Civilinė byla Nr. e2A-1842-967/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32741-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC MUAYTHAI LEAGUE“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „BALTIC MUAYTHAI LEAGUE“ (toliau – atsakovė) 248,74 Eur neapmokėtą nuomos mokestį, 12,87 Eur delspinigių, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2011 m. lapkričio 16 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 11/11/6, kurios pagrindu ieškovė atsakovei nuomos teise nuo 2011 m. lapkričio 16 d. suteikė valdyti negyvenamąsias patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 289,62 Eur dydžio nuomos mokestį. Atsakovė valdė ir naudojosi patalpomis nuo 2011 m. lapkričio 16 d., tačiau nuo 2016 m. gegužės 2 d. pradėjo neprimokėti 72,40 Eur dydžio nuomos mokesčio ir nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 30 d. mokėdavo ieškovei tik 217,22 Eur dydžio nuomos mokestį. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 30 d. susidarė neprimokėta nuomos mokesčio suma, lygi 144,80 Eur. Taip pat yra susidaręs 103,94 Eur atsakovės įsiskolinimas už visą nuomą nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d., visa atsakovės skola sudaro 248,74 Eur. Ieškovė pažymi, kad ji yra nekilnojamojo turto nuoma besiverčianti bendrovė, turinti daug nekilnojamojo turto objektų, todėl aptariamą nuomos mokesčio nepriemoką pastebėjo tik atlikus ieškovės veiklos ir sutarčių auditą bei nustačius, kad atsakovė vienus metus moka mažesnį nuomos mokestį, nei sulygta sutartimi. Ieškovei pastebėjus minėtą nepriemoką, atsakovei 2019 m. liepos 16 d. buvo pateiktas pranešimas dėl nuomos mokesčio nemokėjimo su prašymu iki 2019 m. liepos 22 d. sumokėti likusią nuomos mokesčio dalį ir skolą už nuomą, tačiau atsakovė iki kreipimosi į teismą nebuvo apmokėjusi nuomos mokesčio įsiskolinimo. Ieškovė kartu su pranešimu dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, atsakovei pateikė ir 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NTV 48176 su 2019 m. liepos 16 d. nuomos perskaičiavimo lentele bei neapmokėtų sąskaitų sąrašą, neapmokėtas sąskaitas. Atsakovė tinkamai nevykdė nuomos sutarties, taip pažeisdama ieškovės interesus. Nuomos sutarties 10.1. punkte atsakovė su ieškove sulygo, kad atsakovei vėluojant įvykdyti bet kurį iš sutartyje numatytų mokėjimų, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,04 procento nuo neįvykdytų mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Kadangi atsakovė laiku nepadengė įsiskolinimo, jai skaičiuotini sutartimi numatyti delspinigiai, kurie ieškinio parengimo dienai sudaro 12,87 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 144,80 Eur neprimokėto nuomos mokesčio už 2016 metų gegužės-birželio mėnesius, nes pati nuo 2016 metų gegužės mėnesio sumažino nuomos mokestį. Nors dėl nuomos mokesčio sumažinimo buvo susitarta žodžiu, tačiau iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų matyti, kad būtent ieškovė sumažino nuomos mokestį. PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos 289,62 Eur sumai, pavyzdžiui, 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 33782 yra išrašyta 289,62 Eur sumai, 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 34123 – 289,62 Eur sumai, tačiau vėliau einančios PVM sąskaitos-faktūros nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2016 metų birželio mėnesio išrašytos 217,22 Eur sumai. Atsakovė visas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo, nuomos sutarties nutraukimo metu (2016 m. liepos 1 d.) nebuvo susidariusių jokių įsiskolinimų, jokių pretenzijų nebuvo gavusi. Pati ieškovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras sumažintai nuomos kainai, atsakovė to neginčijo ir jas apmokėjo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog nuomos kaina buvo sumažinta. Todėl ieškovės 2019 m. birželio 19 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 48176 už laikotarpį nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2016 metų birželio mėnesio (144,80 Eur) yra visiškai nepagrįsta ir negaliojanti. Taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja 12,27 Eur už 2016 metų liepos mėnesį pagal 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35330. Atsakovė šią sąskaitą buvo apmokėjusi, tačiau po kelių dienų ieškovė grąžino atsakovei sumokėtą sumą (12,27 Eur), išrašiusi 2016 m. liepos 4 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35353. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog PVM sąskaita-faktūra NTV 34805 yra dalinai apmokėta ir liko apmokėti 91,68 Eur. Ieškovė nepateikia įrodymų, kaip susidarė 91,68 Eur įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Kadangi atsakovė yra apmokėjusi visas jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už nuomą ir nėra jokio įsiskolinimo, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių priteisimo. Nutraukus nuomos sutartį ir perdavus ieškovei patalpas, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų nei dėl patalpų būklės, nei dėl nuomos mokesčio nepriemokos. Tik po daugiau nei trejų metų nuo nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo, ieškovė nepagrįstai reikalauja nuomos mokesčio nepriemokų. Be kita ko, ieškovė nuomos mokestį nuo 2016 metų gegužės mėnesio sumažino ne tik atsakovei, bet ir kitiems tame pačiame pastate patalpas nuomojantiems nuomininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7705-1098/2021 ieškinį atmetė ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 1 146,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas vertinimu, aplinkybės, kad: atsakovė 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 17 d. pranešimais kėlė klausimą dėl nuomos mokesčio sumažinimo; ieškovė 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais siuntė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras su sumažinta nuomos mokesčio suma; atsakovė šias sąskaitas apmokėdavo, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad nuomos sutarties šalys žodine forma nuo 2016 metų gegužės mėnesio pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki sutarties nutraukimo 2016 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, jog tokie nuoseklūs ir tęstiniai šalių veiksmai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio 2 dalį bei atmesti ieškinio reikalavimo dalį dėl 144,80 Eur nuomos mokesčio priteisimo.
7. Teismas pažymėjo, jog atsakovė buvo gavusi iš ieškovės 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35330 už 2016 metų liepos mėnesį 12,27 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo; tačiau po kelių dienų ieškovė grąžino atsakovei šią sumą (12,27 Eur) išrašiusi 2016 m. liepos 4 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35353; taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės reikalavimas sumokėti 12,27 Eur pagal 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35330 yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
8. Teismo teigimu, atsakovė 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NTV 34805 yra pilnai apmokėjusi 217,22 Eur sumai; nuomos sutarties nutraukimo metu atsakovės įsiskolinimas neužfiksuotas. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. NTV 34805 išrašyta 2016 m. birželio 1 d., tačiau neapmokėtų sąskaitų sąraše yra nurodyta 2019 m. spalio 7 d. data. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kaip laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d. prašoma priteisti 91,68 Eur suma susidarė pagal 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8720 79,59 Eur (274,80 Lt) sumai ir tos pačios dienos PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8723 15,39 Eur (53,14 Lt) sumai. Šių PVM sąskaitų-faktūrų gavimą atsakovė neigia. Teismas pažymėjo, jog iš ieškovės nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo pateiktos teismui tik bylos nagrinėjimo metu, mokesčiai apskaičiuoti už 2011 metų lapkričio mėnesį, tuo tarpu nuomos mokestis turėjo būti pradedamas skaičiuoti ir nuomininkė privalėjo jį mokėti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Teismas pabrėžėm, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė negalėjo tinkamai paaiškinti aplinkybių, kodėl PVM sąskaitos-faktūros atsakovei buvo išrašytos už 2011 metų lapkričio mėnesį, kai pačioje nuomos sutartyje numatytas mokėjimas nuo 2011 metų gruodžio mėnesio, teigė neva patalpos galėjo būti perduotos atsakovei anksčiau, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 103,94 Eur įsiskolinimą už nuomą, susidariusi laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7705-1098/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nuomos sutartyje numatyta aiški jos keitimo tvarka, pagal kurią keisti ar pildyti nuomos sutartį galima tik dvišaliu raštišku šalių susitarimu. Nors PVM sąskaitos-faktūros ir buvo išrašomos „sumažinta“ nuomos kaina, kas buvo daroma dėl ieškovės buhalterijos (buhalterinės įmonės, kuri ieškovei teikia buhalterines paslaugas sutarties pagrindu) darbuotojų kaltės, VKI priemoka bei PVM sąskaitos-faktūros už VKI priemoką buvo skaičiuojamos nuo sutartyje nurodytos nuomos mokesčio sumos, kas patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, jog labiau tikėtina, jog tarp šalių nebuvo sudarytas joks žodinis susitarimas dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo pagal sutartį, nes priešingu atveju, atsakovė būtų reikalavusi sumažinti ir VKI priemokos dydį, kuris turėtų būti perskaičiuojamas nuo sumažinto nuomos mokesčio dydžio. Nuomos mokesčio dydis PVM sąskaitose-faktūrose už teikiamas paslaugas atsakovei buvo sumažintas dėl klaidos, o ne atspindint tikrąją šalių valią bei ketinimus.
9.2. Nors sutartiniai santykiai tarp šalių nutrūko nuo 2016 m. liepos 3 d., atsakovė nuomojamas patalpas ieškovei grąžino tik 2016 m. liepos 20 d. tarp šalių sudarytu patalpų priėmimo-perdavimo aktu, kas patvirtina, jog ieškovė patalpomis naudojosi dar visą liepos mėnesį. Dėl nurodytos priežasties atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei mokesčius pagal sutartį už 2016 metų liepos mėnesį.
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7705-1098/2021 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad nuomos sutarties šalys žodine forma nuo 2016 metų gegužės mėnesio bendru sutarimu, visiškai atitinkančiu abiejų šalių valią, pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki sutarties nutraukimo 2016 m. liepos 1 d.
10.2. Atsakovė dėl nuomos kainos sumažinimo kreipėsi ne į ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, bet į pačią ieškovę, todėl abejotina, kad PVM sąskaitų-faktūrų su sumažinta kaina atsakovei pateikimas buvo darbuotojų klaida. Taigi, sprendžiant iš šalių elgesio sutartinių teisinių santykių galiojimo laikotarpiu, t. y. kad ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei PVM sąskaitas-faktūras su sumažinta nuomos kaina, o atsakovė jas apmokėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostatas.
10.3. Ieškovė nurodo naujas aplinkybes dėl įsiskolinimo ir jo laikotarpio, kuriomis nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi ieškovės argumentai dėl tariamos skolos už 2016 metų liepos mėnesį negali būti vertinami ir turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
13. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, ieškovė ir atsakovė 2011 m. lapkričio 16 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11/11/6 (toliau – nuomos sutartis), kuria ieškovė atsakovei nuomos teise nuo 2011 m. lapkričio 16 d. suteikė valdyti negyvenamąsias patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – patalpos), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 289,62 Eur (1 000,00 Lt) dydžio nuomos mokestį.
14. Atsakovė 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 17 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į ieškovę su reikalavimais peržiūrėti nuomos mokesčio kainą, ją sumažinant arba nutraukti nuomos sutartį nuo 2016 m. gegužės 1 d.; 2016 m. birželio 3 d. pranešimu ieškovė informuota, kad nuo 2016 m. liepos 3 d. nutraukia nuomos sutartį. Ieškovė 2016 m. birželio 6 d. pranešimu patvirtino, jog nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2016 m. liepos 1 d. Nutraukus nuomos sutartį, patalpos buvo perduotos 2016 m. liepos 20 d. tarp šalių sudarytu patalpų priėmimo-perdavimo aktu.
15. Praėjus dvejiems metams nuo nuomos sutarties nutraukimo, ieškovė perskaičiavo atsakovei nuomos mokestį; iš 2019 m. liepos 16 d. nuomos perskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovei už du paskutinius mėnesius priskaičiuotas 72,40 Eur papildomas nuomos mokestis, kurį sudaro skirtumas tarp nuomos mokesčio pagal sutartį (289,62 Eur) ir atsakovės sumokėtos PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos (2 017,22 Eur). Ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 144,80 Eur sumai už laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2016 metų birželio mėnesio suteiktas nuomos paslaugas ir 2019 m. liepos 16 d. pretenziją dėl 144,80 Eur įsiskolinimo sumokėjimo.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad nuomos sutarties šalys žodine forma nuo 2016 metų gegužės mėnesio pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki sutarties nutraukimo 2016 m. liepos 1 d., todėl yra pagrindas taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį.
17. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės remiasi vieninteliu argumentu, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių nebuvo sudarytas joks žodinis susitarimas dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo pagal sutartį, nes priešingu atveju, atsakovė būtų reikalavusi sumažinti ir VKI priemokos dydį, kuris turėtų būti perskaičiuojamas nuo sumažinto nuomos mokesčio dydžio; taigi, nuomos mokesčio dydis PVM sąskaitose-faktūrose už teikiamas paslaugas atsakovei buvo sumažintas dėl klaidos, o ne atspindint tikrąją šalių valią bei ketinimus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad aplinkybė, jog atsakovė nepateikė reikalavimo sumažinti ir VKI priemokos dydį, leidžia spręsti esant labiau tikėtina nebuvus tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti nuoseklių ir tęstinių šalių veiksmų visetas, t. y. atsakovė 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 17 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į ieškovę su reikalavimais peržiūrėti nuomos mokesčio kainą ir ją sumažinti arba nutraukti nuomos sutartį nuo 2016 m. gegužės 1 d.; ieškovė 2016 metų gegužės ir birželio mėnesiais siuntė nuomininkei (atsakovei) PVM sąskaitas-faktūras su sumažinta 217,22 Eur dydžio nuomos mokesčio suma, paskirtyje nurodant „patalpų nuoma už mėnesį“, o atsakovė šias PVM sąskaitas-faktūras priimdavo ir pagal jas atlikdavo mokėjimus; jokių pretenzijų ar raginimų sumokėti didesnę nei 289,62 Eur sumą ieškovė atsakovei iki nuomos sutarties nutraukimo nereiškė; remiantis ieškovės pateiktais apyvartos duomenimis, nuo nuomos sutarties nutraukimo momento iki 2019 m. birželio 19 d. nebuvo fiksuotas joks atsakovės įsiskolinimas – suponuoja išvadą, kad vis tik šalys žodine forma nuo 2016 metų gegužės mėnesio pakeitė nuomos sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki nuomos sutarties nutraukimo 2016 m. liepos 1 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikęs CK 6.183 straipsnio 2 dalį, nuomos sutarties šalims savo veiksmais išreiškus aiškią ir nedviprasmišką valią pakeisti nuomos sutartį.
19. Ieškovės teiginys, kad nuomos mokesčio dydis PVM sąskaitose-faktūrose už teikiamas paslaugas atsakovei buvo sumažintas dėl klaidos atmestinas kaip nepagrįstas, atsakovei 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 17 d. elektroniniais laiškais su reikalavimais peržiūrėti nuomos mokesčio kainą ir ją sumažinti kreipusis ne į ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančią bendrovę, tačiau į pačią ieškovę; aplinkybė, kad ieškovė pareigą išrašyti ir pateikti PVM sąskaitas-faktūras pagal nuomos sutartį perkėlusi kitam juridiniam asmeniui nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė neatsako už nuomos sutarties tinkamą vykdymą, juo labiau, turint nekilnojamojo turto nuomos sandorių sudarymo ir vykdymo patirties.
20. Be kita ko, ieškovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, kad sutartiniams teisiniams santykiams tarp šalių nutrūkus nuo 2016 m. liepos 3 d., atsakovė nuomojamas patalpas ieškovei grąžino tik 2016 m. liepos 20 d. tarp šalių sudarytu patalpų priėmimo-perdavimo aktu, todėl privalėjo sumokėti ieškovei mokesčius pagal sutartį už 2016 metų liepos mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nurodytomis aplinkybėmis dėl įsiskolinimo už 2016 metų liepos mėnesio laikotarpį nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl atitinkamai negalėjo jomis grįsti ir apeliacinio skundo, dėl jų išsamiau nepasisakant (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
21. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarties pakeitimo išlygos taikymą (CK 6.183 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 484,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ALB Nr. 000470 ir 2021 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1110. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato L. B. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
25. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7705-1098/2021 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC MUAYTHAI LEAGUE“, juridinio asmens kodas 302475995, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir nulio euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė