Civilinė byla Nr. e2S-894-921/2026
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02840-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.6; 3.3.2.6.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-110-488/2026 pagal ieškovo A. P. V. ieškinį atsakovei D. K. dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu ir įregistravimu viešajame registre, arba leidimo davimo šiuos veiksmus atlikti ieškovui be atsakovės sutikimo ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui A. P. V. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovui teisę kreiptis atsakovės vardu į notarą ir gauti iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą atsakovės vardu, pagal testatorės K. G., gim. (duomenys neskelbtini), surašytą (duomenys neskelbtini) testamentą ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti atsakovės vardu nuosavybę į šį turtą: 0,3100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 302/565 dalies žemės sklypą, 0,0565 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 57/100 dalies gyvenamą namą, su priklausiniais: 1/2 dalį ūkinio pastato; 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių, esančių adresu, (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas).
2. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ir 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 110 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Dėl šios skolos buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Antstolis pateikė atsakymą, kad atsakovės vardu nėra įregistruota jokio turto, atsakovė negauna jokių pajamų, todėl išieškojimas negalimas. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė paveldėjo savo motinos G. K. turtą, t. y. priėmė palikimą, tik neišsiėmė nei paveldėjimo teisės liudijimo, nei jo įregistravo.
3. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jis niekada neginčijo ir pripažįsta, kad testamentinė išskirtinė yra tinkamai jam įvykdyta.
4. Ieškovė priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad ji pilnai įvykdė savo prievolę pagal motinos G. K. (duomenys neskelbtini) testamento išskirtinę, sumokėti broliui A. P. V. 1 000 rublių. Nurodė, kad ji 2025 m. spalio 6 d. pavedimu sumokėjo ieškovui 2,90 Eur. Pažymėjo, kad nei įstatyme, nei pačiame testamente nėra numatyta, kad išskirtinės suma būtų indeksuojama priklausomai nuo infliacijos.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad jos ir ieškovo motina G. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo po mirties visą turtą paliko atsakovei, tačiau tuo pačiu testatorė įpareigojo ją sumokėti broliui 1 000 rublių, t. y. buvo nustatyta testamentinė išskirtinė. Jų mama mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2009 m. spalio 13 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tuomet ieškovas iš jos pareikalavo sumokėti 1 000 Lt, po to 1 000 Eur. Ji su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko. Notarė, tvarkanti paveldėjimo bylą, pareiškė, kad kol jie neišspręs ginčo dėl išskirtinės vykdymo, ji paveldėjimo teisės liudijimo neišduos. Pripažinus, kad atsakovė testamentinę išskirtinę yra įvykdžiusi, iš esmės atsakovė nurodė neprieštaraujanti, kad teismas patenkintų ieškinį. Jeigu teismas prievolės (testamentinės išskirtinės) nepripažintų įvykdyta, tuomet atsakovė prašė ieškinį atmesti.
6. Teisme 2026 m. sausio 21 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo pareikšto ieškinio, kadangi atsakovė pateikė 2026 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal mamos testamentą liudijimą, t. y. atsakovė, po ieškinio pateikimo, visiškai patenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, tačiau prašė, kad atsakovė atlygintų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 014 Eur (400 Eur už ieškinio surašymą, 1 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, rašytinio paaiškinimo surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose, 114 Eur žyminio mokesčio).
7. 2026 m. sausio 21 d. atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimu, kuriuose kartu pareiškė, kad atsisako priešieškinio reikalavimo pripažinti prievolę pagal testamento išskirtinę įvykdyta.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi šalių atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-110-488/2026 nutraukė, grąžino ieškovui 85,50 Eur žyminio mokesčio dalį, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas, nustatęs, kad ieškovas ieškinio, o atsakovė priešieškinio atsisakė, kad atsisakymo nuo ieškinio ir priešieškinio pasekmės šalims yra žinomos, ieškinio ir priešieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
10. Priėmus ieškinio atsisakymą, teismas ieškovui grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 85,50 Eur.
11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgė į šalių procesinį elgesys ir įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių bei 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. e2-10127-828/2024, pakeitė Panevėžio miesto Šilaičių civilinių kapinių 52 kvartalo 13 eilės, 2 kapavietės paskirtą atsakingą už kapavietę asmenį D. K., kitu atsakingu už kapavietę asmeniu A. P. V. bei priteisė ieškovui A. P. V. iš atsakoves D. K. 110 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) (nuo kreipimosi į notarę dėl palikimo priėmimo) iki (duomenys neskelbtini) (virš 15 metų) nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendinti testatorės valios, t. y. sumokėti broliui testamentinės išskirtinės. Todėl ieškovui, siekiant apginti savo pažeistas teises, teko kreiptis į teismą. Visi atsakovės veiksmai (testamentinės išskirtinės sumokėjimas, paveldėjimo teisės liudijimo gavimas) buvo atlikti po bylos iškėlimo teisme dienos. Todėl teismas atsakovę laikė atsakinga už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas ieškovo patirtas išlaidas (1 900 Eur) laikė būtinomis ir pagrįstomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Todėl ieškovo patirtas išlaidas teismas priteisė iš atsakovės. Byloje susidarė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurias taip pat teismas priteisė iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – nepriteisti ieškovui iš jos bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovė pažymi, kad niekada nevengė gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir registruoti savo nuosavybės teisių. Nepaisant to, dėl testamentinės išskirtinės vykdymo susiklostė ypač kebli ir sudėtinga situacija, kadangi siekdama gauti liudijimą, atsakovė turėjo sumokėti 1 000 rublių, kai jie nebėra teisėta atsiskaitymo priemonė. Įvykdyti išskirtinės ieškovas teismine tvarka nereikalavo, o 2019 m. spalio 13 d. pasibaigė ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti.
15.2. Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovui sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti atsirado tik įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarčiai. Todėl atsakovė negalėjo numatyti, kad, 2009 m. spalio 13 d. pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo, po penkiolikos metų atsiras piniginė prievolė ieškovui, kurios įvykdyti neišgalės.
15.3. Atsakovė pažymi, kad procesiniai dokumentai atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo byloje jai buvo įteikti taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatytą fikciją. Šis faktas rodo, kad apie prievolę sumokėti ieškovui priteistus 710 Eur atsakovė nesužinojo iš karto jai atsiradus. Ieškovas ieškinį teisme pareiškė nesąžiningai. Nors ieškovas piktinosi, kad atsakovė neregistruoja savo nuosavybės teisių, tačiau pats vengė pašalinti trukdymus, kad atsakovė galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę. Ieškovui pareiškus ieškinį šioje byloje, atsakovė nebeturėjo kitos išeities, kaip sumokėti jam nominalius 2,90 Eur, ir pareikšti priešieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta. Todėl, atsakovės nuomone, iš jos pusės nebuvo delsimo, iniciatyvos nerodymo, piktybiško vengimo ir pan. Todėl ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas prašo palikti jam pačiam.
15.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad atsakovė nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2025 m. spalio 6 d. (virš 15 metų) nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendinti testatorės valios, t. y. sumokėti broliui testamentinę išskirtinę ir išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją su broliu. Teismas ignoravo atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę atsirado neseniai, atsakovė apie ją sužinojo pavėluotai, ir net sužinojusi iš karto negalėjo įregistruoti savo paveldėtų nuosavybės teisių.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, ieškovo naudai iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:
16.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes atsakovė su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaičiusi, nesumokėjo jam testamentinės išskirtinės.
16.2. Atsakovės teiginiai, kad ji negalėjo įregistruoti paveldėto turto dėl ieškovo kaltės yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, kad atsakovė į ieškovą niekada nesikreipė dėl testamentinės išskirtinės įvykdymo būdo. Atsakovė be ieškovo sutikimo į jo sąskaitą sumokėjo tik po civilinės bylos iškėlimo nurodytą 1 000 rublių sumą. Tą veiksmą ji galėjo atlikti nuo motinos mirties dienos. Tik bylos nagrinėjimo metu, po ieškinio pateikimo, atsakovė pabaigė paveldėjimo procedūras, įregistravo nuosavybę savo vardu. Tuo pačiu atsirado reali galimybė ieškovui atgauti turimas skolas iš atsakovės.
16.3. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas dėl atsakovės kaltės, jos neveikimo. Atsakovė pati priešieškinyje nurodo, kad tik 2025 m. spalio 6 d. pavedimu ieškovui sumokėjo 2,90 Eur ir taip įvykdė testamentinę išskirtinę. Atsakovė iš karto po to 2025 m. spalio 9 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ji įvykdė prievolę sumokėti ieškovui testamentinę išskirtinę. Pati atsakovė pripažino, kad ji 16 metų nemokėjo ieškovui testamentinės išskirtinės. Be to, atsakovė pateikė priešieškinį ieškovo neinformavusi, kad padarė ieškovui 2,90 Eur pavedimą.
16.4. Atsakovė atskirajame skunde patvirtino, kad ji negalėjo padengti skolos ieškovui iš gaunamų išmokų. Tokiu būdu atsakovė patvirtino, kad su ieškovu galės atsiskaityti tik iš paveldėto turto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas atsakovės vardu, kaip jos paveldėtas turtas.
16.5. Atsakovė nurodo, kad apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-10127-828/2024 nežinojo, tačiau tai nekeičia teismo sprendimo privalomumo. Atsakovė nuo 2024 m. lapkričio 7 d. priimto sprendimo už akių ieškovui nėra sumokėjusi jokios priteistos sumos dalies. Ieškovui pasikreipus į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, pastarasis nurodė, kad skolą išieškoti neįmanoma, nes atsakovė savo vardu turto neturi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą ir iš atsakovės jam priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu ir įregistravimu viešajame registre, arba leidimo davimo šiuos veiksmus atlikti ieškovui. Ieškinį grindė seikiu išieškoti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10127-828/2024 ieškovui iš atsakovės priteistą 710 Eur sumą. Nurodė, kad ieškovui žinoma, jog atsakovė paveldėjo savo motinos turtą, t. y. priėmė palikimą, tik neišsiėmė nei paveldėjimo teisės liudijimo, nei jo įregistravo, todėl ieškovas negali nukreipti išieškojimo į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
20. Atsakovė 2025 m. spalio 9 d. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti, kad ji pilnai įvykdė savo prievolę pagal motinos G. K. (duomenys neskelbtini) testamento išskirtinę, sumokėti broliui (ieškovui) A. P. V. 1 000 rublių. Nurodė, kad ji 2025 m. spalio 6 d. pavedimu sumokėjo ieškovui 2,90 Eur.
21. 2026 m. sausio 14 d. atsakovei pateikus į bylą 2026 m. sausio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į šalių motinos G. K. palikimą, o 2026 m. sausio 20 d. ir įrodymus apie paveldėtų nuosavybės teisių įregistravimą viešajame registre, ieškovas 2026 m. sausio 21 d. teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kadangi atsakovė po ieškinio pateikimo visiškai patenkino ieškinio reikalavimus. Tą pačią dieną atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimu, kuriuose kartu pareiškė, kad atsisako priešieškinio, kadangi ieškovas pripažino, jog prievolė pagal testamentinę išskirtinę yra įvykdyta tinkamai.
22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ir atsakovės atsakymus nuo ieškinio ir priešieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi atsakovės veiksmai (testamentinės išskirtinės sumokėjimas, paveldėjimo teisės liudijimo gavimas) buvo atlikti po ieškovo ieškinio padavimo teismui, t. y. po bylos iškėlimo teisme dienos, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovė atskiruoju skundu skundžia minėtos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pats ieškovas vengė pašalinti trukdymus, kad atsakovė galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę.
24. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nėra skundžiama nutarties dalis, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir priešieškinio, ir civilinė byla nutraukta, dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
25. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
27. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).
28. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio ir atsakovei atsisakius priešieškinio. Taigi, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio ir priešieškinio padavimą, tiek jų atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pobūdį.
29. Kaip minėta anksčiau, atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, kad ji yra atsakinga už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad negalėjo įregistruoti paveldėto turto dėl ieškovo kaltės, tačiau nepateikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Vis tik bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 6 d. pavedimu atsakovė ieškovui sumokėjo 2,90 Eur sumą ir taip įvykdė testamentinę išskirtinę, o 2026 m. sausio 20 d. byloje pateikė ir įrodymus apie paveldėtų nuosavybės teisių įregistravimą viešajame registre. Taigi, visi atsakovės veiksmai – testamentinės išskirtinės sumokėjimas, paveldėjimo teisės liudijimo gavimas ir nuosavybės teisių įregistravimas – buvo atlikti po ieškovo ieškinio padavimo teismui, t. y. po bylos iškėlimo teisme dienos.
31. Be to, atsakovė 2025 m. spalio 9 d., kelios dienos po ieškovui atlikto 2,90 Eur pavedimo (testamentinės išskirtinės įvykdymo), pateikė teismui priešieškinį dėl prievolės (testamentinės išskirtinės) pripažinimo įvykdyta. Tuo tarpu ieškovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė į ieškovą niekada nesikreipė dėl testamentinės išskirtinės įvykdymo būdo, o prieš teismui pateikiant priešieškinį, atsakovė neinformavo ieškovo apie testamentinės išskirtinės sumokėjimą bei neišsiaiškino ar ieškovas ginčija tokį prievolės įvykdymo būdą. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes.
32. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties, kadangi neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl to, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę atsirado neseniai (įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimui už akių civilinėje byloje Nr. e2-10127-828/2024), kad atsakovė apie ją sužinojo pavėluotai, ir net sužinojusi iš karto negalėjo įregistruoti savo paveldėtų nuosavybės teisių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.
33. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priestėsimo, įvertino tiek atsakovės prievolės ieškovui atsiradimo momentą, tiek atsakovės veiksmus dėl testamentinės išskirtinės sumokėjimo. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kada konkrečiai sužinojo apie Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių, kad sužinojusi apie sprendimą už akių iki ieškovui pareiškiant ieškinį teisme ėmėsi priemonių jam įvykdyti (kartu ir veiksmų, siekiant įregistruoti paveldėtą turtą, iš kurio būtų galimas priteistos sumos išieškojimas), ir, kaip jau minėta, nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo įregistruoti paveldėto turto dėl ieškovo kaltės.
34. Nustačius paminėtas aplinkybes ir tai, kad atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas sudaro išlaidos už ieškinio parengimą (kurio reikalavimai buvo patenkinti po ieškinio pateikimo), už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, rašytinio paaiškinimo surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas lėmė atitinkami atsakovės veiksmai ir savalaikis neveikimas. Atsakovė pateikė priešieškinį byloje prieš tai neišsiaiškinusi, ar ginčas dėl testamentinės išskirtinės vykdymo apskritai egzistuoja. Be to, iki pat ieškinio pateikimo teismui atsakovė nevykdė Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių, nesumokėjo testamentinės išskirtinės ir neįregistravo paveldėto turto.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apskųstos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 1 dalis). Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, pagrindžiančius prašomų priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, jas priteisia iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė