Civilinė byla Nr. e2T-54-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00047-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

20243 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės ,,OOO Brianskaja miasnaja kompanija“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 181/2022, suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Edgaras“, išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėja Rusijos Federacijoje registruota bendrovė ,,OOO Brianskaja miasnaja kompanija“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Edgaras“ priteista 266 308,11 Eur skola, 141 143,29 Eur netesybos ir 27 341,50 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių arbitravimo rinkliavų išlaidos (arbitražo byla Nr. 181/2022). 

2.       Pareiškėja nurodo, kad teikdama prašymą vadovaujasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) nuostatomis. Pareiškėja teigia, kad pirmiau nurodytas arbitražo teismo sprendimas įsiteisėjęs ir yra vykdytinas, šalių ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, gali būti nagrinėjamas arbitraže. Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai netaikomos Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos sankcijos. Nei jos vadovai, nei akcininkai neįtraukti į asmenų, kuriems taikomo Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą. Suinteresuotam asmeniui pranešta apie arbitražui pateiktą ieškinį, arbitrų paskyrimą, arbitražo nagrinėjimo vietą ir laiką. Suinteresuotas asmuo geranoriškai neįvykdė arbitražo teismo sprendimo.

3.       Suinteresuotas asmuo MB „Edgaras“ atsiliepime į prašymą prašo atmesti pareiškėjos prašymą. Atsiliepime nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:

3.1.                      2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos Federacijos invazijai j Ukrainos Respublikos teritoriją bei Europos Sąjungos šalims nutraukus bet kokį bendradarbiavimą su Rusija, suinteresuotam asmeniui buvo apribota galimybė tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Galiojant draudimui atlikti pavedimus Rusijos Federacijoje registruotiems subjektams, suinteresuotas asmuo negalėjo nuotoliu susitarti dėl atstovavimo teisme, nes negalėjo užtikrinti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo negalėjo prieštarauti pareikštam reikalavimui bei įrodyti teisme, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir reikalauja pinigų už nekokybiškas prekes, kurios jai buvo grąžintos.

3.2.                      Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, Europos Sąjungos lygiu taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). Jų paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindas.

3.3.                      Pripažinus arbitražo teismo sprendimą bei pradėjus jį vykdyti, galbūt bus pažeistos finansinės sankcijos, taikomos Rusijos Federacijai, arbitražo teismo sprendimu priteistos lėšos galbūt bus skirtos kovai su Ukraina tęsti. Tokio sprendimo pripažinimas prieštarautų viešajai Lietuvos Respublikos tvarkai, pažeistų tarptautinius teisės principus bei padarytų Lietuvos Respublikai reputacinę žalą.

4.       Išvadą byloje pateikusi institucija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pateikė išvadą, kad bendrovė OOO „Brianskaja miasnaja kompanija“, jos akcininkai ir vadovai išvados teikimo dieną neįrašyti į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – Reglamentas) I priedą. FNTT išvados teikimo dieną nenustatė, kad bendrovė „OOO Brianskaja miasnaja kompanija“ priklausytų į sankcijų sąrašą įrašytiems asmenims (būtų jų kontroliuojama).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

5.       Užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis; KAĮ 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos Niujorko konvencijoje (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

6.       Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Dėl to teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje nustatytais pagrindais.

7.       Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).Teisėjų kolegija šioje nutartyje pirmiausia ir pasisako dėl nurodytų nepripažinimo pagrindų.

8.       Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalį užsienio arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos valstybės, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

9.       Iš pirmiau nurodyto arbitražo teismo sprendimo nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėja (pardavėja) perdavė suinteresuotam asmeniui (pirkėjui) prekes (odas), kurių vertė – 2 835 068,87 Eur. Pareiškėja kreipėsi į arbitražo teismą, nes pirkėjas liko skolingas už perduotas prekes. Tarptautinis komercinis arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens MB „Edgaras“ 266 308,11 Eur skolą, 141 143,29 Eur netesybas ir 27 341,50  JAV dolerių arbitravimo rinkliavų išlaidas (arbitražo byla Nr. 181/2022). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo objektas arbitražo byloje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galėjo būti arbitražo nagrinėjimo dalykas.

10.       Užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra apima tik konkrečių Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis). Teismas, nagrinėjantis užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, pagal suformuotą teismų praktiką neturėtų pakartotinai nagrinėti ginčo iš esmės (lot. de novo), aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nevertina atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja reikalauja sumokėti už nekokybiškas prekes, kurias suinteresuotas asmuo grąžino pareiškėjai.

11.       Suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, kad Rusijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus invaziją į Ukrainą, Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir (ar) leidimas jį vykdyti prieštarautų viešajai tvarkai bei pažeistų tarptautinės teisės principus, Europos Sąjungos teisės normas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus principus ir normas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens MB „Edgaras“ manymu, yra Niujorko konvencijoje V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintas pagrindas, kurį konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas turėtų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentais.

12.       Pasisakydama dėl Niujorko konvencijoje V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto pagrindo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ teismų praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Europos Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. Taigi, visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuvos Respublika, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o juose įtvirtinti pagrindiniai principai yra viešosios tvarkos turinio elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

14.       Taigi, sprendžiant pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, turi būti įvertinta, ar pareiškėjai taikytinos Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos), ar ši bendrovė priklauso į Europos Sąjungos taikomų sankcijų sąrašą įrašytiems asmenis ar yra jų kontroliuojama. Pareiškėja pateikė į bylą savo įstatus, pareiškėjos ir jos akcininkų (juridinių asmenų) vadovų paskyrimo dokumentus, jų vertimus į lietuvių kalbą, taip pat paieškų Europos Sąjungos taikomų sankcijų paieškos sistemoje duomenis.

15.       Lietuvos apeliacinio teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi įtraukė FNTT, kaip išvadą teikiančią kompetentingą instituciją, užtikrinančią tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą. Išvadą teikianti institucija nustatė, kad pareiškėja Rusijos Federacijoje registruota bendrovė „OOO Brianskaja miasnaja kompanija“, jos vadovas V. S. (V. S.) (nurodytas registre išvados pateikimo dieną) ir akcininkai neįtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, užfiksuotą Reglamento I priede. Išvadoje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos galutiniai naudos gavėjai – A. L. (A. L.) ir V. L. (V. L.). Pastariesiems asmenims sankcijas taiko Ukraina, bet jie neįtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.

16.       Pirmiau nustatytų aplinkybių, taip pat suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų argumentų nepakanka konstatuoti, kad, pripažinus arbitražo teismo sprendimą, bus pažeisti fundamentalūs sąžiningo proceso principai ar imperatyviosios teisės normos ar atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas).

17.       Užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta šalis, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši šalis pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam šalys tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos valstybės, kurioje buvo priimtas sprendimas, įstatymą, arba b) šaliai, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas šalims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos valstybės, kurioje jis buvo priimtas, arba tos valstybės, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis).

18.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražinio susitarimo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-96-381/2020; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T‑18‑516/2021).

19.       Suinteresuotas asmuo MB „Edgaras“ nurodo, kad yra Niujorko konvencijoje V straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti pirmiau nurodytą arbitražo teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad dėl Europos Sąjungos nutraukto bendradarbiavimo su Rusija jam apribota galimybė įgyvendinti teisę gintis arbitražo procese. Jis negalėjo nuotoliu susitarti dėl atstovavimo arbitražo teisme, nes negalėjo užtikrinti atsiskaitymo už advokato ar kito atstovo arbitražo byloje suteiktas paslaugas. Dėl nurodytos priežasties MB „Edgaras“ negalėjo prieštarauti arbitražo teisme pareikštam reikalavimui, pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos nesąžiningumą. Pareiškėja reikalavo apmokėti už jai grąžintas nekokybiškas prekes.

20.       Rusijos Federacijai dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos invazijos į Ukrainos Respubliką Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), kurių paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į CPK 810 straipsnio apimtį, o teismas turi atlikti išsamesnį tyrimą ir nustatyti pareiškėjos galimas sąsajas su asmenimis, kuriems gali būti taikomos sankcijos, kurių turtas įšaldytas, o Europos Sąjungos piliečiams ir bendrovėms draudžiama sudaryti jiems galimybę naudotis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

21.       Teisėjų kolegija sutinka suinteresuoto asmens MB „Edgaras“ atsiliepimo argumentais, kad Europos Sąjungai, taip pat ir Lietuvai, sustabdžius bendradarbiavimą su Rusija, pasunkėjo verslo subjektų bendradarbiavimas, taip pat apribota galimybė atlikti mokėjimo pavedimus Rusijoje esantiems asmenims (septyni iš devynių Rusijos Federacijos bankų atjungti nuo pranešimų apie mokėjimo nurodymus SWIFT sistemos, todėl nebegalima atlikti mokėjimų). Dėl to buvo apribota suinteresuoto asmens teisė susirasti atstovą, nes MB „Edgaras“ negalėjo sumokėti atstovui už paslaugas, pateikti įrodymus arbitražo teismui. Dėl to buvo ir apribota suinteresuoto asmens MB „Edgaras“ teisė būti išklausytam arbitražo procese. Nurodyta teisė yra teisės į tinkamą procesą sudėtinė dalis. Europos Sąjungos pritaikytos sankcijos apribojo galimybę suinteresuotam asmeniui dalyvauti procese, susirasti atstovą ir būti atstovaujamam kvalifikuoto teisininko Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų nagrinėjamoje arbitražo byloje. Tai yra Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta kita priežastis, dėl kurios suinteresuotas asmuo (atsakovė arbitražo byloje) MB „Edgaras“ negalėjo pateikti savo paaiškinimų arbitražo byloje. Nurodyta aplinkybė reiškia, kad Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų neužtikrino tinkamo proceso arbitražo byloje Nr. 181/2022, todėl pažeista MB „Edgaras“ teisė tinkamą procesą, kuri yra esminė procesinė byloje dalyvaujančio asmens teisė.

22.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pagal Niujorko konvencijoje V straipsnio 1 dalies b punktą atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimą. Taigi, nustačius Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, todėl atsisakoma pripažinti bei leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai Rusijos Federacijoje registruotai bendrovei ,,OOO Brianskaja miasnaja kompanija“ iš suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Edgaras“ priteista 266 308,11 Eur skola, 141 143,29 Eur netesybos ir 27 341,50 JAV dolerių arbitravimo rinkliavų išlaidos (arbitražo byla Nr. 181/2022).

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.