Civilinė byla Nr. e2A-2561-1187/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14737-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.2; 2.6.8.3.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Dainiaus Rinkevičiaus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus industrijos projektai“ ir atsakovės L. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus industrijos projektai“ ieškinį atsakovei L. U. dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. U. priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimų įvykdyti darbus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus industrijos projektai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. U. (toliau – atsakovė), kuriuo prašo priteisti 20 000 Eur skolos, 5 640 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. ieškovė su atsakove sudarė Rangos sutartį dėl rangos darbų atlikimo, kurios 2.1 punkte buvo numatyta, kad ieškovė, kaip rangovas, įsipareigoja atlikti ir perduoti „buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), dokumentacijos iki pastato įregistravimo parengimo, statybos ir įrengimo iki dalinės apdailos darbus“. Visi statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo patvirtinti 2023 m. balandžio 20 d. baigiamuoju atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Šiame akte atsakovė, siekdama išvengti likusio apmokėjimo už darbus, atliktus Rangos sutarties pagrindu, išreiškė pastabą dėl to, kad, jos manymu, yra neatlikti darbai, kuriuos atsakovė įvardijo kaip „inventorizacinės pastato bylos parengimą ir pranešimą apie pabaigtą statybą Statybos inspekcijoje“. Ieškovė atsakovei ne kartą teikė paaiškinimus dėl to, kad Rangos sutarties aiškiai numatyta, jog ieškovė, kaip rangovas, statybos ir įrengimo darbus atliks iki dalinės apdailos, o dokumentacija bus parengta iki pastato įregistravimo parengimo, bet ne 100 proc. baigtumo įregistravimo. Dar daugiau, 2021 m. gegužės 12 d. leidime Nr. LSNS-01-210512-00795, kuriuo suteikta teisė statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuriame yra atsakovei priklausantis butas, atsakovė nurodyta kaip statytoja. 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės atsakovei pateiktos Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-220822-01433 bei kadastrinių matavimų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovei priklausančio Buto 87 proc. baigtumas patvirtina, kad ieškovė seniai yra įgyvendinusi Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, jog darbai, kuriuos Rangos sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti, buvo baigti visa apimtimi, ieškovė atsakovei 2023 gegužės 4 d. išrašė sąskaitą-faktūrą VIP23 Nr. 20 000 Eur (su PVM) sumai, kurią atsakovė, vadovaujantis Rangos sutarties 8.5 punktu, privalėjo apmokėti per 10 darbo dienų, tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 8 d. el. laiškuose nurodė, kad sąskaitos apmokėti neketina. Ieškovė 2023 m. gegužės 16 d. atsakovei pateikė reikalavimą dėl 2023 m. gegužės 4 d. sąskaitos-faktūros serija VIP23 Nr. 03 apmokėjimo, kuriuo pasiūlė atsakovei 20 000 Eur mokėjimą išdėstyti lanksčiu grafiku ir neskaičiuoti pagal Rangos sutarties 8.5 privalomų mokėti delspinigių, taip pat savo pagalbą, siekiant įregistruoti atsakovei priklausančio Buto 100 proc. baigtumą. Į šį reikalavimą atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. pateikė atsakymą, kuriame iš esmės pakartotinai išdėstė tapačius argumentus, pateiktus Akte, neva tai pagrindžiančius jos teisę sulaikyti ieškovei pagal Rangos sutartį priklausančią 20 000 Eur (su PVM) sumą iki tol, kol atsakovė apskaičiuos patirtus nuostolius, kuriuos atsakovė vis dar skaičiuoja (ir nėra pateikusi) jau daugiau nei 3 mėnesius. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Rangos sutartis nenumato teisės atsakovei sulaikyti ieškovei priklausančias pinigų sumas. 2023 m. birželio 27 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, kurioje pareikalavo tinkamai užbaigti statybos darbus ir kuo greičiau pasiekti bei įregistruoti Pastato, nuo kurio tiesiogiai priklauso Buto, energinis naudingumas, energinį naudingumą A++ klasei, ir įrengti žemės sklypo laistymui vandenį iš privačių vietinių vandens šaltinių, kaip nurodyta vandens prisijungimo sąlygose, kurias išdavė UAB „Vilniaus vandenys“. Minėtas pretenzijas ieškovė vertina kaip atsakovės eilinį bandymą išvengti sąskaitos apmokėjimo. Ieškovė 2023 m. liepos 18 d. pateikė atsakymą į 2023 m. birželio 26 d. pretenziją, kurioje detaliai pasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų nepagrįstumo ir nurodė, jog per 20 dienų, skaičiuojant jas nuo atsakymo į pretenziją išsiuntimo dienos, negavus visiško sąskaitos ir susidariusių delspinigių apmokėjimo, ieškovė bus priversta tarp šalių susiklosčiusį ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovės manymu, atsakovė atliktais darbais faktiškai pradėjo naudotis dar 2023 m. balandžio 20 d., kai pasirašė Aktą. Šią aplinkybę patvirtina ir Gyventojų registro duomenys, pagal kuriuos atsakovė 2023 m. balandžio 19 d. Bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Atsakovė Rangos sutarties pagrindu atliktus darbus priėmė pasirašydama Aktą, o tai reiškia, kad jai kyla pareiga už minėtus darbus atsiskaityti Rangos sutartyje nustatyta tvarka, tačiau šios savo pareigos atsakovė nevykdo, pateikdama formalaus pobūdžio prieštaravimus dėl neva tai ne iki galo atliktų darbų. Atsakovei nesuteikia teisės daryti jokių ieškovei mokėtinų sumų sulaikymų. Aiškinant ieškovės ir atsakovės sudarytą Rangos sutartį pagal sutarčių aiškinimo taisykles akivaizdu, kad tikrasis šalių ketinimas, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtintas Rangos sutarties 2.1 punkte, buvo buto rangos darbų iki dalinės apdailos atlikimas ir dokumentacijos iki buto dalinio registravimo parengimas ir perdavimas atsakovei. Šis susitarimas šiai dienai yra įvykdytas visa apimtimi. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė privalo pateikti jai dokumentus, reikalingus jos Buto 100 proc. baigtumo įregistravimui neatitinka Rangos sutarties esmės ir prieštarauja elementariai logikai ir įprastai statybos rangos rinkos praktikai, kadangi 100 proc. baigtumą įregistruoja tas asmuo, kuris faktiškai baigia rangos darbus. Nagrinėjamu atveju rangos darbus 100 proc. baigė pati atsakovė, kuri ir Leidime yra įvardinta kaip viena iš statytojų, o tai reiškia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktu, būtent atsakovė, kaip statytoja, Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka privalo organizuoti jai priklausančio Buto statybos užbaigimo procedūras, įskaitant reikiamos dokumentacijos gavimą ir pateikimą kompetentingoms institucijoms. Tarp ieškovės ir atsakovės niekuomet nebuvo ginčo, jog ieškovė įsipareigojo atlikti ne visus Buto įrengimo darbus (iki 100 proc. baigtumo), o tik darbus iki dalinės apdailos įrengimo. Visus kitus statybos rangos darbus atliko pati atsakovė, todėl jai, kaip statytojai, ir kyla pareiga savo atliktus darbus įteisinti įregistruojant Buto 100 proc. baigtumą. Tai patvirtinama Statybos įstatyme, kurio 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog būtent statytojas (užsakovas), kuriuo nagrinėjamu atveju yra Atsakovė, Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka privalo organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Kitaip aiškinant Rangos sutarties 2.1 punktą susidarytų situacija, kai ieškovė negalėtų užbaigti Rangos sutarties vykdymo ir gauti apmokėjimo už atliktus darbus, kadangi būtų priversta laukti kol atsakovė atliks laike neapibrėžtus statybos darbus, kurių apimčiai ir terminams ieškovė negali turėti jokios įtakos. Akivaizdu, kad toks Rangos sutarties aiškinimas neatitiktų tikrojo ieškovės ir užsakovės susitarimo bei iš esmės prieštarautų aukščiau nurodytoms sutarties aiškinimo taisyklėms bei Statybos įstatymo nuostatoms. Ieškovė neprisiėmė įsipareigojimo užbaigti atsakovei priklausančio Buto statybas iki 100 proc. baigtumo, o tai reiškia, kad neįsipareigojo ir gauti Pastato energinio naudingumo sertifikato A++ klasei. Nei Rangos sutartis, nei Leidimas, nei teisės aktų reikalavimai neįpareigoja ieškovės gauti atsakovės pageidaujamą Pastato energinio naudingumo sertifikatą, nei priskirtiną A++, nei kuriai nors kitai klasei, juolab, kad atsakovė, kaip statytoja, taip pat įsipareigojo atlikti nemažą dalį statybos rangos darbų savo jėgomis ir rizika, kurių kokybei ieškovė negalėjo daryti jokios įtakos. Energinio naudingumo A++ klasė šiai dienai nėra pasiekta dėl pačios atsakovės kaltės. Ieškovė įsipareigojo atsakovei priklausantį Butą įrengti tik iki dalinės apdailos. Tai, kad šį savo įsipareigojimą ieškovė įvykdė visa apimtimi patvirtina tiek Aktas, kuriame atsakovė nereiškė jokių pastabų dėl to, jog atlikti statybos rangos darbai neatitinka pastato energinio naudingumo reikalavimų, tiek ir Pažyma, kuria buvo patvirtinta, kad pastato statyba iki dalinės apdailos įrengimo ir Buto atidavimo atsakovei buvo vykdyta nenukrypstant nuo esminių Pastato projekto sprendinių, o tai reiškia ir pagal energinio naudingumo reikalavimus, taikomus A++ klasei. Tam, kad būtų pasiektas A++ klasės energinis naudingumas, atsakovė turi įsirengti nedidelio galingumo saulės elektrinę. Ieškovė nei Rangos sutartimi, nei jokiu kitu susitarimu niekuomet neįsipareigojo užsakovei įrengti vandenį žemės sklypo laistymui iš privačių vietinių šaltinių, todėl toks naujas ir nepagrįstas atsakovės reikalavimas vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, siekiant išvengti galutinai atsiskaityti su ieškove už jos tinkamai atliktus statybos rangos darbus, keliant vis naujus reikalavimus, kurie nepatenka į šalių sudarytos Rangos sutarties apimtį. Rangos sutarties 8.5 punkte numatyta, kad „jeigu Rangovas negauna mokėjimo per 10 darbo dienų, tai jis (nagrinėjamu atveju – ieškovė) turi teisę į delspinigius. Delspinigių dėl vėluojančio mokėjimo dydis yra 0,2% nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną“. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turėjo apmokėti iki 2023 m. gegužės 18 d., šiai dienai atsakovė įvykdyti savo prievolę vėluoja 141 dieną.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė tapačius argumentus kaip ir teikdama priešieškinį. Priešieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus industrijos projektai“ tinkamai užbaigti statybos darbus, t. y. kuo greičiau pasiekti bei įregistruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 100 procentų (visišką) baigtumą bei jo energetinį efektyvumą A++ klasės; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus industrijos projektai“ įrengti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laistymui reikalingą vandens šaltinį iš privačių vietinių vandens šaltinių arba teisėtai gauti leidimą naudoti vandenį laistymui iš UAB „Vilniaus vandenys“ ir įrengti tam skirtą skaitliuką arba kitu būdu taip, kad šį sklypą teisėtai būtų galima laistyti vandeniu; 3) pripažinti atsakovės UAB „Vilniaus industrijos projektai“ su ieškove L. U. sudarytos 2022-05-03 Statybos rangos sutarties Nr. 202205/01 6.3, 7.3, 8.3, 8.5, 8.6, 14.3 punktus nesąžiningais ir negaliojančiais; 4) priteisti iš UAB „Vilniaus industrijos projektai“ ieškovės L. U. naudai 10 519,17 Eur žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus industrijos projektai“ ieškovės L. U. naudai 3 409,76 Eur atlyginimą už turto saugojimą; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus industrijos projektai“, ieškovės naudai priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad UAB „Vilniaus industrijos projektai“ (toliau ir –Verslininkė) kaip pardavėja su Vartotoja 2022 m. kovo 10 d. pasirašė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria susitarė iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti pagrindinę Preliminariojoje sutartyje nurodytų 9,84 aro ploto žemės sklypo dalies ir ant šio sklypo pastatyto 116,70 kv. m ploto buto pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 4.4.1 punktu šalys susitarė, kad abiejų paminėtų nekilnojamojo turto objektų bendra kaina yra 170 000 Eur. Vartotoja pagrįstai tikėjosi, kad Preliminarioji sutartis nebus keičiama, nes ja buvo susitarta dėl esminių sandorio sąlygų. Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 yra numatyta, jog Verslininkė Vartotojai atves 5 kW galios elektros įvadą. Taip pat jame nurodyta, kad Verslininkė sumontuos langus ir duris, kurie atitiks A++ klasę. Tame pačiame priede įrašyta ir tai, kad perkamo turto energetinė klasė bus A++ (energetinę klasę gali patvirtinti tik Energetinės klasės sertifikatas). Verslininkės iniciatyva (kadangi ji norėjo kuo greičiau gauti kuo didesnę pinigų sumą) tos pačios šalys, t. y. Verslininkė ir Vartotoja 2022 m. gegužės 3 d. sudarė dar dvi sutartis: Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį bei Statybos rangos sutartį Nr. 202205/01. Žemės sklypo sutartimi Vartotoja iš Verslininkės už 120 000 Eur įsigijo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo sutarties 4.1–4.2 punktuose yra užfiksuota, jog Vartotoja pagal šią sutartį visiškai atsiskaitė su Verslininke. Rangos sutartimi rangovė (Verslininkė) ir klientė (Vartotoja) susitarė, kad Verslininkė Vartotojai iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pastatys, iki dalinės apdailos įrengs ir perduos butą, pastatytą ant minėto žemės sklypo (toliau – Butas), perduos susijusią dokumentaciją, patvirtinančią visišką šios statybos baigtumą (Rangos sutarties 1.4, 2.1, 6.1 punktai). Rangos sutarties sudarymo metu didžioji dalis šioje sutartyje nurodytų darbų jau buvo realiai atlikti. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog Verslininkė apgavo Vartotoją, nes iš tikrųjų turėjo sudaryti ne rangos, o nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnis). Rangos sutarties priede yra nurodyta, kad Verslininkė įsipareigojo atvesti elektros energijos įvadą ir Bute pajungti elektros energiją, tačiau šios savo pareigos Verslininkė laiku neįvykdė, dėl ko buvo neįmanoma šiame bute gyventi, o Verslininkė ilgą laiką negalėjo perduoti jokių atliktų darbų Vartotojai. Apie tai, kad Verslininkė laiku neįvykdys Rangos sutarties, Vartotoja sužinojo savo pačios iniciatyva, skambinėdama ir klausinėdama Verslininkės atstovų. Rugpjūčio pabaigoje Vartotoja pati paskambino Verslininkei ir pranešė jai, kad turi informaciją, jog elektros įvedimo paraiška bendrai vartotojų grupei yra anuliuota. Vartotoja iš karto atsiuntė Verslininkei sutikimą teikti ESO paraišką Vartotojos vardu (kadangi ji jau buvo Sklypo savininkė), kad būtų kuo greičiau įvesta elektra. Padavusi ESO paraišką Verslininkė sužinojo, kad reikia iš naujo teikti dokumentus, daryti naują projektą, bet nepasitarusi ir nesuderinusi veiksmų su Vartotoja nusprendė, kad ji su šia paraiška nieko nedarys ir bandys atnaujinti seną paraišką bendrai vartotojų grupei, bet jau ne keturiems, o dviem žemės sklypams, taip pasirinkdama ne greitesnį, o pigesnį variantą (nes tokiu atveju išlaidos už elektros įvedimą dalintųsi abiem sklypams). Nei Rangos sutartyje, nei kituose dokumentuose nenurodytas (neužfiksuotas) 30 000 Eur grynųjų pinigų sumokėjimo Verslininkei faktas. Buto statybos laikotarpiu Vartotoja nuomojosi butą, kuriame gyveno kartu su nepilnamečiu sūnumi bei dviem šunimis. Butą, kurį tuo metu nuomojo Vartotoja, jo savininkai pardavė, nauji savininkai planavo nutraukti nuomos sutartį, bet suprato sunkią Vartotojos padėtį ir sutiko jai padėti pratęsdami nuomos sutartį iki 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau be galimybės nuomos terminą pratęsti dar kartą. Todėl Vartotoja bet kokiu atveju privalėjo iš jo išsikraustyti iki 2022 m. lapkričio 30 d. Vartotoja planavo įsikelti į Butą jį įrengus 2022 m. rugsėjo pabaigoje. Lapkričio pradžioje Vartotoja paskambino Verslininkei ir pasakė, kad lapkričio gale yra užsakytos kraustymosi paslaugos, kad ji bet kokiu atveju turi atlaisvinti tuo metu nuomojamą butą ir neturi kur gyventi. Vartotoja tikėjosi, kad Verslininkė pajungs pakankamo galingumo elektrą iš kaimynų. Lapkričio antroje pusėje vis tiek negalint įsikraustyti į Butą, Vartotoja buvo priversta skubiai ieškoti kito laikino būsto, dėl ko nukentėjo jos darbas ir jo rezultatai (prarado pajamų), o kadangi laikas vis spaudė, prasidėjo šaltasis metų sezonas, pasirinkimo variantų nebuvo daug, niekas nenorėjo jos priimti su dviem augintiniais, Vartotojai teko patirti daug streso ir neigiamų išgyvenimų. Vartotojai nebuvo aišku, kada darbai pagal Sutartį realiai bus atlikti ir ji jau galės apsigyventi Bute. Negalėdama surasti buto nuomai už priimtiną kainą (trumpalaikė nuoma būtų kainavusi labai brangiai), Vartotoja kreipėsi pagalbos į nekilnojamojo turto brokerę. Su jos pagalba pavyko surasti nuomotoją, kuris sutiko išnuomoti butą 3 mėnesiams, tačiau priimti ne du, o tik vieną šunį, dėl ko antrasis turėjo būti laikinai perduotas Vartotojos motinai. Kadangi Verslininkė neįvykdė esminės Rangos sutarties sąlygos, dėl kurios Vartotoja neturėjo galimybės gyventi naujai pastatytame ir įrengtame Bute, ji patyrė realius nuostolius. Taip pat Verslininkė nevykdė Rangos sutarties 5.6 punkte numatytos pareigos saugoti Vartotojos turtą, dėl ko pati Vartotoja reguliariai, beveik kasdien važinėjo į Butą jo šildyti (kūrenti židinį) tokiu būdu mėgindama saugoti Butą, jame sumontuotą įrangą bei medžiagas nuo peršalimo. Vartotoja taipogi buvo pati priversta kentėti šaltį, stengdamasi palaikyti Bute bent minimalią teigiamą oro temperatūrą. Visos neigiamos pasekmės dėl elektros neįvedimo turi tekti ne Vartotojai, bet Verslininkei, nes būtent ji pardavė Butą be elektros, įsipareigojo ją įvesti ir prisiėmė su šio darbo nepadarymu susijusias rizikas. Nors elektra Bute buvo įvesta tik 2023 m. vasario 9 d., Buto inventorizacinėje byloje yra pažymėta, kad ji jau buvo 2022 m. birželio 9 d. Vartotoja nepasirašė 2023 m. balandžio 20 d. baigiamojo atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, kaip kad ieškinyje teigia Verslininkė. Vartotoja suprato, kad ji į šį aktą įrašė savo pastabas ir pasirašė aktą kaip pastabas pareiškęs asmuo. Verslininkė iki šiol neįregistravo 100 proc. pastato baigtumo, taigi ji per anksti, pažeisdama Sutartį, nes tokios teisės dar neįgijo, pateikė Vartotojai 2023 m. balandžio 20 d. Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Pagrindinėje notarinėje sutartyje dažniausiai susitariama, kada bus pranešama apie pabaigtą pastato statybą, kuriame yra butai, o kadangi Verslininkė nekilnojamojo turto pirkimą išskaidė į žemės pirkimo ir Rangos sutartis likusiems neužbaigtiems smulkiems darbams, todėl Vartotoja manė, kad po buto registravimo bus pranešama atskirai apie pabaigtą pastato statybą. Vartotoja 2023 m. gegužės 26 d. atsakyme nurodė, kad darbai, numatyti Rangos sutartyje, iki s?iol ne?ra baigti, dėl ko Verslininkė nei?gijo teise?s reikalauti darbu? kainos sumoke?jimo, ir is? darbu? kainos turi bu?ti atimti nuostoliai, kuriu? Vartotoja nebu?tu? patyrusi, jei Verslininkė bu?tu? laiku ir tinkamai i?vykdz?iusi Rangos sutarti?, bei is?laidos uz? advokato pagalba?. Bandant užbaigti Verslininkės neužbaigtus darbus, pranešti apie pastato (duomenys neskelbtini), pabaigtą statybą, Vartotojai paaiškėjo, kad pastatas gavo energetinį sertifikatą A+, nors pagal projektą turėjo būti pasiektas energetinis efektyvumas atitinkantis A++ klasei. Besiaiškinant, kaip iš A+ pasiekti A++ pastato energetinio efektyvumo, išaiškėjo, kad tokiu tikslu reikia statyti Saulės elektrinę pastatui, tačiau Vartotojai iki Preliminariosios sutarties pasirašymo nebuvo pateikti nei reikalavimai, nei projektiniai skaičiavimai pastato energetiniam efektyvumui pasiekti. Preliminariojoje sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad vandentiekis – Vilniaus miesto, tai reiškia, kad vanduo buitiniam vartojimui ir sklypo laistymui bus miesto. Verslininkės darbuotojai už papildomą atlyginimą, kurį sumokėjo Vartotoja, atliko papildomus santechnikos darbus: išvedžiojo miesto vandentiekio vamzdžius, skirtus vandeniui laistymui, pastatė du lauko kranus ir vamzdžius lauko laistymui po terasa, iš kurių ateityje Vartotoja planavo pajungti sklypo laistymo sistemą, taip pat Vartotoja šių darbuotojų buvo informuota, kad ji galės kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl atskiro vandens skaitliuko laistymui įrengimo. 2023 m. birželio mėn. Vartotoja kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl laistymo vandens skaitliuko įrengimo. Ši bendrovė informavo, kad draudžiama projektuoti ir įrengti apskaitą laistymo reikmėms nuo bendro naudojimo vandentiekio tinklo. Vandens tiekimas laistymui gali būti numatomas tik iš kitų privačių vietinių vandens šaltinių. Kadangi pastatas neatitinka energetinės klasės pagal išduotą 2021 m. gegužės 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-210512-00795, todėl tol, kol jis neatitiks energetinės klasės A++, nėra galimybės pranešti apie pastato pabaigtą statybą Statybos inspekcijai. O kol nepranešta apie pastato pabaigtą statybą, Vartotoja negali įregistruoti Buto 100 proc. baigtumo, dėl to patyrė nuostolius, nes negalėjo refinansuoti paskolos ir gauti geresnę palūkanų maržą vietoj esamos 4,5 proc. kitame banke 1,8–2,5 proc. (žr. Vartotojos ir kredito unijos „Saulėgrąža“ 6.4 punktą). Vartotoja, matydama, kad Verslininkė elgiasi pasyviai, nereaguoja į jos bandymus spręsti situaciją taikiai, bei norėdama pasinaudoti nemokama pagalba kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Verslininkė kreipėsi į teismą tik po to, kai iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gavo du nurodymus pateikti savo atsakymus bei juos pagrindžiančius dokumentus. Verslininkė nusprendė nesinaudoti nemokama kompetentingos valstybinės institucijos pagalba bei privertė Vartotoją gintis teisme. Rangos sutarties 6.3 punkte yra numatyta, kad „jeigu Rangovas nutraukia darbus, vėluoja atlikti bet kokią darbų grupę pagal Veiklų sąraše pateiktą vykdymo grafiką, manoma, kad Rangovas nebaigs darbų per Darbų atlikimo terminą, ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių Darbų vėlavimą, Užsakovas gali įteikti pranešimą, konstatuodamas įsipareigojimų nevykdymą su reikalavimu greičiau įvykdyti Darbus. Jeigu rangovas, gavęs tokį pranešimą, nesiėmė priemonių įsipareigojimams įvykdyti, tada Užsakovas, įteikęs antrą pranešimą, gali nutraukti sutartį pagal 11.3.2 papunkčio sąlygas. Ši sąlyga netaikoma, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Rangovo“. Manytina, kad ši sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam nesąžiningumo kriterijui, nes Verslininkei sudaromos prielaidos be realių ekonominių pasekmių nevykdyti sutarties ar ją vykdyti iš dalies, kai vartotojui tokių teisių nėra suteikta. Abejonių kelia ir Rangos sutarties 8.6 punktas. Manytina, kad ši sąlyga yra nesąžininga, nes atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 ir 16 punktuose nustatytus nesąžiningumo kriterijus. Kadangi Rangos sutarties kaina yra susijusi tik su Vartotojos įsipareigojimu ją sumokėti, ši sąlyga yra vienakryptė – taikoma tik Vartotojai. Rangos sutarties 14.3 punktas Vartotojos supratimu atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 14 punktą. Taip pat Verslininkė tą sutartį Vartotojai atsiuntė el. paštu vėlų vakarą, o jau kitą dieną šalys iš ryto ją turėjo pasirašyti, dėl ko Vartotojai nebuvo sudaryta reali galimybė ne tik kad pasitarti su kažkuo (pvz., teisininku) dėl šios sutarties, bet ir pačiai susivokti, apie ką ta sutartis – tai atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą nesąžiningumo kriterijų. Dar viena abejonė yra dėl Rangos sutarties 7.3 punkto, pagal kurį „jeigu Užsakovas vengia perimti atliktą Darbą, pasibaigus sutarties sąlygų 7.2 punkte nustatytam terminui, kai Darbai turėjo būti perimti pagal Sutartį, ir jeigu Darbai iš esmės atitinka Sutarties reikalavimus, tai turi būti laikoma, kad Darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo išduotas paskutinę to laikotarpio dieną“ bei į jį panašaus 8.3 punkto pabaiga („Ši deklaracija galutiniam mokėjimui nereikalaujama, jeigu Užsakovas praleidžia 7.1 papunktyje nustatytą Statybos užbaigimo terminą ir tik dėl to deklaracija nesurašoma per šį laiką“). Šių punktų turinys atitinka CK 6.2284 straipsnio 13 punkte numatytą nesąžiningos sąlygos požymį. Tokiu būdu nesąžininga Verslininkė pati sudaro prielaidas nuspręsti, kad ji jau „iš esmės“ įvykdė sutartį ir Vartotoja jau turi atsiskaityti, nors realiai savo sutarties dalies Verslininkė neįvykdė ir neketina įvykdyti. Rangos sutarties 8.5 sąlyga yra nesąžininga tiek dėl delspinigių dydžio (Verslininkė savo naudai nusistatė net 0,2 proc. jų dydį už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną), tiek ir dėl to, kad Rangos sutartyje nėra numatyti jokie delspinigiai ar palūkanos, kurie galėtų būti mokamos Vartotojai. Kadangi metuose yra 365 dienos, todėl šią dienos delspinigių normą pavertus į metinę išeina 365 x 0,2 proc. = 73 proc. Akivaizdu, kad tokio dydžio delspinigiai atlieka jau ne kompensavimo, bet pasipelnymo funkciją ir atitinka CK 6.2284 straipsnio 2, 5 punkte nurodytos nesąžiningos sąlygos apibūdinimą, nes nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Verslininkė privalo atlyginti visus Vartotojos nuostolius, kurių bendra suma sudaro 3 409,76 Eur, kadangi Vartotoja nebūtų jų patyrusi, jeigu Verslininkė laiku ir tinkamai įvykdytų Rangos sutartį. Verslininkė Rangos sutarties 1.2 punktu įsipareigojo „atlikti bei perduoti šiuos darbus: buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentacijos iki pastato įregistravimo parengimo, statybos ir įrengimo iki dalinės apdailos darbus“. Rangos sutarties priede yra nurodyta šių darbų detalizacija: 7 punkte numatyta, kad Verslininkė atliks „inventorizacinės pastato bylos parengimą ir pranešimą apie pabaigtą statybą Statybos inspekcijoje“, o 8 punkte – „visų dokumentų parengimą namo / pastato įregistravimui RC NTR“. Vartotojos supratimu, inventorizacinės pastato bylos parengimas bei pranešimą apie pabaigtą statybą Statybos inspekcijoje ir reiškia namo, kuriame yra Butas, įregistravimo baigtumą iki 100 proc. Vartotoja suprato, kad po to, kai Verslininkė įregistruos pastato baigtumą 100 proc., tada ji įgis teisę įregistruoti savo Buto baigtumą iki 100 proc. Būtent tokią veiksmų seką jai nurodė ir Statybų inspekcijos specialistai. Nebūdama kito buto, esančio pastate, kuriame yra Butas, savininke, ji neturi jokios teisės įregistruoti visišką šio pastato statybos baigtumą. Atsižvelgiant į tai, Verslininkė yra įpareigotina užbaigti vykdyti Rangos sutartį ir įregistruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 100 procentų (visišką) baigtumą. Pagal Rangos sutarties 7.7 punktą statybos pabaiga yra „momentas, kai bus ištaisyti defektai (jei reikia), ir Užsakovo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą. Deklaracija apie statybos užbaigimą – Užsakovo [Vartotojos] pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar pranešimo apie pabaigtą statybą gavimas iš Statybos inspekcijos, bei Užsakovui bus perduoti visi su statybos užbaigimu susiję dokumentai, kuriuos privalo saugoti Užsakovas“. Deklaracija apie statybos užbaigimą kaip būtina sąlyga reikalauti atlyginimo už darbus yra įtvirtinta ir Rangos sutarties 1.13 ir 8.3 punktuose. Vartotoja nepasirašė jokios Deklaracijos apie statybos užbaigimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos taip pat neišdavė pranešimo apie pabaigtą statybą adresu (duomenys neskelbtini). Vartotojai nėra perduoti visi su statybos užbaigimu susiję dokumentai, nes Verslininkė jų nerengia, netaiso neatitikimų ir tyčia neregistruoja pastato statybų pabaigos. Dėl to, kad Verslininkė neatliko Rangos sutartimi numatytų darbų laiku, Vartotoja patyrė ne vieną psichologinę traumą, depresijos priepuolių, smarkiai pablogėjo jos sveikata, nuolat sulaukdavo savo mažamečio sūnaus kaltinimų, kodėl ji nevykdo savo pažadų ir kada gi pagaliau jie persikels į Butą, kentėjo šaltį, vargą, jautėsi pažeminta, nusivylusi, buvo priversta koreguoti savo šeimos atostogas ir finansinius planus. Įvertinus visas faktines aplinkybes, manytina, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje būtų ne mažiau kaip 5 000 Eur. Visus nemalonumus ir sunkius išgyvenimus Vartotoja patyrė tik dėl to, kad nusprendė įsigyti šį Butą tokiomis sąlygomis, kokiomis ją įtikino Verslininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2023 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojo ieškovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti apie viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, parengiant viso pastato reikiamus dokumentus 100 procentų baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre, pasiekus pastato energetinio efektyvumo A++ klasę, pripažino 2022 m. gegužės 3 d. Rangos sutarties Nr. 202205/01 8.5 punkto sąlygą dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nesąžininga ir negaliojančia, priteisė atsakovei iš ieškovės 10 033,08 Eur nuostolių atlyginimą, 500 Eur turto saugojimo išlaidų, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2023 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 646,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių iš esmės susiklostė dvibučio nebaigtos statybos namo (buto) pirkimo–pardavimo santykiai su papildoma rangos sutartimi susitartiems baigiamiesiems statybos darbams atlikti, o vertinti atsakovę šiose teisiniuose santykiuose kaip faktinę buto (namo dalies) statytoją nėra jokio pagrindo, kadangi ieškovė, įsipareigojusi 2022-03-10 preliminariąja pirkimo pardavimo sutartimi ateityje parduoti ne mažesnio nei 80 procentų baigtumo butą su sklypo dalimi bei žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi pardavusi sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį su pastatyta namo „dėžute“ ir pabaigusi atlikti iki numatyto sutartinio baigtumo statybos (rangos) darbus veikė šiuose santykiuose kaip buto (namo dalies) statytoja, pardavėja.

7.       Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad jos lūkestis pagal šalių sudarytą susitarimą, kas buvo išsakyta ir ieškovei, buvo dvibučio namo 100 proc. baigtumo įregistravimas, tačiau ieškovė atsakovei reikalingų dokumentų neperdavė, todėl nėra teisinės galimybės pagal ieškovės parengtus dokumentus įregistruoti 100 proc. namo baigtumą. Vertinant Rangos sutarties priedo „Statybos darbai pagal sutartį“ 7-8 punktus, juose vienareikšmiškai yra kalbama tik apie pastatą ir/ar namą bei inventorizacinės bylos parengimą, pranešimą apie pabaigimą Statybos inspekcijoje ir visų dokumentų įregistravimui Registrų centre parengimą. Toks įsipareigojimų formulavimas sutartyje, rengtoje verslininkės, statytojos, pardavėjos, visiškai nekalbant, neužsimenant apie dalinės statybos vieno iš butų pridavimą ir įregistravimą, neleidžia sutikti su ieškovės argumentais, kad vartotojai turėjo būti aišku, suprantama, išplaukiant iš susitarimo dėl dalinio baigtumo statinio sampratos, jog įsipareigojimuose kalbama ne apie namo, o dvibučiame name vieno iš buto ir tik apie dalinio baigtumo statybos darbų, kaip šiuo atveju 87 procentų, pridavimą ir įregistravimą. Teismo vertinimu, skaitant tokias sąlygas, neabejotinai vidutiniškai apdairiam vartotojui tokio tipo sąlygos nelaikytinos skaidriomis ir aiškiai suprantamomis, nesant išsamesnės detalizacijos, aiškumo dėl kokio tipo pastato – baigto 100 procentų ar dalinio baigtumo pastato dalies (buto) yra įsipareigota atlikti nurodytus teisinius veiksmus. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad prisiimti viso namo 100 procentų baigtumo įregistravimą ir dokumentų sutvarkymą negalėjo, nes negalėjo objektyviai žinoti, kada bus užbaigti įsirengti kiekvienas butas dvibučiame name atskirai.

