Administracine byla Nr.I-1551-406/10
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01133-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruod˛io 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisejas
Gintaras Cekanauskas,
sekretoriaujant
Daivai Ci˛inauskienei,
vieame
teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo V.
M. prayma atsakovui Pravienikiu 2-iesiems pataisos namams-atvirajai
kolonijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos del neimoketos darbo u˛mokescio dalies
priteisimo ir
n
u s t a t e :
Pareikejas V. M. kreipesi
i teisma, praydamas priteisti neimoketa darbo u˛mokescio dali u˛ 2008 metus
viso sumoje 420,75 Lt.
Pareikejas prayme nurode, kad atsakovas jam
nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku nuo 2008-01-01 iki
2008-12-31 ir del to susidare 420,75 Lt neimoketo darbo u˛mokescio skirtumas,
kuri prao priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07
redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo,
pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos
sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu,
atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems
imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta
riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai,
jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam
teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes
tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis
pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima.
Atsakovas Pravienikiu 2-ieji pataisos
namai-atviroji kolonija atsiliepime nurode, kad su pareikejo praymu nesutinka
(b.l.11-14). Atsakovas, mokedamas pareikejui darbo u˛mokesti ir nesumokedamas
darbo u˛mokescio dalies, kai priedu ir priemoku suma virijo i Valstybes tarnybos
istatymu nustatyta 70 procentu pareigines algos riba, vadovavosi tiek Valstybes
tarnybos istatyme, tiek Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos statute itvirtintomis nuostatomis.
Istatymas ar litas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol,
kol konstatuojamas jo prietaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti istatymu
nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek vald˛ios
institucijoms. Mano, kad atsakovo veiksmai buvo teiseti ir pagristi, pareikejui
mokant darbo u˛mokesti, grie˛tai laikantis istatymu reikalavimu. Prao atsakovu
itraukti Lietuvos valstybe, atstovaujama LR Vyriausybes. Tuo atveju, jei
teismas manys, kad pareikejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, prao teismo
remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. atideti
teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del visuotinai ˛inomos aplinkybes
apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti.
Praymas tenkintinas.
Del
atsakovo byloje. Pareikejas V.
M. teismo prao priteisti i atsakovo negauta darbo u˛mokescio dali.
Atsakovu byloje nurodo Pravienikiu 2-uosius pataisos namus-atviraja kolonija.
Taciau atsakovas atsiliepime i prayma prao atsakovu itraukti Lietuvos
valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, o Pravienikiu 2-uosius
pataisos namus-atviraja kolonija laikyti treciuoju suinteresuotu asmeniu.
Pareikejas V. M. yra statutinis
valstybes tarnautojas, todel gincas del neimoketos darbo u˛mokescio dalies
priteisimo yra kiles i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Nagrinejamu
atveju, kaip matyti i pareikejo praymo argumentacijos, keliamas gincas yra
ne i vieojo administravimo subjekto veiklos, skirtos istatymams ir kitiems
teises aktams igyvendinti, neteisetumo, o i prietaraujancio Lietuvos
Respublikos Konstitucijai istatymo (jo dalies) vykdymo. Todel tiesiogines
pasekmes pareikejui sukele butent konkrecios valstybes institucijos
(darbdavio), kuris mokejo jam darbo u˛mokesti, veiksmai. Be to, administraciniu
bylu teisenos istatymas administraciniu bylu teismingumo aspektu
nereglamentuoja tokios teisines situacijos, kai del neimoketo darbo u˛mokescio
priteisimo reikalavimai reikiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todel del
nurodytu prie˛asciu atsakingu subjektu del neimoketos darbo u˛mokescio dalies
pareikejui yra Pravienikiu 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija. Tokia
teisine praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r.
LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracineje byloje pagal pareikejo A.L.
prayma atsakovams Taurages apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir
Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybes, tretysis suinteresuotas asmuo
Policijos departamentas prie LR VRM).
Del praymo
pagristumo. Reikalavimas kyla i valstybes
tarnybos teisiniu santykiu. Ginco del nesumoketo darbo u˛mokescio sumos dyd˛iu
tarp proceso aliu nera. Teismui pateiktoje pa˛ymoje apie neimoketa darbo
u˛mokesti nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruod˛io
31 d. pareikejui V. M. buvo neimoketa 420,75 Lt priskaiciuotu
priedu ir priemoku prie darbo u˛mokescio (b.l.16). I atsakovo Pravienikiu 2-uju
pataisos namu-atvirosios kolonijos pateiktos pa˛ymos apie pareikejui
priskaiciuota ir neimoketa darbo u˛mokesti matyti, jog iuo laikotarpiu
pareikejui susidare darbo u˛mokescio nepriemoka.
Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io
darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23
redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios
Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2
dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo
nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io
istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios
Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI
skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio
2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali
viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo u˛mokestis buvo
skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07
redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo,
pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos
sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu,
atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems
imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta
riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai,
jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga
apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.
Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima
Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu
pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas,
analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti
valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba,
pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas
pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis
darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu
laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23
straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13,
2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas
(ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
(ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi
buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti
prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose
del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu
laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma
reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises
normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki
to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali
buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio
nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo
72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus,
iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004
K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,
administracineje byloje Nr. A1-638/2005 Linas arkis v. Kauno
rajono policijos komisariatas idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo
u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai santykiai nera
pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.
Pareikejas i teisma del
negauto darbo u˛mokescio priteisimo kreipesi nepa˛eisdamas terminu, nustatytu
tokiems reikalavimams pareikti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo
kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo
u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne
daugiau kaip u˛ trejus metus. Pareikejui realiai negavus pagal Valstybes
tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises
teisme.
Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravienikiu 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005. Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareikejui yra inykes.
Nustatytu
faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo praymas
del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, todel tenkintinas,
priteistina 420,75 Lt neimoketo darbo u˛mokescio pagal pateikta atsakovo
pa˛yma.
Atsakovas prao atideti teismo sprendimo
vykdyma vieneriems metams, kadangi iu metu patvirtintame istaigos biud˛ete
nera numatytos leos darbo nepriemokai sumoketi. Atsi˛velgdamas i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika i
esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme (prieingu atveju
kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui
principa), teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d.
nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo
atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia
atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti
sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks
sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus
nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal ias procesines teises
normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu praymu ar savo
iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju aliu padeti ir kitas aplinkybes,
sprendimo vykdyma atideti ar idestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo
vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88
str. 1 d. 2 p., teisejas
n
u s p r e n d ˛ i a:
Prayma
tenkinti.
Priteisti
pareikejui V. M. i atsakovo Pravienikiu 2-uju pataisos namu-atvirosios kolonijos
neimoketa 420,75 Lt darbo u˛mokescio
dali.
Sprendimo
vykdyma atideti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos
gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno
apygardos administracini teisma.
Teisejas
Gintaras
Cekanauskas