Administracinė
byla Nr. AS143 – 93/2010
Procesinio sprendimo kategorija
63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir
Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį
skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą
atsakovams Marijampolės savivaldybės merui, Marijampolės savivaldybės
administracijos direktoriui dėl įpareigojimo įgyvendinti teisės aktus ir žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) 2009 m.
lapkričio 13 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,
prašydamas įpareigoti Marijampolės savivaldybę: 1) pateikti
Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento direktoriui S. J.
raštišką paklausimą ir pareikalauti raštiško atsakymo, ar jis dar prieš
rangovo paskelbimą jam pranešė, jog sertifikuotas ir reikalavimus atitinkančias
medžiagas pasirinks rangovas savo nuožiūra; išreikalauti raštišką atsakymą ir
jam perduoti registruotu laišku; 2) raštiškai paaiškinti, kodėl ir kuriais
Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais vadovaudamiesi
Marijampolės savivaldybės meras bei administracija prieštarauja, jog projekte
Nr. VP3-1.1.-VRM-01-R-41-001 „Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų
erdvių sutvarkymas“ būtų naudojami daugiau privalumų turintys Vokietijos firmos
HYDROTEC TECHNOLOGIES AG betono latakai; raštišką atsakymą perduoti jam
registruotu laišku; 3) raštiškai paaiškinti, kodėl ir kuriais Europos Sąjungos
bei Lietuos Respublikos teisės aktais vadovaudamiesi Marijampolės savivaldybės
meras bei administracija reikalauja, jog projekte Nr. VP3-1.1.-VRM-01-R-41-001
„Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas“ būtų
naudojami mažiau privalumų turintys ir brangesni polimerbetonio latakai;
išreikalauti raštišką atsakymą ir jam perduoti registruotu laišku; įpareigoti
atlikti kitus iš viso 44 punktuose nurodytus veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės savivaldybė, Marijampolės
savivaldybės administracijos subjektai – administracijos direktorius ir meras,
2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. AS-12090(3.16) neatsakė ar netinkamai
atsakė į jo 2009 m. rugsėjo 26 d. skundą bei 2009 m. spalio 3 d. prašymą ir
juose išdėstytus paklausimus, nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, padarė ir toliau daro turtinę ir
neturtinę žalą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d.
nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. gruodžio 7 d. skundo
trūkumams pašalinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37
str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą (prašymą) administraciniam teismui
turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į
teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti
ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo skundas šių reikalavimų
neatitinka. Tam, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą,
pareiškėjas privalo tinkamai, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą.
Pareiškėjo reikalavimas turi būti susijęs su ABTĮ 88 straipsnyje nurodytomis
teismo galimų priimti sprendimų rūšimis (pvz., panaikinti skundžiamą aktą,
įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą,
vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą ir pan.; ABTĮ 23 str. 2 d. 7
p., 88 str. 2 d.). Pažymėjo, jog skunde suformuluoti reikalavimai nėra aiškūs
ir konkretūs, todėl tikslintini. Reikalavimai negali kartotis, negali būti
sąlyginiai (kurių nagrinėjimas priklausytų nuo kitų reikalavimų išsprendimo).
Aplinkybes siūlytina išdėstyti skundo turinyje, o konkrečius reikalavimus, be
aplinkybių, – skundo pabaigoje. Reikalavimai pripažinti viešojo administravimo
institucijos veiksmus neteisėtais ar pažeidžiančiais pareiškėjo teises gali
būti tik konkretaus akto (sprendimo) panaikinimo aplinkybė, tačiau negali
sudaryti savarankiško reikalavimo byloje, o taip pat ir tokios rūšies teismo
sprendimo, nes, konstatavus tik veiksmo neteisėtumo faktą ir nepanaikinus
konkretaus akto (sprendimo), liks neapginti galimai pažeidžiami prašomi apginti
interesai. Iš skundo reikalavimų nėra aišku, kam jie adresuojami (kurie iš jų
adresuojami Marijampolės savivaldybės tarybai, kurie – Marijampolės
savivaldybės administracijai, kurie – Vyriausybės atstovui Marijampolės
apskrityje, kurie – Viešųjų pirkimų tarnybai, kurie – uždarajai akcinei
bendrovei „Ugira“ ar kitam asmeniui, ar institucijai). Prašant tam tikrus
veiksmus įpareigoti atlikti Marijampolės savivaldybės tarybą, Marijampolės
savivaldybės administraciją, Vyriausybės atstovą, Viešųjų pirkimų tarnybą ir
pan., siūlytina spręsti dėl šių asmenų įtraukimo proceso šalimi (atsakovu)
byloje bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra kreipęsis į
atitinkamas institucijas (asmenis), prašydamas atlikti konkrečius veiksmus
(pvz., pateikti informaciją), kuriuos skunde prašo įpareigoti atlikti, o
atitinkamos institucijos (asmenys) yra pateikę atsakymus ar vilkina atsakymų
pateikimą (ABTĮ 24 str. 1 d.). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad teismai
nagrinėja administracines bylas, nurodytas ABTĮ 15 straipsnyje, ir
nenagrinėja bylų, nepriskirtinų administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16
str.). Todėl reikalavimai dėl nusikalstamų veikų (privataus ar valstybinio
kaltinimo) ir reikalavimai, kylantys iš civilinių teisinių santykių (kai
atsakovas privatus asmuo), nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai,
o reikalavimai Viešųjų pirkimų tarnybai, kaip centriniam viešojo administravimo
subjektui, priskirtini Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai
(ABTĮ 19 str. 1 d.). Pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Marijampolės
savivaldybę (nėra aišku, ar Marijampolės savivaldybės tarybą, ar Marijampolės
savivaldybės administraciją) atlikti jo nurodytus veiksmus, tačiau iš pateikto
skundo ir prie jo pridedamų dokumentų nėra aišku, ar dėl visų prašomų atlikti
veiksmų yra kreipęsis į atsakovą ir atsakovas atsisakęs atlikti tokius veiksmus
ar vilkina tokių veiksmų atlikimą. Todėl teismui pateiktini įrodymai,
patvirtinantys pareiškėjo kreipimąsi į Marijampolės savivaldybės tarybą ar
Marijampolės savivaldybės administraciją dėl kiekvieno konkretaus prašomo
įpareigoti atlikti veiksmo ir šių institucijų atsakymai į kiekvieną konkretų
prašymą. Teismas gali įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą
atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės
aktą (ABTĮ 88 str. 3 d.), t. y. atlikti atitinkamo administravimo subjekto
kompetencijai teisės aktais priskirtus atlikti veiksmus. ABTĮ numato
pareiškėjui pareigą suformuluoti ne tik skundo dalyką (reikalavimą), bet ir
pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą
(ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.)), t. y. nurodyti teisės aktus, nustatančius atsakovo
kompetenciją, bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas
įpareigotinas vykdyti. Pareiškėjas, be kitų reikalavimų, prašo atlyginti
neturtinę žalą. Tačiau iš skundo turinio nėra aišku, iš kurios institucijos
galimai neteisėtų veiksmų kildinama neturtinė žala bei kuo ji pasireiškė, todėl
siūlytina tikslinti aplinkybes. Be to, administracinėse bylose už
kiekvieną skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas
ABTĮ 40 straipsnyje. Todėl skundžiant konkretų aktą (atsakymą) prie
skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas ir
atitinkamais įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio
mokėjimo (ABTĮ 39, 41 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo
administravimo subjekto atsakymų į pareiškėjo prašymus (skundus) pateikimas
negali būti vertinamas kaip neveikimas ar vilkinimas atlikti veiksmus, todėl
pareiškėjo skundas nepriskirtinas ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems
neapmokestinamiems skundams. Be to, administracinių bylų procesas vyksta lietuvių
kalba, todėl visi kitomis kalbomis surašyti dokumentai teiktini išversti į
lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti (ABTĮ 9 str. 1, 2 d.). Todėl,
šalinant skundo trūkumus, prie skundo turi būti pridėti užsienio kalba surašytų
dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą,
nurodant, kokio dokumento vertimas pridedamas (ABTĮ 24 str. 1 d.). ABTĮ numato
skundo padavimo administraciniam teismui terminus. Jeigu specialus įstatymas
nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį
nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie
veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius
nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo
įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl prie skundo pateiktini ginčijamų
aktų gavimo datą patvirtinantys įrodymai (vokas su gavimo datos spaudu).
Praleidus terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateiktinas prašymas
atnaujinti skundo padavimo terminą, prašyme nurodant termino praleidimo
priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34
str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad aptartų aplinkybių pagrindu skundas negali
būti priimtas nagrinėti, todėl pareiškėjui nustatytinas terminas skundo
trūkumams pašalinti, pasiūlant jam per nustatytą terminą pateikti teismui naują
skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Nurodytu terminu
nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas.
Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos administraciniam
teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Marijampolės
savivaldybės administravimo subjektus – atsakovus – įgyvendinti teisės aktus:
a) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Generalinės Asamblėjos priimtos ir
paskelbtos 1948 m. gruodžio 10 d., rezoliucijos 217 A (III) 22 ir 29
straipsnius; b) Konstitucijos 6, 7, 18, 21, 25, 29, 33, 46, 48 straipsnius; c)
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
įstatymą, ypač jo 3, 13, 16 straipsnius; d) Marijampolės
savivaldybės administracijos nuostatus; e) Viešųjų pirkimų įstatymo 25
straipsnį; f) Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio „Savarankiškos
savivaldybių funkcijos“ 20) dalį; g) Teisės akto „Nutarimas dėl asmenų prašymų
nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose
ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nuostatas;
2) iš Marijampolės savivaldybės priteisti atlyginti Marijampolės savivaldybės
administracijos direktoriaus V. T. bei mero V. B. aktais padarytą moralinę žalą, padarytą einant
tarnybines pareigas Marijampolės vietos savivaldos institucijoje, - 10 000 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Marijampolės savivaldybės
administracijos direktoriaus aktą – neatsakymą į jo 2009 m. rugsėjo 26 d.
skundą ir 2009 m. spalio 3 d. prašymą, taip pat Marijampolės savivaldybės mero
aktą – 2009 m. spalio 21 d. raštą Nr. AS-12090(3.16), kuriais pažeistos teisės
aktų nuostatos. Teigė, jog dėl neteisėtų atsakovų aktų patyrė 10 000 Lt
neturtinę žalą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi
pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino jam 2009 m. gruodžio 7 d.
sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 1 d., 42 str. 1 d. 3 p.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytų skundo
trūkumų. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų
apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau
šią teisę jis turi realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ numato
pareiškėjui pareigą suformuluoti ne tik skundo dalyką (reikalavimą), bet ir
pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą) (ABTĮ
23 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjas nesuprantamai nurodė aplinkybes, kuriomis
grindė savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjo skundas
suformuluotas taip, kad iš jo turinio neįmanoma apibrėžti keliamo ginčo. Skundo
reikalavimai nekonkretūs, nenurodyta, kokiu būdu, kaip įgyvendinti skundo
reikalavimuose nurodytus teisės aktus. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą
tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja ne tik savo
reikalavimus, bet ir tų reikalavimų pagrindimą, priešingu atveju teismas
neturi galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas negali už
pareiškėją suformuoti skundo dalyko ir pagrindo. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui
nepašalinus paminėtoje teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, negali spręsti
skundo priėmimo klausimo, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Atsisakęs
priimti pareiškėjo skundą, teismas jam grąžino 2009 m. gruodžio 7 d. sumokėtą
100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.). Pažymėjo, jog ši nutartis
neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą,
kuris atitiktų ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nenurodė, kurių aplinkybių
jis suprantamai nenurodė, nesugeba suprasti keliamo ginčo, nenurodė, kurie
skundo reikalavimai nekonkretūs. Teismas nepagrįstai laikė trūkumu, kad jis
nenurodė, kokiu būdu įgyvendinti skundo reikalavimuose nurodytus teisės aktus –
tai laikytina teismo užduotimi. Teismas nepagrįstai laikė skundo dalyką ir
pagrindą nesuformuluotais. Skundžiamoje nutartyje nesilaikoma tikslumo,
išsamumo, objektyvumo ir teisingumo kriterijų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30
str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek
tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2
str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti
realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą
tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
Administraciniam teismui paduodamas
skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Šalia kitų
skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7
punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus
(skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir
pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias
aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas
reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo
reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie
trūkumai nebus pašalinti. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo
dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai,
nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.
Kauno apygardos administracinis teismas
2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą iš esmės laikė nepaduotu (nors
nurodė, kad atsisako priimti skundą) ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi jis per
šio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino visų skundo
trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.). Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą
skundą (b. l. 74 – 85), iš esmės sutiktina su tokia pirmosios instancijos
teismo išvada.
Pareiškėjas tiksliai nesuformulavo skundo reikalavimų
(ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Nors reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės
atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 88 str. 5 p.), tačiau su
šiuo reikalavimu neatsiejamas kitas reikalavimas dėl įpareigojimo įgyvendinti
teisės aktus yra abstraktus, nesusietas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis
(ABTĮ 88 str. 3 p.). Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad skundas
neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, nors kiti trūkumai iš esmės buvo
pašalinti.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių
reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per
teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas
nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus,
galima daryti išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. gruodžio 14 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra
pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno
apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus
Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė – Maculevičienė