8.       Statytojas (pardavėjas), reikalaudamas pirkėją visiškai atsiskaityti, sumokant likusią 20 000 Eur sumą už pastatytą ir įsigytą 87 procentų baigtumo butą, neįrodė, kad tinkamai įvykdė iš sutarties ir papildomo susitarimo, įforminto Rangos sutartimi, kylančią savo prievolę parengti pastato inventorizacinę bylą ir pranešimą apie pabaigtą statybą bei namo/pastato visų dokumentų parengimą įregistravimui VĮ Registrų centre ir pirkėjai perduoti tinkamai atliktus darbus, todėl neturi pagrindo reikalauti pirkėją vykdyti savąją prievolę – sumokėti už atskiru susitarimu atliktus rangos darbus likusią sumą. Kita vertus teismas, įvertinęs bylos duomenis, kad Rangos sutartimi numatyta didžioji dalis darbų yra atlikta ir atsakovės priimta dar 2023 m. pavasarį, t. y. prieš dvejus metus, nesant dėl to ginčo ir keliamų kokybės reikalavimų, sprendė, kad sąžininga, protinga ir teisinga priteisti ieškovės naudai 50 procentų darbų vertės, t. y. 10 000 Eur, atsakovei ginčijant tik dalį neatliktų darbų – namo 100 procentų baigtumo pridavimą ir atskiro vandens šaltinio įrengimą kaip neatliktus darbus. Kadangi didžioji dalis darbų šiai dienai yra atlikta ir perduota atsakovei, ieškovei iš atsakovės priteistina dalis darbų kainos – 10 000 Eur (CK 6.344 straipsnis, 6.676 straipsnis, 6.687 straipsnis).

9.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės interesai buvo pažeisti, kadangi preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje buvo aiškiai numatyta, kad statomo pastato ir atsakovės įsigyjamo buto pagal projektą energetinio naudingumo klasė bus A++, tačiau pirkėjai įgijus nekilnojamojo turto objektą, buvo nustatyta, kad energetinio naudingumo klasė yra A+. Teismo vertinimu, šiuo atveju statytoja (pardavėja) ne tik neužtikrino žadėtos pastato energetinio naudingumo klasės, bet ir nesuteikė reikiamos informacijos pirkėjai apie būtinų įrenginių papildomą įsirengimą, norint turėti namo projekte numatytą energetinio naudingumo klasę. Tokios esminės informacijos neatskleidimo faktą aiškiai byloje liudija tai, kad vartotoja, siekdama pati pabaigti viso pastato pridavimą, užsakė pastato sertifikavimą, ko pasėkoje buvo išduotas ne A++, bet A+ sertifikatas. Teismui įvertinus sutartinius statytojos (pardavėjos) įsipareigojimus, jog pastatas bus A++ energetinės klasės bei parengus reikiamus dokumentus bus pranešta apie namo/pastato pabaigtą statybą statybos inspekcijoje bei parengti reikiami dokumentai namo baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre (Rangos sutarties priedo 7-8 punktai), teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti statytoją (pardavėją) pranešti Statybos inspekcijoje apie pabaigtą statybą, pateikus reikiamus dokumentus (STR 1.05.01:2017 93 punktas) bei dokumentų parengimą baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre yra pagrįstas ir tenkintinas, kas savaime sąlygoja ir energetinio efektyvumo klasės A++ būtiną sertifikavimą viso namo baigtumo pridavimui (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10.       Teismo vertinimu, sutartimi statytojui įsipareigojus, kad name bus miesto vandentiekis ir kanalizacija, tačiau neišskyrus apie laistymui skirto vandens nebuvimą ir negalimumą, būsimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl vandens tiekimo iš miesto tinklų buvo neaiški, nekonkreti ir netikėta vartotojai, nepridėjus prie sutarties namo techninio projekto, jo dalių bei atskirai neinformavus apie prisijungimo sąlygų prie vandentiekio išlygas. Šioje byloje atsakovė siekia pašalinti tokį trūkumą, įpareigojant įrengti sklype nuosavą laistymui skirtą vandens šaltinį, kaip numatyta prisijungimo sąlygose, išduotose UAB „Vilniaus vandenys“, rengiant namo projektą, jog laistymo vanduo gali būti organizuojamas tik iš privačių šaltinių. Teismo vertinimu, toks teisių gynimo būdas nelaikytinas proporcingu pažeidimo mastui, kadangi gyvenimas name, jo funkcionavimas be privataus vandens šaltinio nebuvimo yra galimas, įmanomas, tuo labiau nesant byloje duomenų apie tokio šaltinio įrengimo sklype objektyvų galimumą. Teismas nenustatė, kad butas neatitiktų įprastų tokio pobūdžio statiniui keliamų reikalavimų, apibrėžtų teisės aktuose, ir kurių neatitinkantis butas negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį, butui geriamą vandenį tiekiant iš miesto tinklo.

11.       Vertindamas atsakovės argumentus dėl Rangos sutarties sąlygų (ne)sąžiningumo, teismas pritarė ieškovo pozicijai, kad vertinant Rangos sutarties 6.3 punktą, yra labai aiškiai numatyta, kad ši sąlyga netaikoma tik tada, jeigu vėluojama dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo ieškovės. Kaip matyti 6.3 punkto nuostatos numato aiškią vartotojos teisę nutraukti sutartį, įvykdžius tam tikrus reikalavimus, išskyrus, kai darbai vėluojami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. 

12.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais ir dėl Rangos sutarties 7.3 ir 8.3 nuostatų nesąžiningumo, kadangi Rangos sutartyje nėra nurodyta, kad rangovė išimtinai ir galutinai sprendžia kada darbai yra laikomi iš esmės atliktais ir yra pagrindas atsiskaityti.

13.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo Rangos sutarties 8.6 punkto laikyti nesąžiningu. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad šią sąlygą galima laikyti palankia pačiai atsakovei, kadangi ieškovė, net ir esmingai pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pavyzdžiui, padidėjus sąnaudoms, paaiškėjus būtinybei atlikti papildomus darbus), negalėtų didinti sutartos kainos. Atitinkamai, nėra pagrindo Rangos sutarties 8.6 punkto laikyti apribojančiu atsakovės teises, įpareigojančiu atsakovę įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei jų nevykdant ar įvykdant nevisiškai. Akivaizdu, kad darbų apmokėjimas yra sietinas su jų tinkamu atlikimu ir tarpusavio perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Šios nuostatos negalima aiškinti, kaip vartotojos prievolės sumokėti nustatytą, nekeistiną kainą, net ir nesant atliktiems visiems sutartiems darbams arba juos atlikus su trūkumais. Toks šios nuostatos aiškinimas neatitinka šio susitarimo esmės. 

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė ne tik kad pasitarti su kažkuo (pvz., teisininku) dėl šios sutarties, bet ir pačiai susivokti, manytina, kad Rangos sutarties 14.3 punktas atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą nesąžiningumo kriterijų („vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo“).

15.       Vertinant sutarties sąlygas (6.3, 7.3, 8.3, 8,6, 14.3) materialiuoju, procedūriniu ir bendruoju sąžiningumo reikalavimo aspektu, teismas pritaria atsakovės įrodinėtinai pozicijai, kad vartotoja neturėjo pakankamai laiko susipažinimui, įvertinimui, sutartį atsiuntus iš vakaro, nakties laiku, prieš jos pasirašymą (Priešieškinio priedas Nr. 3), juolab sutarties nuostatos nebuvo individualiai ir aptartos. O tai, kad atsakovė, būdama įmonės vadovė, turėjo galimybę atsidėti sutarties pasirašymą, kilus sąlygų neaiškumams, be to, pati įrašė pataisymus sutartyje, neleidžia teismui spręsti, kad toks sutarties pasirašymo pobūdis nesuponuoja sąžiningumo vertinimo. Tačiau šioje byloje atsakovė niekaip nepagrindė, kaip jos suprastos sąlygos nulėmė jos apsisprendimą sudaryti sutartį, ir kaip jos valia būtų pasikeitusi, ir ar iš viso būtų pasikeitusi, jeigu ji būtų supratusi sutarties nuostatas taip, kaip jos surašytos. Taigi nepagrindė, kad jos kitoks Sutarties nuostatų supratimas nulėmė faktą, kad ji su ieškove sudarė sutartį, taigi ir dėl šios priežasties sąlygų nėra pagrindo pripažinti nesąžiningomis.

16.       Spręsdamas netesybų sąlygos sąžiningumo klausimą, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ginčo sutartyje įtvirtintas nepagrįstai didelis ir nesąžiningas delspinigių dydis, kas sudaro 73 procentus metinių palūkanų, patvirtina, kad sutarties sąlyga yra itin nepalanki vartotojai. Įprastai sutartyse su vartotojais delspinigių dydžiai yra numatomi nuo 0,02 iki 0,05 procentų, kas sudarytų 7,3 procentus ar 18,25 procentus metinių palūkanų, bet ne 73 procentus. Šie dydžiai atsispindi ir vartojimo kredito sutartyse ir vartojimo kredito įstatymo nuostatose. O ieškovės argumentas, kad netesybų mažesnis dydis sąlygotų tyčia nemokėti už suteiktas paslaugas, nepaneigia lupikiško netesybų dydžio, sutartyje sudarytoje su vartotoja.

17.       Ieškovės veikimas, kai sutarčių pasirašymo metu nėra atskleidžiama tikroji tiesa apie elektros įvedimo į sklypą galimybes, o tikinama, kad viskas bus įvesta ir sutvarkyta, leidžia teigti, kad sąžiningo, rūpestingo veikimo šiuo aspektu nebuvo. Galimai nesąžiningas verslininkės veikimas atskleidžiamas byloje ir tuo aspektu, kad preliminarioje namo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai numatytas 5 KW galios elektros įvedimo faktas sklype, o pasirašant  galutinę Rangos sutartį elektros įvedimo faktas prie darbų sąrašo nebebuvo numatomas ir tik atsakovės pastabumo dėka, ranka sutartis buvo papildyta, numatant elektros įvedimo faktą, kas buvo sutarta ir žadėta preliminarios sutarties pasirašymo metu. Tai, kad numatyto darbo – elektros įvedimo į sklypą, negalėjo laiku įvykdyti ne dėl savo, bet trečiųjų asmenų, t. y. vartotojų grupės dalyvių atsisakymo mokėti ir AB ESO veiklos standartų ir taisyklių, ruošiant prisijungimo sąlygas ir atliekant pajungimo darbus, nesuponuoja išvados buvus tinkamam sutartiniam įsipareigojimų vykdymui. Verslininkei keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, todėl turėdama statybinės veiklos patirtį turėjo ir galėjo įsivertinti pačios sutartyje numatytų terminų darbams pabaigti objektyvų reikalingumą. Tokiu savo veikimu ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – atlikti pastatyto namo galutinius rangos darbus ir prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tame tarpe elektros į sklypą įvedimą per 90 dienų, todėl turi prisiimti užsakovei (vartotojai) kilusias iš to pasekmes.

18.       Teismui pripažinus, kad statytojas (pardavėjas) pažeidė savo įsipareigojimus perduoti butą su elektros energija dar 2022 m. rugpjūčio 3 d., sprendžia, kad atsakovės patirti nuostoliai mokant už nuomojamą būstą bei komunalinius mokesčius yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pardavėjos sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, todėl pirkėjai atlygintini.

19.       Kadangi į nuosavą būstą atsakovė galėjo įsikelti, naudojantis elektra, pasirašius sutartį su AB „ESO“ tik 2023 m. vasario antroje pusėje, ką pagrindžia atsiliepimo į ieškinį priede esantis susirašinėjimas („ESO informacija susirašinėjimas dėl elektros skaitiklio“) ir ko neginčijo byloje ieškovė, jog įvedus 2023 m. vasario pradžioje sklype elektrą, atsakovė negalėjo iš karto pasirašyti sutarties dėl kilusių nesklandumų ir naudotis elektra (2023-11-20 DOK – 179260-„Dėl elektros skaitiklio“), atsakovės prašymas priteisti nuostolius už kito būsto nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. vasario mėnesio įskaitytinai, mokant už trumpalaikę nuomą po 1 000 Eur ir 876,96 Eur mokėjimais pagrįstus komunalinius mokesčius, išskyrus elektrą ir vandenį, kas būtų vartojama ir gyvenant nuosavame name, teismas laikė pagrįstu ir įrodytu.

20.       Vertindamas atsakovės reikalavimą dėl 50 Eur už nuomojamo būsto raktų gamybą kaip patirtus nuostolius, teismas sutiko, kad tokio pobūdžio išlaidos tiesiogiai sąlygotos būsto nuomos santykių, negalint įsikelti į savo nuosavą, įsigytą būstą numatytu terminu, t. y. 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovės argumentai, kad tokio pobūdžio išlaidos nesietinos su nuomos santykiais, nes buto savininkas privalo teikti raktus, teismo vertinimu, nebuvo laikytini pagrįsti, kadangi kiekvieno civilinio santykio metu šalys yra laisvos susitarti dėl tam tikrų sąlygų, juolab imperatyvumo kas privalo suteikti nuomininkui raktus, už atlygį ar be, CK nuostatos nenumato. Į bylą pateikus išlaidas pagrindžiančius duomenis, byloje įrodžius, kad atsakovė gyveno su nepilnamečiu sūnumi, šių išlaidų pagrįstumas teismui nekėlė abejonių, todėl 50 Eur suma kaip nuostoliai atsakovei iš ieškovės, teismo vertinimu, priteistini.

21.       Vertindamas atsakovės įrodinėjamą 180 Eur nuostolių sumą už kraustymąsi iš paskutinio nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini) gatvės į įsigytą būstą, teismas pažymėjo, kad tokios išlaidos negali būti laikytinos išimtinai susijusios su būsto perdavimo vėlavimo faktu, laiku neįvedus į sklypą elektros, todėl laikė kaip sąlygotos darbų atlikimo vėlavimo, ir todėl atsakovei iš ieškovės nepriteisė.

22.       Vertindamas atsakovės sumokėtą 121 Eur sumą, kaip galimai patirtus nuostolius dėl papildomo važiavimo į namą pajungti siurblio, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, kad toks garantinis šilumos siurblio paleidimas nebūtų apmokestintas bet kuriuo atveju, jį atvežus į nurodytą objektą. Į bylą nėra pateiktos sutarties, pagrindžiančios šilumos siurblio pirkimo–pardavimo sąlygas, leidžiančias spręsti apie tokios paslaugos – paleidimo apmokestinimą arba neapmokestinimą. Vien į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimas neleidžia daryti pagrįstų išvadų, kad šis mokėjimas buvo sąlygotas išimtinai pakartotinio vykimo į objektą šilumos siurbliui paleisti, prieš tai nebuvus elektros energijos. 

23.       Spręsdamas dėl kitų nuostolių už atliktus namo pridavimo darbus atlyginimo, teismas nurodė, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su viso pastato 100 procentų baigtumo pridavimu, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 488 Eur išlaidų atlyginimo suma, neįskaičius 85 Eur už pastato kadastrinės bylos parengimą, kadangi su priešieškiniu pateiktoje 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje 170 Eur sumai yra numatyta, kad kadastriniai matavimai atlikti ir byla sudaryta buto – (duomenys neskelbtini), bet ne viso namo, kas leidžia vertinti esant tiesioginę pareigą buto savininkei (atsakovei) atlikti savo buto (dvibučio namo dalies) kadastrinius matavimus.

24.       Spręsdamas dėl turto saugojimo išlaidų, teismas, įvertinęs atsakovės priešieškinyje ir papildomuose dokumentuose (DOK – 125756) nurodytą skaičiavimą apie patirtas kuro sąnaudas kasdien važiuojant į butą jo kūrenimui, sutiko su atsakovės skaičiavimu, jo pagrįstumu, kad automobiliui Honda Jazz naudojant 7.1 litro/100 km vidurkį, su juo kasdien pirmyn–atgal nuvažiuojant apie 30 km ir taip vykus 106 dienas, įskaičiuojant automobilio amortizaciją, tad 500 Eur išlaidų suma yra pagrįsta, reali ir protinga (CPK 12 str., 178 str.), todėl kaip patirti nuostoliai dėl statytojos veikimo priteistini atsakovei iš ieškovės.

25.       Teismo vertinimu, atsakovei iš ieškovės 300 Eur sumą už pirktas malkas židinio bute kūrenimui nepriteistina, kadangi atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tokias turėtas išlaidas.

26.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės 2 609,76 Eur sumos nuostoliais, kuriuos ji patyrė už vykimą šildyti buto, kadangi remtis įrodinėjant patirtus nuostolius hipotetiniais skaičiais, kokia suma galėjo ir turėjo būti mokama už tokio pobūdžio darbą, įvertinus valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, teismo vertinimu nėra jokio pagrindo.

27.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas, įvertinęs turėtus pirkėjos (vartotojos) išgyvenimus, derinimus ir dėl to patirtus sveikatos sutrikimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsakovei priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos sumą, įvertindamas formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio ginčų bylose.

III. Apeliacinių skundų argumentai

28.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti į bylą ieškovės teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai visos 20 000 Eur atsakovės skolos, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, peržengė šalių reikalavimų ribas ir taip pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Taip pat teismas nenustatinėjo ir niekaip nemotyvavo, kodėl tariamai neatliktus darbus, kuriuos prašo atlikti atsakovė, įvertino kaip atitinkančius 10 000 Eur kainą, tuo metu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuspręsdamas mažinti darbų kainą teismas privalo nustatyti tam tikras aplinkybes, susijusias su tariamais rangovo „sutaupymais“ kaštų ir laiko prasme. Be to, sprendimas yra nelogiškas ir prieštaringas, nes pats teismas pripažino, kad didžioji dalis darbų yra atlikta, kas reiškia, kad atliktų darbų vertė turėjo viršyti pusę sutartos kainos. Taip pat ieškovė, vadovaujantis sprendimu, privalo ne tik atlikti darbus, kurių iš tiesų nebuvo įsipareigojusi vykdyti, bet ir iš esmės pati už juos sumokėti – ieškovė negaus jokio atlygio už laiką, kurį reikės sugaišti vykdant teismo įpareigojimą, ir už jau atliktą ir prieš dvejus metus priduotą darbą.

28.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad delspinigių dydis pagal Rangos sutartį yra per didelis, nepriteisė visiškai jokių delspinigių ieškovės naudai. Atsakovei delspinigių dydis prieš pasirašant Rangos sutartį buvo žinomas ir jokių prieštaravimų dėl delspinigių dydžio nekilo, taip pat byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, rodančių, kad atsakovei prieš pasirašant Rangos sutartį buvo daromas spaudimas ar kitaip ribojama jos galimybė savarankiškai priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų. Ieškovės vertinimu, negalima teigti, kad sutartines netesybas įtvirtinus tik atsakovės įsipareigojimų pažeidimo atveju tai turi būti vertinama kaip neproporcinga vartotojos (atsakovės) atsakomybė, kadangi yra natūralu, kad delspinigiai Rangos sutartyje buvo numatyti tik atsakovei, nes delspinigiai yra taikomi už pradelsimą laiku sumokėti pagal sutartį privalomas mokėti sumas. Be to, net jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad 0,2 % delspinigių dydis yra per didelis, tai teismas turėjo priteisti mažesnį jų dydį, o ne visiškai jų nepriteisti.

28.3.                      Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę įregistruoti pastato baigtumą 100% ir pasiekti pastato energetinį efektyvumą A++ klasei, kadangi teismas be pagrindo taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes dokumentų parengimas Pastato baigtumo įregistravimui Registrų centre ir (arba) Pastato A++ klasės energinio efektyvumo pasiekimas apskritai nėra kvalifikuotini kaip „trūkumai“ , o atsakovės reikalavimai, įvardijami „trūkumais”, nėra siejami su paties Buto kokybe. Nėra pagrindo laikyti atsakovės formuojamų reikalavimų „paslėptais trūkumais“. Sprendimu visa atsakomybė nepagrįstai buvo perkelta ieškovei, visiškai nevertinant pačios atsakovės veiksmų ir charakteristikos, nors pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti – atsakovė, būdama atidžia ir rūpestinga, turėjo ir pati aktyviai pasidomėti tuo, kokias paslaugas ir kokius daiktus perka, nes ieškovė negali nuspėti visko, ko galimai nežinos ir nesupras atsakovė.

28.4.                      Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja šalių susitarimui, kadangi sprendimo įpareigojimai siejami ne su Butu, dėl kurio susitarė šalys, bet su visu Pastatu, ir ne su 87% baigtumu, dėl kurio susitarė šalys, bet su 100% baigtumu, kurio įregistruoti ieškovė niekada neįsipareigojo. Papildomai tai dar reiškia, kad ieškovė neįsipareigojo ir gauti Pastato energinio naudingumo sertifikato A++ klasei. Taip pat pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti ar panaikinti teisės normos, nurodytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Vietoje to, teismas vadovavosi rekomendacinio pobūdžio Registrų centro paaiškinimais. Tuo meti ieškovė neturi teisės surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (t. y. pranešti apie viso Pastato, statybos užbaigimą), kadangi ji neturi teisės būti Pastato statytoju, o jeigu ir surašytų deklaraciją, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas neturėtų teisės tvirtinti tokios deklaracijos. Taip pat teismo įpareigojimas „pasiekti“ Pastato energetinio efektyvumo A++ klasę taipogi objektyviai (teisiškai) yra neįmanomas įvykdyti, nes Ieškovė negali būti Pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovu, neturi teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, o pats įpareigojimas taip pat yra neaiškus ir nesuprantamas.

28.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei nuostolius. Nuostolių, siejami su elektros įvedimu, priteisimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė Rangos sutartį įvykdė tinkamai, todėl nėra jokių neteisėtų veiksmų ir civilinė atsakomybė kilti negali, taip pat teismas sprendimu visą atsakomybę perkėlė ieškovei, nepaisydamas nei pačios atsakovės, nei trečiųjų asmenų veiksmų, kurie ir nulėmė pavėluotą elektros įvedimą į Butą. Be to, teismas neteisingai nustatė laiką, nuo kurio atsakovė galėjo kraustytis gyventi į Butą ir juo naudotis tuo atveju, jeigu Bute būtų buvusi elektra, o tai turi įtakos nuostolių skaičiavimui bei priteisimui. Nuostoliai negali būti skaičiuojami nuo 2022 rugpjūčio mėnesio., t. y. nuo Rangos darbų atlikimo termino, kadangi Butas buvo įrengtas tik iki dalinės apdailos, o tai reiškia, kad jame gyventi iš karto atsakovė objektyviai nebūtų galėjusi – Butą reikėjo pabaigti įrengti (t. y. reikalingi tokie komponentai kaip grindys, rozetės, lubos, montuojami ir nemontuojami baldai). Be to, kaip ne kartą nurodė ieškovė, iš tiesų ir 2022 spalio mėnesio Butas vis dar buvo įrenginėjamas. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino atsakovės nebendradarbiavimo kaip pagrindo mažinti atsakovės nuostolius.

28.6.                      Reikalavimas priteisti 50 Eur už nuomojamo būsto raktų gamybą negali būti kvalifikuojamas kaip nuostoliai, nes bent vieni raktai visuomet suteikiami nuomininkui, o atsakovė gaminosi po 2 vienetus raktų, dėl ko kyla klausimas, kam reikalingas trečias raktų komplektas, jeigu atsakovė gyvena su sūnumi.

28.7.                      Teismas sprendimu nepagrįstai atsakovės prašymą priteisti ikiteismines išlaidas už advokato paslaugas, kadangi ieškovė Rangos sutartį įvykdė tinkamai, o Atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei 20 000 Eur sutartą sumą, tai ir pačios išlaidos, kurias sudarė Ieškovės reikalavimo ginčijimas ir pretenzijų reiškimas, neturėjo būti priteisiamos, o tariamai patirti nuostoliai neatitinka pačiame Sprendime pateikto kvalifikavimo ir negalėjo būti priteisti. Taip pat atsakovės išlaidos yra per didelės, ir jos neatnešė jokio realaus rezultato, be to, teismas sprendimu netikrino sumos proporcingumo ir, pavyzdžiui, atitikimo Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

28.8.                      Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo priteisti atsakovės naudai nuostolius, kurie yra siejami su pastato pridavimo darbais, kadangi ieškovė Rangos sutartimi neįsipareigojo perduoti Pastato 100 proc. baigtumo, tai visi nuostoliai yra nepagrįsti ir apskritai neturėjo būti priteisti, o visi atsakovės atlikti veiksmai bei patirtos išlaidos, neva bandant įregistruoti Pastato 100 proc. baigtumą, yra neproporcingi ir ieškovės atžvilgiu nesąžiningi. Ieškovė papildomai akcentuoja, jog sprendime yra motyvų prieštaringumas, kadangi didžiąją dalį sprendimo motyvuojama, jog ieškovė turi padaryti viską, įskaitant Pastato ir Buto 100 proc. baigtumo įregistravimą, tačiau šioje vietoje pakeičia poziciją ir pripažįsta, jog vis dėlto Buto 100 proc. baigtumas nėra vien tik ieškovės pastangos – atsakovė privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų pasiektas 100 proc. baigtumas.

28.9.                       Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės naudai 500 Eur nuostolių kuro sąnaudoms atlyginti, kadangi pačios atsakovės veiksmai padarė didžiausią įtaką pačios atsakovės atsiradusiems nuostoliams, jai puikiai suprantant, kad šaltuoju periodu elektros dar nebus. Taip pat nebuvo poreikio Buto šildyti kiekvieną dieną – pats Butas yra labai sandarus, todėl taip greitai neišleidžia šilumos. Pagrįsta manyti, jog šildymas galėjo būti organizuojamas keletą (porą) dienų per savaitę, o ne kiekvieną dieną. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, kad atsakovė tikrai realiai patyrė tokius nuostolius, kadangi, pavyzdžiui, galėjo gauti pigesnio kuro arba pati už jį apskritai nemokėti – šioje vietoje galima daryti eilę įvairių prielaidų, kurių negalima paneigti nesant objektyvių įrodymų.

28.10.                       Teismas be pagrindo priteisė atsakovei 2 000 Eur neturtinės žalos, kadangi teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė dėl neva netinkamo, nesąžiningo ieškovės veikimo, realios informacijos apie elektros įvedimą į sklypą nuslėpimo ir kitų aplinkybių patyrė neturtinės žalos. Ieškovė tinkamai vykdė Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taip pat sprendimas priteisti atsakovei 2 000 Eur neturtinės žalos bylos kontekste akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, o suma yra akivaizdžiai per didelė ir turi būti ženkliai mažinama.

29.       Atsakovė (vartotoja) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą dalį: 1) apeliacinės instancijos teismo nuožiūra sumažinti jos iš ieškovės (verslininkės) įsigyto turto kainą; 2) įpareigoti verslininkę įrengti laistymui reikalingą vandens šaltinį iš privačių vietinių vandens šaltinių arba teisėtai gauti leidimą naudoti vandenį laistymui iš UAB „Vilniaus vandenys“ ir įrengti tam skirtą skaitliuką arba kitu būdu taip, kad šį sklypą teisėtai būtų galima laistyti vandeniu; 3) priteisti vartotojos naudai 300 Eur atlyginimą už malkų įsigijimą, 180 Eur atlyginimą už kraustymosi paslaugas ir 85 Eur atlyginimą už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos parengimą ir visas vartotojos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurių dydį patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Iš vartotojos verslininkės naudai susijusios bylinėjimosi išlaidos turėjo likti verslininkei, kadangi pirmosios instancijos teismas Vartotoją nubaudė du kartus už teisėtą veiksmą (lėšų sulaikymą): be teisinio pagrindo (nenurodė nei teisės normos, nei teismų praktikos) priteisdamas pusę sumos iš Vartotojos ir dar priteisdamas su šio Verslininkės reikalavimo patenkinimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

29.2.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo patenkinti Vartotojos reikalavimą dėl vandens laistymo šaltinio įrengimo, t. y. jei visgi nusprendė jį atmesti tokį, kaip jį suformulavo Vartotoja, tuomet privalėjo jį transformuoti, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir, pavyzdžiui, sumažinti Buto kainą, t. y. priteisti mažesnę skolą. Pirma, Vartotoja buvo pateikusi įrodymus, kurių nepateikimu teismas pasirėmė, atmesdamas Vartotojos reikalavimą. Vartotoja skambino porai įmonių, kurios kasa šulinius ir sužinojo, kad jie atvykę į vietą savo techniniais prietaisais bei priemonėmis nustato, kur vanduo yra arčiausiai paviršiaus; į žvalgybas jie nevyksta – vyksta kasti šulinių (su kasimo technika, žiedais ir pan.). Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš Vartotojos pateikti neįmanomus įrodymus. Antra, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą vartojimo byloje. Pirmosios instancijos teismas pareikalavo įrodymų iš Vartotojos, nors nustatė, kad tai Verslininkė pažeidė pareigą tinkamai informuoti Vartotoją. Trečia, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos, kadangi pirmosios instancijos teismas, jei Vartotojos teisių gynimo būdas jam pasirodė netinkamas, turėjo ex officio parinkti kitą, proporcingesnį būdą ir jį pritaikyti, o ne palikti tai spręsti naujoje byloje.

29.3.                      Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Vartotojos reikalavimą, sumažino jos Buto ir Sklypo vertę pačios Vartotojos sąskaita. Kadangi ne Vartotoja, o Verslininkė turėjo įrodinėti negalimumą įrengti laistymo šaltinį. Todėl, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjas turi teisę reikalauti proporcingo kainos sumažinimo, kadangi daiktas (Butas su Sklypu) neatitinka sutarties tikslų ir negali būti naudojamas pagal įprastą paskirtį (Žemės sklypas negali būti laistomas, ribojamas augalijos priežiūros funkcionalumas). Gynybos būdo keitimas yra leistinas, kai pradinis pasirinktas būdas (pvz., trūkumo pašalinimas) pasirodo esąs neįmanomas arba neproporcingas. Šiuo atveju Vartotojai kaip pirkėjai nesąžiningai nebuvo atskleista ši esminė aplinkybė, dėl ko įsigytas turtas yra riboto funkcionalumo, kas tiesiogiai paveikia jo vertę ir naudojimo galimybes.

29.4.                      Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą savo iniciatyva įvertinti bylos ginčą sudarančių vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, šios pareigos neįvykdė, nes išnagrinėjo tik tas sutarčių sąlygas, kurias kaip galimai nesąžiningas nurodė Vartotoja (po to, kai teismas ją privertė tai padaryti). Sprendime nėra nė vieno sakinio apie kokią nors kitą byloje pateiktą vartojimo sutarties sąlygą, kurią teismas pripažino nesąžininga. Taip pat Sprendime nėra apibendrinančio sakinio, pavyzdžiui, kad teismas įvertino visas byloje pateiktas vartojimo sutartis, bet daugiau jokių nesąžiningų sąlygų nerado.

29.5.                      Vartotojos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesuprato 180 Eur už Vartotojos kraustymosi paslaugas patirtų išlaidų pagrindimo bei jų priežastinio ryšio su Verslininkės neteisėtais veiksmais. Kraustymosi paslaugos buvo būtinos, kadangi Vartotoja yra smulki moteris, viena auginanti tuo metu mažametį sūnų ir du augintinius, ir ji turi nemažai baldų, kurių nei viena, nei su sūnumi panešti neišgali, o kai kurie baldai apskritai nėra išardomi ir netilptų į Vartotojos automobilį. Kadangi Verslininkė neįvykdė esminės Rangos sutarties sąlygos, dėl kurios Vartotoja neturėjo galimybės gyventi naujai pastatytame ir įrengtame Bute, ji patyrė realius ir didelius nuostolius. Vartotojai teko ne tik išsikraustyti iš buto, kuriame tuo metu gyveno, ne į tą Butą, kurio statybą ir dalinį įrengimą užsakė pas rangovę Verslininkę, bet į kitą ir jame gyventi tol, kol Verslininkė bent jau suorganizuos elektros energijos įvado atvedimą ir elektros energijos pajungimą. Atitinkamai Vartotojai teko į naujai išnuomotą (duomenys neskelbtini) vežti daiktus tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek ir iš (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) gatvėje Vartotojai teko pagyventi ilgiau, nei ji planavo ir jai pradėti reikėti daiktų, kuriuos ji buvo išvežusi į Butą.

29.6.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino netiksliai išrašytą 2023-03-08 PVM sąskaitos faktūros NTM Nr. 000604 turinį, tačiau neatkreipė dėmesio, kad šia sąskaita buvo apmokėtas dviejų kadastrinių bylų parengimas: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)  (viso pastato). Būtent dėl to, kad viena bylutė buvo skirta Vartotojai, o kita – Verslininkei (viso pastato, kurį pastatė Verslininkė, pridavimui), Vartotoja šią sumą padalino į dvi dalis ir paprašė priteisti tik tą dalį, kurią ji sumokėjo savo lėšomis už Verslininkę. Šios išlaidos yra tiesiogiai nulemtos Verslininkės neatliktų darbų pagal Rangos sutartį. Jei Verslininkė nebūtų įsižeidusi, užsispyrusi ir tęsusi Rangos sutarties vykdymą, ji būtų pati bandžiusi įregistruoti 100 proc. pastato baigtumą, dėl ko šias išlaidas būtų patyrusi ji, o ne Vartotoja.

29.7.                      Vartotoja teigia, kad vienoje iš dėžių, kurias ji vis dar palaipsniui išsikrauna surado malkų įsigijimo dokumentą, todėl jį teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo jį prijungti prie bylos medžiagos ir priteisti Vartotojai 300 Eur dydžio kompensaciją už malkų įsigijimą. Vartotojos teigimu, ji ieškojo malkų įsigijimo dokumento, bet jai jo rasti nepavyko, todėl savo reikalavimą pirmosios instancijos teisme grindė nuotraukomis. Vartotoja teigia, kad šio įrodymo nepriėmus ir pirmosios instancijos teismo Sprendimo šioje dalyje nepakeitus, nekalta Vartotoja liks nubausta šioje byloje jau kelintą kartą.

29.8.                      Vartotoja nesutinka su teismo argumentu, kad Vartotoja galėjo įrodinėti negautas savo kaip įmonės vadovės (darbuotojos) pajamas, vykstant kasdien į Butą 4 valandoms jį šildyti, bet kadangi to nedarė, todėl jos darbas neturi būti atlyginamas. Byloje yra nustatyta, kad ji yra vienintelė UAB „ELL“ savininkė (akcininkė) ir direktorė, o iki 2024 m. gegužės 28 d. šioje bendrovėje dirbo iš viso du darbuotojai. Vartotoja tokio gynimosi būdo nepasirinko, nes manė ir mano, kad jis yra bevertis. Jei Vartotoja būtų tai pabandžiusi padaryti, Verslininkė trimituotų, kad dėl to, jog kadangi Vartotoja pati yra ir akcininkė, ir direktorė, jos pateikti teismui dokumentai yra nepatikimi, dirbtiniai.

29.9.                      Vartotoja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, gaišdama savo laiką šildyti Butą, siekė pasipelnyti ar nubausti Verslininkę, kadangi teismas nuvertino Vartotojos darbą iki nulio.

29.10.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė su reikalavimo daliniu patenkinimu bylinėjimosi išlaidas, kadangi taip teismas nubaudė Vartotoją du kartus už teisėtą veiksmą: pirmą kartą, kai jis be teisinio pagrindo (nenurodė nei teisės normos, nei teismų praktikos) priteisė pusę sumos iš Vartotojos ir, antrą kartą, kai dar priteisė su šio Verslininkės reikalavimo patenkinimu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Konstatuodamas, jog Vartotoja teisėtai sulaikė 20 000 Eur sumos mokėjimą Verslininkei (Sprendimo 43–45 punktai), teismas negalėjo už teisėtą veikimą Vartotojai pritaikyti atsakomybę, priteisdamas daugiau bylinėjimosi išlaidų. Jei jau teismas nusprendė priteisti pusę Verslininkei realiai dar nepriklausančių pinigų (nes ji neatliko visų darbų), toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra netinkamas ir neteisingas, nes Vartotoja turi papildomai susimokėti Verslininkei per bylinėjimosi išlaidas. Vartotojos geranoriškumas negali būti pagrindu ją skriausti. Vartotojos vertinimu, teismas privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir nebausti Vartotojos bent jau antrą kartą. Tuo labiau turint omeny tai, kad tai Verslininkė nesutiko laukti nemokamo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo ir, vos tik gavusi iš šios tarnybos du paklausimus, kreipėsi į teismą.

29.11.                      Vartotoja papildomai atkreipia dėmesį, kad Verslininkės advokatas išrašė per dideles sąskaitas savo klientei už prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pernelyg didelės jo sąskaitos už tokius standartinius prašymus lemia didesnes, negu turėtų būti bylinėjimosi išlaidas ir taip iškreipia jų santykį Vartotojos nenaudai.

30.       Vartotoja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kurią apskundė verslininkė, palikti nepakeistą, peržengti apeliacinių skundų ribas, siekiant apginti viešąjį interesą, vartotojos naudai iš ieškovės priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat visas vartotojos patirtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos eigoje ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Vartotojos vertinimu, Verslininkės apeliacinio skundo (o ir Vartotojos apeliacinio skundo) ribos gali būti peržengtos, jei neperžengus skundo ribų būtų pažeistos Vartotojos teisės ir teisėti interesai.

30.2.                      Verslininkė iškraipo faktines aplinkybes, kadangi pradžioje nurodo netikrą faktą, o tada iš jo vystoma visa argumentacija, kuri baigiasi neteisingomis išvadomis. Taip pat verslininkė ignoruoja visus įrodymus, kuriuos pateikė vartotoja. Be to, Verslininkė viso proceso metu labai intensyviai kartoja ir kartoja melagingus faktus, iš tikrų faktų neišplaukiančias išvadas, po to visa tai interpretuoja sau naudinga linkme, t. y. Verslininkė viso proceso metu (ne tik apeliacijoje) naudoja kartojimo argumentą.

30.3.                      Verslininkė apeliacinio skundo 136 punkte nurodo, kad ji niekada neįsipareigojo Vartotojai įvesti elektros, nors ji pati 2024-12-06 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad sakė Vartotojai, jog „elektra Bute bus“. Verslininkė, pasirinkusi jungtis per BVG, rizikavo, o už tai, kad ši rizika nepasiteisino, atsakomybė negali tekti prie tokio sprendimo rizikuoti niekaip neprisidėjusiai Vartotojai. Tuo labiau, kad Verslininkė ne tik prisiėmė riziką, bet ir sąmoningai klaidino Vartotoją, sudarydama įspūdį, jog elektros įvedimas ir nuo to tiesiogiai priklausanti statybų pabaiga yra numatyta ir pagrįsta. Tai sudaro esminės informacijos nuslėpimą ir Vartotojos klaidinimą – Vartotoja, pasirašydama visas vartojimo sutartis, pagrįstai tikėjosi, kad projektas bus baigtas sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis. Tokiais veiksmais Verslininkė pažeidė sąžiningumo principą, elgėsi neprofesionaliai ir pažeidė Vartotojos teisę gauti išsamią, aiškią ir teisingą informaciją apie pagrindines vartojimo sutarčių sąlygas, įskaitant su būsto naudojimu ir statybų pabaiga susijusias rizikas.

30.4.                      Vartotojos vertinimu, Verslininkė ne taip suprato sprendimo dalį dėl 20 000 Eur skolos ir dėl mokėjimo už rangos darbus sustabdymo (sulaikymo). Teismas šioje sprendimo dalyje labai aiškiai nurodė, kad jis ne mažina Buto ar Rangos sutarties kainą, o jau dabar įpareigoja Vartotoją sumokėti Verslininkei pusę skolos (10 000 Eur), kitą pusę paliekant sulaikyta, t. y. mokėtina po to, kai Verslininkė įvykdys visus teismo jai nustatytus įpareigojimus. 

30.5.                      Vartotojos vertinimu, egzistuoja pagrindas išeiti už apeliacinių skundų ribų ir visas šioje byloje pateiktas vartojimo sutarčių sąlygas įvertinti jų sąžiningumo aspektu, kadangi Vartotoja, Reikšdama pradinį priešieškinį Vartotoja atkreipė teismo dėmesį, kad sudarytose vartojimo sutartyse gali būti nesąžiningų sąlygų, bei paprašė teismo vykdyti savo pareigą ex officio įvertinti byloje pateiktų vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams. 

30.6.                      Verslininkė visų pareigų neatliko ir iki šiol neįregistravo 100 proc. pastato baigtumo, iš to išeina, kad ji per anksti, pažeisdama Rangos sutartį, nes tokios teisės dar neįgijo, pateikė Vartotojai 2023 m. balandžio 20 d. Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Verslininkė savo negalėjimą įregistruoti 100 proc. pastato baigtumo sieja su galimu Vartotojos neveikimu nepasirašant tam reikalingų dokumentų, nesuteikiant leidimų ir pan. Pirma, Vartotoja pareiškia, kad ji taip nesielgs. Ji turi ir el. parašą, gali dokumentus pasirašinėti per atstumą. Antra, pati Vartotoja siekia, kad pagaliau vyktų ne bylinėjimasis, o realus, kuriantis vertę darbas.

30.7.                      Vartotoja nesutinka su verslininkės argumentais, pagal kuriuos Vartotoja turėjo už Verslininkę saugoti Butą nemokamai ir važinėti į jį taip pat nemokamai, nepatirdama jokių išlaidų, kadangi šituos nuostolius Vartotoja patyrė dėl to, kad Verslininkė neįvykdė esminės Rangos sutarties sąlygos.

30.8.                      Vartotoja, nesutikdama su tuo, kad Vartotoja galėjo įrodinėti negautas savo kaip įmonės vadovės (darbuotojos) pajamas, vykstant kasdien į Butą 4 valandoms jį šildyti, bet kadangi to nedarė, todėl jos darbas neturi būti atlyginamas, ir kad Vartotoja, gaišdama savo laiką šildyti Butą, siekė pasipelnyti ar nubausti Verslininkę, prašo apeliacinės instancijos teismo peržengti apeliacinių skundų ribas ir priteisti protingo dydžio kompensaciją Vartotojai už jos darbą saugant Butą.

30.9.                      Vartotoja prašo apeliacinės instancijos teismo peržengti apeliacinių skundų ribas ir padidinti Vartotojai priteistą moralinės žalos atlyginimą. Vartotoja nesutinka su Verslininkės argumentais, jog Vartotoja nepatyrė jokios moralinės žalos, dėl ko jai neturėjo būti priteistas jos atlyginimas, kadangi neturtinė žala atsirado dėl to, kad Verslininkė neatliko savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, o 2 000 Eur suma už visą ilgalaikį, kelis mėnesius trukusį vargą, stresą, nerimą, nemigą, kurį patyrė Vartotoja, yra ženkliai per menka pinigų suma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tiek ieškovė, tiek atsakovė, taigi iš esmės ginčijamos visos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentų, kadangi nagrinėjamoje byloje aspektų, kurie nėra ginčijami ir dėl kurių teismas turėtų pasisakyti papildomai nėra, atitinkamai nėra ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo(-ų) ribas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė.

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; kt.).

34.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, taip pat iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinys dėl įpareigojimo įvykdyti darbus, vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo

35.       Apeliantė (ieškovė) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus. Nurodo, kad išrašai jau buvo pateikti į bylą, tačiau išrašų duomenys laikui bėgant keitėsi. Jeigu teismas vertintų, jog tai yra nauji įrodymai, ieškovė prašo juos priimti, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, kaip įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė iškilo vėliau.

36.       Apeliantė (atsakovė) su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. spalio 22 d. malkų pirkimo–pardavimo sutartį, nurodo, kad atsakovė netikėtai surado malkų įsigijimo dokumentą, šiuo įrodymu apeliantė siekia pagrįsti aplinkybę, kad patyrė turto šildymo išlaidas ir prašo prijungti naujai teikiamą įrodymą prie bylos medžiagos.

37.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

38.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

39.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

40.       Teismas, susipažinęs su apeliantės (ieškovės) teikiamais įrodymais išaiškina apeliantei, kad įstatymas suteikia teismui teisę ir galimybę, esant poreikiui susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įskaitant VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, kurioje yra apeliantės teikiami įrodymai, todėl poreikio priimti teikiamus dokumentus kaip naujus įrodymus nėra poreikio.

41.       Sprendžiant dėl apeliantės (atsakovės) pateikto naujo rašytinio įrodymo priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys, būdamos suinteresuotomis pagrįsti jų įrodinėjamas aplinkybes, visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Naujo įrodymo teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nėra pagrįstas objektyviomis priežastimis, todėl negalima daryti išvados, jog galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.

42.       Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti su tiek su ieškovės, tiek su atsakovės apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

43.       Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d. UAB „Vilniaus industrijos projektai“ ir L. U. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti pagrindinę preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų 9,84 aro ploto žemės sklypo dalies ir ant šio sklypo pastatyto 116,70 kv. m. ploto buto pirkimo–padavimo sutartį, taip pat susitarė, kad abiejų paminėtų nekilnojamojo turto objektų bendra kaina yra 170 000 Eur (toliau – Preliminarioji sutartis) (e. t. 2, b. l. 261–263).

44.       2022 m. gegužės 3 d. UAB „Vilniaus industrijos projektai“ ir L. U. sudarė notarinę žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią pirkėja nupirko ½ dalį (t. y. 492 kv. m. ploto) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kaina – 120 000 Eur (e. t. 2, b. l. 41–49).

45.       2022 m. gegužės 3 d. UAB „Vilniaus industrijos projektai“ ir L. U. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 202205/01, kuria verslininkė įsipareigojo per 90 dienų (iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.) perduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentacijos iki pastato įregistravimo parengimo, statybos ir įrengimo iki dalinės apdailos darbus bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o vartotoja įsipareigojo sudaryti verslininkei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti verslininkei sutarties kainą – 20 000 Eur. Rangos sutarties 8.5 punkte yra numatyta, kad jeigu verslininkė negauna mokėjimo per 10 darbo dienų – ji turi teisę į delspinigius, kurių dydis yra 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (e. t. 1, b. l. 8–14).

46.       Iš bylos duomenų matyti, kad notarinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir Rangos sutartis atsakovei buvo atsiųstos 2022 m. gegužės 2 d., 23 val. 50 min. el. paštu (e. t. 6, b. l. 281).

47.       2023 m. vasario 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – UAB „ESO“) sumontavo elektros energijos skaitiklį, o 2023 m. vasario 14 d. buvo pajungtas sumontuotas bute šilumos siurblys.

48.       2023 m. balandžio 20 d. šalys sudarė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Akto pastabose L. U. nurodė, kad darbai atlikti vėluojant 8 mėnesiams, taip pat yra neatlikti inventorizacinės pastato bylos parengimo darbai, o apie pabaigtą statybą nebuvo pranešta Statybos inspekcijoje. Dėl šių priežasčių vartotoja negali įregistruoti buto 100 proc. baigtumo. Vartotoja nurodė, kad užsakė trūkstamų dokumentų, o apie pastato pabaigtą statybą pati praneš Statybų inspekcijai (e. t. 1, b. l. 15–16). 

49.       2023 m. gegužės 4 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija VIP23 Nr. 03 dėl rangos sutartimi prisiimtų darbų apmokėjimo 20 000 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 25). L. U. el. paštu pareikalavo UAB „Vilniaus industrijos projektai“ anuliuoti šią PVM sąskaitą faktūrą, nurodė, kad iš reikalaujamos sumos turi būti atimtos išlaidos, patirtos dėl to, kad UAB „Vilniaus industrijos projektai“ laiku neatliko savo įsipareigojimų (e. t. 1, b. l. 26).

50.       2023 m. birželio 27 d. L. U. UAB „Vilniaus industrijos projektai“ pateikė pretenziją, kuria pareikalavo tinkamai užbaigti statybos darbus ir kuo greičiau pasiekti bei įregistruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo kurio tiesiogiai priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), energetinis efektyvumas A++. Taip pat pareikalavo įrengti sklypo laistymui vandenį iš privačių vietinių vandens šaltinių (e. t. 1, b. l. 45–46). UAB „Vilniaus industrijos projektai“ 2023 m. liepos 18 d. atsakymu atsisakė vykdyti Vartotojos 2023 m. birželio 27 d. pretenzijos reikalavimus bei pakartotinai pareikalavo apmokėti sąskaitą ir susidariusius delspinigius (e. t. 1, b. l. 57–59).

51.       2023 m. rugsėjo 29 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pagal vartotojos prašymą, priėmė nutarimą, kuriuo nutarė pradėti Rangos sutarties Nr. 202205/01 sąlygų nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo (e. t. 2, b. l. 51–56). Tyrimas buvo nutrauktas ieškovei UAB „Vilniaus industrijos projektai“ kreipusis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

52.       Ieškovė šioje byloje reiškė reikalavimus priteisti jai iš atsakovės 20 000 Eur skolą, 5 640 Eur delspinigių pagal jos su atsakove  2022 m. gegužės 3 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 202205/01 (toliau – Rangos sutartis), o atsakovė priešieškiniu ginčijo atitinkamas šios sutarties sąlygas kaip pažeidžiančias jos, kaip vartotojos – silpnesniosios šalies, teises, nurodė, kad ieškovė elektros įvedimo darbų neatliko laiku, kas sąlygojo nuostolių atsiradimą bei neigiamus emocinius išgyvenimus, taip pat nėra atlikti visi Rangos sutartimi numatyti darbai, todėl reiškia reikalavimą įpareigoti UAB „Vilniaus industrijos projektai“ juos atlikti. 

53.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės UAB „Vilniaus industrijos projektai“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų.

54.       Atsakovės L. U. priešieškinį taip pat tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti apie viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, parengiant viso pastato reikiamus dokumentus 100 procentų baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre, pasiekus pastato energetinio efektyvumo A++ klasę, pripažino 2022 m. gegužės 3 d. Rangos sutarties Nr. 202205/01 8.5 punkto sąlygą dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nesąžininga ir negaliojančia, priteisė atsakovei iš ieškovės 10 033,08 Eur nuostolių atlyginimą, 500 Eur turto saugojimo išlaidų, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų. Atitinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

55.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl: i) priteistos skolos sumos; ii) Rangos sutarties 8.5 punkto sąlygos dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia; iii) įpareigojimo įvykdyti darbus; iv) nuostolių priteisimo; v) neturtinės žalos atlyginimo.

56.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl: i) įpareigojimo įvykdyti darbus – konkrečiai pareigos įrengti vandens šaltinį (ne)buvimo; ii) turto saugojimo išlaidų; iii) nuostolių priteisimo.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

57.       Pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą 2022 m. kovo 10 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, 2022 m. gegužės 3 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį ir 2022 m. gegužės 3 d. Rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo, sprendė, kad tarp šalių iš esmės susiklostė dvibučio nebaigtos statybos namo (buto) pirkimo–pardavimo santykiai su papildoma rangos sutartimi susitartiems baigiamiesiems statybos darbams atlikti.

58.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai (pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą paprastai įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013).

59.       Atitinkamai nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalimi – užsakovu – buvo fizinis asmuo, o rangovu – juridinis asmuo (verslininkas), byloje aptariama Rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį, sudaryta L. U. siekiant patenkinti asmeninius, šeimos poreikius – užbaigti likusius buto statybos darbus, taigi pagrįstai kvalifikuota vartojimo sutartimi.

60.       Ieškovė šios aplinkybės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovė turi žinių ir praktikos nekilnojamojo turto pirkimuose, turi draugę brokerę, yra verslininkė, ginčo butas nėra pirmas ir (arba) vienintelis atsakovės nekilnojamas turtas. Ieškovė taip pat remiasi atsakovės vadovaujamos UAB „ELL“ pardavimo pajamų duomenimis, nurodo, kad atsakovės vadovaujama įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės vertinimu į individualias atsakovės žinias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nepagrįstai nevertino atsakovės patirties ir užimamų pareigų.

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovės kaip vartotojos statuso. Požiūrio, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, nuosekliai laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi ieškovės samprotavimai, kad atsakovės turimas turtas ar patirtis galėjo lemti ieškovės, kaip verslininkės pareigos suteikti informaciją vartotojai įgyvendinimą mažesne apimtimi, kadangi, kaip nurodo ieškovė, ji negali nuspėti visko, ko galimai nežinos ir nesupras atsakovė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

62.       Tarp šalių susiklosčius vartojimo teisiniams santykiams, nagrinėjamu atveju aktualios tiek specialiosios (CK 6.401, 6.672–6.680 straipsniai), tiek ir bendrosios CK XVIII¹ skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), prioritetą teikiant būsto pirkėjo – vartotojo, kuris laikomas silpnesniąja šalimi sutartiniuose santykiuose su verslininku, teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugai.

Dėl šalių sutartinių įsipareigojimų apimties ir įpareigojimo įvykdyti darbus

63.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai aiškino šalių sutartinius įsipareigojimus, todėl nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimus – įpareigojo ieškovę pasiekti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) , A++ klasės energetinį efektyvumą bei įregistruoti Pastato 100 procentų (visišką) baigtumą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

64.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo atsakovei nesutikus sumokėti ieškovei (statytojai, pardavėjai) tiek pagal Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, tiek papildomai sudarytą Rangos sutartį sutartos likusios bendros objekto kainos dalies – 20 000 Eur, kadangi ne visi įsipareigojimai pardavėjos (statytojos) yra įvykdyti, t. y. anot atsakovės neužtikrintas vanduo laistymui, kaip numatyta namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo projekte, dvibutis namas neatitinka energetinės A++ klasės bei nesutvarkytas viso pastato 100 procentų baigtumo pridavimas ir įregistravimas.

65.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad visus įsipareigojimus yra įvykdžiusi, jokių įsipareigojimų dėl 100 procentų namo baigtumo pridavimo ir įregistravimo nebuvo prisiimta, iš Rangos sutarties 7–8 skyrių nuostatose numatytas įsipareigojimas, susijęs tik su dalinio užbaigimo (87 procentų) buto pridavimu ir įregistravimu VĮ Registrų centre, kas ir buvo padaryta įregistravus 87 procentų baigtumą VĮ Registrų centre 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir dvibučio namo dalies (buto) savininke tapus atsakovei. Butas, kaip jis yra ieškovės paruoštas, atitinka A++ energinę klasę (tiek langai, tiek durys, tiek ir kiti buto komponentai (sienos, grindys, stogas ir kt. – t. y. bendras buto sandarumas) atitinka A++ kategorijos reikalavimus. Tam, jog būtų išduotas A++ energinės klasės sertifikatas, atsakovei tereikėjo įsigyti nedidelę saulės elektrinę.

66.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs sutartinius statytojos (pardavėjos) įsipareigojimus nurodė, jog Rangos sutarties sąlygos nelaikytinos skaidriomis ir aiškiai suprantamomis, stokoja išsamesnės detalizacijos, todėl kilus abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygos turinio aiškinimo, turi būti vadovaujamasi palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisykle ir sprendė, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti statytoją (pardavėją) pranešti Statybos inspekcijoje apie pabaigtą statybą, pateikus reikiamus dokumentus bei parengti dokumentus baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre yra pagrįstas ir tenkintinas, kas savaime sąlygoja ir energetinio efektyvumo klasės A++ būtiną sertifikavimą viso namo baigtumo pridavimui. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

67.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vartotojas dėl informacijos, patyrimo, techninių žinių, galimybių derėtis stokos yra mažiau palankesnėje padėtyje nei verslininkas. Tai yra pagrindas vartotoją kaip silpnesnę šalį ginti vartojimo sutartiniuose santykiuose. Vartotojo teisė į informaciją – yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją (informacijos atskleidimo pareiga).

68.       Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.228? straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba.

69.       Vartojimo rangą reglamentuojančiose teisės normose taip pat įtvirtinta ši pareiga – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas atliktų darbų ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis).

70.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją.

71.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 46 punktas).

72.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę.

73.       Pareiga įrodyti informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK6.228? straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovė, 2022 m. kovo 10 d. Preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl sklypo dalies ir buto pardavimo už 170 000 Eur kainą, pagrindinės sutarties nesudarė. Vietoje pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties Preliminariojoje sutartyje numatytu terminu ieškovės vadovė pasiūlė sudaryti dvi sutartis, kurios buvo sudarytos tą pačią dieną: notarinę žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria už 120 000 Eur kainą buvo faktiškai perleistas ir neįregistruotas ir kaip atskiras turtinis vienetas nesuformuotas Pastatas (namo „dėžutė“) ir likusių darbų užbaigimui Rangos sutartį dėl joje numatytų statybos rangos darbų už fiksuotą 20 000 Eur kainą. Tokiu būdu ieškovės kaip statytojos įsipareigojimai pagal Preliminarią sutartį į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo perkelti, o Rangos sutartyje numatyti ne visi darbai kurie turėjo būti atlikti pagal Preliminarią sutartį.

74.       Preliminarios sutarties priede Nr. 3 be kita ko buvo numatyta: energetinė klasė – A++; baigtumas – ne mažesnis nei 80 proc.; elektra – po 5 kw namui; vandentiekis ir kanalizacija – miesto, įvadas privestas į namą, sumontuojamas skaitliukas, vamzdžiai privedami prie taškų (virtuvė, 3 san. mazgai).

75.       Rangos sutarties 2.1 punkte be kita ko numatyta, kad rangovas per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigoja atlikti ir perduoti šiuos darbus: buto esančio (duomenys neskelbtini), dokumentacijos iki pastato įregistravimo parengimo, statybos ir įrengimo iki dalinės apdailos darbus, kaip numatyta sutartyje.

76.       Rangos sutarties priede „Statybos darbai pagal sutartį“ be kita ko išvardinti šie darbai: inventorizacinės pastato bylos parengimas ir pranešimas apie pabaigtą statybą Statybos inspekcijoje; visų dokumentų parengimas namo/pastato įregistravimui RC NTR; ranka įrašyta „elektra“.

77.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog vertinant Rangos sutarties priedo „Statybos darbai pagal sutartį“ 7–8 punktus, juose vienareikšmiškai yra kalbama tik apie pastatą ir/ar namą bei inventorizacinės bylos parengimą, pranešimą apie pabaigimą Statybos inspekcijoje ir visų dokumentų įregistravimui Registrų centre parengimą. Toks įsipareigojimų formulavimas sutartyje, rengtoje verslininkės (statytojos, pardavėjos) visiškai nekalbant, neužsimenant apie dalinės statybos vieno iš butų pridavimą ir įregistravimą, neleidžia sutikti su ieškovės argumentais, kad vartotojai turėjo būti aišku, suprantama, išplaukiant iš susitarimo dėl dalinio baigtumo statinio sampratos, jog įsipareigojimuose kalbama ne apie namo, o dvibučiame name vieno iš buto ir tik apie dalinio baigtumo statybos darbų, kaip šiuo atveju 87 procentų, pridavimą ir įregistravimą. Skaitant tokias sąlygas, neabejotinai vidutiniškai apdairiam vartotojui tokio tipo sąlygos nelaikytinos skaidriomis ir aiškiai suprantamomis, nesant išsamesnės detalizacijos, aiškumo dėl kokio tipo pastato – baigto 100 procentų ar dalinio baigtumo pastato dalies (buto) yra įsipareigota atlikti nurodytus teisinius veiksmus.

78.       Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo tikėtis, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, Preliminariojoje sutartyje numačius, jog energetinė klasė – A++, šildymas – numatytas oras-vanduo (įrenginys nemontuojamas) nesuteikus jokios papildomos informacijos suprastų, kad energetinei klasei A++ pasiekti ir gauti tai patvirtinantį sertifikatą yra būtina ne tik įsirengti tam tikras technines charakteristikas turintį šilumos siurblį, bet ir papildomai įsigyti saulės elektrinę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad statytoja (pardavėja) ne tik neužtikrino žadėtos pastato energetinio naudingumo klasės, bet ir nesuteikė reikiamos informacijos pirkėjai apie būtinų įrenginių papildomą įsirengimą, norint turėti namo projekte numatytą energetinio naudingumo klasę. Tokios esminės informacijos neatskleidimo faktą aiškiai byloje liudija tai, kad vartotoja, siekdama pati pabaigti viso pastato pridavimą, užsakė pastato sertifikavimą, jai buvo išduotas ne A++, bet A+ sertifikatas. Turint reikiamų, konkrečių žinių apie pastato projekte numatytos klasės tinkamą sertifikavimą ir tam keliamus reikalavimus, akivaizdu, kad pirkėja tokių paslaugų net nebūtų užsakinėjusi, žinant, kad neturint saulės elektrinės nebus gautas reikiamas pastato energetinio naudingumo sertifikavimas, aktualus namo baigtumui priduoti.

79.       Todėl darytina išvada, kad atsakovės lūkestis pagal šalių sudarytą susitarimą buvo dvibučio namo 100 proc. baigtumo įregistravimas, taip pat namo 100 proc. baigtumo įregistravimui reikalingo pastato/namo A++ energetinio efektyvumo sertifikato gavimas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė neskaidrių vartojimo sutarčių sąlygų teisines pasekmes – taikė contra proferentem taisyklę, t. y. sutarties sąlygas aiškino vartotojo interesus užtikrinančiu būdu ir sprendė įpareigoti ieškovę UAB „Vilniaus industrijos projektai“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti apie viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, parengiant viso pastato reikiamus dokumentus 100 procentų baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre, pasiekus pastato energetinio efektyvumo A++ klasę.

80.       Atsakovė priešieškiniu taip pat reiškė reikalavimą dėl vandens šaltinio laistymui įrengimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vandentiekio ir nuotekų šalinimo techniniu projektu bei jo dalimi – naujų klientų prisijungimo sąlygos (priešieškinio priedas Nr. 5) buvo išduotos prisijungimo sąlygos adresu (duomenys neskelbtini), draudžiančios projektuoti ir įrengti apskaitą laistymo reikmėms nuo bendro naudojimo vandentiekio tinklo, nurodyta, kad vandens tiekimas laistymui gali būti numatomas iš kitų privačių šaltinių. Laistymo reikmėms apskaitos prietaiso įrengti nėra galimybės dėl išnaudotų kvartalų vandentiekio infrastruktūros pajėgumų. Atsakovė teigia, jog ji nebuvo informuota, kad pagal techninį projektą vandenį iš UAB „Vilniaus vandenys“ galima naudoti tik buitiniam vartojimui, o laistymui vanduo turi būti numatomas tik iš privačių vandens šaltinių.

81.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad preliminarios šalių pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1 buvo numatyta, kad vandentiekis ir kanalizacija bus miesto, įvadas privestas į namą. Ginčo dėl to, kad name nebūtų miesto vandens nėra.

82.       Bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad nesupažindinus būsimos pirkėjos (vartotojos) su namo techniniu projektu, tik akcentavus vandens tiekimą iš miesto tinklų, vidutinio apdairumo vartotojui, neturinčiam specifinių statybinių, projektavimo žinių, neturėjo sukelti jokių abejonių ir klausimų dėl miesto vandens naudojimo bet kokioms namo reikmėms – tiek buitiniam vartojimui, tiek laistymui.

83.       CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti specialieji pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti vieną iš nurodytų gynybos būdų, pareikalaujant: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

84.       Ieškovė (pagal priešieškinį) patikslintu priešieškiniu be kita ko prašė įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus industrijos projektai“ įrengti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laistymui reikalingą vandens šaltinį iš privačių vietinių vandens šaltinių arba teisėtai gauti leidimą naudoti vandenį laistymui iš UAB „Vilniaus vandenys“ ir įrengti tam skirtą skaitliuką arba kitu būdu taip, kad šį sklypą teisėtai būtų galima laistyti vandeniu.

85.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė (pagal priešieškinį ieškovė), gindama savo teises, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, siekia pašalinti trūkumą, įpareigojant įrengti sklype nuosavą laistymui skirtą vandens šaltinį, kaip numatyta prisijungimo sąlygose, išduotose UAB „Vilniaus vandenys“, rengiant namo projektą, nurodant, jog laistymo vanduo gali būti organizuojamas tik iš privačių šaltinių.

86.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad viena vertus, CK nuostatos numato, jog toks teisių gynimas yra įmanomas, jeigu trūkumo pašalinimas yra objektyviai galimas. Šiuo gi konkrečiu atveju miesto vandens tiekimas laistymui negalimas, remiantis infrastruktūros tame kvartale ypatumais, kas numatyta projektinėje dokumentacijoje – prisijungimo sąlygose. Kita vertus, atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, esant galimybei įrengti tokio pobūdžio laistymo šaltinį atsakovei priklausančiame sklype, t. y. kad toks teisių gynimo būdas objektyviai yra galimas ir įmanomas. Nepateikus į bylą įrodymų apie trūkumo ištaisymo objektyvią galimybę, teismas sprendžia, kad toks pasirinktas savo kaip pirkėjos teisių gynimo būdas – įpareigoti pašalinti trūkumą – yra neproporcingas, neatitinkantis protingumo, teisingumo kriterijų. Atsakovė, būdama namo dalies pirkėja, turi teisę ginti savo teises ir kitais būdais.

87.       Apeliaciniu skundu (kurio reikalavimai patikslinti prašymu dėl klaidų apeliaciniame skunde ištaisymo DOK-29905) atsakovė prašo pakeisti apeliantės L. U. pažeistų teisių gynybos būdą (vietoj įpareigojimo atsakovei UAB „Vilniaus industrijos projektai“ įrengti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laistymui reikalingą vandens šaltinį iš privačių vietinių vandens šaltinių arba teisėtai gauti leidimą naudoti vandenį laistymui iš UAB „Vilniaus vandenys“ ir įrengti tam skirtą skaitliuką arba kitu būdu taip, kad šį sklypą teisėtai būtų galima laistyti vandeniu – apeliacinės instancijos teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, jų pobūdį, poveikį turto vertei bei vartotojos teisėtiems lūkesčiams, sumažinti jos iš atsakovės UAB „Vilniaus industrijos projektai“ įsigyto turto kainą.

88.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovė keičia priešieškinio dalyką – prašo pritaikyti savo esme kitą pažeistų teisių gynybos būdą, teismo nuožiūra apskaičiuojant sumą, kuria mažintina įsigyto turto kaina.

89.       Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

90.       Antra, teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad įrodymus teikia šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka ir savo išvadas dėl įrodymų ir ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą pateikia priimdamas motyvuotą procesinį sprendimą. Teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis. Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimybę įrengti atsakovei priklausančiame sklype privatų šulinį laistymui, tokių darbų kainą, o tuo atveju jei galimybės įrengti tokio pobūdžio laistymo šaltinį nėra, nepateikė duomenų apie galimas laistymo alternatyvas (įrengiant lietaus vandens rezervuarus ar pan.), jų kaštus ir kt.

91.       Tai, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti jai įstatymo suteikiamo civilinių teisių gynimo būdo – mažinti pirkimo kainą, neeliminuoja jos teisės kreiptis į teismą su nauju, įrodymais pagrįstu reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Dėl rangos sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu

92.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Rangos sutarties sąlygą dėl delspinigių mokėjimo (8.5 punktas) pripažino nesąžininga ir negaliojančia. Rangos sutarties 8.5 punkte yra numatyta, kad jeigu rangovas negauna mokėjimo per 10 darbo dienų – jis turi teisę į delspinigius, kurių dydis yra 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

93.       Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad atsakovė neturėjo jokios galimybės derėtis dėl mažesnių delspinigių dydžio, kaip ir dėl kitų sutarties sąlygų, yra klaidinanti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė taip pat samprotauja, kad negalima teigti, jog sutartines netesybas įtvirtinus tik atsakovės įsipareigojimų pažeidimo atveju tai turi būti vertinama kaip neproporcinga vartotojos (atsakovės) atsakomybė, net jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad 0,2 proc. delspinigių dydis yra per didelis, tai teismas turėjo priteisti mažesnį jų dydį, o ne visiškai jų nepriteisti. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

94.       Vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutą (6.2284 straipsnis). CK 6.2284 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliama 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB).

95.       Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228? straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

96.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

97.       Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228? straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad į CK 6.2284 straipsnio reguliavimo apimtį patenka standartinės sutartys, standartinės sutarčių sąlygos, taip pat kitos sutarčių sąlygos, jeigu vartotojas neturėjo realių galimybių daryti įtakos jų turiniui ir jos nebuvo individualiai suderėtos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 37 punktą). Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

98.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 45, 46 punktai).

99.       Remiantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (e3K-3-20-1075/2023, 36 punktas).

100.       Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, byloje jų taip pat nėra, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta, individualiai su ieškove suderinta atsakovės valia ar kad atsakovė turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti, dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek notarinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo, tiek ir Rangos sutartis atsakovei buvo atsiųstos 2022 m. gegužės 2 d., 23 val. 50 min. el. paštu (e. t. 6, b. l. 281), o pasirašytos sekančią dieną, t. y.  2022 m. gegužės 3 d. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog Rangos sutarties sąlyga, nustatanti delspinigius, buvo individualiai aptarta.

101.       CK 6.2284 straipsnio 2, 3, 6 dalys nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šioje teisės normoje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, jog sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

102.       Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 46 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019, 31 punktas).

103.       Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu, jis atsispindi CK 6.2284 straipsnio 6, 7 dalių nuostatose, įtvirtinančiose, kad sąlygos būtų išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo vien formaliuoju ir gramatiniu požiūriu, priešingai, jį reikia aiškinti plačiai. Sutarties sąlygos aiškumo ir suprantamumo reikalavimą reikia suprasti kaip reiškiantį ir tai, kad vartotojui būtų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonominius padarinius, kurių jam atsiranda dėl sutarties sąlygos (žr., pvz., ESTT 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Andriciuc ir kt., C-186/16, 44-45 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

104.       Todėl, siekiant nepažeisti skaidrumo reikalavimo, svarbu aiškiai bei suprantamai išdėstyti sutarties sąlygas taip, kad vartotojas galėtų gauti esminę informaciją, leidžiančią suvokti ne tik tai, kokias teises ir pareigas jis įgis pasirašydamas sutartį, bet ir, remiantis aiškiais ir suprantamais kriterijais, numatyti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, įvertinti prisiimamą riziką ir nuspręsti dėl sutarties sudarymo pagal konkrečias, verslininko iš anksto suformuluotas sąlygas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant Rangos sutarties sąlygos, įtvirtinančios delspinigius, kurių dydis yra 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, atitiktį skaidrumo reikalavimui, nepakanka vadovautis formaliuoju ir gramatiniu požiūriu, analizuojant šios sąlygos turinį vien pažodiniu aspektu. Nagrinėjamu atveju šios Rangos sutarties sąlygos neskaidrumą lėmė tai, kad ieškovei tinkamai neįvykdžius pareigos pateikti atsakovei visą reikalingą informaciją, turinčią įtakos jos įsipareigojimų apimčiai, taigi galinčios lemti jos apsisprendimą sudaryti sutartį, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai įvertinti iš šios sąlygos kylančių, jai galimai reikšmingų ekonominių pasekmių ir sudarė sutartį sau nenaudingomis sąlygomis.

105.       Materialinis (sutarties turinio) kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).

106.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

107.       ESTT praktikoje nurodyta, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, jos taikytinos tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar, ir prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai; 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Banco Popular Espanol SA prieš Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez ir Banco de Valencia SA prieš Joaquin Valldeperas Tortosa, M.A. Miret Jaume, C-537/12 ir C-116/13, 65 punktas).

108.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais išaiškinimais taip pat atsižvelgdama į kituose teisės aktuose nustatytus netesybų dydžio ribojimus vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog verslininkas dorai, teisingai ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs su Rangos sutartyje įtvirtinta sąlyga, numatančia 0,2 proc. delspinigių dydį, jeigu dėl šios sutarties sąlygos būtų buvę atskirai derėtasi.

109.       Ieškovė nenurodė tokį delspinigių dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto delspinigių dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Toks delspinigių dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojos (atsakovės) civilinę atsakomybę Rangos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

110.       CK 6.228? straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228? straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.228? straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

111.       Atitinkamai pirmosios instancijos teismas Rangos sutarties 8.5 punkto sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį, pripažino nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės paskaičiuotus delspinigius, patirtus dėl Rangos sutarties nevykdymo.

112.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai samprotauja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo delspinigius mažinti, o ne visiškai jų nepriteisti.

113.       Primintina, kad ESTT šiuo klausimu yra ne kartą pabrėžęs, kad nacionaliniai teismai neturi teisės patikslinti sutartį, pakeisdami tokios sąlygos turinį (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimo byloje Banco Espa?ol de Crédito, C-618/10, 73 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 77 punktas; 2019 m. kovo 26 d. sprendimo sujungtose bylose Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C-70/17 ir C-179/17, 53 punktas). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad galimybė modifikuoti vartojimo sutartis neprisidėtų prie Direktyva 93/13/EEB siekiamų tikslų užtikrinimo, skatintų pardavėjus ir paslaugų tiekėjus ir toliau naudoti tokias nesąžiningas sąlygas sutartyse su vartotojais (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 76–85 punktai).

114.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228? straipsnio 8 dalyje, todėl ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas pagrįstai.

115.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad kitos atsakovės kvestionuojamos sutarties sąlygos (6.3, 7.3, 8.3, 8.6, 14.3 punktai), įvertinus jas visų sąlygų kontekste, materialiuoju aspektu nelaikytinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, pažeidžiančiomis verslininko ir vartotojo pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

116.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą savo iniciatyva įvertinti bylos ginčą sudarančių vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, šios pareigos neįvykdė, nes išnagrinėjo tik tas sutarčių sąlygas, kurias kaip galimai nesąžiningas nurodė vartotoja. Taip pat sprendime nėra apibendrinančio sakinio, pavyzdžiui, kad teismas įvertino visas byloje pateiktas vartojimo sutartis, bet daugiau jokių nesąžiningų sąlygų nerado.

117.       Minėta, jog CK 6.228? straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis yra atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Atsakovė niekaip nepagrindė, kaip kitos Rangos sutarties sąlygos nulėmė jos apsisprendimą sudaryti sutartį, ir kaip jos valia būtų pasikeitusi, ir ar iš viso būtų pasikeitusi, jeigu ji būtų supratusi sutarties nuostatas kitaip, nei jos surašytos, nereiškė su tuo susijusių reikalavimų. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nekilo poreikis sąžiningumo aspektu įvertinti ir kitas ginčo Rangos sutarties nuostatas.

Dėl nuostolių, patirtų dėl vėlavimo atlikti darbus, atlyginimo

118.       Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, patirtų ieškovei (verslininkei) netinkamai ir laiku neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų – nuostolių, sąlygotų elektros savalaikio neįvedimo, ikiteisminių išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo, kitų nuostolių už atliktus namo pridavimo darbus atlyginimo ir turto saugojimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šią priešieškinio dalį tenkino iš dalies, apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo išvada nurodytoje dalyje skundžia tiek ieškovė, tiek atsakovė.

119.       Sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas.

120.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei prieš pasirašant tiek preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tiek sudarius žemės sklypo su pastatytu, bet neįregistruotu pastatu ir Rangos sutartis buvo akcentuojamas 5 KW galingumo elektros buvimo (įvedimo) sklype faktas, detaliau prieš sutarčių pasirašymą neaiškinant elektros įvedimo projekto įgyvendinimo sklype aplinkybių, kurios galutinai paaiškėjo 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai Rangos sutartimi numatyti baigiamieji statybos darbai turėjo būti įvykdyti. Atsakovė iš ESO sužinojo, jog elektros įvedimo įgyvendinimas stringa dėl daliai vartotojų grupės narių nesumokėjus numatyto mokesčio, siekiant elektros įvedimo pagal 2020 metų pirminį UAB „Rimgauda“ parengtą elektros įvedimo į dvibutį namą projektą. Nors kaip teigia atsakovė 2022 m. balandžio pabaigoje, prieš pat pasirašant galutines sutartis, sužinojo, jog sklype kol kas nėra įvesta elektra ir namas baigiamas statyti, skolinantis elektrą iš kaimyninio sklypo, tačiau statytoja tikino, kad elektra tuoj bus ir nėra jokio pagrindo nerimauti dėl elektros energijos nebuvimo sklype.

121.       Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, preliminarioje namo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai numatytas 5 KW galios elektros įvedimo faktas sklype, o pasirašant galutinę Rangos sutartį elektros įvedimo faktas prie darbų sąrašo nebebuvo numatomas ir tik atsakovės pastabumo dėka, ranka sutartis buvo papildyta, numatant elektros įvedimo faktą, kas buvo sutarta ir žadėta preliminarios sutarties pasirašymo metu.

122.       Byloje nesant ginčo tarp šalių, kad elektra į sklypą, kaip numatyta Rangos sutartimi, per 90 dienų nebuvo įvesta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė prisiimtą įsipareigojimą užbaigti visus numatytus darbus taip pat ir elektros įvedimą į sklypą, todėl jai kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

123.       Pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei patirtus nuostolius už butų po 2022 m. rugsėjo mėnesio nuomą, statytojai neįvykdžius savo įsipareigojimo atlikti baigiamuosius rangos darbus ir atiduoti namą naudojimuisi dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. per 90 dienų nuo 2022 m. gegužės 3 d. Rangos sutarties pasirašymo. Teismas sprendė, jog pripažinus, kad statytojas (pardavėjas) pažeidė savo įsipareigojimus perduoti butą su elektros energija dar 2022 m. rugpjūčio 3 d., atsakovės patirti nuostoliai – 1 100 Eur už 2022 m. spalio–lapkričio mėnesiais patirtas nuomos išlaidas bei 131,70 Eur komunaliniai mokesčiai, 1 000 Eur už 2022 m. gruodžio – 2023 m. vasario mėnesiais patirtas nuomos išlaidas, bei 876,96 Eur komunaliniai mokesčiai ir 50 Eur už nuomojamo būsto raktų gamybą – yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, todėl atsakovei atlygintini.

124.       Tuo tarpu ieškovės apeliacinio skunde nurodomos aplinkybės (su elektros įvedimu susijusių įvykių chronologija, trečiųjų asmenų, t. y. vartotojų grupės pasyvumas ir dalies jų atsisakymas mokėti nustatytą mokestį, pačios atsakovės tariamas nebendradarbiavimas ir veiksmai, siekiant užtikrinti elektros įvedimą sklype bei naujos paraiškos teikimas, taip pat argumentai, kad bent vieni raktai visuomet yra suteikiami nuomininkui) buvo išsamiai ir detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jų vertinti kitaip, ar daryti savo esme kitokių išvadų.

125.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais nepriteisti 180 Eur nuostolių sumos už kraustymąsi iš paskutinio nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini) gatvėje į įsigytą būstą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo argumentais, kad tokios išlaidos negali būti laikytinos išimtinai susijusiomis su būsto perdavimo vėlavimo faktu, laiku neįvedus į sklypą elektros, todėl sprendžia, kad jos nepriteistos pagrįstai, neįrodžius priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir įsipareigotų darbų nesavalaikio atlikimo.

126.       Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei nepriteistini 121 Eur nuostoliai dėl papildomo važiavimo į namą pajungti šilumos siurblio, tačiau argumentų ir įrodymų, paneigiančių bylą nagrinėjusio teismo išvadas nepateikia, išskyrus emocinio pobūdžio teiginius, kurie nesudaro pagrindo vertinti į bylą pateiktų įrodymų kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

127.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi dėl kitų nuostolių už atliktus namo pridavimo darbus atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė vartotojos naudai 1 488 Eur nuostolių už atliktus namo pridavimo darbus, kadangi šios išlaidos atsirado dėl to, kad ieškovė neatliko savo pareigos parengti visus reikiamus dokumentus viso pastato 100 procentų baigtumo pridavimui Statybos inspekcijoje bei įregistravimui VĮ Registrų centre. Nors ieškovė minėtas pareigas neigia, kaip jau buvo išsamiai pasisakyta šioje nutartyje, jos kyla pritaikius neskaidrių vartojimo sutarčių sąlygų teisines pasekmes – contra proferentem – taisyklę, t. y. sutarties sąlygas aiškinant vartotojo interesus užtikrinančiu būdu.

128.       Pirmosios instancijos teismas į atsakovei iš ieškovės priteistiną 1 488 Eur išlaidų atlyginimo sumą savo sprendimu neįskaitė 85 Eur sumos už pastato kadastrinės bylos parengimą, kadangi 2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje 170,00 Eur sumai yra numatyta, kad kadastriniai matavimai atlikti ir byla sudaryta buto – (duomenys neskelbtini), bet ne viso namo, kas leidžia vertinti esant tiesioginę pareigą buto savininkei (vartotojai) atlikti savo buto (dvibučio namo dalies) kadastrinius matavimus. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad šia sąskaita buvo apmokėtas dviejų kadastrinių bylų parengimas: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (viso pastato), ir būtent dėl to, kad viena bylutė buvo skirta atsakovei, o kita – ieškovei (viso pastato, kurį pastatė verslininkė, pridavimui) atsakovė šią sumą padalino į dvi dalis ir paprašė priteisti tik tą dalį, kurią ji sumokėjo savo lėšomis už ieškovę.

129.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 kovo 8 d. sąskaitoje faktūroje (Serija NTM Nr. 000604) 170 Eur sumai yra numatyta, kad kadastriniai matavimai ir bylos sudarymas buvo atlikti būtent būto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ne viso pastato (e. t. 6, b. l. 388). Atitinkamai atsakovė apmokėjo šią sąskaitą faktūrą, kas nurodyta mokėjimo nurodyme Nr. 40 (e. t. 6, b. l. 390). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir pagrįstai nepriteisė iš ieškovės 85 Eur nuostolių už pastato kadastrinės bylos parengimą, kadangi atsakovė turėjo tiesioginę pareigą atlikti šiuos veiksmus, todėl šie nuostoliai atsakovei neatlygintini.

130.       Tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl 100 Eur nuostolių, sumokėjus keičiant kreditavimo sutartį, nepriteisimi nesudaro pagrindo daryti savo esme kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl ši suma atsakovei nepriteista pagrįstai.

131.       Pasisakant dėl turto saugojimo išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei 500 Eur patirtų nuostolių už sumą kuro sąnaudoms ir automobilio amortizaciją, kadangi įsigyto buto kūrenimas malkomis rudens –žiemos mėnesiais, planuotu laiku neįvedus elektros energijos, kai šildymas numatytas elektra, tiesiogiai sąlygojo atsakovės papildomas išlaidas, saugant įsirengto buto medžiagas, įrangą, baldus nuo jų sugadinimo, esant nešildomoms patalpoms rudens, žiemos mėnesiais.

132.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šių atsakovės nuostolių bei ieškovės įsipareigojimų nevykdymo egzistuoja priežastinis ryšys, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas minėtų išlaidų dydis ir poreikis, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl atsakovės papildomai apeliaciniam teismui teikiamų įrodymų, pagrindžiančių 300 Eur išlaidas už pirktas malkas židinio bute kūrenimui ir pagrindų jų nepriimti šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, todėl teisėjų kolegija šių argumentų papildomai nekartoja. Taip pat atsakovė viena vertus ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria jos naudai nebuvo priteista 2 609,76 Eur suma už darbą vykstant 4 valandoms kasdien laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. vasario 14 dienos šildyti buto, kita vertus – pripažįsta, kad negautų savo pajamų nepagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau šioje nutartyje, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, įrodinėjant patirtus nuostolius hipotetiniais skaičiais. Atsakovei nepateikus į bylą jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių negautų pajamų dydį, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo pagrįstai netenkino.

133.       Dėl atsakovei priteistų 1 512,50 Eur, 1 210 Eur, ir 664,01 Eur sumų advokatui už teisinių paslaugų ikiteisminėje stadijoje teikimą, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė (vartotoja), kaip sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, o taip pat teisinių žinių stokos, yra mažiau palankioje padėtyje negu verslininkė, akivaizdu, jog jai, sprendžiant ginčą ir ginant savo interesus, neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti teisinėmis paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir sprendė, kad atsakovei patyrus 3 386,51 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu, teisminio ginčo sureguliavimu ne teismo tvarka, šios išlaidos priteitinos iš ieškovės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

134.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia suma yra per didelė, atsakovė apeliaciniame skunde – kad per maža.

135.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl vartotojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei šios teisės santykio su kitais civilinių teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad vartotojo teisė į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta, be kita ko, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pagal kurį vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009, kt.).

136.       Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

137.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad laikotarpiu nuo 2022 metų rudens, kai turėjo įsikelti gyventi į naujai įgytą namą iki 2023 m. vasario pabaigos, kai įvedus elektros energiją buvo galima kraustytis į namą, vartojo raminamuosius vaistus, išrašytus šeimos gydytojos (priešieškinio priedas, papildomi įrodymai DOK – 125756). Kaip paaiškino pati atsakovė, statytojos pažadai užbaigti darbus iki 2022 m. rugsėjo mėnesio bei pažadų netesėjimas, kilusi nežinomybė dėl naujo elektros įvedimo projekto įgyvendinimo terminų, rengiant jį iš naujo, lėmė didžiulius pergyvenimus, nežinomybės, apgaulės jausmą bei papildomus rūpesčius, t. y. ieškotis naujai nuomojamo būsto, pasibaigus vieno buto nuomos sutarčiai bei rūpintis daiktų išsaugojimu jau įrengtame name, nesant galimybės namą rudenį ir žiemą šildyti elektra kaip buvo numatyta sutartiniais įsipareigojimais.

138.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, vartojimo rangos atveju darbus atlikus nukrypstant nuo statybos techninio projekto, ieškovams priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019); pardavus netinkamos kokybės stogo dangą ieškovei priteista 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013); pardavus netinkamos kokybės šiferį, kuriuo buvo uždengtas gyvenamojo namo stogas ieškovei priteista 1 000 Lt (289, 62 Eur) neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

139.       Nagrinėjamu atveju dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovės šeima patyrė išgyvenimų, nepatogumų, šie išgyvenimai yra nulemti ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastiniu ryšiu susiję su atsakove ir jos nepilnamečio vaiko patirta neturtine žala. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytose nutartyse nustatytos kitos žalos padarymo aplinkybės nei šioje nagrinėjamoje byloje, nutartys priėmimo laiko prasme nėra itin aktualios, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, pagal kurias ieškovė turėjo suprasti, kad, neužtikrinus Rangos sutartyje numatyto įsikėlimo termino į atsakovės šeimos būstą, šeimai teks ieškoti kitos gyvenamosios vietos ir patirti su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 2 000 Eur.

Dėl skolos priteisimo

140.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 8.1 punktu, pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 20 000 Eur už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, nevykdydama prievolės sumokėti visą įsigyto turto kainą statytojui (pardavėjui) (t. y. likusius 20 000 Eur sumos pagal Rangos sutartį), faktiškai įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą.

141.       Bylą nagrinėjęs teismas, vertino, kad bylos duomenimis Rangos sutartimi numatyta didžioji dalis darbų (sienų tinkavimas; gipso kartono sienų įrengimas pagal statinio projektą; sklypo aptvėrimas segmentine tvora; betono trinkelių įrengimas; terasos įrengimas pušinėmis lentomis; žemės sklypo išlyginimas, augalinio grunto užpylimas ir išlyginimas, vejos pasėjimas; elektros įvedimas; praėjimo varteliai; įvažiavimo vartai) yra atlikta ir atsakovės priimta 2023 m. pavasarį, dėl to ginčo ir keliamų kokybės reikalavimų nėra.

142.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal Rangos sutartimi įformintą susitarimą prisiimtų likusių atskirų darbų įkainojimas nėra įvardintas, galimybės identifikuoti atskirų darbų kainos nėra, atitinkamai sumokant pardavėjai (statytojai) už tinkamai atliktus galutinius statybos (rangos) darbus, kuriuos atsakovė yra priėmusi ir jais naudojasi, gyvendama įsigytame name, bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad sąžininga, protinga ir teisinga priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 50 procentų darbų vertės, t. y. 10 000 Eur.

143.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pritaikė kitą, negu priešieškiniu reikalavo atsakovė, teisių gynimo būdą – sumažino ieškovei mokėtiną kainą, be to, teismas  niekaip nepagrindė, kodėl būtent tokią sumą – 10 000 Eur vietoje 20 000 Eur – priteisė ieškovės naudai.

144.       Šiame kontekste teisėjų kolegija viena vertus pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ne sumažino kainą, pritaikydamas savo esme kitą teisių gynybos būdą, o įpareigojo atsakovę sumokėti pusę skolos (10 000 Eur), iš esmės neužkertant kelio kreiptis į teismą dėl likusios skolos priteisimo, kai ieškovė atliks darbus, kuriuos buvo įpareigota – pranešti apie viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, parengiant viso pastato reikiamus dokumentus 100 procentų baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre, pasiekus pastato energetinio efektyvumo A++ klasę.

145.       Kita vertus sutiktina, kad priteistas skolos dydis niekaip nėra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovei ieškiniu reiškiant reikalavimą dėl skolos atlyginimo (priteisimo), o atsakovei priešieškiniu reikalaujant įpareigoti ieškovę atlikti tam tikrus pagal Rangos sutartį neatliktus darbus, priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti dalį darbų tenkinus, tol kol šie darbai nebus atlikti reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės jokia apimtimi negalėtų būti tenkinamas, pačiai ieškovei sukūrus tokią situaciją, kai nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys jau atliktų darbų kainą (skolos dalį).

146.       Tačiau atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, apeliaciniame skunde nurodo, kad neskundžia sprendimo dalies, kuria jai priteista sumokėti pusę skolos verslininkei, t. y. 10 000 Eur. Atitinkamai apeliaciniu skundu formuluoja reikalavimą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės naudai priteista 10 000 Eur skola, nekeisti. Esant minėtoms aplinkybėms ir atsakovei apeliaciniu skundu neprašant šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti, ieškovės ieškinį atmetant visa apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

147.       Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad procesinės palūkanos nuo pagal priešieškinį atsakovei priteistos sumos buvo skaičiuotos nepagrįstai nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. spalio 9 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos palūkanos šiuo atveju skaičiuotinos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. liepos 4 d.).

148.       Taip pat sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad vertinant vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, skirstant bylinėjimosi išlaidas vertintina, kad šis reikalavimas patenkintas visa apimtimi, o ne atsižvelgiant į įvertintų sutarties sąlygų skaičių. Todėl laikytina, kad priešieškinys apytiksliai patenkintas 76 proc. (76 proc.+75 proc. /2): 76 proc. materialieji nuostolių atlyginimo reikalavimai (patenkinus 10 533,08 Eur iš prašytų 13 928,93 Eur) bei 75 proc. (100 proc.+100 proc.+0 proc.+100 proc./4) kiti likę keturi reikalavimai (dėl neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo priduoti pastato statybos baigtumą, įpareigojimo įrengti vandens šaltinį, nesąžiningos sąlygos). 

149.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 13 518,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju ieškinys buvo tenkintas 39 proc., o atsakovės priešieškinys 76 proc. (atmesta 24 proc.), todėl įvertinus ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalį ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį (39 proc. + 24 proc. / 2) ieškovei iš atsakovės priteistina 4 326,04 Eur (13 518,88 Eur × 32 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

150.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 12 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus 39 proc. (atmesta 61 proc.), o priešieškinį tenkinus 76 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 8 377,29 Eur (12 141 Eur × 69 proc. (61 proc.+76 proc. /2)) patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

151.       Įskaičius ieškovei 4 326,04 Eur priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovei priteistiną 8 377,29 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 051,25 Eur (8 377,29 Eur – 4 326,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

152.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atitinkamai tikslintina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant, kad 5 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo atsakovei priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. liepos 4 d.), taip pat, jog atsakovei iš ieškovės priteistina 4 051,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

153.       Šis rezoliucinės dalies patikslinimas (sukonkretinimas) nelaikytinas apeliacinio skundo patenkinimu.

Dėl bylos procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

154.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

155.       Apeliacinius skundus atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, šalys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų dėl apeliacinių skundų rengimo ir jų pateikimo teismui (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

156.       Atsakovė L. U. pateikė pagrindžiančius įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir patikslinti jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus industrijos projektai“ ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovės L. U. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus industrijos projektai“, juridinio asmens kodas 120193294, iš atsakovės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus industrijos projektai“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti apie viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, parengiant viso pastato reikiamus dokumentus 100 procentų baigtumo įregistravimui VĮ Registrų centre, pasiekus pastato energetinio efektyvumo A++ klasę.

Pripažinti 2022 m. gegužės 3 d. Rangos sutarties Nr. 202205/01 8.5 punkto sąlygą dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nesąžininga ir negaliojančia.

Priteisti atsakovei L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus industrijos projektai“, juridinio asmens kodas 120193294, 10 033,08 Eur (dešimt tūkstančių trisdešimt tris eurus 8 ct) nuostolių atlyginimą, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) turto saugojimo išlaidas, 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą, 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (12 533,08 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 051,25 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti atsakovei L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus industrijos projektai“, juridinio asmens kodas 120193294, 1 089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                                                                        Svetlana Panina

                                                                Dainius Rinkevičius