Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                                  Civilinė byla Nr. 2S-273-777/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-11704-2013-0)

                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                    128.11; 129.1; 129.18; 122.2; 122.3;

122.4; 117.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. (skolininko) skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00703, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, J. G. (skolininkė), AB DNB bankas (kreditorius),

n u s t a t ė: 

pareiškėjas 2013-09-24 antstolei pateikė skundą. Nurodė, kad 2013-09-02 antstolė                            V. Daugirdienė priėmė patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo, jame nurodė, kad skelbiamos pirmosios hipoteka įkeisto turto varžytynės: 80,30 kv. m ploto parduotuvės su fotolaboratorija ir rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė). Pradinė varžytynių kaina –   249 600 Lt. Varžytynių pradžia – 2013-10-03 10.00 val. Nurodė, kad su antstolės nustatyta pradine 249 600 Lt varžytynių kaina nesutinka. Ši kaina neatitinka tikrosios turto rinkos kainos, kuri yra žymiai didesnė. Parduotuvė yra patrauklioje komercinėje vietoje, todėl ši aplinkybė didina jos kainą. Nurodė, kad 2013-05-02 patvarkymu antstolė V. Daugirdienė buvo nustačiusi, kad areštuotos ir parduotinos iš varžytynių parduotuvės kaina yra 430 000 Lt. Tačiau 2013-09-02 patvarkymu parduotuvės kainą sumažino beveik dvigubai. Nurodė ir tai, kad antstolė  neįvertino tos aplinkybės, kad 2012-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.                                2-1850-144/2012 nurodytas bendras įkeistų daiktų įkainojimas – 729 000 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, parduotuvės vidutinė rinkos vertė – 515 000 Lt. Esant nustatytoms tokioms skirtingoms to paties nekilnojamojo daikto vertėms, turėjo būti atliktas tikslesnis turto įkainojimas. Prašė panaikinti antstolės V. Daugirdienės 2013-09-02 patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-130011109 vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00703.

Antstolė 2013-10-01 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdo bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus įsiteisėjusios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1850-144/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų P. G. ir J. G. įkeisto UAB „Modernika“ už paskolą AB DNB bankui priverstinio turto – parduotuvės, realizavimo. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pranešimas apie pradedamus priverstinio vykdymo veiksmus su 2013-05-02 turto arešto įkainojimo aktu išsiųsti ir įteikti proceso šalims – skolininkams jų gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu. Teisės ir pareigos skolininkams išaiškintos. Parduotino iš varžytynių turto kaina – 430 000 Lt nustatyta vadovaujantis turto vertės nustatymo pažymomis, kurias pateikė išieškotojo Turto vertinimo skyrius. 2013-05-28 P. G. antstolei pateikė skundą, juo iš esmės reiškė prieštaravimą dėl 2013-05-02 turto įkainojimo. Skolininkas buvo praleidęs įstatymų nustatytą terminą prieštaravimui dėl kainos pareikšti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolio ir proceso šalių tikslas yra areštuotą turtą parduoti už teisingą kainą, buvo paskirta turto ekspertė UAB „Ober-Haus“ realiai turto vertei nustatyti ir P. G. buvo įpareigotas apmokėti turto vertintojo išlaidas. Jų P. G. neapmokėjo. 2013-07-24 turto ekspertizės aktu ginčo turto kaina nustatyta 312 000 Lt. 2013-07-26 patvarkymu antstolė nustatė, kad parduotuvės vertė – 312 000 Lt. Be to, patvarkyme nurodė, jog per tris darbo dienas nepareiškus prieštaravimo dėl nustatytos turto kainos, bus skelbiamos pirmosios varžytynės ir turtas bus parduodamas už 80 procentų nustatytos rinkos kainos, t. y. 249 600 Lt. 2013-07-26 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo 2013-08-01 išsiųstas proceso šalims. 2013-08-13 skolininkui elektroniniu paštu išsiųstas ir ekspertizės aktas. Per nustatytą terminą prieštaravimo dėl parduotuvės kainos nepareiškus, pradėtas priverstinis turto realizavimas – paskelbtos pirmosios parduotuvės varžytynės. Procesiniai dokumentai šalims išsiųsti 2013-09-03. 2013-09-24 antstolės kontoroje gautas P. G. skundas, kuriuo jis iš esmės nesutinka su turto vertintojo nustatyta rinkos kaina. Nurodė ir tai, kad skunde pareiškėjas, laiku nepareiškęs prieštaravimo, formaliai išsakė savo (ne specialisto) nuomonę, nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais. Teigė, kad antstolė turi atsižvelgti į VĮ Registrų centro nustatytą rinkos kainą bei į Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytą įkainojimą. Nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas naudojasi tik jam suteiktomis teisėmis, pamiršdamas pareigą ir privalomumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nevienkartiniais skundais bandė vilkinti teismo sprendimo vykdymą taip piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjui išaiškinta teisė pasiūlyti savo pirkėją už jam tinkamą, bet ne mažesnę nei nustatytą turto vertinime kainą. Tačiau pareiškėjas savo pirkėjo nepasiūlė, o vis reiškė pavėluotus prieštaravimus. Pareiškėjo skunde dėl 2013-09-02 patvarkymo panaikinimo nėra nė vieno motyvo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad patvarkymas yra neteisėtas, neteisingas, todėl naikintinas. Skundu ginčijama tik parduotuvės kaina, ją pareiškėjas privalėjo per tris darbo dienas ginčyti, jei su nustatyta kaina nesutiko, gavęs 2013-07-26 patvarkymą dėl kainos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-15 nutartimi pareiškėjo 2013-09-23 skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas CPK 681 str. 3 d. suteikta teise nepasinaudojo, t. y. nepareiškė antstolei prieštaravimų dėl parduotuvės įkainojimo, kitų ekspertų kandidatūrų nepasiūlė. Nurodė ir tai, kad tuo atveju, kai turto vertę nustato ekspertas, areštuoto turto (nagrinėjamu atveju parduotuvės) verte laikoma eksperto nustatyto turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Įstatyme nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, jog ginčijimais atvejais turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė (CPK 681 str. 1 d.) ir turto kainą, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti antstolis. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų ekspertizę atlikusios turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ nekompetentingumą ar šališkumą. Konstatavo, kad objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti antstolio atliktu turto įkainojimu, byloje nepateikta. Pareiškėjas turėjo galimybę domėtis vykdymo eiga, reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau jų nustatyta tvarka ir terminais nereiškė bei naujų įrodymų apie kitokią nei nustatytą parduotuvės vertę nepateikė. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00703 nėra informacijos, kad dėl objektyvių priežasčių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto (parduotuvės) vertė po jos nustatymo.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                     2013-10-15 nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės. Nurodė, kad antstolė nustatė areštuoto turto vertę atsižvelgdama tik į savo paskirtos nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ turto vertės ekspertizės aktą. Antstolės paskirta vertintojo kandidatūra nebuvo suderinta su pareiškėju, jis neturėjo galimybės pasisakyti dėl turto vertės. Nurodė ir tai, kad nebūtina pateikti duomenų apie ekspertizę atlikusio turto vertintojo šališkumą, nes informacija apie tai, kad UAB „Ober-Haus“ bendradarbiauja su AB DNB banku, yra laisvai prieinama internete. AB DNB bankas yra finansinė UAB „Ober-Haus“ partnerė. UAB „Ober-Haus“ reklamuojasi, kad atlieka vertinimus daugumai Lietuvoje veikiančių kredito institucijų (tarp jų ir AB DNB bankui). Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, neįvykdė savo pareigos patikrinti ekspertizę atlikusio turto vertintojo šališkumą. Šių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjas niekada nesutiko su tokia žema parduotuvės kaina. Žodžiu informavo antstolę, jog yra sudaręs sutartį su nepriklausoma turto vertintoja UAB „Memelhaus“ ir pateiks nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, t. y. pasiūlė nepriklausomo vertintojo kandidatūrą, kuri nebūtų susijusi su komerciniais bankais, tarp jų ir AB DNB banku. Antstolė pažadėjo pareiškėjui įvertinti jo pateiktą turto vertinimo ataskaitą ir iš naujo nustatyti areštuoto turto (parduotuvės) vertę. Nurodė, kad antstolė turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę arba bent jau įvertinti pareiškėjo užsakyto vertės nustatymo rezultatus. Duomenys apie parduotuvės vertę yra labai skirtingi: pagal 2012-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.                         2-185-144/2012, – 729 000 Lt; pagal 2013-05-02 antstolės V. Daugirdienės patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00703 – 430 000 Lt; pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – 515 000 Lt; pagal UAB „Ober- Haus“ turto vertės ekspertizės aktą – 312 000 Lt; pagal UAB „Memelhaus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą – 390 000 Lt. Esant tokiems prieštaringiems duomenims apie parduotuvės rinkos vertę, tiek antstolė, tiek teismas negalėjo apsiriboti vien UAB „Ober-Haus“ turto vertės ekspertizės aktu, privalėjo papildomai išsiaiškinti areštuoto turto rinkos vertę. Pažymėjo, kad UAB „Ober-Haus“ nustatė mažiausią parduotuvės kainą, todėl ši kaina labiausiai neatitinka realios rinkos vertės. Pažymėjo ir tai, kad kaina sumažinta vien todėl, kad parduotuvė parduodama iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino pareiškėjo prieštaravimų dėl turto vertės nebuvimą ir neįvertino, ar parduotuvės rinkos vertė yra tinkamai nustatyta, nors tokią pareigą turėjo.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK             306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pareiškėjas nurodė, kad teikia naują įrodymą – turto vertinimo ataskaitą, nes ji padaryta tik                2013-10-23, nors užsakyta 2013-09-03. Žodžiu buvo sutarta, kad UAB „Memelhaus“ turto vertinimo ataskaitą atliks per 10 dienų. Todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad ši ataskaita bus padaryta anksčiau ir pateikta antstolei kartu su skundu ar bent jau iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjui vykdomojoje byloje ir pirmosios instancijos teisme neatstovavo profesionalus teisininkas, pareiškėjas nežinojo, kad visus įrodymus privalo pateikti kartu su skundu. Be to, turto vertinimo ataskaita buvo atliekama maksimaliai ilgai, todėl dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas minėtos ataskaitos nepateikė pirmosios instancijos teismui. Šios ataskaitos pagrindu įrodinėja areštuoto daikto vertę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą ir atsižvelgdamas į tai, kad šios ataskaitos pagrindu pareiškėjas įrodinėja areštuoto daikto vertę, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl pareiškėjo galimybės pareikšti prieštaravimus

Pareiškėjas nurodė, kad antstolė nustatė areštuoto turto vertę atsižvelgdama tik į savo paskirtos nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ turto vertės ekspertizės aktą. Tačiau antstolės paskirta vertintojo kandidatūra nebuvo suderinta su pareiškėju, jis neturėjo galimybės pasisakyti dėl turto vertės. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-05-31 patvarkymu antstolė V. Daugirdienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, paskyrė parduotuvės vertinimą; apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedė atlikti UAB „Ober- Haus“ Klaipėdos biurui (vykdomosios bylos l. 32–33). Minėtas patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2013-05-31 paštu (2013-05-27 skunde nurodytu adresu). Tačiau pareiškėjas jokių prieštaravimų antstolei dėl pasirinkto vertintojo nepareiškė, nors ekspertizės objekto tyrimas buvo atliekamas tik 2013-07-24–2013-07-25, ekspertizės aktas antstolės kontoroje gautas                           2013-07-26. Antstolė 2013-07-26 priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo (vykdomosios bylos l. 34–35), juo nustatė, kad parduotuvės šiandieninė turto vertė – 312 000 Lt. Taip pat išaiškino, kad per tris darbo dienas šalims nepareiškus prieštaravimo dėl turto kainos, bus skelbiamos pirmosios varžytynės ir turtas bus parduodamas už 80 procentų nustatytos rikos vertės, t. y. 249 600 Lt. Šis patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2013-08-01 paštu (2013-05-27 skunde nurodytu adresu). Be to, iš vykdomojoje byloje esančio elektroninio susirašinėjimo (vykdomosios bylos l. 37) matyti, kad pareiškėjui 2013-08-13 elektroniniu paštu buvo išsiųstas ir ekspertizės aktas. Nustatytu terminu ir iki 2013-09-02 patvarkymo dėl priverstinio turto realizavimo priėmimo pareiškėjas prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos nepareiškė. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę pareikšti prieštaravimus dėl antstolės paskirto turto vertintojo, ekspertizės aktu nustatytos turto vertės, tačiau nustatytais terminais to nepadarė.

Dėl turto vertintojo šališkumo

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad nebūtina pateikti duomenų apie ekspertizę atlikusio turto vertintojo šališkumą, nes informacija apie tai, kad UAB „Ober-Haus“ bendradarbiauja su AB DNB banku, yra laisvai prieinama internete. AB DNB bankas yra finansinė UAB „Ober-Haus“ partnerė. UAB „Ober-Haus“ reklamuojasi, kad atlieka vertinimus daugumai Lietuvoje veikiančių kredito institucijų (tarp jų ir AB DNB bankui). Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, neįvykdė savo pareigos patikrinti ekspertizę atlikusio turto vertintojo šališkumą. Šių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai pareiškėjui. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pareiškėjo anksčiau nurodytos aplinkybės dėl eksperto šališkumo yra nepakankamos daryti tokią išvadą, nes yra abstrakčios bei deklaratyvios. Pažymėtina, kad ekspertizės akte (6 lapas) ekspertas patvirtino, kad šiame ekspertizės akte pateikiamos išvados yra nepriklausomos ir nešališkos, ekspertas neturėjo, neturi ir neketina turėti turtinių interesų, susijusių su ekspertizės objektu. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina ekspertizės akte pateikta eksperto išvada dėl parduotuvės rinkos vertės, nesudaro pagrindo abejoti eksperto šališkumu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti eksperto nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir procesinių normų nepažeidė.

Dėl kitų skundo argumentų

Be to, pareiškėjas nurodė, kad niekada nesutiko su tokia žema parduotuvės kaina. Žodžiu informavo antstolę, jog yra sudaręs sutartį su nepriklausoma turto vertintoja UAB „Memelhaus“ ir pateiks nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, t. y. pasiūlė nepriklausomo vertintojo kandidatūrą, kuri nebūtų susijusi su komerciniais bankais, tarp jų ir AB DNB banku. Antstolė pažadėjo pareiškėjui įvertinti jo pateiktą turto vertinimo ataskaitą ir iš naujo nustatyti areštuoto turto (parduotuvės) vertę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl                    2013-05-02 ir 2013-09-02 patvarkymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako. Tačiau kiti pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas informavo antstolę ar pirmosios instancijos teismą apie sudarytą sutartį su turto vertintoja UAB „Memelhaus“. Apie tai pareiškėjas neužsiminė ir 2013-09-23 skunde, nors sutartis su UAB „Memelhaus“ buvo sudaryta 2013-09-03. Pažymėtina, kad 2013-09-03 sutarties (b. l. 27) dėl turto vertės nustatymo 7 p. numatyta, kad vertintojas atvyksta į turto buvimo vietą 2013-10-21, o UAB „Memelhaus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad parduotuvės apžiūra ir buvo atlikta 2013-10-21. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolė turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę arba bent jau įvertinti pareiškėjo užsakyto vertės nustatymo rezultatus. Duomenys apie parduotuvės vertę yra labai skirtingi: pagal 2012-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2-185-144/2012, – 729 000 Lt; pagal 2013-05-02 antstolės V. Daugirdienės patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00703 – 430 000 Lt; pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – 515 000 Lt; pagal UAB „Ober- Haus“ turto vertės ekspertizės aktą – 312 000 Lt; pagal UAB „Memelhaus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą – 390 000 Lt. Esant tokiems prieštaringiems duomenims apie parduotuvės rinkos vertę, tiek antstolė, tiek teismas negalėjo apsiriboti vien UAB „Ober-Haus“ turto vertės ekspertizės aktu, privalėjo papildomai išsiaiškinti areštuoto turto rinkos vertę.

Šie skundo argumentai yra nepagrįsti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje                        Nr. 2-185-144/2012, nurodytas įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšte (729 000 Lt). Šis hipotekos lakštas, kurio 4 punkte nustatyta minėta parduotuvės vertė, užregistruotas                         2006-11-14 (vykdomosios bylos l. 3), t. y. daugiau nei prieš 6 metus. Todėl akivaizdu, kad            729 000 Lt suma negali būti laikoma 2013 metų parduotuvės rinkos verte. Todėl jokių abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos parduotuvės rinkos vertės ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo                 2012-06-21 nutartyje nurodyto įkeisto daikto įkainojimo  nėra.

Iš ekspertizės akto nustatyta, kad ekspertizės atlikimo pagrindas – antstolės V. Daugirdienės 2013-05-31 patvarkymas. Ekspertizės akte yra įvertinta, kodėl ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė skiriasi nuo VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės. Eksperto nuomone, toks skirtumas gali kilti dėl šių priežasčių: faktinės ekspertizės objekto būklės; ekspertizės objekto naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimų; ekspertizės objektų konfigūracijos ir kitų individualių savybių; privažiavimo galimybės; ekspertizės objekto padėties gatvių, gretimybių, pasaulio šalių atžvilgiu; nekilnojamojo turto panaudojimo universalumo, plėtros potencialo; inžinerinės įrangos (infrastruktūros); kitų ekspertizės objekto vertę lemiančių faktorių, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės objekto apžiūros bei nesusipažinus su reikšmingais ekspertizės objekto vertei rinkoje dokumentais. Nurodyta, kad rengiant ekspertizės aktą ekspertas, kiek buvo įmanoma, atsižvelgė ir įvertino anksčiau išvardytus veiksnius. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė, atspindinti ne konkretaus turto konkrečią rinkos vertę, o vidutinę rinkos vertę, kuri neprivalo sutapti su konkretaus turto rinkos verte, nustatyta individualaus turto vertinimo proceso metu. Vadinasi, ekspertizės akte nustatyta parduotuvės rinkos vertė yra nustatyta atsižvelgiant ir į VĮ Registro centro 2008-06-19 masinio vertinimo būdu nustatytą parduotuvės vidutinės rinkos vertę. Dėl to jokių abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos parduotuvės rinkos vertės ir VĮ Registro centro nustatytos parduotuvės vidutinės rinkos vertės nėra.

Antstolė V. Daugirdienė 2013-05-02 patvarkymu (vykdomoji byla l. 12–13) nustatė, kad parduotuvės rinkos vertė – 430 000 Lt. Pareiškėjas su nustatyta parduotuvės vidutine rinkos verte nesutiko. Antstolė 2013-05-31 patvarkymu paskyrė parduotuvės vertinimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė, gavusi UAB „Ober-Haus“ vertinimą, privalėjo dar kartą atlikti veiksmus dėl parduotuvės rinkos vertės nustatymo. Dėl to jokių abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos parduotuvės rinkos vertės ir 2013-05-02 patvarkymu nustatytos parduotuvės vidutinės rinkos vertės nėra.

UAB „Memelhaus“ rinkos vertės nustatymo ataskaita nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Todėl antstolė ir pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės ją įvertinti. Juolab kad joje nurodyta parduotuvės vertės nustatymo data yra 2013-10-21. Pažymėtina, kad iš UAB „Memelhaus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos nustatyta, jog ji parengta su prielaida, kad ginčo dėl turto vertės nustatymo nėra, t. y. ataskaita parengta ne dėl to, kad iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo (ataskaitos l. 3). Parduotuvės apžiūra atlikta ir jos vertė nustatyta 2013-10-21, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo              2013-07-26 patvarkymo dėl turto vertės nustatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, daro išvadą, kad UAB „Memelhaus“ ataskaitoje nustatyta parduotuvės rinkos verte negalima vadovautis nagrinėjamoje byloje. Ši išvada parengta su prielaida, kad ginčo dėl turto vertės nustatymo nėra, tačiau pareiškėjas būtent šios ataskaitos pagrindu įrodinėja parduotuvės vertę. Naudodamasis šia išvada siekia išspręsti kilusį ginčą dėl parduotuvės vertės nustatymo. Dėl to jokių abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos parduotuvės rinkos vertės ir UAB „Memelhaus“ ataskaitoje nustatytos parduotuvės rinkos vertės taip pat nėra. Ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto (parduotuvės) rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog anksčiau aptarti parduotuvės vertės įrodymai nekelia abejonių, todėl antstolė neprivalėjo imtis kitų papildomų priemonių tinkamam įkainojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis                     3K-7-90/2009).

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad UAB „Ober-Haus“ nustatė mažiausią parduotuvės kainą, todėl ši kaina labiausiai neatitinka realios rinkos vertės. Parduotuvės kaina sumažinta vien todėl, kad parduotuvė parduodama iš varžytynių. Šis skundo argumentas nepagrįstas. 2013-05-31 patvarkymu antstolė paskirdama parduotuvės vertinimą nurodė apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus atlikti nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p.). UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė buvo atlikta remiantis sąlyga, kad ekspertizės objektas nėra įkeistas ar areštuotas, į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas jokiomis nepaminėtomis trečiųjų asmenų teisėmis (ekspertizės akto l. 6). Aplinkybė, kad UAB „Ober-Haus“ nustatė mažiausią parduotuvės rinkos kainą, nėra pakankama daryti išvadą, kad ši rinkos vertė neatitinka realios rinkos vertės 2013-07-26 patvarkymo priėmimo metu. Juolab kad anksčiau nutartyje apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados paneigia šį pareiškėjo argumentą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas

n u t a r i a :

apelianto P. G. prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo tenkinti, pridėti juos prie bylos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0004/13/00703 grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-887-889/2014).

Teisėja                                                                                           Jolanta Gailevičienė