Civilinė byla Nr. e2-18844-1159/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12118-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.15; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7   (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui V. R. J. ir jo atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui bei atsakovo UAB APL Fresh Food atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

teismo posėdžiuose (2024 m. lapkričio 5 d., lapkričio 14 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. J. ieškinį atsakovui UAB APL Fresh Food dėl darbo ginčo dėl teisės, po to, kai tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7837/2024.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. lapkričio 29 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2024 m. liepos 19 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-12106), kuriuo pateikė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą tarp ieškovo ir atsakovo neteisėtu;

2) negrąžinti ieškovo į darbą;

3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos už tris mėnesius, t. y. 2659,75 Eur ieškovo naudai;

4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5000 Eur ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti;

5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymus.

1.2. Ieškovas buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kadangi jam buvo grasinama, kad jeigu to nepadarys, jį atleis už darbo pareigų pažeidimus. Darbdavio elgesys greičiausia buvo tikslingas, siekiant atsikratyti darbuotojo, kuris išdrįso iškelti į viešumą darbo vietoje vykstančią diskriminaciją. Po ieškovo pranešimo apie patiriamą diskriminaciją, atsakovas iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, o tik liepė pateikti pasiaiškinimą dėl kitų darbuotojų pateiktų melagingų liudijimų, tokiu būdu buvo daromas spaudimas, siekiant priversti ieškovą pasirašyti iš anksto atsakovo paruoštą prašymą nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

1.3. Dėl neteisėto atleidimo patyrė neturtinę žalą – sukėlė itin neigiamus išgyvenimus ir stresą, neginčytinai lėmė sumažėjusią dalykinę reputaciją, ir kt.

1.4. Ieškinį grindė tinkamu jo kaip darbuotojo darbo pareigų vykdymu, netinkamu Darbo kodekso 55 straipsnio taikymu, rėmėsi teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3-243248/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 420/2014, ir kt. 

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-122447), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas pačiam jam prašant, taip pat:

1) ieškovas neįrodė, kad juo buvo siekiama atsikratyti dėl to, kad kalbėjo apie vykstančią diskriminaciją. Ieškovas 2024 m. kovo 16 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas atsakovo Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje ir yra skirtas pateikti skundus bei svarbią informaciją apie netinkamą elgesį darbo vietoje, nusiuntė laišką, kuriame jis nurodė, kad patiria diskriminacinio pobūdžio nederamą elgesį iš kito atsakovo darbuotojo. Į šį ieškovo kreipimąsi buvo operatyviai reaguota – KFC Personalo verslo partnerė Baltijos šalims ir Suomijai K. A. informavo visus atsakingus asmenis, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų ir elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą ieškovui 2024 m. kovo 19 d. susitikti padalinyje ir pasikalbėti apie jo pateiktą informaciją dėl diskriminacinio pobūdžio veiksmų. Prieš pat numatytą susitikimą 2024 m. kovo 19 d., padalinio vadovė ir pamainos vadybininkas pateikė tarnybinį raštą dėl ieškovo padaryto nusižengimo, todėl susitikimo su ieškovu metu buvo aptariamas ne tik galimai ieškovą diskriminuojantis bendradarbio elgesys, tačiau ir paties ieškovo elgesys, todėl ieškovas buvo paprašytas pateikti paaiškinimus dėl savo elgesio; 

2) reikalavimas pasiaiškinti ir galimo pažeidimo tyrimas kaip ir informavimas apie galimų pažeidimų teisines pasekmes negali būti laikomas grasinimu ar neteisėtu darbdavio elgesiu, skatinančiu darbuotoją nutraukti darbo sutartį, jeigu nėra duomenų apie darbdavio priešingus ketinimus;

3) ieškovas nors ir teigia, kad susidūrė su jį diskriminuojančiu bendradarbių elgesiu, tačiau jokios diskriminacijos faktą galinčios patvirtinti aplinkybės nebuvo nustatytos ir nėra į bylą pateikta jokių duomenų apie jas. Be to, į bylą pateikti įrodymai – vaizdo įrašas, kuriame matomas ieškovas su peiliu rankoje, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo bendradarbių liudijimai apie ieškovo elgesį, priešingai nei teigia ieškovas, nėra melagingi;

4) ieškovo teiginys, kad jam tariamai buvo grasinama, jog jis bus atleistas už darbo pareigų pažeidimus, jei nesutiks pats parašyti prašymo nutraukti darbo sutartį, taip pat nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis. Ieškovas nepateikė į bylą jokių bylai svarbių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovas turėjo tikslą atsikratyti darbuotojo „<...>, kuris išdrįso iškelti į viešumą darbo vietoje vykstančią diskriminaciją“ ir, kad darė ieškovui spaudimą nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių;

5) jei ieškovas ir patyrė tokius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus ir t. t., tai nėra jokių duomenų, leidžiančių juos susieti su jo darbu pas atsakovą ir darbo sutarties nutraukimu. Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepateikta jokių ieškovo galimai patirtai neturtinei žalai nustatyti būtinų duomenų, todėl yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.

2.2. Ieškovas papildomai pateikė teismui susirašinėjimą (DOK-143093) anglų kalba, 2024 m. vasario 20 d. nepasirašytą prašymą atleisti iš darbo, taip pat banko sąskaitos duomenis nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d.

2.3. Atsakovas papildomai pateikė teismui duomenis (DOK-165846) apie ieškovo atleidimo įsakymo sudarymą. Papildomai paaiškino (DOK-140425), kad ieškovo valandinis darbo užmokestis buvo 5,85 Eur.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovas paaiškino, kad 2024 m. kovo 15 d. jis pradėjo darbą įprastai, atliko užduotis, išėjo pasivaikščioti, grįžus kitas bendradarbis A. paprašė jam padėti, ieškovui nesutikus, A. necenzūriniu žodžiu jam atsakė. Tuomet apie tai, kad A. jam atsakė necenzūriniu žodžiu, ieškovas pranešė vadybininkui Z., bet pastarasis nereagavo ir jam neatsakė, tuomet jis apie tai pasakė restorano direktorės pavaduotojai. R. atostogavo ir ieškovui nurodė kreiptis į Z. Tuomet ieškovas dar kartą viską pasakė Z. Z paprašė ieškovo pokalbio su R., ir ieškovas Z. parodė tą pokalbį. Z. atsakė, kad A. dabar užsiėmęs, o per pertrauką pareikalaus pasiaiškinimo. Vėliau ieškovas tęsė darbą su peiliu atidarinėjo dėžes su vištiena. Atėjus A., ieškovas priminė Z., kad paimtų paaiškinimą iš A. Z. papildomai prašė ieškovo įrodymo, kad A. atsakė ieškovui naudodamas necenzūrinius žodžius. Ieškovas pasakė Z. ir A., kad jeigu A. nerašys paaiškinimo, tai jis apie viską praneš kitiems. Paaiškinimą būtina parašyti per parą nuo įvykio (pagal darbdavio smurto prevencijos politiką). A. gavęs nurodymą parašyti paaiškinimą, daug kartų atsakė naudodamas necenzūrinius žodžius, rodė agresija, artinosi prie ieškovo, todėl ir ieškovas taip pat artinosi prie A., turėdamas peilį, su kuriuo dirbo. Tai pamatęs Z. paėmė iš jo peilį ir paprašė paaiškinimo. Vaizdo kameros neužfiksavo A. veiksmų, tačiau užfiksavo ieškovo veiksmus. Tuomet R. paprašė nedirbti dvi dienas, o į darbą ateiti pirmadienį. Atėjus jam buvo pasakyta, kad incidentas ištirtas. 2024 m. kovo 20 d. jis buvo pakviestas į PC Mandarinas susitikti su K. A. 12:00 val. Atėjo 10-15 min., anksčiau. Pamatė personalo kambaryje R. ir K. A., R. jo paprašė išeiti iš patalpos ir plaukti. Jam išėjus, atėjo K. A., kuri paklausė apie tai, kas įvyko, jis pradėjo pasakoti apie 2024 m. kovo 15 d. incidentą, jam papasakojus dalį aplinkybių, K. A. pasakė, kad nenori, kad jis dirbtų toliau, kad yra įprasti dalykai, kai darbuotojai vartoja necenzūrinius žodžius. K. A. jo nesuprato, todėl pasiūlė du variantus, arba jis išeina savo noru, arba jis bus atleistas dėl netinkamo pareigų atlikimo, kad geriau rinktis pirmą variantą. Jis klausė ar galės kada nors grįžti, ji atsakė, kad po 1-2 metų. Tuomet jis jausdamas spaudimą ir neturėdamas pasirinkimo, nusprendė išeiti iš darbo, nes dėl jo atleidimo jau buvo nuspręsta. Antro varianto negalėjo rinktis, nes jo atveju, jis niekur nebūtų suradęs kito darbo. Tuomet K. A. apie tai pasakė R. ir R. (žmogiškųjų išteklių koordinatorius), jie pateikė jam dokumentus ir jis juos pasirašė. R. papildomai pasakė, kad reikia grąžinti darbo drabužius. Jam nedavė dokumentų kopijų, tik leido nusifotografuoti, nepaaiškino jam jo teisių, kad jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją, nepateikė įrodymų apie jo pažeidimą, jokios tyrimo ataskaitos, pasinaudojo jo nežinojimu, buvo apgautas. Tik vėliau jis pasikalbėjo su draugu, šis patarė kreiptis į darbo ginčų komisiją, tą jis ir padarė. Atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad turi dizaino inžinieriaus išsilavinimą. Jis bijojo R. ir K. A. profesine prasme.

Ieškovas papildomai paaiškino, kad jis buvo silpnesnioji darbo santykių pusė, darbdavys pasinaudojo jo nežinojimu, jo neinformavo apie jo teises, atliko nesąžiningą atleidimo procedūrą, nesudarė galimybės jam viską įvertinti, apribojo jo gynybos galimybes, buvo spaudžiamas priimti sprendimą nedelsiant, nepateikė jam dokumentų. Atsakydamas į klausimus, kad Lietuvoje iš viso gyvena 4 metus, ir vienerius metus dirba.

3.2. Atsakovo atstovas teikdamas paaiškinimus iš esmės palaikė atsiliepimą, pažymėjo, kad  ieškovas nebuvo verčiamas prieš savo valią pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo prašymu, atsakovas reagavo į ieškovo pranešimus apie galimus pažeidimus darbe, aiškinosi tiek išklausydamas ieškovą, tiek kitus darbuotojus. Ieškovas pats prašyme nurodė atleidimo datą, nėra pagrindo manyti, kad jis nesuprato prašymo turinio. Ieškovas žinojo savo teises, nes jis inicijavo darbo ginčą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis galėjo būti suklaidintas, kad prašymą pasirašė prieš savo valią. Liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad atleidimas atliktas pagal ieškovo valią, kad jis nebuvo įtikinėjamas dėl išėjimo savo noru.

3.3. Liudytoja apklausta  K. A. paaiškino, kad ji yra atsakingą už KFC Baltija verslo žmogiškuosius išteklius. 2024 m. kovo 20 d. ji susitiko su ieškovu, nes jis į smurto prevencijai skirtą el. pašto adresą pateikė pranešimą apie galimą diskriminaciją. Ji kalbėjosi su visais jo nurodytais darbuotojais, jų pasakojimai buvo skirtingi, su ieškovu taip pat aiškinosi, kas nutiko. Susitikusi su ieškovu, ji labai nustebo, kad ieškovas skundėsi, pokalbio metu ieškovas nusprendė išeiti savo noru iš darbo. Pokalbis buvo draugiškas, po pokalbio ieškovas dėkojo už pokalbį, prašė darbo rekomendacijos, kuri buvo duota. Atsakydama į klausimus pažymėjo, kad pokalbio metu jie plepėjo, iš jos nebuvo jokių pasiūlymų išeiti iš darbo. Ieškovas pats paprašė būti atleidžiamas, todėl jam buvo pateikta prašymo forma, kurią jis užpildė. Jeigu ieškovas nebūtų pateikęs prašymo atleisti savo noru, tai jis būtų galėjęs dirbti toliau. Pokalbio tikslas buvo sureaguoti į jo el. laišką, viską išsiaiškinti. Ieškovo apsisprendimą išeiti iš darbo galėjo nulemti, kad jo elgesiu skundėsi kiti darbuotojai, nes jis grasino peiliu.

3.4. Liudytoja apklausta R. K. paaiškino, kad ji buvo atostogose, kai ieškovas pirmą kartą kreipėsi į ją. Vėliau buvo suplanuotas ieškovo susitikimas su K. A. ir jie susitiko restorane (darbo vieta). Po pokalbio su ieškovu, jis nusprendė išeiti iš darbo savo noru, jis pasirašė pats prašyme. Atsakydama į klausimus pažymėjo, kad su ieškovu kalbėjo K. A., o šiai paprašius, kažkuriuo metu ji atnešė prašymo dėl atleidimo iš darbo savo noru blanką, vėliau matė, kad jį užpildė ieškovas. Ieškovo prašymą ji perdavė buhalterei, kuri atsiuntė jai pasirašyti atleidimo įsakymą, kurį ji galėjo pasirašyti kitą dieną. Taip pat anksčiau pavasarį ieškovas buvo klausęs, ką turėtų padaryti, jeigu norėtų išeiti iš darbo, jam buvo paaiškinta, kad jis gali tai padaryti, parašydamas prašymą. K. A. buvo pakviesta į pokalbį su ieškovu, nes buvo gautas jo laiškas apie incidentą, taip pat buvo gauti pranešimai apie jo elgesį su peiliu. K. A. turėjo viską išsiaiškinti, ji buvo atsakinga už kalbėjimąsi su žmonėmis. Jeigu ieškovas nebūtų parašęs prašymo išeiti iš darbo savo noru, jis būtų galėjęs dirbti toliau. Ieškovui užpildžius prašymą, ji su juo sutiko ir su ieškovu atsisveikino. Ji yra įgaliota priimti sprendimus dėl darbuotojų atleidimo, įsakymą dėl atleidimo tikriausiai pasirašė kitą dieną.

3.5. Baigiamųjų kalbų metu:

3.5.1. Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai liudija, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes atleidimo diena buvo ta pati, kaip ir prašymo surašymo diena, ieškovas neturėjo jokių svarbių priežasčių skubiai nutraukti sutartį, atitinkamai skubiu sutarties nutraukimu buvo suinteresuotas tik atsakovas. Atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos atšaukti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Ar tokią atsakovo skubą galėjo įtakoti ieškovo pranešimas apie diskriminaciją, nėra aišku. Atsakovo nesąžiningumą rodo atleidimo įsakymo duomenys.

3.5.2. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu palaikė argumentus išsakytus atsiliepime, pažymėjo, kad nėra surinkta jokių byloje įrodymų, kad atsakovas buvo suinteresuotas ieškovo atleidimu, kad kitus darbuotojus norėjo pasilikti, o ieškovą būtų norėjęs atleisti. Atsakovas tyrė ieškovo nurodytą incidentą, apklausdamas tiek ieškovą, tiek kitus darbuotojus. Ieškovas galėjo atšaukti savo prašymą tačiau to nepadarė. Prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių darbo ginčas dėl teisės išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai atmestini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (lietuvių kalba) Nr. MD-08 (e. t. 1, b. l. 17-21) (toliau – darbo sutartis), kuri galiojo nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. kovo 20 d. (e. t. 1, b. l. 44). Ieškovas buvo priimtas aptarnaujančio personalo pareigoms (darbo sutarties 1.2 punktas). Atsakovas 2024 m. kovo 20 d. pasirašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo 2024 m. kovo 20 d. (e. t. 1, b. l. 16) pačiam prašant (prašymo tekstas lietuvių ir anglų kalbomis). Atsakovo atstovė R. K. minėtą ieškovo prašymą suderino jo pateikimo momentu (liudytojų R. K. ir K. A. paaiškinimai).  

4.2. Atsakovas ieškovo atleidimą įformino 2024 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 2024MD-08, kurį parengė ir pasirašė 2024 m. kovo 21 d. (liudytojos R. K. paaiškinimai, įsakymo word teksto metaduomenys (e. t. 2, b. l. 64-66), su ieškovu galutinai atsiskaityta 2024 m. kovo 21 d., jam pervedant 694 Eur (e. t. 2, b. l. 21), dėl galutinio atsiskaitymo sumos ieškovas jokių pretenzijų neturėjo (ieškovo paaiškinimai). 

4.3. 2024 m kovo 15 d. tarp ieškovo ir kitų darbuotojų darbo metu įvyko žodinis ginčas, kuris turėjo smurto darbe požymių (e. t. 1, b. l. 109-115). Ieškovas apie galimą diskriminacijos atvejį pranešė atsakovui 2024 m. kovo 16 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) (ieškovo paaiškinimai, e. t. 1, b. l. 58-59). Įvykį tyrė K. A. (e. t. 1, b. l. 59-60), kuri su ieškovu bendravo 2024 m. kovo 20 d. apie 12-13 val. ir šio pokalbio metu ieškovas pasirašė prašymą jį atleisti iš darbo savo noru (ieškovo, liudytojų R. K. ir K. A. paaiškinimai).

4.4.  Ieškovo vidutinis vienos darbo valandos darbo užmokestis buvo 5,85 Eur (e. t. 1, b. l. 15), ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. 

4.5. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu (registracija 2024-05-08 Nr. DGKS-3284) (e. t. 1, b. l. 5-10) nusprendė  atmesti ieškovo prašymą kaip nepagrįstą. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinėje teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar ieškovas iš darbo atleistas esant jo valiai, ar prašymą jis pasirašė laisva valia, ar atsakovas nedarė neteisėto poveikio ieškovui prieš pasirašant prašymą dėl atleidimo iš darbo, atitinkamai ar ieškovo atleidimas yra teisėtas, ar jam turi būti priteisiamas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, vertins ir spręs ar atsakovas darė neteisėtą poveikį prieš ieškovą jam pasirašant prašymą atleisti iš darbo paties prašymu, ar ieškovas pagrįstai atleistas iš darbo, ar jis patyrė neturtinės žalos, ar jam priteistinas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą ar jis grąžintinas į darbą, ar ne. Teismas, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

5.1. Aktualu ir tai, kad:

1) faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Šis aspektas buvo išaiškintas bylos šalims tiek pasirengimo nagrinėti bylą procese, tiek bylos nagrinėjimo metu;

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024);

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas – pripažinti darbo sutarties nutraukimą tarp ieškovo ir atsakovo neteisėtu, atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas neteisėtai ar neleistinai paveikė jo valią pasirašant prašymą dėl atleidimo iš darbo savo paties prašymu:

6.1. Ieškovas atleistas iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad  neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad nebuvo jo laisvo apsisprendimo, kad jo valią prašymui nulėmė atsakovo grasinimas, kad jis bus atleistas iš darbo už darbo pareigų pažeidimus. Atsakovas teigė priešingai, kad jokios įtakos ieškovui nedarė, kad ieškovas apsispendė išeiti iš darbo laisva valia.

6.2.  Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis. Jame, be kita ko, nustatyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 34 p.);

2) svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014);

3) sprendžiant dėl darbo sutartį nutraukti siekiančio darbuotojo tikrosios valios turinio, jos išraiškos, svarbu atsižvelgti ir į darbo sutartį siekiančio nutraukti darbuotojo pareigybinį statusą ir atitinkamai turimo statuso nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrindą tokio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti, ar asmuo, įgyvendindamas savo darbo teises, veikia sąžiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja savo darbo teisėmis, t. y. ar laikėsi nustatyto imperatyvo, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009);

4) atleidimas iš darbo gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005);

5) darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013);

6) teismų praktikoje yra pastebėta, kad ar darbdavio veiksmai turėjo darbuotojo valiai susiformuota, aktualu vertinti ir tai ar darbdavys iš anksto nebuvo parengęs darbuotojo atleidimo dokumentų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

6.3. Nagrinėjamu atveju:

6.3.1. Sutiktina su atsakovu, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų (pakankančių teismo pagrįstam įsitikinimui susiformuoti), patvirtinančių ieškovo teiginius, kad atsakovas savo kokiais nors neteisėtais ar neleistinais veiksmais, bendraudamas su ieškovu 2024 m. kovo 20 d. ar kitu iki darbo sutarties nutraukimo metu, būtų daręs neteisėtą ar neleistiną poveikį ieškovo valios, dėl darbo santykių nutraukimo paties prašymu, susiformavimui, ar kad ieškovas būtų nenorėjęs nutraukti darbo santykių savo paties prašymu, nes:

1) nenustatyta, kad atsakovo atstovai darė neteisėtą ar neleistiną įtaką ieškovo valiai: ieškovo teiginių, kad 2024 m. kovo 20 d. 12-13 val. K. A. ar R. K. būtų siūliusios išeiti iš darbo savo noru, nes kitu atveju jis bus atleistas dėl pažeidimo, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Minėtą teiginį paneigė liudytojomis apklaustos K. A. ir R. K.;

2) ieškovo savarankiškos valios negalima paneigti: ieškovas į prašymą jį atleisti iš darbo  savo paties prašymu (e. t. 1, b. l. 16), kuris buvo tiek lietuvių, tiek ieškovui suprantama anglų kalba, pats įrašė savo vardą, pavardę, prašymo datą ir atleidimo datą. Prašyme buvo aiškiai parašyta, kad atleidimo pagrindas yra darbuotojo prašymu („<...> pačiam (-iai) prašant <...>“), ieškovas taip pat sutiko, kad su juo būtų visiškai atsiskaityta per 3 kalendorines dienas;

3) atsakovas nebuvo iš anksto pasiruošęs atleisti ieškovą: atsakovas ieškovo atleidimo įsakymo neturėjo parengęs iš anksto, atleidimo įsakymas buvo parengtas ir pasirašytas 2024 m. kovo 21 d. (žr. šio sprendimo 4.2 punktą), atitinkamai ir su ieškovu buvo atsiskaityta 2024 m. kovo 21 d., ieškovas dėl atsiskaitymo sumos neturėjo jokių pretenzijų atsakovui;

4) ieškovas neatšaukė savo valios: ieškovas nei 2024 m. kovo 20 d., nei 2024 m. kovo 21 d. iki galutinio atsiskaitymo sumos gavimo, nei vėliau nesikreipė į atsakovą, kad norėtų atšaukti savo prašymą (darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo iki atleidimo įsakymo priėmimo momento, taip pat ir po įsakymo priėmimo momento, jeigu su tuo sutinka darbdavys, žr. Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalis);

5) atsakovas nebuvo suinteresuotas atleisti ieškovą: tai, kad ieškovas atleistas iš darbo prašymo pateikimo dieną, negali sudaryti prezumpcijos, kad darbuotojo atleidimu buvo suinteresuotas darbdavys, nes darbuotojo valią darbdavys privalo gerbti, darbdavys turi teisę sutikti su tuo, kad darbuotojas netaiko dvidešimties kalendorinių dienų įspėjimo termino (Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atstovo nurodytas argumentas, kad šiuo atveju ieškovas neturėjo jokių svarbių priežasčių nutraukti darbo santykių pagal Darbo kodekso 56 straipsnio nuostatas, nėra aktualus, nes šioje byloje darbdavys sutiko su darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį nedelsiant, nereikalavo, kad ieškovas dar dirbtų penkias ar dvidešimt dienų. Priverčiamasis darbas draudžiamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalis), todėl teismas iš byloje esančių duomenų neturi jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų turėjęs pareigą kaip nors sulaikyti ieškovą nuo noro išeiti iš darbo;

6) ieškovas pakankamai gerai išmanė savo teises atleidimo dieną: ieškovas jau ir anksčiau buvo svarstęs išeiti iš darbo savo noru (e. t. 2, b. l. 18, 19), ieškovas aktyviai naudojosi savo teisėmis tiek pranešdamas apie galimą smurtą tiesioginiam vadovui (e. t. 1, b. l. 109-113), tiek atsakovo nurodytais smurto prevencijos kontaktais (e. t. 1, b. l. 58, 59), dėl atleidimo pagrįstumo ieškovas, neturėdamas atstovo, kreipėsi į darbo ginčų komisiją (e. t. 1, b. l. 52-57), ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo (e. t. 1, b. l. 11-12), ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, iki įsidarbinimo pas atsakovą, keletą metų gyveno Lietuvoje ir mokėsi aukštojoje mokykloje (ieškovo paaiškinimai), ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (e. t. 1, b. l. 44), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas nežinojo savo teisių, kad jų neišmanė, ar kad atleidimo dieną darbdavys pasinaudojo jo, kaip užsieniečio pažeidžiamumu ar nežinojimu.  

6.3.2. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas, kaip darbdavys ieškovo atžvilgiu naudojo smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją, kad netinkamai būtų reagavęs į ieškovo pranešimus ar jų netyręs ir taip tikslingai siekęs priversti ieškovą pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo paties prašymu, nes:

6.3.2.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 30 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas <...> nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo <...> garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją <...> įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (1 dalis); smurtu, įskaitant psichologiniu smurtu laikoma bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (2 dalis);

2) dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023 14 p.);

3) nepriimtino elgesio išraiškos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai, gali būti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai; tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 15 p.);

4) mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 15 p.);

5) psichologiniu smurtu nelaikoma: konstruktyvi darbdavio kritika; pagarbus pastabų išsakymas; darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą; reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo; įspėjimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalį; įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais Darbo kodekso numatytais pagrindais; pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (žr. pvz., Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3925&lang=lt).

6.3.2.2. Nagrinėjamu atveju:

1) atsakovas yra parengęs ir patvirtinęs Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką (e. t. 1, b. l. 22-43), kurioje iš esmės tinkamai aptarti visi tiek darbdavio, tiek darbuotojų veiksmai, siekiant tinkamos smurto ir priekabiavimo prevencijos. Atsakovas yra įsteigęs pranešimų dėl smurto ir priekabiavimo kanalą (el. pašto adresą), kuriuo ieškovas ir pranešė apie galimą smurtą ar priekabiavimą. Atsakovo atstovai reagavo ieškovo pranešimus, surinko susijusių darbuotojų paaiškinimus, tarnybinius raštus (e. t. 1, b. l. 109-115), inicijavo pokalbius su ieškovu ir kitais darbuotojais (e. t. 1, b. l. 59, 60), kuriuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kaip nors diskriminuojamas būtent darbdavio. Ieškovo ir kitų darbuotojų galimi vienkartiniai konfliktai, nereiškia prezumpcijos, kad dėl jų atsakingas yra darbdavys. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nepagrįstai delsęs tirti ieškovo pranešimą (e. t. 1, b. l. 58), priešingai, ieškovas apie galimą diskriminaciją, smurtą ar priekabiavimą pranešė 2024 m. kovo 16 d. ir jau 2024 m. kovo 20 d. atsakovo atstovai kalbėjosi tiek su ieškovu, tiek su kitais susijusiais darbuotojais (e. t. 1, b. l. 60, ieškovo ir liudytojų paaiškinimai);

2) tai, kad atsakovo atstovai kalbėjosi su ieškovu apie kilusius konfliktus, aiškinosi jų priežastis, negali būtų taikoma neteisėtu poveikiu. Atsakovo elgesys aiškinantis kilusius konfliktus yra teisėtas ir pagrįstas, reikalavimai ieškovui paaiškinti kilusius konfliktus yra pagrįsti ir teisėti darbdavio veiksmai;

3) spręstina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatas (kad ieškovas patyrė būtent priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais būtų buvę kėsinamasi į jo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais būtų buvę siekiama ieškovą įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį) bei, kad minėto Darbo kodekso straipsnio nuostatų neatitinkantis atsakovo elgesys nulėmė ieškovo valią išeiti iš darbo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta šio sprendimo 6 punkte, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo, konstatuoti, kad ieškovo valia nutraukti darbo santykius 2024 m. kovo 20 d. būtų susiformavusi dėl darbdavio (atsakovo) neteisėtos ar neleistinos įtakos, t. y. teismas negali prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad ieškovui atsakovas darė kokią nors neteisėtą neigiamą įtaką susiformuojant ieškovo valiai. Aktualu ir tai, kad ne bet kokie atsakovo (darbdavio) veiksmai gali daryti įtaką darbuotojo valiai susiformuoti, o tik tie, kurie yra neteisėti. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę ieškovo valią pateikti prašymą atleisti iš darbo darbuotojo prašymu ir teismas jų nenustatė. 

7. Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai:

7.1. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas negrąžintinas į darbą, nes jo atleidimas yra teisėtas (Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis).

7.2. Nėra pagrindo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos už tris mėnesius, t. y. 2659,75 Eur ieškovo naudai, nes šios pasekmės gali būti taikomos, tik nustačius, kad darbuotojas atleistas iš darbo neteisėtai (Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis).

7.3. Nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5000 Eur ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti, t. y. ieškovas neįrodė, kad jis patyrė kokius nors dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus dėl neteisėjo atsakovo elgesio:

7.3.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais;

2) neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

3) darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

7.3.2. Nagrinėjamu atveju byloje:

1) ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas;

2) nėra nustatytas joks smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos faktas ieškovo atžvilgiu, už kurį būtų atsakingas būtent atsakovas, nenustatyta, kad atsakovas būtų nesiėmęs veiksmų ir netyręs ieškovo pranešimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą ieškovui priteisti 5000 Eur neturtinę žalą nėra faktinio pagrindo.

8. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

8.2. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo reikalavimus:

8.2.1. Ieškovo atstovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei atmestinas. Be to byloje nėra pateiktos valstybės išlaidos ieškovo teisinei pagalbai apmokėti.

8.2.2. Atsakovo prašymas priteisti 3200,45 Eur (DOK-165149) tenkintinas iš dalies, priteisiant 1000 Eur, nes:

1) nenustatyta, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytus maksimalius įkainius, tačiau ne visos jos yra tinkamai paaiškintos (e. t. 2, b. l. 56, 57), byla nebuvo labai sudėtinga, atsakovas neteikė daug procesinių dokumentų į bylą. Be to turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą, užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.);

2) teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas);

3) turi būti siekiama užtikrinti, kad nebūtų paneigta ieškovo, kaip buvusio darbuotojo, teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“;

4) neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr. pvz. 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1000 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, labiau atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, darbo ginčo dėl teisės pobūdį, sudėtingumą, darbuotojo teisę į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažyma), todėl jų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas.

10. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškinį atmetus, žyminio mokesčio priteisimo klausimas iš atsakovo nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo         V. R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB APL Fresh Food (j. a. k. 302431899) civilinėje byloje Nr. e2-18844-1159/2024 kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.  

Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovo UAB APL Fresh Food (j. a. k. 302431899) naudai iš ieškovo V. R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 2 d. sprendimas (registracija 2024-05-08 Nr. DGKS-3284) neįsiteisėjo, nes buvo pateiktas ieškinys teismui, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios.

Sprendimą lietuvių kalba įteikti ieškovui per jo atstovą byloje.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-7837/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys