Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-20][nuasmenintas sprendimas byloje][I1-3686-872-2021].docx
Bylos nr.: I1-3686-872/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų 188721271 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I1-3686-872/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.3 

 (S)

 

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/PictureThumbnail.aspx?Id=e267c8be-cfde-43d6-880f-3818409c6425 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 65–71).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. dėl privatumo naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu neužtikrinimo, atlyginimą panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (b. l. 89–94).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas asmenų privatumas, nes dušo patalpa įrengta pereinamoje patalpoje (asmenys, norėdami pasinaudoti tualetu, turėdavo pereiti dušą), o tualetai atskirti tik pertvaromis.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 13–19) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 99), kuriuose nurodo, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Prausykla, dušas buvo įrengti atskirai nuo gyvenamosios patalpos, o drabužių ir avalynės džiovykla, valgykla buvo aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi. Pažymi, kad kiekviename aukšte buvo įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras dušo kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Sekcijose buvo atlikti remontai, todėl patalpos buvo erdvios, tvarkingos, suremontuotos.

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 110–111, 115), kuriuose nurodo, kad atsakovas nepateikė nuotraukų ir patalpos plotų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nebuvo užtikrintas privatumas ne tik naudojantis dušu, bet ir nusirengiant prieš dušą bei apsirengiant po jo. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. dušo kabinoje nebuvo užuolaidų, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 125), kuriuose nurodo, kad Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) nebuvo nustatyta tvarka kaupti duomenis (fotonuotraukomis) dėl įstaigoje esančių gyvenamųjų kamerų, gyvenamųjų patalpų – sekcijų, t. y. kiekvienais metais tokios patalpos nebuvo fotografuojamos ir pan., tokie duomenys nebuvo ir nėra kaupiami (sisteminami). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN pateikė turimas fotonuotraukas padarytas dar 2019 m. tuo metu, kai Lukiškių TI-K buvo sujungtas su Vilniaus PN. Pažymi, kad naujų duomenų, faktų ar argumentų pateikti neturi.

 

Teismas

        

k o n s t a t u o j a:

 

        Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš privatumo naudojantis dušu ir tualetu neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. 

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje numatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog Lukiškių TI-K bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas ir dušas buvo įrengti atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 1 d.), 28 punkte buvo nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Tos pačios normos 29 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto reguliavimo, teisės aktuose nebuvo nenumatyti reikalavimai, susiję su privatumo užtikrinimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017). Vien tai, kad pareiškėjas galėjo būti matomas praeinančių nuteistųjų atskirais momentais, nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 102–105), pataisos namų dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, to neginčijo ir pats pareiškėjas savo nupieštoje schemoje nurodęs, kad dušuose sienelės buvo (b. l. 112), todėl, vadovaujantis aukščiau nurodyta LVAT praktika,  sprendžiama, kad net ir nesant dušuose užuolaidų, tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Be to, teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti praeinantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, jog naudojantis tualetu trūko privatumo, nors tualetai atskirti pertvaromis.

Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog Lukiškių TI-K bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Atsakovės atstovas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad tualetuose buvo pertvaros ir durys (b. l. 107–108). Pareiškėjas teismui pateiktoje schemoje taip pat nurodė, kad tualete buvo pertvaros ir durys (b. l. 112).  Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog naudojantis tualetu nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovo veiksmai buvo neteisėti ir dėl to atsirado žala.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nenustatyta. Taip pat atsižvelgdamas į anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nenustačius vienos būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

 

n u s p r e n d ž i a :

        

        Pareiškėjo D. D. skundą atmesti.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                               Fausta Vitkienė

        

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • A-887-624/2020
  • A-1137-520/2020
  • A-1001-552/2019
  • A-5031-442/2017