Administracinė byla Nr. eA-1792-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00388-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „NT fortus“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas DNSB „Birutės parkas“ (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuota, kad du poilsio paskirties pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi nepažeidžiant 2015 m. parengto projekto „Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. 1507“ ir projekto laidos A esminių statinio projekto sprendinių; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pakartotinai išnagrinėti 2017 m. vasario 1 d. prašymą patikrinti (pastatytų) pastatų atitikį statinių projekto sprendiniams ir 2017 m. kovo 7 d. skundą dėl padalinio veiksmų, neveikimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atstovauja žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų (bendrijos narių) interesus. Pagal 2015 m. kovo 13 d susitarimą Nr. 16SŽN-29-(14.16.55.) UAB „NT fortus“ (buvusi UAB „Stordeka“) nuomojasi nurodyto žemės sklypo 0,1292 ha ploto dalį, kurioje vykdo dviejų poilsio pastatų statybos darbus pagal 2016 m. gegužės 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-160511-00030. Pareiškėjo teigimu, statybos darbai vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus, dėl to jis 2017 m. vasario 1 d. prašymu prašė patikrinti (pastatytų) pastatų atitiktį statinių projekto sprendiniams ir informuoti apie vykdomą statybvietės patikrinimą, nes jo atstovas pageidauja jame dalyvauti. Nors Inspekcija 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (16.2)2D-2412 informavo, kad 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. organizuojamas pastatų statybos patikrinimas nagrinėjant skundą, tačiau pareiškėjo atstovams neleista jame dalyvauti, su patikrinimo rezultatais nebuvo supažindinti. Pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. skundu dėl Inspekcijos padalinio veiksmų, neveikimo, prašė įvertinti atsakovo atstovės V. M., 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. vykdžiusios patikrinimą, veiksmus ir esant pagrindui taikyti drausminio poveikio priemones. Inspekcija 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 2D-3759, kurį surašė V. M., konstatavo, kad du poilsio paskirties pastatai statomi nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių, o atsakovo atstovės V. M. administracinės procedūros metu atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir nepažeidžia viešojo administravimo principų.
3. Pareiškėjas teigė, jog Inspekcija tiesiogiai, betarpiškai ir objektyviai neištyrė, neišanalizavo ginčo situacijos, tyrimą atliko formaliai, atsakovo atstovė pati vertino savo skundžiamus sprendimus, dėl to priimtas visiškai nepagrįstas sprendimas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Inspekcija netyrė faktinės žemės paviršiaus vidutinės altitudės ir jos atitikties Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projekte Nr. 1507 (toliau – Projektas) nurodytai vidutinei altitudei, taip pat netyrė ir nenustatė faktinį poilsio paskirties pastatų aukštį ir jo atitiktį Projektui ir Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendiniams. Projekte poilsio paskirties pastatai suprojektuoti 2 aukštų su cokoliniu aukštu, tačiau statytojas UAB „NT fortus“, pažeisdamas vidutinę esamą žemės altitudę, cokolinį aukštą pastatė kaip pirmą aukštą, dėl to pastatai yra 3 aukštų. Pareiškėjo vertinimu, tai pažeidžia Detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos galimas pastatų aukštingumas sklype yra 2 aukštai. Detaliajame plane nustatytas pastato aukštis matuojamas nuo Detaliojo plane nustatytos statybos zonos esamo žemės paviršiaus (statybos zonos nustatymo metu galiojančios topografinės geodezinės nuotraukos) vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Pareiškėjo teigimu, dėl kai kuriose Žemės sklypo dalies Nr. 23 vietose dirbtinai sukelto grunto lygio esama žemės altitudė viršija Projekte nurodytą vidutinę esamą žemės altitudę, o abiejų pastatų cokolinio aukšto pagrindas neatitinka Projekte nurodytos vidutinės esamos žemės altitudės – jis pastatytas aukščiau, todėl statytojo suprojektuotas cokolinis aukštas faktiškai atitinka antžeminio aukšto kriterijus. Darant prielaidą, kad statytojo statomi pastatai atitinka jų deklaruojamą paskirtį – poilsio paskirties pastatai, o 1-as aukštas turėtų būti vertinamas kaip cokolinis aukštas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 10 punktu 2 priedu cokoliniame aukšte negali būti įrengiamos gyvenamosios paskirties patalpos. Atsakovas privalėjo įvertinti, ar perplanavus apartamentų skaičių ir atitinkamai pakeitus patalpų paskirtį, statytojo deklaruojamame cokoliniame aukšte suprojektuotos patalpos patenka į STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 2 priede nurodytų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose leidžiamų įrengti patalpų sąrašus. Be to, iš Sprendimo nėra aišku, ar šios aplinkybės buvo nustatinėjamos ir tirtos.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelės dalis galimai įrengta ant pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio kelio. Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui už statytojo valdomo žemės sklypo dalies ribų privalomas kelio savininko sutikimas, kurio pareiškėjas nėra davęs, o vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.2 punktu, privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus), kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Statytojas be gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) negali įrengti inžinerinio statinio arčiau nei 1 metras. Statytojo automobilių stovėjimo vietos numatytos neišlaikant 1 metro atstumo nuo pareiškėjo valdomo kelio ribos. Pareiškėjas sutikimo statytojui nedavė, tačiau šių aplinkybių atsakovas netyrė.
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, negali būti laikoma teisiniu pagrindu konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o patikrinimas atliktas neišsamiai, Inspekcijos specialistui piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. 2017 m. kovo 6 d. tarpiniu raštu Nr. 2D-31116 pareiškėjui buvo nurodyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Klaipėdos TPSVPD) pagal pareiškėjo skundą 2017 m. kovo 6 d. organizavo statomų dviejų poilsio pastatų žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą ir surašė Inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintos formos statybos patikrinimo aktą. Šiuo raštu pareiškėjui buvo nurodyta, jog patikrinimo metu buvo tikrinama, ar statinio vieta sklype atitinka projekto sprendinius, ar statinio ar jo dalių paskirtis atitinka projekto sprendinius, ar statinio laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) atitinka projekto sprendinius, ar išlaikyti projektiniai ar minimalūs leistini atstumai nuo sklypo ribų iki statinio ir pan. Atlikus patikrinimą, 2017 m. kovo 8 d. surašyti kiekvieno poilsio pastato statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktai Nr. SPA-247 ir Nr. SPA-249. Inspekcija, atlikusi patikrinimą visa apimtimi ir įvertinusi pateiktą projektinę dokumentaciją, priėmė sprendimą, kad du poilsio paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), yra statomi nepažeidžiant Projekto ir Projekto laidos A esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcijai skundo tyrimo metu išanalizavus statytojo patikrinimo metu pateiktą UAB „Danės projektai“ 2015 m. parengto Projekto keitimų laidą A, nustatyta, kad pakeisti Projekto laidos A sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano nustatytiems leistiniems statinių 11 m aukščio nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės sprendiniams. Patikrinimo metu statytojas pateikė UAB „Elkadastras“ 2017 m. sausio 12 d. parengtas dviejų poilsio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kuriose nurodyta, kad kiekvienas iš minimų pastatų yra 2-jų aukštų pastatai, turintys cokolinius aukštus ir pastatų paskirtis yra poilsio. Atsakovas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčo pastatai yra 3-jų aukštų pastatai.
7. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Projekto A laidoje kiekviename poilsio paskirties pastate yra suprojektuota daugiau poilsio paskirties apartamentų vienetų, iš viso komplekse suprojektuota 18 vnt. poilsio paskirties apartamentų vietoje buvusių 12 vnt. Tuo tikslu atliktas patalpų perplanavimas, nekeičiant pastato laikančių konstrukcijų ir jų išdėstymo, taip pat performuotos automobilių stovėjimo vietos ir numatytas papildomų automobilių stovėjimo vietų skaičius iki 18 vnt. Dalies automobilių stovėjimo vietų (7 vnt.) įrengimas yra suprojektuotas statytojo nuomojamo žemės sklypo ribose, kitos dalies automobilių stovėjimo vietų (11 vnt.) įrengimas suprojektuotas už sklypo ribos valstybinėje žemėje, šalia esančioje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Įrengti automobilių stovėjimo vietas valstybinėje žemėje gautas 2016 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus sutikimas
Nr. SUVA-1373-(8.53-16.). Projekte nėra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, o numatytos automobilių stovėjimo vietos, todėl tokiam sprendiniui netaikomas pareiškėjo skunde nurodytos Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostatos, reglamentuojančios norminius atstumus nuo atvirų aikštelių iki visuomeninės paskirties pastatų.
8. Atsakovo teigimu, Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD specialistė, atlikdama dviejų poilsio pastatų statybos patikrinimą, nepažeidė įstatymo nustatytos tvarkos. Teisės aktai nenumato reikalavimo į statybvietės patikrinimą kviesti dalyvauti asmenis, kurių galimai teises ir teisėtus interesus ši statyba pažeidžia. Atsakovas tinkamai atliko statybos teisėtumo patikrinimą ir pagrįstai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Inspekcija atliko visapusišką ir išsamų statybų patikrinimą ir statybų pažeidimų nenustatė, dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos Sprendimą ir įpareigoti pakartotinai atlikti tyrimą. Pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečiai jo subjektinės teisės pažeidžiamos ir subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes bei inicijuoja nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, susiję su jo turto savininkų teisiniu suinteresuotumu, kurie savaime nepatvirtina būtinos sąlygos kreiptis į teismą egzistavimo. Statybos žemės sklypo dalyje Nr. 23 yra baigtos 2017 m. gegužės 10 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-30-170510-00123, todėl išdavus statybos užbaigimo aktą statybos leidimas nebegalioja ir jo teisėtumo klausimas teisme nebegali būti ginčijamas. Statybos užbaigimo aktas liudija aplinkybę, jog statiniai pastatyti pagal Projektą, dėl to nėra teisinio pagrindo abejoti pareiškėjo ginčijamu Inspekcijos Sprendimu, kuriuo padarytos analogiškos išvados. UAB „NT fortus“ manymu, statybos užbaigimo aktu nustačius, jog statiniai pastatyti pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, objektyviai nėra galimybės įpareigoti Inspekciją iš naujo atlikti vertinimą priimant statybos užbaigimo aktui prieštaraujantį sprendimą. Be to, pakartotinio vertinimo Inspekcija negalėtų atlikti ir dėl to, kad ginčas nagrinėjamas civiline tvarka.
11. Nagrinėjamo ginčo atveju faktiškai pastatų cokolinio aukšto grindų lygis yra 0,20 m ir 0,50 m žemiau vidutinės žemės paviršiaus altitudės, todėl bet kokios pareiškėjo prielaidos, esą pastatai yra trijų aukštų, yra nepagrįstos. Cokolinis aukštas prie pastato aukštų neprisiskaičiuoja, todėl statiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius. Poilsio pastatų aukščiai yra atitinkamai 11 m ir 10,70 m, kas atitinka Detaliojo plano sprendinius, kuriuose nustatytas maksimalus leistinas pastato aukštis 11 m. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos pagal savo savybes yra nuolat susijusios su pagrindiniais statiniais – automobilių stovėjimo aikštelėmis naudojasi išimtinai patalpų statiniuose savininkai, dėl to projektuojant automobilių stovėjimo vietas galėjo būti nesilaikoma privalomųjų atstumų. Pareiškėjas nenurodė, kad žemės sklypo dalį, kurią užima automobilių stovėjimo aikštelės dalis, nuomos sutarties pagrindu valdė ir dabar valdo UAB „Palangos kempingas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Nuova capital“). Iki 2017 m. sausio 12 d. UAB „Palangos kempingas“ nuosavybės teise taip pat priklausė žemės sklypo dalyje esančios susisiekimo komunikacijos, kurios 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi parduotos pareiškėjui, t. y., pareiškėjo nurodomas kelias priklausė UAB „Palangos kempingas“. Automobilių stovėjimo aikštelės dalies įrengimas žemės sklypo dalyje, kurią valdo ir naudoja UAB „Palangos kempingas“, suderintas su žemės sklypo dalies valdytoju ir naudotoju UAB „Palangos kempingas“. UAB „Palangos kempingas“ neturėjo ir neturi pretenzijų dėl automobilių stovėjimo aikštelės dalies įrengimo jo valdomoje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje. Pareiškėjo prielaidos, kad nėra numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, yra deklaratyvios, nes reikalavimas numatyti nurodytas vietas nereiškia, jog tuo tikslu turi būti suprojektuotos atskiros (papildomos) automobilių stovėjimo vietos. Teisės aktai neapibrėžia laikino sustojimo vietos sąvokos, dėl ko sustojimo vietos, numatytos prieigose prie pastatų (už žemės sklypo ribos), gali būti naudojamos žmonėms įlipti ir išlipti. Cokoliniuose aukštuose nesuprojektuotos gyvenamosios paskirties patalpos, nes statybą leidžiantis dokumentas išduotas poilsio paskirties pastatų statybai.
II.
12. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo DNSB „Birutės parkas“ skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad DNSB „Birutės parkas“ Inspekcijai 2017 m. vasario 1 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė patikrinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statomų pastatų atitiktį statinių projekto sprendiniams. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad: 1) automobilių stovėjimo vietos įrengiamos galimai ne dviejų poilsio pastatų statybos projekte Nr. 1507 (toliau – Projektas) nurodytoje vietoje ir būdu, dėl to dalis vietų atsiduria už statytojo valdomo žemės sklypų dalies ribų, pareiškėjui priklausančiame kelyje; 2) statytojas, pažeisdamas vidutinę esamą žemės altitudę, galimai cokolinį aukštą pastatė kaip pirmą aukštą, todėl pastatai yra 3 aukštų; 3) statytojas vykdo pastatų statybą, kurių paskirtis skiriasi nuo nurodytos Projekte (statomi gyvenamosios paskirties butai). Prašymu pareiškėjas taip pat prašė informuoti apie tai, kada bus vykdomas statybvietės patikrinimas, nes jo atstovas pageidauja dalyvauti patikrinime. Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (16.2)2D-2412 „Dėl statybos patikrinimo poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. organizuojamas pastatų statybos patikrinimas. Iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų matyti, jog jo atstovams nebuvo leista dalyvauti patikrinime ir susipažinti su patikrinimo rezultatais. Pareiškėjas Inspekcijai 2017 m. kovo 7 d. pateikė skundą „Dėl padalinio veiksmų, neveikimo“, kuriuo prašė įvertinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistė V. M., 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. atlikusios patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), veiksmus ir/ar neveikimą, esant pagrindui taikyti drausminio poveikio priemones ir informuoti apie patikrinimo rezultatus. Vertinant pareiškėjo 2017 m. vasario 1 d. paduoto prašymo ir 2017 m. kovo 7 d. skundo turinį matyti, jog pareiškėjas siekia apginti savo subjektines teises ir galimai pažeistus interesus dėl žemės sklype, kurio dalies savininkus atstovauja, vykdomos statybos. Laikytina, jog pareiškėjas Inspekcijai padavė prašymą ir skundą Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkto pagrindu. Pagal Taisyklių 5 punkto 3 dalį, pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taisyklių 54.5 punkte numatyta, jog į skundą ar pranešimą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. vasario 1 d. pranešimą (pareiškėjas Inspekcijai teikiamą dokumentą įvardijo prašymu, tačiau pagal Taisykles toks dokumentas laikytinas pranešimu) ir 2017 m. kovo 7 d. skundą, į jį atsakė skundžiamu Sprendimu.
14. Teismas sprendė, jog Inspekcija turi pareigą asmens pageidavimu informuoti jį apie prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimo eigą, tačiau neprivalo į statybos patikrinimus kviesti suinteresuotus asmenis. Nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 9 d. pranešimais pareiškėją informavo apie pranešimo nagrinėjimo eigą, 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2D-2412 „Dėl statybos patikrinimo poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ pranešė apie numatomą statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė V. M. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu davė išsamius parodymus apie patikrinimo atlikimą. Iš liudytojos parodymų matyti, kad atliekamo statybos patikrinimo metu statytojas UAB „NT fortus“ nesutiko įsileisti pareiškėjo atstovų į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, be to, jų dalyvavimas nėra privalomas. Įvertinęs tai, kad Inspekcijai teisės aktai nenumato pareigos į statybos patikrinimus kviesti kitus suinteresuotus asmenis, teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Inspekcija nesilaikė teisinio reglamentavimo pareiškėjo atstovams nesudarydama galimybės dalyvauti statybos patikrinime.
15. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog Inspekcija patikrinimo metu išanalizavo UAB „NT Fortus“ patikrinimo metu pateiktą UAB „Danės projektai“ 2015 m. parengto projekto „Dviejų poilsio pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. 1507“ keitimų laidą A (2016 metai); patikrinimo metu pateiktą UAB „Elkadastras“ 2017 m. sausio 12 d. parengtą dviejų poilsio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Pastatų patikrinimo metu taip pat buvo pildomi Inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-17 1.7 punktu nustatytos formos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktai (kontroliniai klausimynai). Inspekcija nustatė, kad pagal Projekto laidą A projektuojami du dviejų aukštų su cokoliniais aukštais poilsio pastatai, kuriuose kiekviename iš jų yra suprojektuoti 9 vnt. apartamentų, abiejuose pastatuose iš viso – 18 vnt. apartamentų. Poilsio pastato Nr. 1 aukštis yra 11 m, o poilsio pastato Nr. 2 aukštis yra 10,70 m. Nustatyta, kad projekto laidoje A pastatų aukštis ir aukštai projektuojami pagal Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendinius, pagal kuriuos galimas pastatų aukštingumas ginčo sklype yra 2 aukštai, o maksimalus pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 11 metrų. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 73 punktą, pastato aukštų skaičius – perdangų (tarp jų – ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Pastato aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant rūsių, pusrūsių, pastogės patalpų, antstatų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji papstatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.28 punkte nurodyta, kad pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato dalis, kurioje patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra ne žemiau kaip 0,9 m projektinio ar esamo žemės paviršiaus. Sprendime nurodyta, kad pagal Projekto laidos A sprendinius pastato Nr. 1 cokolinio aukšto grindų lygis 0,20 m, o pastato Nr. 2 cokolinio aukšto grindų lygis yra 0,5 m žemiau vidutinės žemės paviršiaus altitudės, tačiau pastato Nr. 1 ir Nr. 2 grindys yra ne žemiau kaip 0,9 m ir nėra lygios žemės paviršiaus vidutinei altitudei ar aukštesnis už ją. Atsižvelgus į tai, kad cokolinis aukštas (pusrūsis) prie pastato aukštų neprisiskaičiuojamas, laikoma, kad Projekto laida A projektuoti du dviejų aukštų poilsio pastatai. Inspekcija nustatė, kad pagal Projekto laidą A dalies automobilių stovėjimo vietų (7 vnt.) įrengimas yra suprojektuotas statytojo nuomojamos žemės sklypo ribose, kitos dalies automobilių stovėjimo vietų (11 vnt.) įrengimas suprojektuotas už sklypo ribos valstybinėje žemėje, šalia esančioje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nurodyta, jog iš Projekto laidos A matyti, kad už sklypo ribos valstybinėje žemėje (stovėjimo aikštelėje) numatytos tik automobilių stovėjimų vietos, tačiau nenumatyta, kad bus įrengiama nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Įvertintas NŽT Palangos skyrius 2016 m. gegužės 23 d. raštas Nr. SUVA-1373-(8.53-16.), kuriuo pritarta automobilių aikštelės įrengimui, pakeičiant asfalto dangą ir nepažeidžiant esamos žaliosios zonos. Pareiškėjui tvirtinant, kad automobilių stovėjimo aikštelės dalis galimai įrengta ant pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio kelio, Inspekcija nustatė, kad pagal Projekto laidos A sprendinius stovėjimo vietos nebuvo numatytos įrengti ant pareiškėjo naudojamo kelio ir patikrinimo metu jos nebuvo įrengtos.
16. Inspekcijos 2017 m. kovo 8 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktuose (kontroliniuose klausimynuose) Nr. SPA-247(16.2) ir Nr. SPA-249(16.2) nurodyta, kad atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, jog tikrinamų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, kategorija – neypatingi statiniai. Patikrinimo metu nustatyta, kad: statinių paskirtis ir vieta sklype atitinka projekto sprendinius; statinių laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas atitinka projekto sprendinius; statinių išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) atitinka projekto sprendinius. Liudytoja V. M. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu parodė, kad statomų statinių tikrinimo metu statybos atitiko Projekto laidos A sprendinius. Iš liudytojos parodymų matyti, kad statinių statybos patikrinimo metu statybos nebuvo užbaigtos, aplinka nesutvarkyta, automobilių stovėjimo vietos nepažymėtos, stovėjimo aikštelės nebuvo įrengtos ar įrenginėjamos, buvo patikrintas NŽT sutikimas dėl stovėjimo vietų valstybinėje žemėje įrengimo ir kad statomus pastatus vizualiai patikrinus, esminių nukrypimų nuo Projekto laidos A tuo metu ji nenustatė. Inspekcija, įvertinusi Projekto laidą A ir kitus dokumentus ir atlikusi statybos patikrinimą, nenustatė esminių statinių nukrypimų nuo projekto sprendinių.
17. UAB „NT fortus“ statybas žemės sklypo dalyje Nr. 23 užbaigė 2017 m. gegužės 10 d. Tai patvirtina statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-170510-00123. Susiklostė tokia teisinė situacija, kad išdavus statybos užbaigimo aktą, įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre, statybos leidimo teisėtumas administraciniame teisme nebegali būti ginčijamas ir Inspekcija negali būti įpareigota pakartotinai patikrinti jo teisėtumą. Statybos užbaigimo aktas iki tol, ko nėra panaikintas, patvirtina aplinkybę, jog statytojas atliko statybos darbus be esminių nukrypimų nuo Projekto laidos A sprendinių, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti pareiškėjo ginčijamu Sprendimu, kuriuo padarytos tokios išvados atlikto patikrinimo metu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-141-549/2018 pagal ieškovės DNSB „Birutės parkas“ ieškinį atsakovams UAB „NT fortus“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Inspekcijai dėl nuosavybės teisės gynimo, statybos pripažinimo neteisėta, statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto ir statinių teisinės registracijos panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Civilinės byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir kitos administracinės bylos, pradėtos tarp tų pačių proceso šalių dėl tos pačios statybos įvertinimo teisėtumo požiūriu. Civilinėje byloje bus išspręstas pabaigtų statybų teisėtumo klausimas. Pareiškėjas į administracinę bylą yra pateikęs papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti Inspekcijai patikrinimo metu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo analizuoti pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus ir su šiais įrodymais, susijusius argumentus (esamo pastatytų statinių aukščio, įrengtų automobilių stovėjimų aikštelių (vietų), apartamentų įrengimo cokoliniuose aukštuose ir kt.), kurių Inspekcija netikrino ir neanalizavo skundžiamo statybos patikrinimo metu, nes jie nebuvo pateikti. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino tai, kokias aplinkybes patikrinimo metu, Inspekcija tikrindama, ar statytojas UAB „NT fortus“ atlieka statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, nustatė ir tuos įrodymus, kuriuos Inspekcija tyrė patikrinimo metu, o ne tuos įrodymus, kurie teismui pateikti po patikrinimo, nes jie nebuvo Inspekcijos patikrinimo dalyku. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, administracinis teismas sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. M. buvo šališka nagrinėdama pareiškėjo pranešimą ir atlikdama patikrinimą. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Sprendimo rengėja yra V. M., o Sprendimą pasirašė Inspekcijos Klaipėdos TPSVPD vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, L. M.. Skundžiamo Sprendimo turinys gali skirtis nuo to, kurį parengė Sprendimo projekto rengėja. Departamento vadovė pati galėjo įvertinti V. M. veiksmus, kuriuos skundė pareiškėjas, todėl nepaneigta, kad skundžiamame Sprendime yra išdėstytas jos vertinimas, o ne sprendimo projekto rengėjos vertinimas. Įvertinus tai, nelaikytina nurodyta aplinkybė esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas turėtų būti panaikintas.
III.
19. Pareiškėjas DNSB „Birutės parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 550 Eur atstovavimo išlaidų bei 11 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies, kurioje sprendė Inspekcijos Sprendimo teisėtumo klausimus. Teismas sprendime neanalizavo ir nenurodė, ar Inspekcija faktiškai atliko visus teisės aktuose nurodytus veiksmus pareiškėjo pareiškimui išnagrinėti ir, ar jie buvo pakankami. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu apklausa V. M., atsakydama į klausimus, ar tyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl automobilių stovėjimo vietų, altitudžių (pastato aukščio, cokolinio aukšto grindų), pastato aukštų, patalpų paskirties, t. y. 2017 m. vasario 1 d. skundo dalyko, ji nurodė, kad faktinės situacijos, jos atitikties Projekto sprendiniams nevertino, vertino tik Projekto dokumentaciją. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju vizualinis patikrinimas buvo akivaizdžiai nepakankamas. Skundžiamame Sprendime be teisės aktų citavimo, nėra įvardinta ir kiekviena atskirai pagrįsta Inspekcijos pareigų tinkamo įvykdymo įrodymai kiekvieno pareiškėjo skunde iškelto klausimo atžvilgiu. Teismas tik formaliai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Sprendimu, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui 2017 m. gegužės 10 d. buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-170510-00123, nors pats teismas Sprendime nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-141-549/2018, kurioje šį statybos užbaigimo aktą prašoma panaikinti kaip neteisėtą.
19.2. Teismas, motyvuodamas Sprendimą, pažeidė Taisyklių ir VAĮ nuostatas. Nors pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas (nepagrįstas faktas ir teisės normomis), Inspekcija tyrimą atliko itin formaliai, tačiau teismas šių argumentų nevertino. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus, turėjo įvertinti ne tik skundžiamo Sprendimo formos atitikimą teisės aktų reikalavimams, bet ir įvertinti jų turinį, nustatyti, ar šis subjektas nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas priimtas aktas, ar skundžiamas aktas yra motyvuotas. Teismas neįvertino, jog Projekto laida A patikrinimo metu jau buvo negaliojanti, Projekto A laidos sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano nustatytiems leistiniems statinių 11 m aukščio nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės sprendiniams, visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 13 d. išduotose Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose pastato statybai yra aiškiai nurodytas reikalavimas „normatyvinį automobilių stovėjimą spręsti sklypo ribose ant kietų dangų ar statinio tūryje įrengtame garaže“, cokoliniame aukšte negali būti įrengiamos gyvenamosios paskirties patalpos.
19.3. Teismas, vertindamas Inspekcijos atstovės V. M. veiksmus/neveikimą, pažeidė VAĮ nuostatas, kadangi asmuo, kurio veiksmai, neveikimas, buvo skundžiami pareiškėjo 2017 m. kovo 7 d. skundu dėl padalinio veiksmų/neveikimo, betarpiškai dalyvavo įvertinant savo veiksmų/neveikimo teisėtumą ir parengė savo veiksmų/neveikimo vertinimą.
20. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Išnagrinėtoje byloje priimtu sprendimu buvo atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, tame tarpe argumentuotai paaiškinant, kodėl kai kurie faktinių aplinkybių aspektai negali būti vertinami byloje, todėl priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tuo tarpu tai, kad ne visi įrodymai buvo vertinami (arba motyvuotai atsisakoma juos vertinti) taip, kaip tai palanku pareiškėjui, savaime nereiškia, kad teismo išvados nemotyvuotos.
22. Nagrinėjamu atveju, atlikdama statybos patikrinimą, Inspekcija faktinius duomenis nustatinėjo ir vertino, be kita ko, turėdama UAB „Elkadastras“ parengtas dviejų poilsio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas ir UAB ,,Geosmart“ pastatų kontrolinę geodezinę nuotrauką. Taigi pastatytų statinių techniniai duomenys ir kiti parametrai (pastatų aukštis, aukštų skaičius, statinio paskirtis, pastatų altitudės ir kt.), kurių nustatymo teisingumu abejoja pareiškėjas, buvo nustatyti ir apskaičiuoti atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcijos vykdomos statybos valstybinės priežiūros srities teisės aktai nesuteikia Inspekcijai teisės tikrinti kadastro ir geodezijos duomenų nustatymo teisingumo. Inspekcija gali vadovautis šiais duomenimis, tačiau nevykdo šių darbų nustatymo kontrolės ir priežiūros. Be to, vien tai, kad minėtus dokumentus Inspekcija gavo iš statytojo atstovų, nesumenkina šių dokumentų reikšmės. Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktu, būtent statytojas privalo užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio geodezines nuotraukas. Šios pareigos vykdymu užtikrinama statinio geodezinė darbų kontrolė ir statinio išdėstymo bei vertikalaus jo profilio atitiktis statinio projekto sprendiniams. Statinio kadastro duomenų bylos taip pat rengiamos statomo statinio statytojo užsakymu ir privalo būti pateiktos statybos užbaigimo procedūrų metu. Tai rodo, kad pareiškėjo Inspekcijai pateiktame pranešime nurodyti aspektai atliekant statybos patikrinimą buvo tikrinami ir tiriami vertinant ne tik pačios Inspekcijos surinktus faktinius duomenis, bet turint ir kompetentingų subjektų atliktus kadastro ir geodezinius ginčo statinių matavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neišsamaus ir nepakankamo Inspekcijos atlikto statybos patikrinimo ir egzistavusio poreikio atlikti statinių kontrolinius matavimus atmestini kaip nepagrįsti.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo, kuriame prašo UAB „NT fortus“ naudai iš pareiškėjo DNSB „Birutės parkas“ priteisti 1 787,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir išsamiai aprašė argumentus, byloje esančius įrodymus, kuriais remiantis nesutinka su pareiškėjo argumentais ir laiko, kad Inspekcija atliko visus reikiamus statybų patikrinimo veiksmus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas DNSB „Birutės parkas“ subjektyviai interpretuoja statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei iš esmės reikalauja priimti konkrečiai pareiškėjui DNSB „Birutės parkas“ priimtinus sprendimus, tačiau pareiškėjo prielaidos yra nepagrįstos. Tai, kad skundžiamas Sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, nereiškia, kad sprendimas pažeidžia teisės aktų nuostatas. Nesutikdamas su pareiškėjo DNSB „Birutės parkas“ prielaidomis trečiasis asmuo UAB „NT Fortus“ paaiškina, jog altitudė apskritai yra vietovės, statinio, bet kurio kito objekto ar jo taško vertikalus aukštis nuo sutartinio atskaitos taško. Nagrinėjamo ginčo atveju atskaitos tašku naudotas jūros lygis. Šiuo atveju faktiškai pastatų cokolinio aukšto grindų lygis yra 0,20 m ir 0,50 m žemiau vidutinės žemės paviršiaus altitudės, dėl ko bet kokios pareiškėjo DNSB „Birutės parkas“ prielaidos, esą pastatai yra trijų aukštų, yra nepagrįstos. Nagrinėjamo ginčo atveju suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos pagal savo savybes yra nuolat susijusios su pagrindiniais statiniais – automobilių stovėjimo aikštelėmis naudojasi išimtinai patalpų statiniuose savininkai, dėl ko projektuojant automobilių stovėjimo vietas galėjo būti nesilaikoma privalomųjų atstumų. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog cokoliniuose aukštuose nesuprojektavo gyvenamosios paskirties patalpų, statybos leidimas išduotas poilsio paskirties pastatų statybai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2D-3759 „Dėl poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo konstatuota, kad du poilsio paskirties pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi nepažeidžiant Projekto ir Projekto laidos A esminių statinio projekto sprendinių, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nustatęs, kad Inspekciją statybos patikrinimą atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, o ginčijamas Sprendimą atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
27. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų tenkintas, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies, kurioje sprendė Inspekcijos Sprendimo teisėtumo klausimus, tuo tarpu Inspekcija tyrimą atliko itin formaliai, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.
28. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (140 str. 2 d.).
29. Taip pat pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V.de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei jame nurodomų argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.
30. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Taigi šios įstatymo nuostatos pagrindu – pareiškėjas – daugiabučių namų savininkų bendrija – laikytinas tinkamu subjektu kreiptis į Inspekciją dėl statybos patikrinimo atlikimo. Minėto įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, taigi pareiškėjas taip pat laikytinas tinkamu subjektu kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą neturi būti suprantamas kaip teisė reikalauti panaikinti Sprendimą, kai nurodomi skundo pagrindai – teisinės ir faktinės aplinkybės – nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu. Pareiškėjo Bendrijos teisių ir teisėtų interesų gynimas nėra tapatus jo narių individualių teisių ir interesų gynimui, todėl nagrinėjamoje byloje teismas turi visų pirma patikrinti, ar pagal pareiškėjo skundą teisingai buvo atliktas patikrinimas, ir tokiais atvejais, kai pareiškėjas tik siekia informuoti apie galimą jo teisių pažeidimą, Inspekcijos veiksmų ir priimtų administracinių sprendimas patikrinamas tik tinkamos informacijos (atsakymo) pareiškėjui teisės aktų (VAĮ 14 str. 1 d.) nustatyta tvarka suteikimo aspektu. Tais atvejais, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo yra grindžiamas jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bylą nagrinėjantis teismas privalo dėl Sprendimo teisėtumo spręsti tik patikrinęs su pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais susijusias teisines ir faktines aplinkybes.
31. Nagrinėjamoje byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad Bendrija 2017 m. vasario 1 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama patikrinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statomų pastatų atitiktį statinių projekto sprendiniams. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad: 1) automobilių stovėjimo vietos įrengiamos galimai ne Projekte nurodytoje vietoje ir būdu, dėl to dalis vietų atsiduria už statytojo valdomo žemės sklypų dalies ribų, pareiškėjui priklausančiame kelyje; 2) statytojas, pažeisdamas vidutinę esamą žemės altitudę, galimai cokolinį aukštą pastatė kaip pirmą aukštą, todėl pastatai yra 3 aukštų; 3) statytojas vykdo pastatų statybą, kurių paskirtis skiriasi nuo nurodytos Projekte (statomi gyvenamosios paskirties butai). Prašyme pareiškėjas taip pat prašė informuoti apie tai, kada bus vykdomas statybvietės patikrinimas, nes jo atstovas pageidauja dalyvauti patikrinime. Inspekcija 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (16.2)2D-2412 „Dėl statybos patikrinimo poilsio pastatų (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. bus organizuojamas pastatų statybos patikrinimas. Kadangi pareiškėjo atstovams nebuvo leista dalyvauti patikrinime, pareiškėjas Inspekcijai 2017 m. kovo 7 d. pateikė skundą „Dėl padalinio veiksmų, neveikimo“, kuriuo prašė įvertinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės V. M., 2017 m. kovo 6 d. 9.30 val. atlikusios patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), veiksmus. Atsakydama į pareiškėjo 2017 m. vasario 1 d. prašymą ir 2017 m. kovo 7 d. skundą, Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatuota, jog du poilsio paskirties pastatai (duomenys neskelbtini) yra statomi nepažeidžiant projekto ir Projekto laidos A esminių statinio projektų sprendinių, taip pat nurodyta, kad Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės V. M. administracinės procedūros metu atlikti veiksmai (neveikimas) negali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ atsiliepime pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad Bendrija, kreipdamasi į Inspekciją ir teikdama skundą teismu dėl Sprendimo panaikinimo, savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos kildino iš savo narių interesų gynybos, tačiau Bendrija nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių savo teisių pažeidimą, t. y. savo materialinį suinteresuotumą.
33. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo dalyką, nutarties 30 punkte atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teisė kreiptis į Inspekciją su skundu dėl statybos patikrinimo atlikimo ir teisė atitinkamą Inspekcijos padalinių administracinį sprendimą apskųsti teismui neturi būti išplečiama į kitų asmenų (pvz., Bendrijos narių) galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimą, tai reiškia, kad pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar Inspekcija, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavusi pareiškėjo pranešimą, patikrino statybos atlikimo teisėtumą, ar pagrįstai nustatė / nenustatė nurodomus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus atliekant statybos veiksmus, taip pat įvertinti, ar dėl ginčijamo Inspekcijos padalinio administracinio sprendimo kyla materialinės teisinės pasekmės pareiškėjui. Jei pareiškėjo nurodomi faktai, kuriais grindžiamas statybos patikrinimo neteisėtumas, nėra susiję su materialinių teisinių pasekmių kilimu pareiškėjui, jis turi teisę būti informuotas apie administracinės procedūros rezultatą, ir ginčo nagrinėjimas teisme negali būti plečiamas į kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą.
34. Bendrijos 2017 m. vasario 1 d. prašyme ir 2017 m. kovo 7 d. skunde buvo akcentuojama, kad statyba vykdoma nukrypus nuo Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, sprendinių, o patikrinimą vykdžiusi Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausioji specialistė V. M. patikrinimą atliko šališkai, pažeisdama esminius viešojo administravimo principus.
35. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ribos nustatytinos ne tik nurodytų pažeidimų vertinimo pareiškėjo pažeistų teisių aspektu (t. y. turi būti nustatyta, ar jis laikytinas ginčo žemės sklypo bendraturčiu, kokios jo bendraturčio teisės buvo pažeistos priimant ginčijamą Sprendimą), bet ir atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto turinį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo bendraturčiai – prie įsigytų nekilnojamojo turto objektų suformuotų jiems eksploatuoti reikalingų žemės sklypų naudotojai, taigi ir Bendrijos nariai, – turi teisę dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į Inspekciją ir / ar teismą individualiai, o Bendrija gali būti subjektas, turintis teisę ginti su kitiems savininkams priklausančios nuosavybės naudojimu ir disponavimu susijusias teises teisme. Tai patvirtina Bendrijos įstatų, įregistruotų 2017 m. birželio 23 d., 5 punktas, kuriame numatyta, kad Bendrijos tikslai – valdyti, tvarkyti ir įsigyti objektus, būtinus naudojimuisi gyvenamaisiais namais ir kitos paskirties pastatais namų kvartale, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, nuotekų linijas), ir įgyvendinti kvartale esančių namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, bei įstatų 6.4 punktas, nustatantis, kad Bendrija gali ginti Bendrijos narių interesus savo vardu reiškiant ieškinius / skundus teisme ir / ar kitose institucijose dėl žemės sklypo naudojimo, statytojo teisių realizavimo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir gretimybėse, o taip pat kitais klausimais, susijusiais su Bendrijos narių interesų gynimu. Tačiau Bendrija, manydama, kad turi teisę ginti jos narių teises teisme, turi tinkamai įforminti atstovavimo santykius (ABTĮ 47, 48 straipsniai) arba pagrįsti savo materialinį suinteresuotumą byloje, jei reikalavimus reiškia savo vardu. Šiuo atveju Bendrija nenurodė, kaip galimas vidutinės žemės altitudės pažeidimas ir pastatų paskirties pakeitimas skirtingai nei nurodyta Projekte, pažeidė pareiškėjo teisės ir teisėtus interesus, todėl laikytina, jog pareiškėjas nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo šiais klausimas.
36. Pareiškėjas skunde taip pat yra nurodęs, kad automobilių stovėjimo vietos įrengiamos galimai ne Projekte nurodytoje vietoje ir būdų, kas lemia tai, jog dalis vietų atsiduria už statytojo valdomo žemės sklypo dalies ribų, pareiškėjui priklausančiame kelyje, dėl ko sutikimo pareiškėjas nėra davęs. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad atlikus patalpų perplanavimą, buvo performuotos automobilių stovėjimo vietos ir numatytas papildomų automobilių stovėjimo vietų skaičius iki 18 vnt. Dalies automobilių stovėjimo vietų (7 vnt.) įrengimas buvo suprojektuotas statytojo nuomojamo žemės sklypo ribose, kitos dalies automobilių stovėjimo vietų (11 vnt.) įrengimas suprojektuotas už sklypo ribos valstybinėje žemėje, šalia esančioje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Įrengti automobilių stovėjimo vietas valstybinėje žemėje 2016 m. gegužės 23 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sutikimas Nr. SUVA-373-8.53-16). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad automobilių stovėjimo vietos nebuvo suplanuotos pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, todėl skundžiamo Sprendimo priėmimas aptariamu aspektu taip pat neturėjo įtakos pareiškėjo materialiųjų teisių turiniui, o net ir panaikinus Sprendimą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisės ginčijamu Sprendimu nebuvo pažeistos. Sprendime buvo išnagrinėtos visos pareiškėjo 2017 m. vasario 1 d. prašyme ir 2017 m. kovo 7 d. skunde nurodytos aplinkybės, jos taip pat buvo išsamiai išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Sprendimas turėtų būti naikinamas dėl nemotyvuotumo, yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitais pareiškėjo skunduose Inspekcijai nurodomais pažeidimais (statytojas, pažeisdamas vidutinę esamą žemės altitudę, galimai cokolinį aukštą pastatė kaip pirmą aukštą, todėl pastatai yra 3 aukštų; statytojas vykdo pastatų statybą, kurių paskirtis skiriasi nuo nurodytos Projekte (statomi gyvenamosios paskirties butai)) nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, nes, kaip minėta, pareiškėjas nepagrindė savo individualių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, be to šie pažeidimai nebuvo nustatyti Sprendime. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl statybos pripažinimo netesėta, statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto ir statinių teisinės registracijos panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo pareiškėjas yra inicijavęs civilinę bylą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose teisme (bylos Nr. e2-45-549/2020, teisminio proceso Nr. 2-10-3-00778-2017-8).
38. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
39. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pažymėtina, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendimas priimtas iš esmės UAB „NT fortus“ naudai, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismui pateikė 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-0184 ir jos apmokėjimą patvirtinančius 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymus. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.
40. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi minėtos atsiliepimo parengimo paslauga suteikta 2018 m. II ketvirtyje, šiuo atveju taikytinas 2017 m. IV ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. IV ketvirtį sudarė 884,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali suma, galima priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sudaro 1 150,24 Eur (1,3 x 884,8 Eur). Prašoma priteisti išlaidų atlyginimo sumą – 1 787,33 Eur viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „NT fortus“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintina iki 1 150,24 Eur.
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti bei teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NT fortus“ iš pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ 1 150,24 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė