
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
kolegijos
teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,
sekretoriaujant
Vilmai Daukšienei,
dalyvaujant ieškovės
UAB “Jaukurai” atstovui advokatui Tomui Drukteiniui,
atsakovo UAB “Forsitia” atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-916-755/2009 pagal ieškovo UAB „Jaukurai“ ieškinį atsakovui UAB
„Forsitia“, trečiajam asmeniui UAB „Gilda“ dėl finansinių prievolių nevykdymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a
t ė:
Ieškovas UAB „Jaukurai“ 2008-11-28 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo
UAB „Forsitia“ 72 501,17 Lt skolos, 5 890,14 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio
metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei visas
bylinėjimosi išlaidas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-12-08 priėmė preliminarų
sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš
atsakovo ieškovui 72 501,17 Lt skolos, 5 890,14 Lt delspinigių ir 6 procentų
dydžio metines palūkanas.
Atsakovas 2009-01-06 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo
ir prašė ieškinį atmesti.
Ieškovas 2009-01-28 pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus,
kuriuo palaikė savo reikalavimus ir prašė 2008-12-08 preliminarų sprendimą
palikti nepakeistą (T. 1, b. l. 80-85). Nurodė, kad 2008-09-18 sutarties Nr.
0992 pagrindu ieškovas pateikė atsakovui prekių pagal PVM sąskaitas – faktūras
bendrai 30 643,46 Lt sumai. Atsakovas už prekes sumokėjo dalinai, liko skolingas
23 781,34 Lt. Pagal sutarties 4.2.3. p., už įsigytas prekes atsakovas privalėjo
atsiskaityti per 21 kalendorinę dieną nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo
dienos, bet jos neapmokėjo.
2008-10-06 atsakovas UAB „Forsitia“ sudarė rangos sutartį su UAB „Gilda“
dėl katilinės montavimo bei jos paleidimo darbų, kuriuos atliko. Užsakovas
pagal sutartį turėjo atsiskaityti iki 2008-10-10. 2008-11-01 tarp UAB
„Jaukurai“ ir UAB „Gilda“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria
UAB „Gilda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į UAB „Forsitia“ 48 719,83 Lt
dydžio susidariusią skolą. Pagal sutartį su UAB „Forsitia“, UAB „Jaukurai“ jai
pardavė prekes, pretenzijų nebuvo. Jų sulaukė tik tada, kai pradėjo reikalauti
atsiskaitymo. „Jaukurai“ du kartus siuntė priminimus, buvo išsiųsta griežta
pretenzija, kurioje nurodė, jog sutartyje su UAB „Gilda“ buvo nustatytas
sutarties objektas – katilinės montavimo ir paleidimo darbai. Sąmata suderinta,
pasirašyta abiejų šalių. Įrengti du universalūs kieto kuro katilai, siurblys,
kaminas ir pan. UAB „Gilda“ šildymo sistemos nemontavo, šildymas jau buvo
įrengtas, ji tik pastatė ir pajungė katilus. UAB “Gilda“ buvo atsakinga už
katilų įrengimą ir paleidimą. Katilą, taip kaip jis buvo sumontuotas, galima
kūrenti malkomis, o norint kūrenti anglimis, reikia ventiliatoriaus. Atsakovo
pretenzijos trečiame punkte parašyta, kad paleidus ir pradėjus naudoti šildymo
sistemą, UAB „Forsitia“ pastebėjo, kad ten kažkas negerai. Tai reiškia, jog
darbai pagal rangos sutartį jau buvo atlikti. Pretenzija datuota lapkričio 30
d., tačiau ji buvo gauta gruodžio viduryje, po to, kai UAB „Jaukurai“ jau
išsiuntė priminimą. Kadangi lapkričio 27 dieną paduotas ieškinys, todėl tada,
ieškovo teigimu, sugalvotas pretekstas nemokėti pinigų. Ieškovo teigimu, remiantis
sutarčių 4.6. p. pagrindu, jis turi teisę išieškoti iš atsakovo 0,2 procento
dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą
atsiskaityti dieną, kas sudaro 5 890,14 Lt.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-06-03 sprendimu pakeitė
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-08 preliminarų sprendimą ir ieškovo
ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Forsitia“ ieškovui UAB
„Jaukurai“ 72 501,17 Lt skolos, 841,74 Lt delspinigių iki ieškinio pateikimo
teismui dienos ir 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo
priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2008-11-28) iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad pagal šalių 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą tiekimo sutartį Nr. 0992 ieškovas pardavė atsakovui prekių, tačiau atsakovas per
sutartyje nustatytą terminą su ieškovu ne visiškai atsiskaitė ir liko skolingas
23 781,34 Lt. Teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė sutartį ir iš jo
priteisė nurodytą skolą. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo
iki 2008 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlikti katilinės įrengimo ir paleidimo
darbus, o atsakovas – per 14 dienų nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir
PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. 2008 m. spalio 6 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį tą pačią dieną
atsakovui pateikta PVM sąskaita-faktūra apmokėti 48 719,83 Lt už atliktus
rangos darbus. Atsakovas, remdamasis atliktų darbų trūkumais ir CK 6.58,
6.205-209 straipsnių nuostatomis, nustatytu terminu su trečiuoju asmeniu
neatsiskaitė
Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad prieš atsakovui
pradedant naudoti įrengtus katilus pagal paskirtį, trečiasis asmuo nepateikė
katilų garantinio talono, naudojimosi instrukcijos, prie katilų nebuvo
prijungti ventiliatoriai, kurie laikytini katilų dalimis, katilai buvo įrengti
kūrenti malkomis (nors planuota ir pradėta juos kūrenti anglimis), neįrengta
savaiminio cirkuliavimo sistema, katilai įjungti ne pagal gamintojos UAB
,,Stropuva ir ko“ rekomendacijas, todėl nepasiekiamas didžiausias jų veiklos
efektyvumas, tačiau apskritai įrengti katilai ir šildymo sistema veikia. Kartu
teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje,
taip pat darbų sąmatoje nenustatyti konkretūs reikalavimai katilinės įrengimo
ir paleidimo darbams. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas
atsakovo ir trečiojo asmens atstovų, jame nėra pastabų, prierašų dėl atliktų
darbų apimties, kokybės ir pan., šio akto atsakovas neginčija. Remdamasis
nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio
pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui. Kadangi
atsakovas nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo-perdavimo
akte, tai neturi teisės atsisakyti sumokėti trečiajam asmeniui už atliktus
darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju
atsakovas negalėjo remtis ir CK 6.58, 6.205-209 straipsnių nuostatomis, nes jos
taikytinos tada, kai kita sutarties šalis nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau
trečiasis asmuo rangos sutartį įvykdė – atliko katilinės ir šildymo sistemos
įrengimo darbus, perdavė juos atsakovui. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovui 48 719,83 Lt reikalavimo teisę
pagal rangos sutartį į atsakovą. Kadangi apie reikalavimo perleidimą atsakovas
buvo informuotas, t. y. ieškovui kreipusis į teismą, atsakovui buvo išsiųsta
reikalavimo perleidimo sutartis, tai teismas sprendė, kad atsakovas prievolę
privalo vykdyti naujajam kreditoriui.
Atsakovas apeliaciniu skundu ir prašė apylinkės teismo sprendimą
pakeisti ir ieškovo ieškinį dalyje dėl 49 561,57 Lt skolos priteisimo atmesti.
Skundą grindžia šiais argumentais:
a) teismas nesigilino į darbų pobūdį, darbų trūkumų akivaizdumą –
paslėptumą, t. y. kad atsakovas, priimdamas darbus, negalėjo pastebėti darbų
trūkumų, jie paaiškėjo tik ėmus naudotis katiline: katilai veikė netinkamai,
neefektyviai;
b) nepaisant to, jog šalys nebuvo sutartyje aptarusios katilų kokybės
ar efektyvumo reikalavimų, tačiau rangovo pareiga rangos santykiuose yra
atlikti darbus taip, kad jie atitiktų elementarius kokybės reikalavimus (CK
6.663 str. 1 d.). Kad UAB „Gilda“ sumontuoti katilai neatitinka įprastai tokios
rūšies darbams keliamų reikalavimų, įrodo po darbų priėmimo įvykę du įvykiai,
kurie sukėlė didelę grėsmę žmonių sveikatai;
c) kadangi šalių sudarytoje sutartyje garantija nebuvo aptarta, todėl
rangovas ir užsakovas privalo vadovautis CK 6.697 str., kuriame nurodyta, kad
rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį
laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų
nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą
paskirtį. Šiuo atveju atsakovas per protingą terminą (2008-11-30) apie
pastebėtus trūkumus informavo rangovą. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas
nebandė trūkumų ištaisyti, atsakovas turi teisę kelti ieškovui CK 6.664 str. 3
d., 6.665 str. 1 d. numatytus reikalavimus, t. y. atlyginti ieškovui darbų
trūkumų šalinimo išlaidas ar atitinkamai sumažinti darbų kainą;
d) nepagrįstai teismas neišskaičiavo iš ieškovo 5 000 Lt, kurie
rangovui buvo perduoti iki ginčo sprendimo teisme pradžios, tuo labiau, kad
atsakovas šiam faktui įrodyti pateikė garso įrašą.
2. Teismas netinkamai paskaičiavo atsakovui priteistinas netesybas. O
būtent – atsakovas apie naująjį kreditorių – ieškovą sužinojo tik gavęs teismo
procesinius dokumentus, t. y. tik tada, kai naujasis kreditorius kreipėsi į
teismą ir jo ieškinys buvo priimtas. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo
atsakovui priteisti 841,74 Lt delspinigių už 38 dienas iki kreipimosi į teismą
dienos.
3. a) teismas pažeidė atsakovo teisę lygiateisiškai rungtis bei tirti
įrodymus: 2009-05-06 atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdžio
nagrinėjimą, nes tuo metu atsakovės atstovas dalyvavo kitame teismo posėdyje.
Nors teismui prašymas buvo pateiktas iš anksto, nurodytos negalėjimo dalyvauti priežastys,
tačiau byla vis tiek buvo nagrinėjama be atsakovo. Be to, 2009-05-19 atsakovė
pateikė prašymą atidėti 2009-05-20 teismo posėdį dėl to, kad atsakovė Vilniaus
apygardos teisme yra pateikusi ieškinį dėl iš tos pačios sutarties, dėl trečiojo
asmens padarytų nekokybiškų darbų ir nuostolių atlyginimo. Prašymo teismas
netenkino. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad bylos nagrinėjimas
nebuvo atidėtas dėl to, kad prašymą pateikė ne atsakovo atstovas, o pats
atsakovas.
b) nepagrįstai teismas netenkino 2009-03-06 pateikto prašymo
susipažinti su teismo posėdžio protokolu bei jį atsiųsti faksu arba registruotu
laišku. Tiek atsakovas, tiek jo atstovas gyvena ir veikia Vilniuje, todėl per
tris dienas (CPK 171 str.) susipažinti su protokolu teisme nebuvo galimybės. Be
to, procesiniame įstatyme nenurodyti konkretūs būdai, kuriais bylos šalys gali
pasinaudoti teise susipažinti su bylos medžiaga, šiuo atveju – su teismo
posėdžio protokolu.
2009-12-17 atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas, jo
atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinį skundą atmesti ir
palikti galioti apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, tretysis asmuo UAB „Gilda“ tinkamai
ir laiku atliko savo sutartinius įsipareigojimus bei perdavė darbų rezultatą
atsakovui. Katilo gamintojo atstovas patvirtino, kad katilas, nors ir nebuvo
pajungtas pagal gamintojo rekomendacijas, kurios nėra privalomos, veikė
tinkamai, o šildymo sistema funkcionavo gerai. Apelianto nurodomos aplinkybės
dėl po darbų priėmimo įvykusių 2 įvykių neturi ryšio su byla, nes katilą
eksploatuojantis asmuo turi turėti bent elementarų suvokimą kaip su katilu
elgtis. Taip pat teiginiai, kad būtent dėl netinkamo katilų pajungimo atsakovas
patyrė papildomų išlaidų, susijusių su ventiliatorių įsigijimu, o ventiliatorių
neįrengimas vertintinas kaip atliktų darbų defektas, yra nepagrįsti, nes
ventiliatoriai yra papildoma ir nebūtina katilo dalis. Aplinkybę, kad apeliantas
neva perdavė ieškovui 5 000 Lt, turėjo įrodyti pats apeliantas. Tačiau teismui
pateiktas garso įrašas niekaip neįrodo pinigų perdavimo fakto ieškovui, ką
pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovo naudai
841,74 Lt delspinigių už 38 dienas iki kreipimosi į teismą dienos. CK normos,
reglamentuojančios reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.101 - 6.110 str.)
numato, jog nepranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pasekmė
yra ta, kad laikoma, jog skolininko prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui
yra tinkamas (CK 6.106 str.). Todėl nepranešimas skolininkui apie reikalavimo
perleidimą paliekamas naujojo kreditoriaus rizikai, kadangi tokiu atveju,
skolininkui įvykdžius prievolę pradiniam kreditoriui, naujasis kreditorius
negalėtų nukreipti reikalavimo į skolininką. Tuo atveju, jeigu skolininkas nėra
įvykdęs prievolės pradiniam kreditoriui, o naujasis kreditorius, įgijęs
reikalavimą į skolininką, pastarajam apie tai nepranešė, naujasis kreditorius
reikalavimo teisės į skolininką nepraranda. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad šiuo
atveju vadovaudamasis CPK 246 str. 2 d., teismas visiškai pagrįstai sprendė,
kad atsakovės neatvykimo į teismo posėdžius priežastys negali būti pripažintos
svarbiomis. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, Vilniaus apygardos teisme
bylos išnagrinėjimas neturi jokio ryšio su Panevėžio miesto apylinkės teismo
išnagrinėta byla.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas
paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės:
1) 2008-10-06 atsakovas
UAB „Forsitia“ sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gilda“ dėl
katilinės montavimo bei jos paleidimo darbų. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo
iki 2008 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlikti katilinės įrengimo ir paleidimo
darbus, o atsakovas – per 14 dienų nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir
PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. 2008-10-06
šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį tą pačią dieną
atsakovui pateikta PVM sąskaita-faktūra apmokėti 48 719,83 Lt už atliktus
rangos darbus (T. 1, b. l. 9-10, 35).
2) 2008-11-01 tarp
ieškovo UAB „Jaukurai“ ir UAB „Gilda“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo
sutartis, kuria tretysis asmuo UAB „Gilda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę
į atsakovo UAB „Forsitia“ 48 719,83 Lt dydžio skolą (T. 1, b. l. 11-14).
3) atsakovas UAB
„Forsitia“ išsiuntė pretenziją rangovui UAB „Gilda“, kurioje nurodė, kad atlikti
darbai turi trūkumų, o atsakovo mokėjimai remiantis LR CK 6.208 str. 4 d. ir
6.209 str. 1-2 dalimis buvo sustabdyti iki trūkumai bus pašalinti (T. 1, b. l. 62-63).
Apeliacinės
instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui
svarbias aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles
įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės
teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą
ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra
pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis
pirmosios instancijos teismo išvadomis.
dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Jaukurai“
ir UAB „Gilda
Nei viena iš
šalių neginčijo 2008-11-01 reikalavimo perleidimo sutarties, nepateikė
argumentų dėl šios sutarties negaliojimo, todėl teismas laiko, kad šia
sutartimi UAB „Jaukurai“ perleista reikalavimo teisė į 48 719,83 Lt dydžio
skolą UAB „Forsitia“ yra teisėta. Kadangi skolininkas turi teisę reikšti
naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos galėjo reikšti
senajam kreditoriui.
Dėl rangos sutarties tarp UAB „Forsitia“ ir UAB „Gilda“
Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą
pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas
įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas,
priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vienas iš rangos
sutarties ypatumų yra tai, kad rangovas darbus atlieka savo rizika ir
savarankiškai nusprendžia dėl užsakovo užduoties įvykdymo būdų, jei ko kita
nenumato rangos sutartis (CK 6.645 str. 3 d.). Kaip teisingai pirmosios
instancijos teismas sprendime nurodė, atsakovas UAB „Forsitia“, sudarydamas
rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gilda“, nenurodė kaip užduotis, t.y.
katilo montavimas ir paleidimas turi būti konkrečiai įvykdyta, nenumatė, kad
katilai būtinai turi būti sumontuoti pagal UAB „Stropuva“ rekomendacijas ir
pajungimo schemą. Kadangi rangovas buvo laisvas pasirinkti montavimo ir
pajungimo būdą, katilo pajungimas pagal kitokią nei rekomenduotą katilo
gamintojo schemą nelaikytinas sutarties pažeidimu, nes katilo eksploatacija yra
galima. Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangos sutartyje nesant nustatytų kokybės
sąlygų, atlikti darbai turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus
reikalavimus, o darbų rezultatas turi turėti įprastai reikalaujamas savybes ir
turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal sumontuoto
katilo gamintojo UAB „Stropuva“ vartotojo instrukciją, kieto kuro vandens
šildymo katilai yra skirti įvairių patalpų šildymui. Gamintojo instrukcijoje,
kaip katilui naudojamas kuras, nurodytos malkos, medienos atliekos, pjuvenų
briketai, durpių briketai, akmens anglys (T. 1, b. l. 106). Užsakovas UAB
„Forsitia“ rangos sutartyje nekonkretizavo, kurios rūšies kuro naudojimui
reikia optimizuoti montuojamą katilą, todėl rangovas katilo įrengimo darbams
pasirinko jiems įprastą montavimo metodą be papildomos įrangos. Pirmosios
instancijos teismo posėdžiuose apklaustas liudytojas UAB „Stropuva“ serviso
vadovas A. G. nurodė, kad katilas įrengtas tinkamai ir
veikė švariai (T. 1, b. l. 145), o apklaustas liudytojas V. J. paaiškino,
kad katilas buvo pastatytas kūrenti malkomis, todėl nebuvo įrengtų oro padavimo
kolektorių ir dėl to temperatūra buvo per maža (T. 1, b. l. 147). Apeliacinės
instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai
ištyrė pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo
nustatyta, jog UAB „Gilda“ atlikti darbai yra tokie, kad šildymo sistemos
pakankamai efektyviai naudoti pagal paskirtį negalima. Pažymėtina, kad
apklausti liudytojai A. G., V. J. taip
pat nurodė, kad atsakovo šildomų patalpų kvadratūra dviems katilams yra per
didelė ir norint, kad patalpų temperatūra būtų aukštesnė, reikia pastatyti
daugiau katilų, taigi darytina išvada, kad atsakovo nurodomas katilų
nepakankamas neefektyvumas yra nulemtas per didelio šildomų patalpų ploto, o ne
dėl trečiojo asmens netinkamai ar nekokybiškai įrengtos šildymo sistemos ar
netinkamai parinktų šildymo katilų.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad įrodymas, jog UAB „Gilda“
sumontuoti katilai neatitinka įprastų tokios rūšies darbų reikalavimų, yra po
darbų priėmimo įvykę įvykiai. Pažymėtina, kad eksploatuojant įvairius
įrengimus, tarp jų ir kietojo kuro katilus, būtina vadovautis naudotojo
instrukcija, laikytis saugumo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Iš
liudytojo sertifikuoto specialisto V. J. parodymų, kuriuose
jis, be kita ko, nurodė atidaręs katilo sklendę ir paaiškinęs „žmogui, kad
reikia ją prižiūrėti“ galima spręsti, kad ginčo šildymo katilus prižiūrintis
asmuo (iš pretenzijos darytina išvada, kad tai G. K.) nebuvo
gerai susipažinęs su katilų saugaus eksploatavimo reikalavimais ir tvarka,
todėl po darbų priėmimo atsakovo patalpose įvykę įvykiai buvo nulemti
netinkamos katilų eksploatacijos, o ne dėl netinkamo jų sumontavimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas
neįrodė, jog yra sumokėjęs 5 000 Lt UAB „Gildai“ už šios atliekamus darbus,
kadangi iš pateikto garso įrašo negalima nustatyti nei mokėjimo fakto, nei to
pagrindo, nei sumos. Kadangi apeliantas nepateikė daugiau įrodymų,
patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę apie 5 000 Lt sumokėjimą, apeliacinės
instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo motyvą kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas
teisingai ir pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės, remdamasis CK
6.58, 6.205-209 str. atsisakyti apmokėti už UAB „Gilda“ atliktus darbus,
kadangi tretysis asmuo savo prievoles pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai ir visiškai.
dėl netesybų
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios
instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl priteisiamų 841,47 Lt netesybų.
Pažymėtina, kad perleidžiant reikalavimą į pagrindinę skolos sumą reikalavimo
perėmėjui UAB „Jaukurai“ pereina ir papildomos teisės, tarp kurių ir teisė,
skolininkui netinkamai vykdant savo prievoles, gauti netesybas (CK 6.101 str. 2
d.). UAB „Forsitia“ nevykdė pareigos atsiskaityti su UAB „Gilda“, uždelsė 38
dienas, už kurias pagal rangos sutartyje numatytas sąlygas turi būti mokami
delspinigiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 841,47 Lt
netesybų iš atsakovo.
dėl atsakovo prašymų
Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, atidėti bylos
nagrinėjimą, jei teismas atsakovo, jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį
priežastis pripažįsta svarbiomis. Šalies atstovo užimtumas kitose bylose
paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 str.2 d.). Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai atsakovo atstovo nedalyvavimo 2009-05-06 ir
2009-05-20 teismo posėdžiuose priežasčių nepripažino svarbiomis. Nagrinėdamas
bylas teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias
procesui vilkinti, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, o
dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti
jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos
išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti
teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar
atsikirtimai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovė su teismo posėdžio
protokolu galėjo susipažinti ir 2009-03-05, nes, protokolas teismo posėdžio
sekretorės buvo surašytas ir teisėjo pasirašytas tuoj po teismo posėdžio, t.y.
2009-03-05 15.30 val. (T. 1, b. l. 149). Todėl apelianto argumentas, kad buvo
pažeistos jo procesinės teisės susipažinti su teismo posėdžio protokolu yra nepagrįstas.
Su teismo posėdžio protokolu dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę
susipažinti per tris dienas nuo jo pasirašymo (CPK 171 str.). Atsakovo prašymą
atsiųsti teismo posėdžio protokolą paštu ar faksu pirmos instancijos teismas
pagrįstai atmetė (T. 2, b. l. 153), nes įstatymas nenustato teismui pareigos
siųsti teismo posėdžio protokolą dalyvaujantiems byloje asmenims, be to tai
užimtų papildomo laiko ir pareikalautų papildomų lėšų.
Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta
nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, kad būtų pagrindas pakeisti ar
panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto priteisiamos turėtos
bylinėjimosi išlaidos, t.y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos
turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1
d.). Atmetus UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą iš apelianto priteisiamos 51,68 Lt
kasacinės instancijos teisme bei 8,10 Lt apeliacinės instancijos teisme
patirtos išlaidos (viso 59,78 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu
valstybei (CPK 96 str., 88 str.1 d. 3 p.) ir ieškovo naudai jo turėtos advokato
pagalbos išlaidos – 1 306,80 Lt ( CPK 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu
n u t a r
i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Forsitia“ (įmonės kodas kodas 300908622) 1 306,80 Lt advokato
pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos
teisme, UAB „Jaukurai“ (įmonės kodas 147923287) naudai bei 59,78 išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
teisėjai
Zina Mickevičiūtė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė
Nuorašas
tikras.