Civilinė byla Nr. e2-980-467/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00372-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3.; 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ ir suinteresuoto asmens (kreditorės) „Foxos Limited“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės „DBX GROUP Limited“ finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ (toliau – „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“, ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Avere“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas neginčijamas bankrutuojančios „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis, o 2023 m. birželio 7 d. nutartimi „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
3. Teisme 2024 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjų Capital Solutions Ltd., DBX GROUP Limited, MADA MANAGEMENT Limited (dabar ? DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD) ir KARMA RE SIA (dabar ? Karma Real Estates LTD) (toliau ? pareiškėjos) prašymas atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams likviduojamos dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ pareikšti ir įtraukti pareiškėjas į bendrovės kreditorių sąrašą bei patvirtinti jų finansinius reikalavimus.
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino, išaiškino, kad su pareiškimu dėl praleisto termino finansinio reikalavimo pateikimui atnaujinimo ir finansinių reikalavimų patvirtinimo pareiškėjos turi kreiptis į nemokumo administratorę.
5. Nemokumo administratorė nuomonėje dėl pareiškėjų pateiktų finansinių reikalavimų teismo prašė: 1) pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimą sustabdyti iki bus užbaigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal pareiškėjų paduotą pareiškimą dėl galbūt neteisėtų bendrovės veiksmų; 2) išreikalauti iš UAB „Fininbox“ ir įpareigoti pateikti nemokumo administratorei nuo bendrovės veiklos pradžios sudarytus popierinius arba sugeneruotus fizinėse laikmenose visų klientų banko sąskaitų išrašus, paruoštus piniginių operacijų apyvartos formatu.
6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai išskirti į keturias atskiras civilines bylas.
7. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos DBX GROUP Limited (toliau – ir pareiškėja) prašymas įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 75 266 Eur finansiniu reikalavimu.
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pasiūlė nemokumo administratorei ir pareiškėjai iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikti rašytinius paaiškinimus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius DBX GROUP 75 266 Eur finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą.
9. Pareiškėja DBX GROUP pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė: 1) atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti; 2) įtraukti DBX GROUP į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 75 266 Eur finansinį reikalavimą; 3) atmesti nemokumo administratorės prašymą stabdyti DBX GROUP finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-2. Pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą pareiškėja grindė šiais argumentais:
9.1. Pareiškėja buvo elektroninių pinigų įstaigos „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ klientė ? atsidariusi sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo elektroniniai pinigai. 2018 m. gruodžio 19 d. bendrovė informavo pareiškėją, kad jos prieiga prie turimos sąskaitos yra apribota. Tačiau iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas 75 266 Eur pavedimas WAVECREST HOLDING B.V. (gavėjo sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)), nenurodant mokėjimo paskirties. Banko pavedimas atliktas ne pareiškėjos iniciatyva, lėšos pervestos pareiškėjai nežinomai įmonei ir dėl nežinomų priežasčių. Bendrovė, teigdama, kad neva yra vykdomas tyrimas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo, atėmė galimybę iš pareiškėjos naudotis jai teisėtai priklausančiomis lėšomis. Bendrovė ir su ja susiję asmenys suprato, kad pareiškėjos bendrovei patikėtą turtą (elektroninius pinigus) prarado. Pareiškėja neigia inicijavusi ir autorizavusi nurodytą mokėjimo operaciją, nes tuo metu jai jau buvo apribota prieiga prie turimos sąskaitos. Ginčijama mokėjimo operacija nėra autorizuota, nes pareiškėja nėra davusi sutikimo bendrovei įvykdyti nurodytą mokėjimą. Pareiškėja turi neabejotiną reikalavimo teisę į bendrovę dėl savų lėšų grąžinimo ir ši reikalavimo teisė privalo būti įgyvendinta, kadangi šių lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro bendrovės turto, o iš bendrovės sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne bendrovės, o elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė.
9.2. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą finansinių reikalavimų nemokumo administratorei nepateikė, nes nežinojo apie bendrovei inicijuotą ir pradėtą bankroto procesą. Pareiškėja yra užsienio įmonė, jai vadovaujantis asmuo G. L. yra užsienietis, dėl to Lietuvoje viešai skelbiama informacija apie įmonių bankroto procesus jam nėra žinoma ir lengvai prieinama. Pareiškėja yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bankroto byloje, tačiau dėl nurodytų svarbiomis priežastimis pripažintinų aplinkybių.
9.3. FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį yra užsitęsęs, duomenų, kad kam nors būtų pareikšti įtarimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, nėra, todėl šioje baudžiamojo proceso stadijoje civiliniai ieškiniai negali būti pareikšti. Nėra garantijų, kad ikiteisminis tyrimas pasibaigs kaltinamojo akto surašymu ir jo perdavimu teismui, o ne ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Pagal esamą teisinį reglamentavimą pareiga grąžinti elektroninių pinigų įstaigai patikėtas pinigines lėšas kyla elektroninių pinigų įstaigai ? bendrovei. Dėl šių priežasčių nemokumo administratorės prašymas stabdyti pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas yra nepagrįstas ir prieštarauja nemokumo proceso operatyvumo principui, todėl atmestinas.
9.4. Ginčijamos mokėjimo operacijos teisėtumą privalo įrodyti mokėjimo įstaiga ? bendrovė. Nagrinėjamu atveju bendrovė nepateikė ginčijamos mokėjimo operacijos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų.
10. Likviduojama dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė: 1) pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą sustabdyti iki bus užbaigtas FNTT ikiteisminis tyrimas; 2) nenustačius pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir nusprendus atnaujinti praleistą terminą, teismui iš esmės nagrinėjant pareiškėjos pareikštą prašymą, atsižvelgti į bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus; 3) pakartotinai išreikalauti iš UAB „Fininbox“ nuo bendrovės veiklos pradžios sudarytus popierinius arba sugeneruotus fizinėse laikmenose visų klientų banko sąskaitų išrašus, paruoštus piniginių operacijų apyvartos formatu; 4) priteisti iš pareiškėjos bendrovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d., kreditorių finansiniai reikalavimai turėjo būti pateikti per 30 dienų, tačiau pareiškėja į nemokumo administratorę kreipėsi tik 2024 m. gegužės 2 d. Toks žymus termino praleidimas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad pareiškėja yra užsienio juridinis asmuo ir Lietuvoje viešai skelbiama informacija apie įmonių bankroto procesus jam nėra lengvai prieinama. Pareiškėja 2020 m. gegužės 27 d. per atstovus Lietuvoje pateikė pareiškimą FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, šis tyrimas yra tęsiamas iki šiol. Pareiškėjai buvo žinoma, kad Lietuvos bankas 2022 m. kovo 14 d. atšaukė bendrovei elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Dalyvaudama jos pačios inicijuotuose ikiteisminiuose procesuose dėl galbūt neteisėtų bendrovės veiksmų, žinodama apie bendrovei panaikintą pinigų įstaigos licenciją, pareiškėja (ar jos atstovai Lietuvoje) nesidomėjo tolimesne bendrovės būkle ir jos teisiniu statusu. Pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, negali būti pripažįstamos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą. Terminas praleistas dėl to, jog pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga.
10.2. Aplinkybę, kad 75 266 Eur 2018 m. gruodžio 20 d. buvo pervesta WAVECREST HOLDING B. V., pareiškėja įrodinėja pateikdama sąskaitos išrašą, tačiau šie duomenys savaime neįrodo, jog ši operacija buvo inicijuota ne pareiškėjos. Aplinkybė, kas konkrečiai atliko banko 2018 m. gruodžio 20 d. pavedimą į WAVECREST HOLDING B. V. sąskaitą, yra fakto klausimas, kurio įrodinėjimo našta tenka pareiškėjai. Nesant duomenų apie bendrovės (jos vadovų, ar dalyvių) neteisėtus veiksmus, pareiškėjos pareikštas reikalavimas negali būti tvirtinamas remiantis vien faktu, kad 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškėjai priklausantys 75 266 Eur buvo pervesta WAVECREST HOLDING B. V.
10.3. Civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės – 2018 m. gruodžio 20 d. atlikto banko operacijos (ne)teisėtumo. Ši aplinkybė yra FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo dalykas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktu, pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas sustabdytinas iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atnaujino praleistą terminą ir patvirtino pareiškėjos DBX GROUP Limited 75 266 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.
12. Teismas nustatė, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas 1 metus ir 4 mėnesius ir pripažino, jog pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja yra registruota Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jos vadovas G. L. yra Italijos Respublikos pilietis, todėl skelbiama informacija apie Lietuvoje vykstančius juridinių asmenų nemokumo procesus nėra lengvai ir suprantamai prieinama bendrovei ar jos vadovui. Teismas nurodė, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, nes gindama savo teises ji bendrovės atžvilgiu 2020 m. inicijavo ikiteisminį tyrimą. Nesant duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, nenustačius pareiškėjos akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismo tvarka, teismas pareiškėjai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad labiau tikėtina yra tai, jog pareiškėjos 75 266 Eur lėšos, buvusios bendrovės elektroninių pinigų sąskaitoje, buvo pervestos kitam juridiniam asmeniui ne pačios pareiškėjos. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja neturėjo prieigos prie savo elektroninių pinigų sąskaitos, todėl ji negalėjo disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis 2018 m. gruodžio 20 d., kai buvo padarytas pavedimas, nenurodant mokėjimo paskirties. Šią išvadą patvirtina ir aktyvūs pareiškėjos veiksmai aiškinantis susidariusią situaciją.
14. Pareiškėjai teigiant, kad ji nėra davusi sutikimo 2018 m. gruodžio 20 d. finansinei operacijai atlikti, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) nuostatomis, bendrovei kilo pareiga įrodyti, jog minėta finansinė operacija buvo tinkamai autorizuota, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėja, sužinojusi apie jos prieigos apribojimą, teikė užklausimus bendrovei, kitoms įstaigoms, tačiau bendrovė iki šiol pareiškėjai nėra grąžinusi neautorizuotos mokėjimo operacijos lėšų sumos. Teismo įvertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjos 75 266 Eur finansinį reikalavimą patvirtinti.
15. Teismo nuomone, stabdyti šios civilinės bylos nėra pagrindo, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas ne kiekvienu atveju baigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui, galima ir kitokia jo baigtis. Tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios.
16. Teismas nurodė, kad FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas tęsiamas jau 4 metus, duomenų apie pareikštus įtarimus dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų nėra. Dėl to civilinės bylos sustabdymas, ypatingai bankroto bylos, neapibrėžtam laikui neatitiktų proceso koncentruotumo principo. Jeigu po atlikto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo paaiškėtų svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu, teismas turi teisę pareiškėjos finansinį reikalavimą patikslinti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
17. Likviduojama dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl 75 266 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, vadovavosi proceso rungimosi principu, tačiau nepaisė šios kategorijos bylose teismui taikomų pareigų, susijusių su jo aktyviu vaidmeniu tiriant finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teismas patvirtino finansinį reikalavimą, faktiškai neįsitikinęs šio reikalavimo pagrįstumu. Bendrovės nuomone, esminę reikšmę byloje turėjo įvertinimas aplinkybės, ar pareiškėja atliko 2018 m. gruodžio 20 d. banko operaciją, ar ją atliko kažkas kitas be pareiškėjos žinios. Teismo šios aplinkybės konstatavimas yra paremtas prielaida, bet ne objektyviais duomenimis ir byloje esančiais įrodymais.
17.2. Prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo teikiamas keturių pareiškėjų. Visų pareiškėjų reikalavimų pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra identiškos – kad 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos finansinės operacijos jų sąskaitose (pavedimas WAVECREST HOLDING B. V.) yra atliktos neteisėtai, t. y. nebuvo jų autorizuotos. Skiriasi tik banko pervedimo sumos. Pareiškėjos teigia, kad autorizuoti operacijų negalėjo, nes nuo 2018 m. gruodžio 19 d. joms buvo apribota prieiga prie sąskaitų. Pareiškėjos tarpusavyje yra susijusios, joms vadovauja tas pats asmuo G. L., kuris ir laikytinas asmeniu, galėjusiu autorizuoti mokėjimus. Kiekvienos iš pareiškėjų konkrečios aplinkybės negalėjo būti vertinamos atsietai, kadangi jų visų vardu veikė tas pats asmuo, pareiškėjos reiškė bendrą prašymą bendrovei, vadovavosi tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais. Iš pareiškėjų prašyme patvirtinti jų finansinius reikalavimus pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 19–20 d. iš pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų buvo atlikti mokėjimai ir kitiems juridiniams asmenims, kurie nėra ginčijami. Šie duomenys paneigia pareiškėjų teikiamo finansinio reikalavimo esminį argumentą, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. jokių operacijų savo sąskaitose pareiškėjos negalėjo atlikti. Teismas, konstatuodamas, kad 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškėja negalėjo disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis, į šią aplinkybę neatsižvelgė.
17.3. Pareiškėjų vadovas G. L. turėjo draugiškus santykius su tuometiniais bendrovės atstovais – generaliniu direktoriumi M. S. ir valdybos nariu M. S.. Pastarasis turėjo galimybę vykdyti operacijas G. L. vadovaujamų pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitose, tokias operacijas vykdė ir visa tai darė G. L. prašymu, siekiant išvengti sąskaitose esančių lėšų įšaldymo. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja savo sąskaitose mokėjimų nebegalėjo kontroliuoti. Jeigu pareiškėjoms kilo neigiamų padarinių, juos lėmė ne bendrovės, bet M. S. galbūt neteisėti veiksmai, o tuo pačiu ir pareiškėjų didelis neatsargumas, už tai pagal MĮ 39 straipsnio 3 dalį atsako pačios pareiškėjos.
17.4. Kas konkrečiai atliko 2018 m. gruodžio 20 d. pavedimą į WAVECREST HOLDING B. V. sąskaitą yra fakto klausimas, kuris pagal byloje esančius duomenis šiuo metu yra tiriamas FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Teismui nusprendus, kad trūksta duomenų apie 2018 m. gruodžio 20 d. operacijos atlikimo aplinkybes, jis turėjo galimybę dėl šių aplinkybių užklausti ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos arba pareikalauti, kad duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktų pareiškėja, tačiau teismas nebuvo aktyvus ir bylą išnagrinėjo pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes.
17.5. Teismui laikant, kad šioje byloje prejudicinę galią galėtų turėti tik teismo sprendimas, nėra aišku, kodėl teismas nepriėmė sprendimo stabdyti bylos iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Atsisakymas stabdyti bylą iki paaiškės bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės nedera su teismo pareiga teisingai išspręsti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kad dėl to nenukentėtų kitų kreditorių interesai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kaip bus užtikrinamas bankroto procedūrų sklandumas, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumas, jeigu baudžiamojoje byloje nebus nustatyta neteisėtų veiksmų, o bus konstatuota, kad pareiškėja davė sutikimą 2018 m. gruodžio 20 d. operacijai įvykdyti. Šios aplinkybės gali paaiškėti kai prašoma patvirtinti finansinio reikalavimo suma bus išmokėta pareiškėjai arba šios aplinkybės paaiškėtų užbaigus bendrovės bankroto procedūras.
17.6. Bendrovės vertinimu, net jeigu pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes būtų pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitoje turėtų būti likusi suma, atitinkanti reiškiamo finansinio reikalavimo sumą, nagrinėjamomis aplinkybėmis ji negalėjo būti įtraukta į kreditorių sąrašą ir įgyti kreditoriaus teisių, nes jos reikalavimas grąžinti lėšas turėjo būti patvirtintas atskiru sąrašu. Elektroninių pinigų įstaiga valdo savo klientams nuosavybės teise priklausančias lėšas, atitinkamai tokios lėšos nėra elektroninių pinigų įstaigos turtas ir į jį negali būti nukreipti kreditorių reikalavimai įstaigos nemokumo atveju. Elektroninės pinigų įstaigos klientai, kurie neturi reikalavimo teisės į elektroninių pinigų mokėjimo įmonės turtą, negali būti pripažinti kreditoriais, kurių reikalavimai tvirtinami ir tenkinami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnio nustatyta tvarka ir eiliškumu.
18. Kreditorė ,,Foxos Limited“ (toliau – ir kreditorė) atskiruoju skundu prašo: 1) sujungti civilines bylas dėl atskirųjų skundų civilinėse bylose Nr. eB2-2661-880/2024, eB2-2662-880/2024, eB2-2664-880/2024 ir eB2-2665-880/2024 nagrinėjimo į vieną bylą; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje atmesti arba perduoti pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 3) priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
18.1. Pareiškėjų finansinius reikalavimus teismas patvirtino nepašalinęs esminių abejonių dėl jų pagrįstumo, nepabandęs tų abejonių pašalinti, nesurinkęs visų ginčo sprendimui reikšmingų duomenų net ir esant aiškiam faktui, kad tokie duomenys egzistuoja.
18.2. Pirmosios instancijos teismo pasyvumas ir skundžiamos nutarties pagrindimas vienintele prielaida (tikimybe) yra nesuderinamas nei su teismo pareiga būti aktyviu nemokumo byloje, kuri priskiriama nedispozityvių bylų kategorijai, nei su draudimu teismo sprendimą grįsti prielaidomis.
18.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, kurie iš esmės prieštarauja teismo išvadoms, neva ginčo operaciją autorizavo ne pareiškėjos įgaliotas asmuo. Iš pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos bendrovėje 2018 m. gruodžio 20 d. buvo įvykdyti du pavedimai: 100 000 Eur mokėjimas susijusiai įmonei SIA KARMA RE ir ginčo pavedimas WAVECREST HOLDING B. V. Nagrinėjant bylą buvo vertinama tik viena iš tuo pačiu metu atliktų operacijų. Mokėjimo susijusiam asmeniui SIA KARMA RE pareiškėja neginčijo, t. y. šio mokėjimo autorizavimo neneigė, o teismas jo įvykdymo fakto visų kitų bylos aplinkybių kontekste nevertino. SIA KARMA RE yra kita to paties pareiškėjų vadovo G. L. valdoma įmonė, mokėjimas šiam gavėjui atliktas ir autorizuotas pareiškėjos (jos įgaliotų asmenų), t. y. jis nebuvo padarytas per klaidą ar be pareiškėjos valios, jis nėra ginčijamas ar kvestionuojamas.
18.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir išsiaiškinti, kodėl iš vienu metu atliktų dviejų mokėjimų yra kvestionuojamas tik vienas, o vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėja grindžia savo poziciją, yra neturėjimas techninių galimybių tos dienos mokėjimus autorizuoti ir įvykdyti.
18.5. Sisteminis visų pareiškėjų veiksmų, iš jų sąskaitų atliktų pavedimų įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų pavedimų operacijos yra atliktos susijusiems asmenims panašiu metu, jungiantis iš to paties IP adreso, prisijungimą prie elektroninių pinigų sąskaitos iš to paties telefono, iš kurio buvo jungiamasi ir anksčiau, pavedimai autorizuoti pačios pareiškėjos.
18.6. Aplinkybė, kad mokėjimo operacijos buvo autorizuotos 2018 m. gruodžio 18 d., o faktiškai įvykdytos 2018 m. gruodžio 20 d., nėra pagrindas išvadai, kad operacijas inicijavo ne pati pareiškėja, kadangi ginčo atveju abi mokėjimo operacijos buvo atliktos 2018 m. gruodžio 18 po 17 val., t. y. po darbo valandų, jos laikomos inicijuotomis (mokėjimo nurodymas laikomas gautu) 2018 m. gruodžio 19 d., todėl operacijų įvykdymas 2018 m. gruodžio 20 d. atitinka nurodytą teisinį reguliavimą. Šis paaiškinimas paneigia skundžiamos nutarties argumentą, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos prieiga prie jos sąskaitos buvo apribota, o tai patvirtina, jog ginčo operaciją atliko ne pareiškėja, kadangi operacija autorizuota buvo dar iki prieigos prie pareiškėjos sąskaitų apribojimo.
18.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi jis neįvertino MĮ 3 straipsnio 7 dalies nuostatos, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjas ir klientas (juridinis asmuo) turi teisę susitarti MĮ 37 straipsnio nuostatų netaikyti, o ginčo atveju būtent tai ir buvo padaryta – viešai skelbtų bendrovės sąskaitų atidarymo taisyklių 9.7 punkte buvo susitarta MĮ 37 straipsnį taikyti tik klientams, kurie yra vartotojai. Šią aplinkybė akcentavo ir Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2019 m. birželio 14 d. rašte, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Ginčo atveju ne bendrovė privalėjo įrodyti, kad ginčo pavedimo autentiškumas buvo patikrintas ir jo nepaveikė techniniai trikdžiai ir (ar) sukčiavimas, o pareiškėja privalėjo paneigti įrodymus, jog prie savo sąskaitos jungėsi ji ir ginčo operaciją, kaip ir kitą minučių skirtumu atliktą operaciją, atliko ne ji.
18.8. Pareiškėjos finansinis reikalavimas patvirtintas kaip nuostolių atlyginimas, tačiau nevertintos ir nenustatytos bendrovės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – neteisėti veiksmai.
18.9. Tai, kad ginčo operacija atlikta pareiškėjos atstovo G. L. valia galima spręsti ir pagal nemokumo administratorės pateiktą šio asmens komunikaciją su bendrovės atstovu M. S.. Pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. inicijuotų ir autorizuotų operacijų vykdymą bendrovė turėjo sustabdyti 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau to nepadarė, o padėjo jas užbaigti 2018 m. gruodžio 20 d. Pasitvirtinus šiam faktui būtų galima spręsti dėl procedūrų pažeidimo ir priežiūros institucijų nurodymų nevykdymo, tačiau ne dėl bendrovės civilinės atsakomybės sąlygų.
18.10. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nebuvo aktyvus, bet priešingai, jis buvo pasyvus ir net nesistengė surinkti įrodymų, iš kurių būtų įmanoma įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą. Kreditorės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo ir turėjo galimybę į bylą surinkti teisingam jos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Teismas turėjo ir galėjo išreikalauti Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenis ir surinktą medžiagą, tačiau teismas neatliko veiksmų, siekiant nustatyti ginčo lėšų likimą, neapklausė buvusių bendrovės vadovų M. S. ir M. S. apie įvykdytas operacijas, ginčo pavedimo įvykdymo aplinkybes, santykius su G. L., apie lėšų gavėją WAVECREST HOLDING B. V., neišreikalavo ikiteisminio tyrimo, atliekamo konkrečiai dėl ginčo operacijos, medžiagos ir duomenų, neatliko kitų veiksmų reikšmingų finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimui.
18.11. Siekiant teisingai išnagrinėti pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą įmanoma tik nagrinėjant juos visus kartu, kadangi ginčo operacijos, nors ir iš skirtingų pareiškėjų (klientų) sąskaitų, buvo atliekamos vienu metu, inicijuotos (kontroliuotos) to paties asmens G. L., lėšos, be kita ko, buvo pervedinėjamos jiems tarpusavyje. Selektyvus pavienių operacijų vertinimas, neatsižvelgiant į veiksmų sistemiškumą, nulėmė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą skundžiamą nutartį, o šią klaidą ištaisyti galima tik visų išvardytų įmonių finansinių reikalavimų patvirtinimo teisėtumo klausimus nagrinėjant vienoje byloje.
19. Pareiškėja DBX GROUP Limited atsiliepime į bendrovės ir kreditorės atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsikirtimai į atskiruosius skundus:
19.1. Atskiruosius skundus padavę asmenys nekreipia dėmesio į pareikšto finansinio reikalavimo pagrindą ? ne pareiškėjos inicijuota ir autorizuota, t. y. neteisėta, mokėjimo paslaugų teikėjo (bendrovės) 2018 m. gruodžio 20 d. atlikta mokėjimo operacija – ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkelia pareiškėjai. Šiuo atveju mokėjimo paslaugų teikėjas (bendrovė) turi pareigą įrodyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atlikta mokėjimo operacija buvo teisėta, to nagrinėjamu atveju mokėjimo paslaugų teikėjas nepadarė, todėl teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą.
19.2. Teismui įrodymų apie 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo operacijos teisėtumą nebuvo pateikta. Tokių įrodymų, kuriuos galėtų ir turėtų pateikti bendrovė, privalėjusi užtikrinti tinkamą veiklos dokumentacijos tvarkymą ir išsaugojimą, neįmanoma gauti ir FNTT pradėto bei šiuo metu neapibrėžtam laikui sustabdyto ikiteisminio tyrimo.
19.3. Tai, kad nėra ginčijami tos pačios dienos pareiškėjos 100 000 Eur mokėjimo pavedimas KARMA RE SIA ir kitų pareiškėjų atitinkami mokėjimai, nepaneigia to, jog bendrovė nepateikė būtent pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. 75 266 Eur mokėjimo operacijos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Atliktų mokėjimų ginčijimas yra mokėtojo (kreditoriaus) teisė, o ne pareiga. Kreditorius turi teisę pasirinkti, kokias būdais ir kokiose jurisdikcijose kiekvienu konkrečiu atveju jis gina savo teises. Šiuo atveju pareiškėja pasirinko ir šioje byloje kitų atliktų mokėjimų neginčija.
19.4. Nemokumo administratorės teismui pateikti G. L. susirašinėjimai su bendrovės akcininku M. S. patvirtina, kad pareiškėjos mokėjimo operacijas galėjęs inicijuoti ir autorizuoti asmuo G. L. 2018 m. gruodžio 20 d. neturėjo prieigos prie sąskaitos, t. y. negalėjo inicijuoti mokėjimo operacijų, jų neinicijavo ir neautorizavo.
19.5. Nemokumo administratorė atskirojo skundo argumentu, kad teismui pateikti susirašinėjimai įrodo, jog bendrovės akcininkas M. S. turėjo galimybę vykdyti operacijas G. L. vadovaujamų įmonių elektroninių pinigų sąskaitose, tokias operacijas vykdė ir visa tai darė G. L. prašymu, pripažino, kad bendrovės akcininkas, tačiau ne už mokėjimo operacijų atlikimą atsakingas asmuo, turėjo prieigą prie pareiškėjos sąskaitos, prie kurios prieiga pareiškėjai buvo apribota, ir atliko ginčo mokėjimo operaciją, o tai prieštarauja elektroninių pinigų įstaigų veiklos taisyklėms ir patvirtina, jog mokėjimo operacija buvo atlikta neteisėtai. Nemokumo administratorės pozicija dėl pateikto susirašinėjimo neįrodo ginčo mokėjimo operacijos teisėtumo ir nešalina bendrovės atsakomybės ? pareigos grąžinti neteisėtai atliktos mokėjimo operacijos sumos. Teismui pateikti susirašinėjimai buvo analizuoti FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iki šiol duomenų apie pareikštus įtarimus dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų nėra.
19.6. FNTT 2020 m. birželio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį yra neapibrėžtam laikui sustabdytas, dėl to civilinės bylos sustabdymas, ypatingai bankroto bylos, neapibrėžtam laikui neatitiktų proceso koncentruotumo principo. Be to, jei po atlikto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme paaiškėtų svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu, teismas turėtų teisę pareiškėjos finansinį reikalavimą patikslinti.
19.7. Pareiškėja turi neabejotiną reikalavimo teisę į bendrovę dėl savų lėšų grąžinimo ir ši reikalavimo teisė privalo būti įgyvendinta, kadangi šių lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro bendrovės turto, o iš bendrovės sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne bendrovės, o elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė.
19.8. Bendrovės nemokumo procese nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovė netinkamai vykdė savo veiklą, tačiau tai negali užkirsti kelio kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimui bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms, kai elektroniniai pinigai iki šiol nėra grąžinti elektroninių pinigų turėtojai (pareiškėjai), nors pagal teisės aktų nuostatas bendrovė privalėjo ir privalo tai padaryti, elektroninių pinigų turėtoja (pareiškėja) tampa tokia pačia kreditore kaip ir kiti kreditoriai. Pagal teismų praktiką visose elektroninių pinigų įstaigų bankroto procesuose elektroninius pinigus turėję ir nesusigrąžinę asmenys pripažįstami šių bankrutuojančių įmonių kreditoriais, t. y. jų finansiniai reikalavimai patvirtinami ir jie įtraukiami į bendrus bankrutuojančių įmonių kreditorių sąrašus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos DBX GROUP Limited 75 266 Eur finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
22. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė naują įrodymą – Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr.01-6-00020-20.
23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
25. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pateiktas įrodymas susijęs su ginčo dalyku, bylos šalys su šiuo dokumentu turėjo galimybę susipažinti, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį priima (CPK 314 straipsnis). Aptariamo rašytinio įrodymo pridėjimas prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių.
Dėl pareiškėjos, kaip kreditorės, statuso ir reikalavimo teisės
27. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (JANĮ 41, 42 straipsniai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
28. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
29. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis bei jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.
30. Nors teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), svarbu ir tai, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
31. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
32. JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro šis turtas: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; 2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; 3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas. Taigi, turtas, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto procese, yra visas įmonės turimas turtas, kuris buvo iki bankroto proceso pradžios ir yra sukauptas atlikus bankroto administravimo procedūras.
33. Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis. EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas. EPEPĮĮ 47 straipsnio 1 dalį elektroninių pinigų įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja ir JANĮ, jeigu šis įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip, o 4 dalis numato, jog nemokumo administratorius elektroninių pinigų turėtojų lėšas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal įstaigos prievoles, grąžina elektroninių pinigų turėtojams. Taigi, iš aparto reglamentavimo matyti, kad elektroninių pinigų įstaiga valdo savo klientams nuosavybės teise priklausančias lėšas, atitinkamai tokios lėšos nėra elektroninių pinigų įstaigos turtas ir į jį negali būti nukreipti kreditorių reikalavimai įstaigos nemokumo atveju.
34. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė. Dėl šios priežasties elektroninių pinigų įstaiga, saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios priemonės pirmiausia yra klientų lėšų atskyrimas ir aiškus lėšų nuosavybės teisinio statuso apibrėžimas, t. y. nurodymas, kad konkrečios lėšos yra klientų, o ne pačios elektroninių pinigų įstaigos nuosavybė. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad elektroninių pinigų įstaigos turimos lėšos neapsiriboja vien tik iš klientų už išleistus elektroninius pinigus gaunamomis lėšomis (minėta įstaiga paprastai turi ir kitų lėšų, kurios jai priklauso nuosavybės teise). Įstatyme įtvirtintas lėšų atskyrimo principas skirtas elektroninių pinigų įstaigos ir jos klientų santykiams reguliuoti, taip pat elektroninių pinigų įstaigos klientams elektroninių pinigų įstaigos bankroto atveju apsaugoti, kad nebūtų nukreipti išieškojimai pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles į elektroninių pinigų įstaigos klientų lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-687/2018).
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjos DBX GROUP Limited finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje konstatavęs, kad labiau tikėtina yra tai, jog pareiškėjos 75 266 Eur lėšos, buvusios bendrovės elektroninių pinigų sąskaitoje, buvo pervestos kitai bendrovei ne pačios pareiškėjos išreikštu sutikimu (neautorizavus šio pervedimo). Teismas apsiribojo tik pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimu, bet nevertino, ar pareiškėja kaip bendrovės potenciali kreditorė turi reikalavimo teisę į bendrovę ir jos turtą, t. y. ar ji gali būti įtraukta į likviduojamos dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ kreditorių sąrašą ir su ja turi būti atsiskaityta kaip ir su visais kitais kreditoriais iš bankrutavusios įmonės
turto ? ne tik elektroninių pinigų.
36. Pažymėtina, kad pati pareiškėja atsiliepime į atskiruosius skundus pripažįsta, jog pareiškėjos lėšų grąžinimas pagal MĮ ir EPEPĮĮ nuostatas yra privalomas ne iš bendro “TRUSTCOM FINANCIAL UAB” turto, o iš “TRUSTCOM FINANCIAL UAB” sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne “TRUSTCOM FINANCIAL UAB”, o elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė.
37. Taigi pareiškėja, kaip elektroninių pinigų turėtoja, savo finansinį reikalavimą ir reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto bendrovę kildina iš santykių su šia bendrove, kaip elektroninių pinigų įstaiga, kurios sąskaitoje buvo saugomi pareiškėjai priklausantys elektroniniai pinigai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino pareiškėjos, kaip potencialios bendrovės kreditorės, statuso ir reikalavimo teisės kilmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti elektroninių pinigų įstaigos statusą, elektroninės pinigų įstaigos ir jos klientų (elektroninių pinigų turėtojų) turto atskyrimą bei galimybę pareiškėją, kaip elektroninių pinigų turėtoją, turėjusią bendrovės elektroninių pinigų sąskaitoje jai priklausančias lėšas, kurios buvo pervestos tretiesiems asmenims, pripažinti bendrovės kreditore, turinčia reikalavimo teisę į bendrovę ir jos turtą pagal EPEPĮĮ ir JANĮ teisinį reglamentavimą.
38. Šių aplinkybių vertinimo kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas iš esmės yra patvirtintas kaip nuostolių atlyginimas (antrosios kreditorių grupės reikalavimas), tačiau visiškai neįvertintos ir nenustatytos likviduojamos dėl bankroto „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ civilinės atsakomybės sąlygos (tarp jų – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys, kaltė). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą, neanalizavo nurodytų EPEPĮĮ ir JANĮ nuostatų bei netyrė, kokiu pagrindu pareiškėja prašo patvirtinti savo finansinį reikalavimą, t. y. ar prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, kaip jai negrąžinto turto ekvivalentą, ar patvirtinti finansinį reikalavimą, kildinamą iš jai padarytos žalos, atitinkančios negrąžinto turto (elektroninių pinigų) vertę. Civilinė atsakomybė (nuostolių priteisimas, finansinio reikalavimo dėl nuostolių patvirtinimas) nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų yra negalimas, taigi ir šiuo aspektu skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
39. Kaip minėta, pagal EPEPĮĮ nuostatas elektroniniai pinigai laikytini elektroninių pinigų finansų įstaigoje laikomų elektroninių pinigų turėtojo nuosavybe, todėl pagal JANĮ nuostatas toks finansinis reikalavimas negalėtų būti tvirtinamas likviduojamos dėl bankroto finansų įstaigos bankroto byloje, nes bankroto procese kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto, valdomo nuosavybės teise, ar patikėjimo teise valstybei ar savivaldybėms priklausančių juridinių asmenų bankroto atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024). Tuo atveju, jeigu pareiškėja finansinį reikalavimą kildina iš jai padarytos žalos, atsakovei neteisėtai pervedant pareiškėjai priklausančius elektroninius pinigus pareiškėjai nežinomai elektroninių pinigų gavėjai „WAVECREST HOLDING B.V.“, toks pareiškėjos finansinis reikalavimas galėtų būti tvirtinimas tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtina įvertinti, ar ginčui aktuali elektroninių pinigų pervedimo operacija buvo autorizuota pareiškėjos ar atsakovės (ar kitų asmenų), su pareiškėjos žinia (sutikimu) ar be jos ir pan., tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir neįvertino, skundžiamoje nutartyje padarydamas tik tikėtiną prielaidą, jog elektroniniai pinigai pareiškėjai nežinomam subjektui buvo pervesti ne pačios pareiškėjos iniciatyva ir sutikimu.
Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
40. Pareiškėja savo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje grindžia iš pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos bendrovėje 2018 m. gruodžio 20 d. atliktu pareiškėjos neautorizuotu (nepatvirtintu) 75 266 Eur pavedimu trečiajam asmeniui WAVECREST HOLDING B.V., kai pareiškėjos prieiga prie elektroninių pinigų sąskaitos bendrovėje buvo apribota 2018 m. gruodžio 19 d.
41. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis MĮ nuostatomis, nusprendė, kad bendrovei kilo pareiga įrodyti, jog 2018 m. gruodžio 20 d. atliktas pavedimas buvo tinkamai autorizuotas, o bendrovė tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas priėjo išvados, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos 75 266 Eur lėšos, buvusios bendrovės elektroninių pinigų sąskaitoje, buvo pervestos WAVECREST HOLDING B.V. ne pačios pareiškėjos, nes nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja neturėjo prieigos prie savo sąskaitos, todėl ji negalėjo disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis 2018 m. gruodžio 20 d., kai buvo atliktas minėtas pavedimas.
42. Atskiraisiais skundais bendrovė ir kreditorė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimu. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą, rėmėsi prielaida, bet ne objektyviais duomenimis ir byloje esančiais įrodymais, nors įvertinimas aplinkybės, ar pati pareiškėja atliko 2018 m. gruodžio 20 d. banko operaciją, ar ją atliko kažkas kitas be pareiškėjos žinios, turi esminę reikšmę nagrinėjamu atveju.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.
44. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių atskiruosiuose skunduose pateikta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, nebuvo pakankamai aktyvus ir tinkamai neištyrė bei neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų, nepašalino esančių prieštaravimų tarp įrodymų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės pagrindė tik tuo, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. buvo apribota pareiškėjos prieiga prie elektroninių pinigų sąskaitos bendrovėje. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su 2018 m. gruodžio 20 d. atlikto pavedimo iš pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos inicijavimu (kada šis pervedimas buvo pradėtas, kokiu būdu ir kada įvykdytas, iš kokių įrenginių, kokiu identifikuojančiu būdu prisijungta prie pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos bendrovėje 2018 m. gruodžio 18–20 d., kas apskritai iš pareiškėjos atstovų turėjo prieigą prie elektroninių pinigų sąskaitų ir pan.).
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos atstovų ir bendrovės valdymo organų, savininkų santykiais bei tarp jų vykusio susirašinėjimo 2018 m. gruodžio 18–20 d., iš kurio galbūt galima nuspręsti, kad pareiškėjos (ir kitų pareiškėjų) vadovas G. L. ir bendrovės valdybos narys M. S. 2018 m. gruodžio 19 d. sprendė, kaip apeiti pareiškėjų sąskaitoms pritaikytus apribojimus (perkelti lėšas į kitas įmones). Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs, kad M. S. turėjo galimybę vykdyti operacijas pareiškėjos sąskaitoje, tokias operacijas vykdė ir galbūt tai darė G. L. prašymu (pavedimu), padarė vienpusišką išvadą, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja negalėjo kontroliuoti savo sąskaitoje esančių mokėjimų. Tokia išvada negali būti pripažinta pagrįsta, neišsiaiškinus, ar G. L. kontroliavo pareiškėjos ir kitų jam priklausančių įmonių piniginių lėšų judėjimą bendrovės sąskaitose per kitą asmenį (galbūt M. S.), kuriam davė konkrečius nurodymus, kokias banko operacijas reikia atlikti. Šių aplinkybių nustatymas yra itin svarbus, kadangi pagal MĮ 29 straipsnio nuostatas mokėjimo operacija laikoma autorizuota tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kokie konkretūs nurodymai buvo duoti (jeigu buvo duoti) pareiškėjos vadovo G. L. (ar kitų pareiškėjos atstovų) dėl lėšų pervedimo WAVECREST HOLDING B.V.
47. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad tuo pačiu metu, kai buvo atlikti pervedimai iš pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos WAVECREST HOLDING B.V., buvo atlikti mokėjimai ir kitiems juridiniams asmenims. Apeliantės teisingai nurodo, kad iš pareiškėjos pateiktų sąskaitos išrašų matyti, jog 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjos sąskaitos įvykdyti du mokėjimai, tačiau ginčijamas tik vienas iš jų, o ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja pati negalėjo autorizuoti (patvirtinti) pervedimų po 2018 m. gruodžio 19 d. Be to, 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjos sąskaitos atliktas pervedimas, kurio pareiškėja neginčija, galbūt atliktas su bendrove susijusiam juridiniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl pareiškėja ginčija tik vieną iš dviejų 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjos sąskaitos tuo pačiu metu atliktų pavedimų, nors tai yra reikšminga nustatant, ar pareiškėja galėjo autorizuoti banko pavedimą iš jos elektroninių pinigų sąskaitos 2018 m. gruodžio 20 d. Be to, pirmosios instancijos teismui išskyrus pareiškėjų prašymą į atskiras bylas dėl kiekvienos iš jų finansinių reikalavimų patvirtinimo atskiroje byloje, nebuvo atliekamas bendras visų pareiškėjų ginčijamų mokėjimų faktinių aplinkybių sisteminis įvertinimas (kada, kokiems juridiniams asmenims buvo atlikti pervedimai iš pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų bendrovėje, kieno nurodymu ir pan.). Šių aplinkybių tinkamas įvertinimas svarbus spendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo iš esmės, o byloje egzistuojantys prieštaravimai tarp įrodymų apeliacinės instancijos teismui leidžia abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų pagrįstumu.
48. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
49. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019).
50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, neatliko pareiškėjos, kaip potencialios bendrovės kreditorės, statuso ir reikalavimo teisės pagal EPEPĮĮ įvertinimo ir dėl jo nepasisakė, o spręsdamas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo nebuvo pakankamai aktyvus ir tinkamai neįvertino byloje esančių aplinkybių bei įrodymų, susijusių su 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjos sąskaitos atliktu pavedimu, nenustatė ginčo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neišreikalavo ginčui aktualių įrodymų iš kitų instituciją, t. y. neatskleidė bylos esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas ginčui reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, susijusius su pareiškėjos, kaip potencialios bendrovės kreditorės, statusu, finansiniu reikalavimu (jo pagrįstumu), pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos 75 266 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje, panaikinama ir šio ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylos sustabdymo
51. Atskiraisiais skundais apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00020-20. Apeliančių vertinimu, bylos sustabdymas būtų reikšmingas tuo aspektu, kad civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės – 2018 m. gruodžio 20 d. atlikto banko operacijos (ne)teisėtumo. Ši aplinkybė yra FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo dalykas. Teisėjų kolegija apeliančių argumentus atmeta.
52. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
53. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
54. Vienas iš pagrindinių bankroto proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad bankroto procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas bankroto procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-238-467/2024).
55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nėra pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nes šiuo atveju ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka. Be to, CPK 7 straipsnio nuostatos nustato teismui pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, įpareigoja teismą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Bendrovė yra bankrutuojantis (likviduojamas) subjektas, kurios bankroto procedūros dar labiau užsitęstų neapibrėžtam laikotarpiui, jeigu civilinė byla būtų sustabdyta, o bendrovės kartu su atsiliepimu pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr.01-6-00020-20 patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas taip pat yra sustabdytas ir į bylą nėra pateikta duomenų apie jo atnaujinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, dėl to skundžiama nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, o tai sudaro pagrindą ją panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
57. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą (nagrinėjamą civilinę bylą) nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, civilinių bylų sujungimo klausimas apeliacinės instancijos teisme tampa neaktualus.
58. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes: siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į viešojo intereso tokio pobūdžio bylose egzistavimą ir teismo aktyvų vaidmenį, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), turi imtis priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir (ar) esamiems prieštaravimams, neaiškumams pašalinti, įpareigodamas proceso dalyvius pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, išreikalaudamas įrodymus pats, tačiau kartu nepaneigiant ir bendrosios įrodinėjimo pareigos, kuri tenka ginčui reikšmingų aplinkybių įrodymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis).
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjų Capital Solutions Ltd., DBX GROUP Limited, MADA MANAGEMENT Limited (dabar ? DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD) ir KARMA RE SIA (dabar ? Karma Real Estates LTD) finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai išskirti į atskiras civilines bylas, nors visi pareiškėjai pateikė bendrą prašymą, o jų reikalavimo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tapačios, t. y. kad 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos finansinės operacijos jų sąskaitose (būtent – banko pavedimas WAVECREST HOLDING B.V.) yra atliktos neteisėtai – nebuvo jų autorizuotos. Skiriasi tik banko pervedimo sumos. Visos pareiškėjos teigė, kad autorizuoti operacijų negalėjo, nes nuo 2018 m. gruodžio 19 d. joms buvo apribota prieiga prie sąskaitų. Byloje nustatyta, kad visos pareiškėjų įmonės yra susijusios – joms vadovauja tas pats asmuo G. L., kuris laikytinas asmeniu, galėjusiu autorizuoti mokėjimus. Todėl perdavus bylą dėl pareiškėjos DBX GROUP Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti iš naujo, spręstinas klausimas, ar kiekvienos iš pareiškėjų nurodytos aplinkybės (vadovavosi tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais) gali būti vertinamos atsietai.
60. Perdavus civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Šį klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo teisinio rezultato dėl bylos baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos DBX GROUP Limited 75 266 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Alma Urbanavičienė