Civilinė byla Nr. 2-48/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6418-262/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JA statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Arginta“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „JA statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Arginta“ 197 292,85 Lt skolos bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nepakankant kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas arba tapti neįmanomas įvykdyti, nes ieškinio suma yra didelė.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Arginta“ 197 292,85 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos – 197 292,85 Lt, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė, teismų praktikoje preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo prašymą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, jog tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas (CPK 144 str. 1 d.).
Atsakovas UAB ,,Arginta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vien ieškinio dydis, nevertinant jo kartu su UAB ,,Arginta“ veiklos pobūdžiu, jos veiklos apimtimi, įstatinio kapitalo, turimo turto dydžiais, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę UAB ,,Arginta“ turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali būti lemiamu nustatant laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei pagrįstumą.
2. Ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sumažinti mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį, įrodant, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.
3. Ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, taip pat ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasirinkdamas ieškininės teisenos proceso tvarką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimam skolininkui paralyžuoja jo ūkinę veiklą. Pats ieškovas yra skolingas atsakovui bei tretiesiems asmenims.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma – 197 292,85 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį. Todėl teigti, jog atsakovas turi daug turto ir yra finansiškai pajėgus bei, kad jam ieškinio suma nėra didelė, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Apelianto argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo interesus, savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškovo pareikšto reikalavimo sumai, pirmiausiai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Taigi teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis teisėmis ar elgiasi nesąžiningai. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, savaime neleidžia teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėms ir nenustačiusi absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Audronė Jarackaitė
Donatas Šernas