkamai neįvertintos. Be to, byloje nenustatyta, kad pardavėja, būtų trukdžiusi ieškovei patikrinti automobilį. Kadangi atsakovė ieškovei nesuteikė naudoto automobilio garantijos, ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Pati ieškovė prieš automobilio įsigijimą su sutuoktiniu apžiūrėjusi automobilį, nurodė, kad automobilis atrodė tikrai tvarkingai, jokių defektų nesimatė, automobilio variklis dirbo „normaliai“. Negana to, Automobilis parduotas su galiojančia technine apžiūra, kurioje defektai taip pat nebuvo nustatyti. Taigi, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad automobilio perėjimo ieškovei momentu automobilis atitiko įprastus reikalavimus, ieškovė su sutuoktiniu turėjo galimybę ne tik apžiūrėti perkamą automobilį, bet ir jį išbandyti važiuojant – ką ir padarė.
5.5. Sprendime nebuvo nustatyta, apie variklio defektą atsakovei apskritai buvo žinoma parduodant automobilį, be kita ko, neįvertinus to, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo aukščiau nurodytas variklio defektas/gedimas, ar kad egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę vėlesnį variklio gedimą, juo labiau, kad atsakovė apie juos žinojo. Be to, įspėjamasis simbolis (!) ar užrašas susijęs su variklio turbinos gedimu (kurie atsirado po automobilio įsigijimo) galėjo atsakovei naudojantis automobiliu ir neužsidegti, todėl bet koks teiginys, kad atsakovė pardavė ieškovei automobilį žinodama apie jo trūkumą, nepagrįstas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog gedimai atsirado iki sutarties sudarymo, kad atsakovė nuslėpė jai žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę bei galėjo ir turėjo žinoti apie automobilio gedimus, kadangi jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.
5.6. Priešingai nei nurodoma sprendime, jeigu automobilio defektai ir atsirado, tai šie atsirado jau ieškovei/jos sutuoktiniui eksploatuojant automobilį ir/ar netinkamai jį prižiūrint, patiems, be specialistų pagalbos, bandant keisti automobilio dalis (pvz. žvakes, pastaba: pasikonsultavus su specialistais/automobilių meistrais, šie nurodė, kad žvakių keitimas labai subtilus dalykas, neteisingai atsuktos arba išsuktos žvakės gali sugadinti variklį). Teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad ieškovė į servisą kreipėsi ne iš karto po automobilio įsigijimo, o jau po bandymo ieškovės sutuoktiniui pačiam keisti automobilio dalį/dalis, kas suponuoja, kad galimai automobilį reikėjo tikrinti po galimai nesėkmingo pačios ieškovės sutuoktinio bandymo keisti automobilio dalis ir/ar netinkamo eksploatavimo.
5.7. Nesant atsakovės kaltės dėl gedimo, ji negali būti atsakinga ir už išlaidas, kurios patirtos automobiliui natūraliai dėvintis ir skiriant jam privalomą techninę priežiūrą, todėl nuostoliai iš atsakovės dėl tokio automobilio priežiūros negalėjo būti priteisti iš atsakovės.
6. Ieškovė V. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, ieškovei priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog automobilis po jo įsigijimo, pravažiavo vos 50 - 60 kilometrų, ir tai neginčijamai patvirtina, kad jis buvo parduotas su paslėptais trūkumais. Apeliantės teiginys, jog D. G. ginčo automobilio neprižiūrėjo, vertintinas kritiškai, kadangi remiantis byloje pateiktu rašytiniu įrodymu patvirtinama, jog dar beveik prieš du metus iki automobilio pardavimo būtent jis vykdė automobilio techninę priežiūrą ir puikiai žinojo apie automobilio techninę būklę. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, dėl to pirkėjas turi teisę o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Net ir nepakankamas pirkėjo atidumas įsigyjant daiktą nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduotų daiktų kokybę. Kita vertus, variklio defektai negali būti pripažinti akivaizdžiais, kuriuos galima būtų pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu be specialaus automobilio patikrinimo. Ginčo atveju netgi ir apžiūrėjus automobilį autoservise pirkimo – pardavimo dieną, variklio gedimas negalėjo būti nustatytas (jis galėjo būti nustatytas tik išardžius variklį). Patys turto pirkėjai, priešingai nei teigiama atsakovės, nekeitė jokių automobilio dalių, o tik ketino savarankiškai pakeisti žvakę, ko taip pat nepadarė, nes kaip paaiškėjo atlikus automobilio diagnostiką, variklio defektas buvo kur kas rimtesnis, todėl buvo nuspręsta variklio neremontuoti. Ekspertizės akte pateikti duomenys patvirtina tai, kad automobilio variklio defektai atsirado iki jo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir kad automobilis toliau nebuvo eksploatuojamas. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė nesinaudoja automobiliu, nes to negali dėl jo techninės būklės, ir jis stovi kieme prie ieškovės namo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundų ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AUT000012753, kuri, atsakovės teigimu, patvirtina, kad ginčo automobilį techniškai prižiūrėjo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė su pateiktu prašymu nesutinka.
11. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti naujų įrodymų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį atsikirtimais įrodinėjo, kad transporto priemonė buvo geros būklės. Taigi, nėra pagrindu laikyti, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl ginčo esmės
13. Apeliaciniu skundu keliamas įrodymų vertinimo klausimas įgyvendinant netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad automobilio pardavimo metu automobilis buvo geros būklės, ieškovė kartu su sutuoktiniu jį patikrino, juo važiavo ir naudojosi tikrinti automobilio servise nepanoro, pardavėjui apie automobilio trūkumus nebuvo žinoma, o jeigu automobilio defektai ir atsirado, tai šie atsirado jau ieškovei ir jos sutuoktiniui eksploatuojant automobilį arba netinkamai jį prižiūrint. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
14. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties 45 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-421/2023 ir kt.).
15. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi, pirkėjas turi teisę reikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (2 punktas), kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (3 punktas), grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 punktas).
16. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
17. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 11 d. įsigijo naudotą automobilį BMW 5EH/REIHE, pagaminimo data 2008 m. sausio mėn., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės už 4 700,00 Eur pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. skelbimą Nr. ID A23958365 internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt (el. b. t. 1, l. 21 - 22). Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas tvarkingas automobilis, rida 305 000 km (el. b. t. 1, l. 27 - 28). Pirkėjai iš išorės apžiūrėjo automobilį, kuris buvo geros būklės. Iš išorės apžiūrėjus variklį, buvo rasta ant variklio keletas alyvos dėmių, tačiau pardavėjo atstovas paaiškino, jog nesenai papildė alyvą ir netyčia keletą lašų alyvos užpylė ant variklio. Pirkėjos sutuoktinis pavažiavo su automobiliu maždaug penkis metrus pirmyn ir atgal, patikrino ar nėra alyvos dėmių ant asfalto toje vietoje, kur stovėjo automobilis. Alyvos dėmių ant asfalto nebuvo. Pardavėjas užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią šalys pasirašė. Pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti privalomi duomenys apie automobilio trūkumus, ridą. Šioje sutartyje ranka įrašytas tekstas: „akivaizdžių trūkumų neturi, pretenzijų neturiu“. Tą pačią dieną apie 20.00 val., automobilio prietaisų skydelyje užsidiegė simbolis (!), vėliau po 10 min važiavimo automobilis pradėjo purtytis ir prietaisų skydelyje atsirado užrašas susijęs su variklio turbinos gedimu. Pardavėjai buvo informuoti apie gedimą. Transporto priemonė tralu buvo nugabenta į automobilių servisą UAB „Refix“, kuri 2023 m. rugpjūčio 22 d. nustatė, kad yra variklio gedimas, preliminariai įvertino variklio remonto kainą – 2 000,00 Eur, pažymėjo, kad dėl tikslesnės sąmatos reikalingas variklio ardymas (el. b. t. 1, l. 16, 19, 29, 30, 45, 131, 135 - 138).
19. CK 6.333 straipsnyje nustatyti pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliami reikalavimai. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 25 punktas).
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
21. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
23. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).
24. UAB „Refix“, atlikus 2023 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės būklės vertinimą, pateikė rekomendacijas Serijos PAU Nr. 002266-R: variklio gedimas, bloga kompresija 1, 2, 4 cilindrai; kompresijos matavimo rezultatai: 1 – 5 bar, 2 – 0 bar, 3 – 12 bar, 4 – 5 bar, 5 – 12 bar, 6 – 12 bar; kompresijos norma 9 – 18 bar; galimas maksimalus skirtumas tarp cilindrų mažiau 2 bar; variklio remontas preliminariai nuo 2 000,00 Eur; dėl išsamesnės sąmatos reikalingas variklio ardymas; alyvos nuotėkis – vožtuvų dangtelis, tepalo filtro korpusas; dėl tikslios sąmatos reikalingas išrinkimas; prekinis d. p ir galinis d. p amortizatorius defektas; priekiniai 2 po 130,00 Eur; galiniai 2 po 110,00 Eur; apsaugos 2 kompl. Po 30,00 Eur; darbas 240,00 Eur; atramas įvertinti išardžius; galinė d. p pakabos pagalvė nusidėvėjusi; 150,00 Eur; darbas 50,00 Eur; valytuvų mechanizmo defektas (valytuvų kojos) OE 139,00 Eur (el. b. t. 1, l. 131).
25. 2024 m. vasario 13 d. ieškovė V. Z. kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedrą su prašymu dėl specialisto išvados pateikimo (el. b. t. 2, l. 1 – 8). Specialisto išvadoje atsakyta į klausimus: 1. Ar 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Refix“ automobilio remonto rekomendacijose PAU Nr. 002266-R nurodytus variklio defektus pirkėjas galėjo pastebėti perkamo automobilio apžiūros metu? Pirkėjui neturinčiam specialių žinių ir/ar specialių prietaisų 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Refix“ automobilio remonto rekomendacijose PAU Nr. 002266-R nurodytų variklio defektų neįmanoma pastebėti; 2. Dėl kokių priežasčių galėjo sumažėti benzininio variklio cilindrų kompresija? Benzininio variklio cilindrų kompresija gali sumažėti dėl keleto priežasčių: - dėl natūralaus variklio detalių dėvėjimosi, kuomet dylant variklio cilindrui ir stūmoklio žiedams didėja tarpeliai, ko pasėkoje didėja nesandarumas degimo kameroje; - dėl natūraliai atsiradusio metalo nuovargio arba detonacijos (kuomet naudojami per žemo oktaninio skaičiaus degalai, nei numatyta gamintojo) įskilusio/suskilusio stūmoklio; - dėl natūralaus dėvėjimosi ir senėjimo pradegusios tarpinės tarp variklio bloko ir cilindrų galvutės, kuomet atsiranda ertmės jungiančios variklio cilindro degimo kamerą su aušinimo arba tepimo kanalais; - dėl natūralaus dėvėjimosi ir metalo nuovargio, dėl netinkamo (per vėlyvo) uždegimo momento arba dėl netinkamų degalų (per aukšto oktaninio skaičiaus, nei yra numatyta gamintojo) pradega išmetimo vožtuvas; 3. Ar galėjo sumažėti variklio cilindrų kompresija automobiliui pravažiavus nuo 30 iki 50 kilometrų? Eksploatuojant variklį, dėl natūralaus dėvėjimosi, cilindrų kompresija nuolat mažėja, tačiau ji mažėja tolygiai ir nežymiai. Šis procesas trunka ilgą laiką. Jeigu cilindrų kompresija staiga sumažėjo labai ženkliai arba visiškai dingo (iki 0 bar), tuomet tikėtina, kad įvyko gedimas, kurį galėjo sukelti 2 atsakyme išvardintos priežastys ir ne tik jos. Taip pat tikėtina, kad užsidegęs užrašas simbolizuojantis variklio gedimą galėjo atsirasti dėl problemų, susijusių su degalų sąnaudų arba teršalų emisijos padidėjimu. Tačiau tai greičiausiai yra pasekmė kito variklio gedimo, kuris labai maža tikimybė, kad galėjo įvykti staiga. Didžiausia tikimybė, kad tam tikras gedimas vystėsi ilgą laiką, tačiau užrašas simbolizuojantis variklio gedimą atsirado tik tuomet, kai tai pajuto savidiagnostikos sistema.
26. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui V. M.. Ekspertizės akte MV 2024-37 (el. b. t. 2, l. 50 - 75) nurodyta, kad: automobilio apžiūros metu buvo nustatyti tokie trūkumai: - nesandarus priekinės pakabos dešinio statramsčio amortizatorius (2.2.1 p.); - nesandarus užpakalinės pakabos dešinys amortizatorius (2.2.2 p.); - užpakalinės pneumatinės pakabos kairės oro pagalvės išorinis paviršius jos apatinėje dalyje turi pastebimo nusidėvėjimo požymių (2.2.3 p.); - alyvos prasiskverbimas iš variklio ir pavarų dėžės (2.2.4 p.); - priekinio stiklo valytuvų pavara turi didesnį susidėvėjimą (2.2.5 p.). Atsižvelgiant į tikėtinai mažą automobilio ridą laikotarpyje po jo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. jo apžiūros, techniniu požiūriu vertintina kaip mažai tikėtina, kad visi 2.2.1– 2.2.5 p. detalizuoti trūkumai susiformavo šiuo laikotarpiu. Nustatyti variklio trūkumai: - 2-o cilindro vieno iš išmetimo vožtuvų lėkštelė turi kiaurą pažeidimą, dėl to nedirba šis cilindras; - visų variklio cilindrų kompresijos skaičiuojamosios reikšmės yra pastebimai mažesnės, nei tai įprasta tvarkingam įšilusiam benzininiam varikliui; 1-o ir 3-o cilindrų kompresijos skaičiuojamosios reikšmės skiriasi daugiau kaip 1 bar nuo 4-5-6 cilindrų reikšmių, kas leidžia spręsti, kad 1-o ir 3-o cilindrų hermetiškumas yra pastebimai mažesnis nei kitų cilindrų; - yra didesnis variklio stūmoklinės grupės detalių (stūmoklių ir jų žiedų bei cilindrų) susidėvėjimas, dėl to turėjo pasireikšti didesnės variklinės alyvos sąnaudos. <...> Didesnis variklio stūmoklinės grupės detalių (stūmoklių ir jų žiedų bei cilindrų) susidėvėjimas (kuris didesne dalimi lemia didesnį kompresijos jo cilindruose sumažėjimą, lyginant su įprastomis tvarkingai variklio būklei kompresijos reikšmėmis) pradėjo formuotis didesniu laikotarpiu iki Automobilio 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo, dėl natūralaus šių detalių sudilimo. Esant didesniam šių detalių susidėvėjimui, pasireškia didesnis nei įprasta variklinės alyvos sueikvojimas. Todėl tikėtina, kad šis variklio normalaus darbo sutrikimo požymis (didesnės variklinės alyvos sueikvojimo sąnaudos) galėjo būti žinomas šio automobilio valdytojui (-jams), eksploatavusiam (-iems) automobilį bent keletą mėnesių iki jo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo.
27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Pirkėjas atlikęs išorinę apžiūrą objektyviai negalėjo pastebėti variklio gedimo. Daiktas turėjo trūkumų pirkimo-pardavimo metu, šias aplinkybes patvirtina Ekspertizės aktas MV 2024-37. Aplinkybė, kad atsakovė nežinojo apie paslėptus automobilio trūkumus, neatleidžia pardavėjos nuo atsakomybės, kadangi pardavėja pagal įstatymą garantuoją daikto kokybę, t. y., kad daiktas turi tokias savybės, dėl kurių daiktą galima naudoti pagal jo paskirtį. Pardavėjas pardavimo metu nurodė, kad daiktas be trūkumų. Vėliau pardavėjas tvirtino, kad apie šiuos trūkumus nežinojo. Ekspertizės akte nurodyta, kad nustatytų gedimų atsiradimo tikimybė didėja esant didesnei automobilio ridai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. skelbime Nr. ID A23958365 buvo nurodyta rida 305 000 km, kai tuo tarpu ankstesniame dokumente 2023 m. birželio 13 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 003-0588414 nurodyta rida – 316 599 km (el. b. t. 1, l. 21, 132). Pats pardavėjas pildė pirkimo-pardavimo sutartį – joje duomenų apie ridą nėra. 2023 m. rugpjūčio 14 d. užfiksuota automobilio rida – 318 677 km (el. b. t. 1, l. 116 – 119, 174 – 185). UAB „Refix“ 2023 m. rugpjūčio 22 d. automobilio remonto atlikimo akte PAU Nr. 002266-AA nurodyta automobilio rida – 318 677 km (el. b. t. 1, l. 16). Pirkėjams apžiūrint automobilį ant variklio matėsi alyvos dėmės, pardavėjo atstovas paaiškino, kad nesenai papildė alyvą ir netyčia keletą lašų alyvos užpylė ant variklio. Akivaizdu, kad nurodant mažesnę ridą dėl mažiau nusidėvėjusių techninių savybių automobilio pardavimas yra patrauklesnis. Taigi, yra sudaroma išorinė regimybė apie daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį.
28. Teisėjų kolegija išaiškina, kad pardavėjo pareiga atskleisti informaciją apie daikto kokybę apimą pardavėjo pareigą pačiam žinoti realią daikto būklę (pagal kokybę nustatoma kaina), o ne perkelti pareigą pirkėjui patikrinti daikto kokybę prieš perkant daiktą. Vadinasi, atsakovė, nepatikrinusi pati realiai daikto kokybės, pardavė daiktą su trūkumais.
29. Atsakovė, įrodinėdama tinkamą daikto kokybę nurodė, kad automobiliui 2023 m. birželio 13 d. buvo atlikta techninė apžiūra, kas rodo, kad defektai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. automobilio rida buvo 318 677 km. Pirkėjai nurodė, kad su automobiliu nuvažiavo iki 50 km. Ekspertizės aktas MV 2024-37 patvirtina, kad esant nustatytam variklio trūkumui (didesnis variklio stūmoklinės grupės detalių susidėvėjimas), gali nepasireikšti tokie požymiai, kaip akivaizdus dūmijimas iš išmetimo vamzdžio variklio dirbant, išmetamųjų dujų emisijos parametrų neatitikimas nustatytiems reikalavimams ir kt. (dar nesant labai dideliam stūmoklinės grupės detalių sudilimui). Todėl negalima teigti, kad 2023 m. birželio 13 d. techninės apžiūros metu buvo akivaizdūs požymiai, dėl kurių automobilio techninė būklė turėjo būti pripažinta kaip neatitinkanti nustatytų techninių reikalavimų. Automobilis su šiuo trūkumu galėjo nuvažiuoti 2 078 km, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. (el. b. t. 2, l. 74).
30. Aukščiau nustatytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio defektas negalėjo atsirasti nuvažiavus labai mažą atstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei tai, kad nustatyti automobilio defektai buvo sutarties sudarymo metu.
31. Dėl atsakovės argumento, kad variklio gedimas galėjo atsirasti dėl ieškovės sutuoktinio pakeistos žvakės, teisėjų kolegija nurodo, kad Ekspertizės akte MV 2024-37 pažymėta, jog apžiūrint su endoskopu automobilio variklio cilindrų vidų nebuvo nustatyta, kad cilindruose būtų likę variklio cilindrų detalių nuolaužų. Taigi, atsakovės argumentas yra objektyviai nepagrįstas.
32. Atsakovė nurodo, kad ieškovė eksploatuoja automobilį, kas sąlygoja automobilio techninių savybių nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis automobilio rida liko nepakitusi – 318 677 km: 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir atliekant ekspertizę 2024 m. balandžio 18 d. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė naudoja automobilį pagal jo paskirtį.
33. Byloje aptarti duomenys sudaro prielaidas nustatyti, kad ieškovė įrodė, jog visi nustatyti daikto trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu. Atsižvelgiant į užslėptų defektų išryškėjimo laikotarpį (nepraėjus nei dienai po daikto įsigijimo), šių defektų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie defektai neleidžia daikto naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį net nepraėjus protingam laikui po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Daiktas pats savaime (objektyviai) neturi naudingumo. Atsakovė informacijos apie daikto trūkumus ieškovei neatskleidė ir dėl to pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Dėl pardavėjo pareigos nevykdymo teisiškai nereikšmingos aplinkybės, jog ieškovė pirkimo-pardavimo metu nepatikrino specializuotame servise automobilio paslėptų defektų. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilio remontui būtinų reikšmingo dydžio investicijų, kurios siekia apie pusę įsigyto automobili vertės, o įsigyto daikto trūkumai yra esminiai, reikalaujantis ir reikšmingos laikotarpių jų šalinimui.
34. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai 597,69 Eur nuostolių atlyginimą, kuris sudaro: 135,69 Eur automobilio perregistravimo ir taršos mokesčiai, 120,00 Eur transportavimo išlaidos, 100,00 Eur už defektų nustatymą, 242,00 Eur už UAB „Autopretenzija“ pretenzijos rengimą (el. b. t. 1, l. 12, 15, 17, 18, 25, 30, 45). Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos patirtos išlaidos (nuostoliai) yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais – pardavimu daikto su defektais, kurio negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo sudaro pagrindą priteisti ieškovės išlaidas, patirtas įregistruojant automobilį savo vardu ir nustatinėjant automobilio trūkumus (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra pagrįstas, ieškovės išvestinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo patenkintas taip pat pagrįstai nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai laikomi nepagrįstais.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
36. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo patenkintas, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 200,00 Eur (reg. Nr. DOK-54090, 2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra). Ieškovės patirtos išlaidos neviršija už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas – maksimali suma yra 2 809,30 Eur). Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“, juridinio asmens kodas 305379984, ieškovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Ridikas
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė