VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 02 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių T. R., G. B. ir I. M. patikslintą ieškinį atsakovui I. R. dėl iškeldinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos iškeldinti atsakovą I. R. iš pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovėms T. R., G. B., I. M. bendrosios dalinės asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Nei namo, nei namo priklausinių, nei žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių nėra atidalintos. Ieškovė T. R. su atsakovu I. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka su atsakovu buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovės tėvas S. B. po ieškovės T. R. santuokos su atsakovu sudarymo leido atsakovui kartu su ieškove T. R. neatlygintinai gyventi ūkiniame pastate, kuris pažymėtas plane (duomenys neskelbtini). Šis ūkinis pastatas yra pertvarkytas į gyvenamąsias patalpas ir sudaro atskirą nuo gyvenamojo namo su priestatais gyvenamąjį namuką, jame yra įrengti gyvenamieji kambariai, nors Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato paskirtis nėra pakeista. Jie ir gyveno šiame ūkiniame pastate. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovė T. R. iš šio ūkinio pastato išsikėlė ir šiuo metu su dviem nepilnamečiais vaikais nuomojasi bustą, o atsakovas liko gyventi šiame ūkiniame pastate ir jame gyvena ligi šiol bei yra deklaravęs šiuo adresu savo gyvenamąją vietą nuo 2002-03-08. Taigi tarp atsakovo ir S. B. susiklostė patalpų panaudos teisiniai santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Po ieškovės T. R. tėvo S. B. 2017-03-12 mirties, ieškovė T. R. pagal įstatymą paveldėjo 1/4 dalį jo turto ir tapo 1/8 dalių namo, garažo, ūkinio pastato, kitų inžinierinių statinių ir žemės sklypo savininkė. Jai šis turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise. S. B. sutuoktinė ieškovė G. B. taip pat po jo mirties paveldėjo pagal įstatymą dalį jo turto ir šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis namo, 1/4 dalis garažo, 5/8 dalys ūkinio pastato, 1/4dalis kitų inžinierinių statinių ir žemės sklypo. S. B. duktė ieškovė I. M. taip pat po jo mirties paveldėjo dalį jo turto pagal įstatymą ir šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis namo, ½ dalis garažo, 1/8 dalis ūkinio pastato, 1/2 dalis kitų inžinierinių statinių ir žemės sklypo. Tarp namo ir kitų statinių bendraturčių nėra nustatyta namo, garažo, ūkinio pastato, naudojimosi tvarka. Tačiau pagal susiklosčiusią ilgalaikę faktinę padėtį ieškovė T. R. būdama santuokoje su atsakovu, kartu su juo naudojosi ūkiniu pastatu ir jame esančiais įrengtais kambariais. Šiuo metu, pagal faktiškai susiklosčiusią padėtį šiuo ūkiniu pastatu naudojasi atsakovas ir jame gyvena. Po ieškovės tėvo S. B. mirties tarp ieškovių ir atsakovo tęsiasi neterminuotos panaudos sutarties teisiniai santykiai, kadangi ieškovės paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėmė mirusiojo panaudos davėjo savo tėvo ir sutuoktinio S. B. teises ir pareigas pagal panaudos sutartį. Ieškovė T. R. 2019-04-24 pranešimu įspėjo atsakovą apie tai, kad nutraukia su juo panaudos sutartį ir pareikalavo atlaisvinti patalpas ir išsikraustyti iš jų su visais jam priklausančiais. Šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui registruotu laišku 2019-04-25. Šį pranešimą atsakovas gavo ir pranešė telefonu ieškovės T. R. advokatei P. S., kad nori susitikti dėl šio pranešimo, tačiau paskirtu laiku į advokatės kontorą neatvyko ir daugiau su juo susisiekti nepavyko. Atsakovas iš ūkinio pastato neišsikėlė ir tebegyvena jame. Ieškovei T. R. pranešus atsakovui, kad su juo nutraukiama neatlygintinė panaudotos sutartis ir jai pareikalavus, kad atsakovas išsikeltų iš užimamų patalpų, faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė. Atsakovui ir toliau gyvenant ūkiniame pastate yra pažeidžiama ieškovių nuosavybės teisė, dėl ko ieškovės teikia šį ieškinį ir prašo iškeldinti atsakovą iš ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2019 m. lapkričio 12 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovės pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2001-08-10, 2001-08-08 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklauso ieškovėms T. R. (1/8 dalis), G. B. (5/8 dalys) ir I. M. (1/8 dalis) (b. l. 13-15). Atsakovas nuo 2002-03-08 adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs gyvenamąją vietą (b. l. 3). Ieškovės atstovė siuntė atsakovui 2019-04-24 pranešimą dėl išsikeldinimo (b. l. 10-11)
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37, 4.39 straipsniai). Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
Aplinkybių, jog atsakovas būtų išsikraustęs iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio pastato, bei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovas turi teisę gyventi ieškovėms priklausančiame pastate, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas, neišsikeldamas iš ieškovėms priklausančio turto, ūkiniu pastatu naudojasi be teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeisdamas ieškovių, kaip pastato savininkių, teises, todėl ieškovių reikalavimas dėl iškeldinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,16 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Priteisti iš atsakovo I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovės turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda