LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV statyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, civilinėje byloje Nr. e2-974-524/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „RNDV statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 3 d. raštu priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir 2020 m. birželio 12 d. sprendimą atmesti pretenziją.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti lopšelio – darželio „Svirpliukas“, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdyti lopšelio – darželio „Svirpliukas“, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu sutarties vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad ieškinio argumentai yra pagrįsti. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas užkirstų kelią efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, taip pat užkirstų kelią teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai viešuosiuose pirkimuose. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija įvykdys konkurso procedūras ir galbūt sudarys bei vykdys neteisėtą pirkimo sutartį. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžti į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų jau neįmanoma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį priėmė, nustatė terminą atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje sustabdė lopšelio – darželio „Svirpliukas“, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūras ir uždraudė sudaryti rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdė lopšelio – darželio „Svirpliukas“, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu sutarties vykdymą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovės organizuojamas pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl, siekdamas užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus bei nesant duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

6.       Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pirkimo procedūrų nesustabdžius, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes šalių grąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas, taip pat nebūtų įgyvendintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai panaudoti lėšas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Paslaugų pirkimas, priešingai nei nurodė teismas, yra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, kadangi rangos darbai bus atliekami ne bet kokio socialinės paskirties pastato rekonstrukcijai, o vaikų darželio lopšelio. Lopšelio – darželio pastatų išorinės sienos neapšiltintos. Sienų būklė bloga. Daugelyje vietų pastebimi tinko sluoksnio pažeidimai, įtrūkimai ir plyšiai. Stogas ir pastogės perdanga neapšiltinta. Pastatų būklė nuolat blogėja ir kelia grėsmę darželį lankantiems vaikams, nes dėl lauko sienų būklės kyla pavojus, kad ant vaikų nukris trupančių plytų dalys. Statinių būklė nėra tokia, kad būtų būtina uždarytį įstaigą, tačiau joje lankosi mažamečiai, kurie yra ypač pažeidžiami. Menkiausi statinių defektai gali lemti vaikų sveikatos sužalojimus, o atsakomybė už tai be kaltės tektų statinių valdytojui. Pasato stogas ir perdanga yra neapšildyti, dėl to yra sudėtinga išlaikyti higienos normas atitinkančius patalpų šilumos ir drėgnumo rodiklius. Tai neigiamai atsiliepia vaikų sveikatai.

7.2.                      Teikia duomenis, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui. Darbai perkami įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.1.3-CPVA-R-705 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas“. Finansavimo sutartis pasirašyta 2018 m. rugsėjo 20 d. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. rugsėjo 30 d. Iki termino pabaigos liko vos keli mėnesiai, todėl būtina kuo skubiau baigti pirkimo procedūras ir sudaryti rangos darbų sutartį, kuria remiantis būtų teisinis pagrindas prašyti pratęsti projekto veiklas. Pratęsus projekto veiklų terminus, būtu galimybė darbus atlikti iki galutinio projekto finansavimo termino pabaigos – iki 2023 m. spalio 1 d. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta bet kokią galimybė iki 2020 m. rugsėjo 30 d. realizuoti teisę į projekto veiklų termino pratęsimą ir atitinkamai gauti Europos Sąjungos lėšas.

7.3.                      Mano, kad lopšelio – darželio „Svirpliukas“ rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo procedūrų sustabdymas yra neproporcingas ir perteklinis. Ieškinio atmetimo atveju atsakovė, esant tik draudimui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turi galimybę pasirengti tolimesnių procedūrų atlikimui ir išvengti Europos Sąjungos finansavimo praradimo. Ieškinio patenkinimo atveju būtų grįžtama į pirminę (iki ginčo) pirkimo stadiją ir išspręsti sutarties su ieškove sudarymo klausimai, todėl visiškas procedūrų vykdymo sustabdymas yra neproporcingas, nesusijęs su ieškovės pažeistų teisių gynyba ir yra perteklinis.

7.4.                      Egzistuojantis viešasis interesas suponuoja kuo skubiau užbaigti pirkimo procedūras, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju kylančios neigiamos pasekmės ženkliai viršija teikiamą naudą, nes finansavimo praradimo atveju gali būti nutrauktos viešojo pirkimo procedūros ir rangos sutartis nebus sudaryta išvis, o vaikų darželis liks neremontuotas ir blogos būklės. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės pažeistos teisės gali būti ginamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) ir civilinio kodekso (toliau – CK) numatytomis priemonėmis (bauda, žala ir kt.), tuo tarpu atsakovei padaryta žala dėl prarasto Europos Sąjungos finansavimo negali būti pašalinama jokiomis priemonėmis.

8.       Ieškovė UAB „RNDV statyba“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties panaikinimo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

8.1.                      Pagrindinis ieškovės kaip tiekėjos interesas yra su atsakove kaip perkančiąja organizacija sudaryti Pastatų rekonstravimo darbų viešojo pirkimo sutartį ir, ją įvykdžius, iš to gauti pajamų. Dėl to ieškovė ieškiniu siekia neteisėtų ir nepagrįstų atsakovės sprendimų dėl ieškovės pasiūlymo ir pretenzijos atmetimo panaikinimo. Šiais atsakovės sprendimais iš ieškovės buvo atimta galimybė konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo su atsakove. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų tęsti viešojo pirkimo procedūras, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti. Tokiu atveju teismo sprendimas neužtikrintų realios ieškovės teisėtų interesų apsaugos. Panaikinus ginčijamus atsakovės sprendimus, o atsakovės ir laimėtoju pripažinto tiekėjo viešojo pirkimo sutarčiai esant sudarytai ir vykdomai, grąžinimas į iki atsakovės padarytų pažeidimų buvusią padėtį būtų neįmanomas, o ieškovė prarastų galimybę sudaryti Pastatų rekonstravimo darbų viešojo pirkimo sutartį. Tokiu atveju neišvengiamai kiltų ieškovės nuostolių atlyginimo klausimas. Visgi galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, negali būti laikoma lygiaverte priemone ieškovės tikslams pasiekti. 

8.2.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka viešąjį interesą. Viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.

8.3.                      Atsakovės vardinami pastatų konstrukcijų trūkumai neatsirado staiga. Neabejotina, kad atitinkami trūkumai formavosi ir jų kiekis didėjo palaipsniui einant laikui ir tai nebuvo kliūtis pastatų naudojimui pagal paskirtį. Atsakovė neginčija, jog klausimai, susiję su pastatų rekonstravimu, sprendžiami jau ne vienerius metus. Tai savaime rodo, kad atsakovės nurodyti pastatų trūkumai egzistavo prieš kelerius metus, kas lėmė procesų, susijusių su pastatų rekonstrukcija, inicijavimą. Visą šį laiką pastatai buvo naudojami pagal paskirtį ir nėra pagrindo teigti, kad jie negalėtų būti naudojami laikotarpį, kurį užtruks ieškovės ieškinio nagrinėjimas. Atsakovės aiškinimai apie būtinybę dėl pastatų konstrukcijų trūkumų skubiai imtis rekonstravimo darbų yra nepagrįsti.

8.4.                      Atsakovė paskelbė viešą Pastatų rekonstravimo darbų pirkimą ir pageidauja, kad atliekant rekonstravimo darbus pastatų plotas būtų padidintas plečiant į šonus ir statant antrą aukštą, išorinės sienos būtų apšiltintos, pakeisti langai, modernizuotos vidaus inžinerinės sistemos ir pan. Taigi atsakovė faktiškai siekia pagerinti pastatus, o ne šalinti kliūtis, trukdančias pastatus naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad nėra būtinybės viešojo pirkimo procedūras baigti ir pastatų rekonstravimo darbus atlikti skubiai. Atsakovės vykdomų pastatų rekonstravimo darbų pirkimo procedūrų sustabdymas ir uždraudimas atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį neproporcingai neapsunkins atsakovės padėties.

8.5.                      Atsakovės aiškinimai nepatvirtina, kad skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Europos Sąjungos finansavimas iš tikrųjų bus prarastas. Pagal atsakovės su atskiruoju skundu pateiktos finansavimo sutarties 1 priedo 10 punkte pateiktos lentelės 6 eilutę statybos darbų pirkimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė, žinodama tokias finansavimo sutarties sąlygas ir planuojamą statybos darbų pirkimo sutarties įvykdymo terminą (beveik dveji metai), jau seniai turėjo pasirūpinti finansavimo sutarties galiojimo pratęsimu. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad finansavimo sutarties pratęsimui būtina sąlyga yra viešojo pirkimo sutarties sudarymas ar kad pirkimo procedūrų sustabdymas, taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra kliūtis finansavimo sutarties pratęsimui. Priešingai, sistemiškai vertinant minėto teisės akto nuostatas finansavimo sutarties terminas gali būti pratęstas projekto vykdytojui įgyvendinančiąją instituciją informavus apie kliūtis, trukdančias projekto vykdymui.

8.6.                      Pirkimo objektas nėra susijęs su gyvybiškai svarbiais ar būtinais darbais, dėl kurių atlikimo nukėlimo būtų pažeisti didelės visuomenės dalies interesai. Pirkimo objektas nėra susijęs su esminių visuomenės poreikių užtikrinimu, o yra skirtas pastatų pagerinimui. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nustato ganėtinai trumpus terminus ieškinio dėl viešojo pirkimo išnagrinėjimui, yra pagrindas konstatuoti, jog viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas ir uždraudimas sudaryti pirkimo sutartį ieškovės ieškinio nagrinėjimo metu nepadarys akivaizdžios ir nepataisomos žalos atsakovei ar visuomenei ir nepažeis nei atsakovės teisių, nei viešojo intereso.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose iš pradžių paprastai yra nustatinėjama, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.       Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019).

13.       Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1347-302/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019).

14.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškovės UAB „RNDV statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Nors minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, leidžia pagrįstai abejoti dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

15.       Minėta, kad nesant bent vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, tokios priemonės negali būti taikomos. Šiuo atveju nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškinio preliminaraus pagrįstumo, yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai, susiję su grėsmės ir viešojo intereso apsaugos egzistavimu, nebeturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV statyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                         Rasa Gudžiūnienė