Civilinė byla Nr. e2S-711-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01098-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horebas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Samsonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Horebas“, kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19 yra pasibaigusi įskaitymu bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė reikalavimo užtikrinimui teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092 vykdant Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. parastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ir jų įskaitymą bei pateikti faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, šioje bylos stadijoje leidžia daryti preliminariai tikėtiną išvadą, jog ieškovės prievolė atsakovei pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19 yra pasibaigusi įskaitymu. Todėl antstoliui vykdomojoje byloje išieškojus iš ieškovės sumas pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19, o teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje byloje, jo įvykdymas būtų praktiškai neįmanomas. Ieškinio patenkinimo atveju, vykdymo procesas turės būti nutrauktas, todėl siekiant užtikrinti realų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pasinaudojant prievolių teisėje įtvirtintu prievolės pabaigos jos įskaitymo būdu, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092 vykdant Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19.

1.1.                      Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto turtinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas.

1.2.                      Teismas nustatė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė susijusi su išieškojimo sustabdymu vykdymo procese. Anot teismo, antstoliui vykdomojoje byloje išieškojus iš ieškovės sumas pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o teismui šioje byloje priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, jo vykdymas bus praktiškai neįmanomas, nes iš ieškovės jau galimai bus išieškota suma pagal prievolę, kuri ieškinio tenkinimo atveju būtų pripažinta pasibaigusia įskaitymu dar iki priverstinio vykdymo veiksmų pradžios. Todėl teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo laikui sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų realiai užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bei išlaikytas skolininko ir kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo balansas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu UAB „Horebas“, atstovaujama advokato Justo Čoboto, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Samsonas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

1.1.                      Skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą, kadangi nagrinėjamu atveju pareikštu ieškinio reikalavimu teismo prašoma nustatyti tam tikrą juridinį faktą, teisiškai reikšmingą aplinkybę – prievolės pasibaigimo faktą, o ne apginti pažeistą ieškovės teisę. Prievolės pasibaigimo įskaitymu aplinkybė galėtų būti reikalavimo kitoje byloje pagrindu, bet ne savarankišku ieškinio dalyku, todėl pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio reikalavimų. Juolab, kad ieškovė neginčija notaro atlikto vykdomojo įrašo, t. y. pripažįsta jo teisėtumą, taip pat neginčija vykdomosios bylos pradėjimo ir jokių antstolio veiksmų, todėl, net ir patenkinus ieškinį, tai nebūtų pagrindas antstoliui užbaigti ar nutraukti pradėtą vykdomąją bylą.

1.2.                      Anot apeliantės, ieškinys prima facie nepagrįstas ir tuo aspektu, kad UAB „Samsonas“ pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, t. y. ieškovė byloje siekia įrodyti, kad UAB „Horebas“ neteisėtai užvaldė UAB „Samsonas“ priklausančius kilnojamuosius daiktus. Tačiau, asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo, kaip savininko, daiktinės teisės, turi teisę reikšti vindikacini ieškinį. Tik nesant galimybės apginti savo teises taikant vindikacinį ieškinį, ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises reikšdama ieškinį dėl žalos.

1.3.                      Atskirajame skunde taip pat tvirtinama, kad ieškinys prima facie nepagrįstas ir dėl to, kad iš esmės yra nepagrįstas įskaitymo pareiškimas, t. y. šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti, kad ji apskritai turėjo galiojančią ir vykdomą reikalavimo teisę į atsakovę; pranešimas apie įskaitymą savaime nesukuria ir nepatvirtina ieškovės teisės į atsakovę turėjimo fakto. Taigi ieškovei kyla pareiga įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes, be kita ko, kad ji turėjo ir šiuo metu turi nuosavybės teises į ieškinyje išvardintus daiktus ir, kad atsakovė neteisėtai perėmė ieškinyje išvardintus daiktus bei padarė ieškovei žalą. Taip pat, anot UAB „Horebas“, privalo būti įrodyta daiktų vertė ieškovės nurodytai neteisėtų veiksmų atlikimo datai atsižvelgiant į ieškovės tariamai prarastų daiktų nusidėvėjimą.

1.4.                      Nepaisant to, atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas nesutampa su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. ieškovei neginčijant nei notaro atlikto vykdomojo įrašo, nei vykdomosios bylos pradėjimo ar kitokių antstolio veiksmų, ieškinio patenkinimas niekaip nepanaikins ir nepakeis šiuo metu egzistuojančių teisinių santykių, kurių pagrindas yra notaro vykdomasis įrašas ir antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos pradėjimo. Juolab, byloje nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šioje byloje priimtas procesinis sprendimas apskritai nereikalauja vykdymo, t. y. ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra pasibaigusi įskaitymu, nereikalautų jokio priverstinio vykdymo.

5.       Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Samsonas“ atstovas advokatas Vilius Masiulis prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.                      Anot apeliantės, pripažinimas, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra pasibaigusi įskaitymu, tiesiogiai sukelia materialinius teisinius padarinius, nes panaikina ieškovės prievolę atsakovei pagal minėtą vekselį. Toks teismo sprendimas sukels materialias teisines pasekmes ne tik prievolės šalims, bet bus privalomas visiems asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje, tame tarpe ir antstoliui. O tai, kad ieškovė neginčija notaro atlikto vykdomojo įrašo, vykdomosios bylos pradėjimo ir jokių antstolio veiksmų, nereiškia, kad byloje negali būti patenkintas ieškovės reikalavimas – pripažinti ieškovės prievolę atsakovei pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasibaigusia įskaitymu. Pabrėžia, kad šioje byloje ieškovė neginčija, jog atsakovės reikalavimas ieškovei pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra teisėtas, bet įrodinėja, kad jis yra įvykdytas, t. y. pasibaigė įskaitymu.

2.2.                      Ieškovės tvirtina, kad pripažinus ieškovės prievolės atsakovei pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasibaigimą įskaitymu, nebūtų jokio teisinio pagrindo tęsti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal notaro vykdomąjį įrašą, padarytą minėtame vekselyje, nes prievolės pagal šį vekselį pasibaigimas dar iki vykdomojo rašto išdavimo būtų pripažintas teismo sprendimu. Šios išvados leidžia teigti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ieškinio dalyką.

2.3.                      Ieškovė pažymi, kad ji savo teises nusprendė ginti civilinės atsakomybės instituto pagrindu, nereikšdama vindikacinio ieškinio, kadangi ji (daiktų savininkė) nesiekia susigrąžinti daiktų iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. reiškia reikalavimą pripažinti ieškovės turimą 14 347,12 Eur reikalavimą, kylantį iš atsakovės padaryto delikto, kai ji neteisėtai neleido pasiimti ieškovei priklausančių daiktų, įskaitytą į atsakovės ieškovei turimą 10 637,89 Eur reikalavimą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovė tvirtina, kad jos pareikštas ieškinys šioje proceso stadijoje neabejotinai laikytinas preliminariai pagrįstu, nes toks reikalavimas iš esmės gali būti tenkinamas.

2.4.                      Apeliantės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, nes grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumui kyla dėl to, kad, jeigu nebūtų sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmai ir būtų atliktas priverstinis išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą paprastajame neprotestuotiname vekselyje, tai ieškovei galimai palankus teismo sprendimas – pripažinti ieškovės prievolę atsakovei pagal vekselį pasibaigusia įskaitymu, būtų praktiškai neįgyvendinamas, nes prievolė pagal vekselį būtų įvykdyta ne įskaitymu, o realiu priverstiniu lėšų iš ieškovės išieškojimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Byloje kilęs ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

8.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje vykdant notaro vykdomąjį įrašą paprastajame neprotestuotiname vekselyje.

9.       Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) realus vykdomojo dokumento įvykdymas yra nukeliamas neapibrėžtam laikui, todėl šiuo atveju ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Taigi teismas, nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Šios aplinkybės suponuoja vykdymo veiksmų sustabdymo išimtinį pobūdį. Todėl ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tuomet, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo būtinumą. 

10.       Pirmas klausimas, kurį teismas privalo įvertinti, yra ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Teismų praktikoje laikomasi vieningo tikėtino ieškinio pagrindimo vertinimo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

11.       Teismo vertinimu, tiek ieškovės UAB „Samsonas“ pateikto ieškinio forma, tiek turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, kad ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu, laikytina teisinga. Ir, nors atsakovė UAB „Horebas“ tvirtina priešingai, t. y., kad pareikštas ieškinys preliminariai nepagrįstas (ieškiniu prašoma nustatyti tam tikrą juridinį faktą, teisiškai reikšmingą aplinkybę – prievolės pasibaigimo faktą, o ne apginti pažeistą ieškovės teisę; ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – turėjo reikšti vindikacinį ieškinį; pareiškimas dėl įskaitymo yra iš esmės nepagrįstas), tokie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais. Pasitvirtinus aplinkybėms, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, ieškinys gali būti pripažintas pagrįstu ir patenkintas. Tai pripažindamas apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja atsakovės atskirajame skunde nurodytais išsamiais argumentais apie ieškovės ieškinio nepagrįstumą, neanalizuoja šių argumentų ir dėl jų nepasisako, kadangi tai būtų pasisakymas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, ką teismas gali daryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

12.       Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

13.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju mano, kad byloje egzistuojanti galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nenusveria siekio įvykdyti vykdomąjį dokumentą per įmanomai trumpiausią laiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Horebas“ į ieškovę turi 10 637,89 Eur reikalavimą pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19, kurio apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. sausio 1 d. Šios reikalavimo teisės neginčija ir pati ieškovė. Tačiau, 2019 m. sausio 9 d. ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą apie neapmokėtą vekselį, tą pačią dieną, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsniu, įteikė atsakovei pranešimą apie vienašališką įskaitymą dėl atsakovės UAB „Horebas“ neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė uždraudimu iš UAB „Horebas“ patalpų pasiimti UAB „Samsonas“ priklausančius daiktus. Ieškovė UAB „Samsonas“ teigia, kad ji iki 2018 m. balandžio 27 d. panaudos pagrindais naudojo UAB „Horebas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate Europos pr. 89, Kaune, esančias kelias patalpas. Atlaisvinant patalpas ieškovės UAB „Samsonas“ darbuotojams 2018 m. balandžio 18 d. UAB „Horebas“ uždraudė (neleido) išsinešti kabinetuose ir bendrose erdvėse esančių baldų, paveikslų, telefonų aparatų, skenerių, printerių, kopijavimo aparatų ir buitinės įrangos (šaldytuvų, mikrobangų krosnelės, šildytuvų ir kt.).

14.       Pastebėtina, kad UAB „Samsonas“ dėl įskaitymo pranešimą UAB „Horebas“ įteikė tik 2019 m. sausio 9 d., nors, kaip pati teigia, atsakovė daiktų neleido išsinešti dar 2018 m. balandžio 18 d. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, žinodama, kad egzistuoja atsakovės reikalavimo teisės pagal vekselį, turėjo galimybę nedelsdama pateikti atsakovei pranešimą apie įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl įskaitymo kreipėsi praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo daiktų negrąžinimo (ieškovės teigimu) ir tik gavusi atsakovės pranešimą apie neapmokėtą vekselį, laikytina, ieškovės mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju pažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja realios ir pagrįstos prielaidos (grėsmės), kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis gali siekti (vengti) jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo. Jei galutinis sprendimas šioje byloje būtų palankus ieškovei, ji išsaugotų teisę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovei dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Nepateikus byloje duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, taigi ir grėsmę, kad ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, pripažintina, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

15.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę vykdymo procese, netinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl skundžiama 2019 m. sausio 22 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovės UAB „Samsonas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092 vykdant Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. parastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19 – atmesti. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas