Civilinė byla Nr. e2-124-776/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03891-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovui Edgar Moroz,

dalyvaujant atsakovei D. J.,

dalyvaujant trečiojo asmens MB „Modelina“ atstovei M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. J., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo MB „Modelina“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 
D. J. 750,34 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės nuosavybės teise priklaususio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimu. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio išmokėjo 750,34 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

2.       Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovė, nesutikdama, kad ieškovė turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką, nurodė, kad negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė draudėjai MB „Modelina“, todėl nebuvo įmonės turtas ir įmonių turto draudimo liudijimas GJELT Nr. 3199155, pagal kurį atlyginta žala, draudiminiam įvykiui negaliojo, o kitų duomenų, kurie patvirtintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdraudimą, ieškovė nepateikė. Atsakovės nuomone, kadangi 2020 m. kovo 9 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pagal nuomos sutartį MB „Modelina“ buvo įsipareigojusi apie įvykusią avariją nedelsiant raštiškai informuoti nuomotoją ir pastatą, kuriame yra patalpos, administruojančią UAB „Šiaulių būstas“, tačiau šios pareigos neįvykdė, nes kreipėsi tik į bendrijos pirmininkę. Atsakovės nuomone, nebuvo nustatytas pats avarijos faktas ir tai, kad patalpų apliejimas įvyko būtent iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra trečiame aukšte, be to, antrame aukšte esantis butas taip pat nebuvo apžiūrėtas, o iš pateiktų dokumentų nėra aišku, per kur konkrečiai pateko vanduo į negyvenamąją patalpą, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra kilusios ir kitos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – priežastinis ryšys ir žala. Atsakovė kėlė klausimą, kodėl ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, nes draudėja MB „Modelina“ apie draudiminį įvykį pranešė tik praėjus beveik trims su puse mėnesių nuo įvykio, nors privalėjo raštu informuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai apie įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo ne draudėjai MB „Modelina“, o su draudimo sutartimi nesusijusiam fiziniam asmeniui M. B..

3.       Ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas Edgar Moroz teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas pakartojo ieškinyje nurodytas draudiminio įvykio aplinkybes, patikslindamas, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo aplietos vandeniu
2020 m. rugpjūčio 31 d. Atstovas paaiškino, kad pagal draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančius dokumentus buvo išmokėta 750,34 Eur dydžio draudimo išmoka ir todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atstovo teigimu, priešingai nei nurodo atsakovė, 3 darbo dienų terminas pranešti apie draudiminį įvykį nebuvo aktualus, nes bute buvęs asmuo pripažino apliejimo faktą ir siūlė suremontuoti patalpas, todėl draudėjas kreipėsi į draudiką vėliau. Atstovas pažymėjo, kad apie įvykį buvo pranešta 2020 m. lapkričio 15 d., ekspertas, vykdęs apžiūrą, paliko užpildyti pranešimą draudėjui, kuris jį užpildė vėlesne nei akto sudarymo data, tačiau tai jokios įtakos aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes ir priimant sprendimą išmokėti draudimo išmoką neturėjo. 

4.       Atsakovė D. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pakartojo atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Atsakovė paaiškino, kad įvykio metu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs jos sutuoktinis, kuris paaiškino, kad bute vamzdžiai nebuvo trūkę. Atsakovė pažymėjo, kad, jei buvo duotas sutikimas, kad patalpos aplietos iš buto, turėjo būti paimtas rašytinis sutikimas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad jos sutuoktinis nesitarė dėl žalos atlyginimo su trečiojo asmens atstove. Atsakovė pažymėjo, kad užliejimo židinio vietą nustatė nekompetentingi asmenys, nes MB „Modelina“ nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi kreiptis į UAB „Šiaulių būstas“. Atsakovė nurodė, kad nuo 2020 m. liepos mėn. butas buvo remontuojamas ir skalbimo mašina buvo atjungta, bei padarė išvadą, kad nesutampa žalos padarymo aplinkybės, nurodytos  bendrijos pirmininkės pranešime ir pranešime apie įvykį, nes neaišku, ar trūko vamzdžiai ar buvo blogai pajungta skalbimo mašina. 

