Baudžiamoji byla Nr. 1-2354-1057/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31257-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. Š. (I. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-05-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

I. Š., 2017 m. birželio 22 d., apie 21.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilių girtumas), žodinio konflikto su sugyventine Z. M. metu nepilnamečių vaikų D. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei K. O. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje vieną kartą kumščiu smogė Z. M. į dešinę veido pusę akies srityje bei keliskart delnu sudavė per veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. Š. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. Š. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.

I. Š., 2017-06-23 apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nurodė, kad psichiatro įskaitoje neįrašytas ir nesigydo. Su Z. M. gyvena kartu apie 19 metų, santuokos nesudarė, tačiau turi bendrus vaikus: dukras D. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei K. O. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Butas, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini), priklauso I. Š.. 2017-06-22 ryte, tiksliai laiko pasakyti negali, su Z. M. namuose pradėjo vartoti alkoholį, t. y. išgėrė apie keturis butelius vieno litro talpos alaus. Tuo metu kai namuose vartojo alkoholį vaikų namuose nebuvo. Dukra K. O. buvo išėjusi į mokyklą, o kita dukra D. A. buvo darbe. Išgertuvių metu tarp I. Š. ir Z. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji puolė mušti I. Š., sudavė jam kočėlu porą kartų per rankas, dėl ko I. Š. iškvietė policiją. Netrukus į namus atvažiavo policijos pareigūnai, I. Š. paaiškino policijos pareigūnams, kad susibarė su savo sugyventine, tačiau pareiškimą dėl Z. M. elgesio parašyti atsisakė. Po to I. Š. buvo pristatytas į policijos komisariatą, esantį Algirdo g. 20, Vilniuje, kur jam buvo surašytas administracinis protokolas, dėl to, kad I. Š. vartojo keiksmažodžius policijos pareigūnų atžvilgiu ir po poros valandų buvo paleistas namo. Apie 18.00 val. I. Š. grįžo namo. Tuo metu sugyventinė Z. M. buvo namuose, sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Dukra K. O. buvo grįžusi jau iš mokyklos ir buvo lauke. Po pusės valandos namo grįžo kitą dukra D. A.. Kai dukra D. A. parėjo namo, pradėjo I. Š. priekaištauti, kad išleido jos pinigus. Tada I. Š. pasakė savo sugyventinei, kad ji pasakytų tiesą dukrai, kad I. Š. nebuvo namuose ir, kad D. banko kortelė buvo pas ją. Z. M. tylėjo ir nieko nesakė, dėl ko I. Š. supyko ir pradėjo ant jos keiktis necenzūriniais žodžiais, bet jokio fizinio smurto Z. M. atžvilgiu I. Š. nenaudojo, jos nemušė nei rankomis, nei kumščiais. Kai su Z. M. barėsi, dukros iškvietė policiją. Netrukus į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie I. Š. iš karto sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Pažada su sugyventine Z. M. nebendrauti ir nesmurtauti prieš ją. Šiuo metu gali gyventi atskirai pas savo kaimynę R., kuri šiuo metu atostogauja ir negyvena savo bute, nes prižiūri jos katiną (b.l. 28).

I. Š., 2017-07-19k apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nurodė, kad anksčiau buvo apklaustas ir prie savo pirminių parodymų nori pridėti, jog 2017-06-22, tiksliai laiko neprisimena, jis būdamas neblaivus sukėlė namuose konfliktą, kurio metu užšoko ant savo sugyventinės Z. M., kuri tuo metu gulėjo lovoje ir galimai sudavė jai nestipriai vieną kartą ranka į veido sritį, tačiau tiksliai dėl savo girtumo neprisimena visų konflikto detalių. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pažada daugiau taip nesielgti (b.l. 33).

Kaltinamojo I. Š. akaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad 2017-06-22, apie 17.30 val. grįžo jos sugyventinis I. Š. namo. Jis buvo neblaivus, pradėjo iš jos reikalauti pinigų, cigarečių. Ji jam atsakė jog eitų ir pats užsidirbtų. Tada jis ant jos pradėjo rėkti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais „šliuha, eik tu nahuj“, tada jis truputį aprimo. Vaikų tuo metu namuose nebuvo. Po kurio laiko, apie 21.15 val. I. Š. vėl pradėjo prie jos kabinėtis, reikalauti pinigų, Z. M. atsakė, kad neduos. Z. M. tuo metu gulėjo lovoje, I. Š. prie jos prišoko, užšoko ant jos ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinės pusės akį. Tuo metu grįžo namo nepilnametės dukros D. A. M. ir K. O. M.. Z. M. sugyventinis dar porąkart trenkė jai delnu į veidą. Dukros pradėjo Z. M. ginti, nustūmė pastarąjį nuo jos, viena iš dukrų konfliktavo su I. Š. koridoriuje, o kita dukra, nuėjusi į balkoną, iškvietė policiją. Atvažiavusi policija sulaikė Z. M. sugyventinį ir išsivežė jį į policijos komisariatą. Parodė, kad dėl įvykio jai skaudėjo dešinės pusės veido sritį, teismo medicinos ekspertizės atsisakė. Tai yra ne pirmas atvejis, kuomet sugyventinis smurtauja, prašė imtis veiksmų, nes bijo dėl savo ir vaikų saugumo ir gyvybės. (b.l. 5-7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-06-22, apie 21.20 val. pranešėja K. M. pranešė, kad pranešėjos tėvas muša motiną. Yra neblaivus, agresyvus. Pranešėja prašo pareigūnų. GMP nereikia. Yra nepilnamečių. Pasitiks. Nukentėjo Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių dukrų akivaizdoje tėvas I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., mušė mamą. Smurtą matė dukros O. K. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pareiškėja Z. M. pareiškė, kad 2017-06-22, apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., vienąkart kumščiu trenkė į akį, keliskart rankos delnu sudavė jai į veido sritį. Visa tai įvyko nepilnamečių vaikų D. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. O. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. O. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo konstatuota, jog 2017-06-22, apie 21.20 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos tėvas muša motiną, yra neblaivus, agresyvus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė K. O. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jai atėjus namo jos tėvas I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus mušė jos mamą Z. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su Z. M. ji paaiškino, kad I. Š. ją mušė, trenkė jai į veidą, visa tai matė jos nepilnametės dukros K. O. M. ir D. A. M.. Taip pat moteris papasakojo, kad vyras kėlė ant jos balsą, keikė ją necenzūriniais žodžiais (b.l. 10-11).

Akistatos protokolu nukentėjusioji Z. M. patvirtino savo parodymus, o I. Š. su jais sutiko (b.l. 31-32).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų matyti, kad 2017-06-22 22.03 val. I. Š. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas (b.l. 20).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis I. Š. ir nukentėjusioji Z. M. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi  bendrų nepilnamečių vaikų, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji Z. M., kaip kaltinamojo I. Š. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo I. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2017 m. birželio 22 d., apie 21.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilių girtumas), žodinio konflikto su sugyventine Z. M. metu nepilnamečių vaikų D. A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei K. O. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje vieną kartą kumščiu smogė Z. M. į dešinę veido pusę akies srityje bei keliskart delnu sudavė per veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis I. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. Š. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 38).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, į kaltinamojo asmenybę – teistas (b.l. 34), nebaustas administracine tvarka, tačiau yra duomenų apie  administracinį nusižengimą (b.l. 36), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,68 promilių girtumas) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nesiekiančius šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti arba mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kaltinamasis sutiko atlikti viešuosius darbus (b.l. 38)

Kaltinamasis I. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam I. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Įvertinus tai, kad I. Š. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš savo artimą šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 722 str.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas I. Š. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-06-22  21.38 val. iki 2017-06-23  15.08 val. (viena diena) (b.l. 18, 29), šią dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.  

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. Š. (I. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Š. (I. Š.) skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-06-22  21.38 val. iki 2017-06-23  15.08 val. (vieną dieną), šią dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

I. Š. (I. Š.) paskirti LR BK 67 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir ją baigti.

I. Š. (I. Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti I. Š. (I. Š.), kad:

1.Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija (probacijos tarnyba) kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                     Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: