Administracinė byla Nr. I-24-342/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00172-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 4.5.; 38.; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. A. P., jo įgaliotam atstovui Petrui Mikalauskiui, atsakovo atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Š., K. K., A. V., I. G., J. B., D. A. V. (V. K. V. turto paveldėtoja) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
2013-04-22 ir 2013-12-18 teismo nutartimis buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo A. A. P. skundas bei patikslintas skundas dalyje dėl:
1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-07 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 3, 4 dalies ir 5.1 punkto panaikinimo;
2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-18 sprendimo Nr. 14SAD-(14.14.104.)-2721 panaikinimo;
3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo priimti naują sprendimą, pateikiant pilną informaciją pareiškėjui į jo 2013-09-27 prašymą.
Skunde (t. I, b.l. 2-7) ir patikslintame skunde (t. II, b.l. 134-144) pareiškėjas nurodo, kad yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, (duomenys neskelbtini), savininkas. Pažymi, jog 1998-11-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2009 ir 2000-02-07 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 355 prie jo nekilnojamojo turto buvo suprojektuotas privažiavimas – kelias 4-III-5. Tvirtina, kad nesuderinus su žemės savininkais ginčo kelias buvo nepagrįstai atsakovo panaikintas, apribojant galimybę patekti prie savo žemės sklypų ir sodybų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Pareiškėjo įgaliotas atstovas Petras Mikalauskis prašė administracinę bylą sustabdyti, kadangi yra paduotas atskiras skundas dėl 2014-03-13 teismo nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be to nagrinėjama byla turi prejudicinį ryšį su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13 bei su neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013. Tvirtino, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 23 straipsnių reikalavimus bei Žemės įstatymo nuostatas. Teigė, jog šiaurinėje sklypo dalyje nėra jokio kelio, nors jis ir pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. I, b.l. 131-135, t. III, b.l. 15-18) su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams V. Š., V. K. V., K. K., A. V. ir I. G. Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 metais išdavė leidimą rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui planavimo sąlygas 2009 metais išdavė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, AB „VST“, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo 2010 metais parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas 2011 metais suderintas su AB LESTO Kretingos tinklo eksploatavimo grupe, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi ir privataus žemės sklypo savininkais. Pažymi, jog apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2011-02-07 paskelbta Kretingos rajono savivaldybės administracijos interneto tinklapyje, jis nuo 2011-02-08 iki 2011-02-22 buvo viešai eksponuojamas VĮ Valstybinės žemės fondo Klaipėdos filialo patalpose, tačiau pretenzijų negauta. Nurodo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Teritorijų planavimo patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.16)-1548 patvirtintas 2011-06-21 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-09-08 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 patikslino žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) po žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto nustatytus kadastro duomenis, sklypą padalijus į 6 sklypus. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypui parengtas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas, suderintas ir patvirtintas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nenuginčyti ir teisingi. Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 1999-04-04 sprendimais Nr. 5642, 5645, 5646 ir 5644 bendrosios dalinės nuosavybės teise P. V., J. V., E. P., P. V., A. J. atkūrė nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Argumentuoja, jog pareiškėjas A. A. P. 2012-10-04 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145 ir 2012-10-01 dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063 įsigijo 2,6 ha bendrosios jungtinės dalinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės 0,006 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Remiasi atkūrimo bylos duomenimis – 1998-10-01 grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, žemės sklypo planu ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, ir tvirtina, jog privažiuoti prie minėto žemės sklypo buvo suprojektuoti du privažiuojamieji keliai, t.y. ginčo kelias ir privažiuojamasis kelias, nurodytas iki sklypo šiaurinės dalies, kuris yra užtikrintas iki šiol. Teigia, kad ginčo kelias patenka į privataus žemės sklypo ribas ir yra privati nuosavybė. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jį privalomai reikėjo registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre.
Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, atsakydamas į A. A. P. 2013-09-27 prašymo dalį „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kurį persiuntė Kretingos rajono savivaldybė 2013-10-08 raštu Nr. (4.1.9.)-D3-5501, pateikė motyvuotą atsakymą ir dalį prašomų dokumentų kopijų, kitą dalį prašomų dokumentų kopijų pateikė Kretingos rajono savivaldybė. Be to, prašomų dokumentų kopijos A. A. P. buvo teikiamos ir 2013-02-12, 2013-07-07 raštais Nr. 14SD-(14.14.104.)-1786 ir Nr. 14SD-(14.14.104.)-381. Pažymi, kad teikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pakartotinai buvo pateiktos pareiškėjo 2013-09-27 prašomų dokumentų kopijos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Dalia Vaičikauskaitė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Teigė, kad teritorijų planavimo dokumentai numato kelią, kuriuo pareiškėjas gali privažiuoti prie jam priklausančio nekilnojamojo turto. Tvirtino, jog prašymus pateikti pareiškėjui pageidaujamus dokumentus, atsakovė yra įvykdžiusi.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime (t. I, b.l. 124-125) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad įsigydamas žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas žinojo, kad kelias iki jo sodybos nebuvo nuvestas ir numatytas. Pažymi, jog šalia pareiškėjo žemės sklypo yra J. B. ir kitų asmenų dirbamos žemės, o ten kur buvo suprojektuotas vienintelis teisėtas kelias, yra privati nuosavybė.
Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo J. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas gali patekti prie savo sklypo šiauriniu keliu ir savo žeme.
Tretieji suinteresuoti asmenys I. G., V. Š. atsiliepimuose (t. I, b.l.106, 108) skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. Š., K. K., A. V., I. G., D. A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-07 sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2012-12-27 skundą dėl žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų bei parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas taip pat ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013-10-18 raštą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721, teigdamas, jog jam nebuvo pateikti prašyti dokumentai.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-07 sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių panaikinimo.
Byloje nustatyta, kad A. A. P. 2012-10-26 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių (toliau ir Kretingos skyrius) dėl privažiavimo prie pareiškėjo bendros dalinės nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2012-11-21 raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2024 (t. I, b.l. 16) informavo pareiškėją, kad jam priklausančiame sklype servituto (kelio) nebuvo numatyta ir jis nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-17 įsakymu Nr. 355 iki pareiškėjo sklypo yra suprojektuotas privažiavimas, t.y. III kategorijos 5 metrų kelias. Pareiškėjas 2012-11-30 prašymu (t. I, b.l. 20) Kretingos skyriaus prašė pateikti turimų dokumentų patvirtintas kopijas. Nesutikdamas su Kretingos skyriaus 2012-11-21 raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2024 bei tvirtindamas, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, nurodyti 2012-11-30 prašyme, A. A. P. 2012-12-27 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių, kuris išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išsprendė ginčą ir priėmė ginčijamą 2013-02-07 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-15, kurio 3 ir 4 dalimis nusprendė (t. I, b.l. 25-28) atmesti pareiškėjo skundą dėl žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo netekusiu galios ir nustatytų kadastro duomenų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pripažinimo negaliojančiais, o 5.1. dalimi įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp A. A. P. ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu padalyto privataus žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotą ginčo kelią.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nenurodė konkrečių ginčijamo administracinio akto dalių neteisėtumo pagrindų. A. A. P. teigia, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-17 įsakymu Nr. 355, yra suprojektuotas vietinės reikšmės kelias iki pareiškėjui ir bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau parengus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, ginčo kelias buvo panaikintas užkertant pareiškėjui galimybę privažiuoti prie jam priklausančio sklypo.
A. A. P. argumentuodamas, kad ginčo kelias pažymėtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtame ir 2000-02-17 patvirtintame Kašučių projekte, kartu pripažįsta, jog minėtame projekte ginčo kelias pažymėtas privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Kaip nurodo atsakovas, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai – 1999 metais parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas, schema, žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė patvirtina, kad ginčo kelias pateko į minėto žemės sklypo ribas, tačiau žemės plotas, užimtas ginčo keliu nebuvo išskaičiuotas iš bendro žemės sklypo ploto ir šiam žemės plotui nebuvo nustatytas servitutas, todėl nurodytas kelias yra privati nuosavybė.
Privačios nuosavybės teisė yra konstitucinė vertybė, tačiau pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Viena iš tokių nuosavybės teisės ribojimo priemonių galima laikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos VII skyriuje reglamentuotą daiktinę teisę – servitutą, t.y. teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą.
Pripažinus, kad ginčo kelias yra privati nuosavybė, pareiškėjas juo naudotis galėtų tik tuo atveju, jei būtų nustatytas kelio servitutas. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo servitutinę teisę naudotis ginčo keliu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas dar iki A. A. P. 2012-10-04 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JD-2145 ir 2012-10-01 dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063 įsigyjant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Minėto teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūra buvo vieša, tačiau ankstesni pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies savininkai pretenzijų nereiškė. Vertintina, jog nors ginčo kelias ir buvo pažymėtas pareiškėjo nurodytame 2000-02-17 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau minėtas kelias privačios nuosavybės teise priklausė privačiam asmeniui, kuriam Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad ir iki parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jokio juridinio pagrindo naudotis ginčo keliu ankstesni pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies savininkai neturėjo. Darytina išvada, jog pareiškėjo teisė naudotis ginčo keliu negalėjo būti pažeista, vien dėl to, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei jokiu kitu juridiniu pagrindu.
Pareiškėjo argumentus, jog ginčo kelias yra vienintelė galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą, paneigia teritorijų planavimo dokumentai, kuriais remiantis pareiškėjas ir kiti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai turi teisę naudotis privažiuojamuoju keliu, nurodytu iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės pietinės dalies. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir tretysis suinteresuotas asmuo J. B. Tuo tarpu A. A. P. teiginiai, kad minėtas privažiavimas yra fiktyviai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, ginčydamas teritorijų planavimo dokumentą - privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus privataus žemės sklypo, padalinto į 6 žemės sklypus, kadastro duomenis. Jokių minėto teritorijų planavimo dokumento neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nenurodė, tvirtindamas, jog jam turi būti leista naudotis ginčo keliu. Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, jog jis yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, o atsakovo prie atsiliepimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų. Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas atitinka visus esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projekto bei administracinių aktų, kurių pagrindu įregistruoti kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto registre, teismas nagrinėjamoje byloje nevertina, kadangi šiuos pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimus buvo atsisakyta priimti įsiteisėjusiomis 2013-04-22 ir 2013-12-18 teismo nutartimis (t. 1, b.l. 76-82, 101-102, t.2, b.l. 179-183, t. 3, b.l.8-12).
Darytina išvada, jog konstatavęs, kad ginčo kelias yra privati nuosavybė ir juo naudotis pareiškėjui nesuteikta teisė, atsakovas pagrįstai įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp A. A. P. ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu padalyto privataus žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotą ginčo kelią.
Nenustačiusi jokių ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-07 sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių neteisėtumo pagrindų, teisėjų kolegija pareiškėjo skundo dalį dėl nurodyto administracinio akto panaikinimo, pripažįsta nepagrįsta.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013-10-18 rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721 panaikinimo
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013-10-08 prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydamas pateikti dokumentų kopijas – Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo papildymo projektų ištraukas, Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymą Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“, Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-17 įsakymą Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2003-02-26 įsakymą Nr. 13.6-531 „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005-01-04 įsakymą Nr. 13.6-23 „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2007-06-05 įsakymą Nr. 4-3219-(1.3) „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-08 įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo pertvarkymo projektą, Kretingos rajone“.
Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina, šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja - Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas).
Įstatymo 3 straipsnis įpareigoja įstaigas teikti pareiškėjams informaciją, o 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina pareiškėjo prašymo turinį atitinkanti informacija.
Siekiant užtikrinti, kad teise gauti informaciją nebūtų piktnaudžiaujama, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje išsamiai numatyta kada įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, tai atvejai, kai 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte taip pat numatyta, kad jis netaikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Ginčijamu 2013-10-18 raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721 Kretingos skyrius pareiškėjui visų minėtų dokumentų nepateikė, nurodydamas, jog jie A. A. P. buvo pateikti kaip proceso šaliai administracinėse bylose Nr. I-1335-583/2013 ir Nr. I-716-342/2013.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, prie 2013-05-16 teismui pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikė visų pareiškėjo 2013-10-08 prašomų pateikti dokumentų kopijas (t. I, b.l. 142-144, 152-153, 157-158, 159-160, 163, 164, 168-170). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-05-21 raštu atsiliepimo su priedais nuorašai buvo išsiųsti A. A. P. (t. I, b.l. 184). Darytina išvada, kad prašomi pateikti administraciniai aktai pareiškėjui jau buvo įteikti, kaip tai ginčijamu raštu nurodė atsakovas. Kadangi Įstatymas nenumato pareigos pakartotinai teikti tą pačią informaciją (16 straipsnio 2 dalies 3 punktas), Kretingos skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakartotinai pateikti pareiškėjui tuos pačius administracinius aktus. Tuo tarpu A. A. P. teiginiai, jog informacija jam iki šiol nepateikta, paneigti aukščiau nurodytais bylos rašytiniais įrodymais.
Byloje įrodžius, kad ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo A. A. P. skundo ir patikslinto skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas Petras Mikalauskis prašė administracinę bylą sustabdyti dėl paduoto atskirojo skundo, atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1335-583/2013. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso dalyvių prašymus, turi diskrecijos teisę administracinę bylą sustabdyti, esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio motyvuotiems bylos sustabdymo pagrindams. Šiuo atveju, pareiškėjo atstovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas stabdyti administracinę bylą, nenurodė, kaip šios administracinės bylos procesinis sprendimas galėtų priklausyti nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo ar išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1335-583/2013, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 03 13 nutartimi (ABTĮ 71 straipsnis).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo A. A. P. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Panaikinti, įsiteisėjus sprendimui, reikalavimo užtikrinimo priemonę-sustabdymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2013 02 07 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punkto galiojimo, taikytą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 03 13 nutartimi.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Aušrelė Mažrimienė
Eglė Kiaurakytė
Vida Stonkuvienė