5.       Trečiojo asmens MB „Modelina“ atstovė M. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė paaiškino, kad atėjusi į darbą 2020 m. rugpjūčio 31 d. į MB „Modelina“ nuomojamas patalpas pastebėjo vandens apliejimą, pranešė daugiabučio gyvenamojo bendrijos pirmininkei, po kurio laiko pasimatė vandens dėmės sienose ir lubose, iki įvykio sienos ir lubos nebuvo pažeistos. Atstovė pažymėjo, kad bendrijos pirmininkė pranešė, kad vanduo ištekėjo iš atsakovės buto. Atstovė nurodė, kad atsakovės sutuoktinis buvo atėjęs apžiūrėti apliejimo, nors iš pradžių nepripažino apliejimo fakto, vėliau klausė sienų dažų kodo, taip leisdamas suprasti, kad atliks aplietų patalpų sienų ir lubų remonto darbus.   

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl teisės reikšti subrogacinį reikalavimą ir deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

6.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su trečiuoju asmeniu MB „Modelina“ 2020 m. birželio 3 d. sudarė įmonių turto draudimo sutartį GJELT Nr. 3199155, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. birželio 4 d. buvo apdraustos MB „Modelina“ pagal 2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutartį išsinuomotos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio atsakovei nuosavybės teise iki 2020 m. gruodžio 15 d. priklausiusio buto (unilaus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 750,34 Eur dydžio draudimo išmoką ir ieškiniu pareiškė subrogacinį reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

8.       Atsakovė, visų pirma nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti subrogacinio reikalavimo, argumentuodama tuo, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė draudėjai MB „Modelina“, todėl nebuvo įmonės turtas ir įmonių turto draudimo liudijimas GJELT Nr. 3199155, pagal kurį buvo atlyginta žala, draudiminiam įvykiui negaliojo, o kitų duomenų, kurie patvirtintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdraudimą, atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė. Tačiau šiuos atsakovės argumentus paneigia ieškovės pateiktas 2020 m. birželio 3 d. įmonių turto draudimo sutarties GJELT Nr. 3199155 priedas Nr. 1, kuris buvo sudėtinė draudimo sutarties dalis, patvirtinantis, kad ginčo patalpos buvo draudimo objektas ir kad joms galiojo draudimo apsauga. Ginčo įmonių turto draudimo sutarties dalis buvo ir Įmonių turto draudimo sąlygos Nr. 059 (galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d.). Nors atsakovė nurodė, kad pagal šių sąlygų 2.2.1. papunktį draudimo objektu galėjo būti tik MB „Modelina“ nuosavybės teise priklausęs turtas, tačiau atlikus šių sąlygų 2 punkto analizę matyti, kad įmonių turto draudimo sutartimi galėjo būti draudžiamas turtas, kuris ne tik priklausė draudėjui, bet ir buvo draudėjui išnuomotas pagal turto nuomos sutartį (sąlygų 2.2.3. papunktis). Kaip minėta, ginčo patalpos draudimo sutarties sudarymo metu iki 2025 m. balandžio 1 d. buvo išnuomos draudėjai MB „Modelina“ pagal 2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutartį. Šiuo atveju nustačius, kad draudikė (ieškovė) ir draudėja (trečiasis asmuo) sudarė draudimo sutartį ir jas siejo draudimo teisiniai santykiai, atsakovės argumentai dėl to, kad 2020 m. kovo
9 d. patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre ir negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės, nustatant, kad ieškovė turėjo teisę reikšti subrogacinį reikalavimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovei, kaip draudikei, išmokėjusiai draudimo išmoką pagal ginčo draudimo sutartį, perėjo draudėjos trečiojo asmens MB „Modelina“ teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės.

9.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). 

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1012 straipsnio 2 dalį, jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad dėl termino pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo galimi tokie padariniai: atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, jos sumažinimas, taip pat gali likti prievolė išmokėti draudimo išmoką tais atvejais, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taigi nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui išmokėti draudimo išmoką draudėjui. Šio draudimo sutarties pažeidimo padarinių rūšį lemia nurodytose teisės normose ir šalių sudarytoje draudimo sutartyje nustatyti faktai. Dėl to nustačius tokį draudimo sutarties pažeidimą, t. y. draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir pasunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010).

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė dėl žalos atlyginimo bandė susitarti, todėl trečiasis asmuo nesikreipė į draudiką per draudimo sutartyje nurodytą terminą. Šią aplinkybę patvirtina tiek MB „Modelina“ atstovės paaiškinimai, kad atsakovės sutuoktinis buvo atėjęs apžiūrėti apliejimo, nors iš pradžių nepripažino apliejimo fakto, vėliau klausė sienų dažų kodo, taip leisdamas suprasti, kad atliks aplietų patalpų sienų ir lubų remonto darbus, tiek Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės 2021 m. vasario
4 d. pranešimas Nr. P/21-01 atsakovei, kuriame nurodyta, kad bendrijos pirmininkei žinoma, kad šalys bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį per draudimo sutartyje nustatytą terminą neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo ne draudėjai MB „Modelina“, o su draudimo sutartimi nesusijusiam fiziniam asmeniui M. B.. Ieškovės 2021 m. sausio 8 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo adresuotas MB „Modelina“, todėl atsakovės teiginiai dėl to, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo ne tam subjektui laikytini nepagrįstais. Visa tai patvirtina padarytą teismo išvadą, kad ieškovei, kaip draudikei, perėjo draudėjos trečiojo asmens MB „Modelina“ teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės.

13.       Toliau pasisakant dėl ieškovės teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

15.       Byloje nėra ginčo, kad iki 2020 m. gruodžio 15 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį prezumpcijos ir neįrodinėjo, kad apliejimo metu kitas konkretus asmuo buvo faktinis ginčo objekto valdytojas. Kaip minėta, taikant atsakomybę pagal nurodytą teisinį reglamentavimą savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui, o savininko kaltė nenustatoma, jis turi atlyginti žalą net ir tais atvejais, kai buvo rūpestingas ir ėmėsi visų prieinamų atsargumo priemonių, bet žala vis tiek atsirado. 

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

17.       Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad iš atsakovės nuosavybės teise priklausiusio buto buvo aplietos ginčo patalpos, o atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nes nebuvo nustatytas pats avarijos faktas ir tai, kad patalpų apliejimas įvyko būtent iš jai nuosavybės teise priklausiusio buto, kuris yra trečiame aukšte (nors antrame aukšte esantis butas nebuvo apžiūrėtas), o iš pateiktų dokumentų nėra aišku, per kur konkrečiai pateko vanduo į ginčo patalpą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio atsakovei nuosavybės teise priklausiusio buto užliejo žemiau esančias ginčo patalpas.

18.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 2 d. turto apžiūros aktas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. ginčo patalpos buvo aplietos iš ginčo buto, buvo pažeisti lubų ir sienų dažai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės 2021 m. vasario 4 d. pranešime Nr. P/21-01 atsakovei nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo pranešta apie ginčo patalpų užliejimą, buvo iškviestas bendrijos santechnikas, kuris nustatė, kad apliejimas įvyko iš ginčo buto, nes jis buvo įleistas į ginčo butą. Pranešime taip pat buvo pažymėta, kad bendrijos pirmininkei žinoma, kad šalys bandė susitarti dėl žalos atlyginimo.  Kaip minėta, šis pranešimas buvo adresuotas atsakovei ir 2021 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku nusiųstas atsakovei, kuri patvirtino apie jo gavimą, tačiau teismui kartu su atsiliepimu šio dokumento nepateikė, pateikdama vėlesnius elektroninius laiškus su bendrijos primininke. Trečiojo asmens MB „Modelina“ atstovė M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjusi į darbą 2020 m. rugpjūčio 31 d. į MB „Modelina“ nuomojamas patalpas pastebėjo vandens apliejimą, pranešė daugiabučio gyvenamojo bendrijos pirmininkei, po kurio laiko pasimatė vandens dėmės sienose ir lubose, o iki įvykio sienos ir lubos nebuvo pažeistos. Be to, MB „Modelina“ atstovė nurodė, kad atsakovės sutuoktinis buvo atėjęs apžiūrėti apliejimo, nors iš pradžių nepripažino apliejimo fakto, vėliau klausė sienų dažų kodo, taip leisdamas suprasti, kad atliks aplietų patalpų sienų ir lubų remonto darbus. Liudytoja J. K., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkė, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio
31 d. paskambino MB „Modelina“ atstovė dėl nuomojamų patalpų apliejimo, buvo užsukti vandens stovai, kurie susieti su atsakovės nuosavybės teise valdytu butu ir tuomet vandens tekėjimas liovėsi, buvo susisiekta su atsakovės buto atstovu, atvykęs atstovas įleido į butą bendrijos santechniką ir nurodė, kad buvo blogai prijungta skalbimo mašina, todėl ištekėjo vanduo. Byloje nenustatyta jokių kitų ginčo patalpų užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Teismo vertinimu, nors ir nėra atsakovės sutuoktinio rašytinio patvirtinimo, kad jis sutinka, kad apliejimas įvyko iš ginčo buto, visi minėti įrodymai leidžia teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo patalpos buvo aplietos iš atsakovei nuosavybės teise priklausiusio buto.

19.       Be to, teismo vertinimu, nors pranešime apie įvykį nurodyta jo surašymo data 2020 m. gruodžio 14 d., tačiau tai nepaneigia išvados apie užliejimo šaltinį. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovas, apie įvykį buvo pranešta 2020 m. lapkričio 15 d., o ekspertas, vykdęs apžiūrą, paliko užpildyti pranešimą draudėjui, todėl ir atsirado datų neatitikimas. Atsakovės teiginiai, kad nuo 2020 m. liepos mėn. ginčo butas buvo remontuojamas ir skalbimo mašina buvo atjungta, bei kad nesutampa žalos padarymo aplinkybės, nurodytos bendrijos pirmininkės pranešime ir pranešime apie įvykį, nes neaišku, ar trūko vamzdžiai ar buvo blogai pajungta skalbimo mašina, taip pat nepaneigia nustatytos aplinkybės apie užliejimo šaltinį. Kaip minėta, dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalėjo įrodinėti. Atsakovė pažymėjo, kad užliejimo židinio vietą nustatė nekompetentingi asmenys, nes MB „Modelina“ nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi kreiptis į UAB „Šiaulių būstas“. Nors
2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutarties 7.5 papunktyje trečiasis asmuo buvo įpareigotas apie įvykusią avariją pranešti UAB „Šiaulių būstas“, tačiau ši bendrovė buvo įvardinta kaip pastato, kuriame yra ginčo patalpos, administratorius. Kadangi daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, kuri yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė šiame daugiabučiame gyvenamajame name, laikytina, kad nurodant, kam turi būti pranešta apie avarijas, padarytas rašymo apsirikimas, nes UAB „Šiaulių būstas“ nepaskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2019 m. birželio 27 d. UAB „Šiaulių būstas“ pakeitė pavadinimą į UAB Mano Būstas Šiauliai, tai dar labiau patvirtina, kad sutartyje padarytas rašymo apsirikimas.    

20.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpų užpylimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausęs butas, o ne kiti šaltiniai, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai – nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims – ir priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėto neveikimo. Kaip minėta, atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, kaltė nenustatinėjama, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė be kaltės. Atsakovė neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovės turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2021 m. sausio 8 d. raštas, 2021 m. vasario 1 d. pretenzija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuota 865,34 Eur žala, iš kurios atėmus 115,00 Eur draudimo sutartyje nustatytą išskaitą, buvo išmokėta 750,34 Eur draudimo išmoka. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 750,34 Eur žalos atlyginimas. 

Dėl procesinių palūkanų

21.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas
2021 m. rugpjūčio 3 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 750,34 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

23.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 17,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovė turi teisę į sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis.

24.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 40,05 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, iš atsakovės D. J., kodas (duomenys neskelbtini), 750,34 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 34 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 750,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. 

Priteisti iš atsakovės D. J., kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 40,05 Eur (keturiasdešimties eurų 5 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis