Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
32.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui UAB „Kauno Bioenergija“ dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės nuomos,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti jai valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:104, adresu (duomenys neskelbtini), prie ieškovei priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrių raštu prašydama išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys poilsio pastatai. Atsakovė atsakydama į prašymą nurodė, kad jie negali rengti nuomos sutarties projekto ir priimti sprendimo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kadangi jų turimame 2004-09-09 parengto žemės sklypo plane neišskirta dalis šių pastatų eksploatacijai. Nurodė, kad pasidalijimo plane ieškovei priklausantys pastatai yra 0,2824 ha (iš bendro ploto 2,9652 ha) žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „I“ raide ir paprašė pateikti patikslintą žemės sklypo planą su išskirta statinių eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalimi, bei dokumentą, patvirtinantį statinio naudojimo termino pratęsimą. Pateikė statinio dalinės ekspertizės dokumentų kopijas ir žemės sklypo pasidalijimo planą bei paprašė pakartotinai nagrinėti pateiktą prašymą dėl valstybinės žemės nuomos. Atsakovė 2011-11-15 raštu Nr. 16SS-(14.16.45)-513 informavo, kad negali suderinti pateikto žemės sklypo plano, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pateiktas žemės sklypo planas nesuderintas su šio žemės sklypo savininkais, taip pat neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo dalių dydžiai su žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomais žemės sklypo dalių plotais, nurodytais pateiktame žemės sklypo plane. Be to, 2011-11-16 raštu Nr. 16SS-(14.16.45)-517 informavo, kad negali rengti nuomos sutarties projekto ir priimti sprendimo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kadangi pateiktame plane neišskirtos dalys pastatų eksploatacijai. Dalys „I2“, „I4“ atskirai bei dalis „I6“ bendrai yra išnuomotos UAB „Kauno Bioenergija“. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako parengti ir pateikti valstybinės žemės nuomos sutarties projektą.
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-10-18 sprendimu ieškovės L. G. ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti L. G. valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie L. G. nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės 2207,20 Lt ieškovės turėtų teisminių išlaidų. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 34,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybei. Nurodė, kad ieškovei turi būti sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti jai priklausančią teisę be aukciono išsinuomoti po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais esančią valstybinę žemę. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (LAT 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-231/2009), atsižvelgiant į tai, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir kad valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant pirmiau nurodytomis Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis, esamo valstybinės žemės nuomininko nesutikimas dėl nuomos sutarties ar jos dalies nutraukimo ar pakeitimo negali būti pagrindas valstybinės žemės nuomotojui atsisakyti teisės aktų nustatyta tvarka imtis atitinkamų veiksmų susidariusiai situacijai spręsti. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno Bionergija“ yra galiojanti, tačiau atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ši sutartis turi būti patikslinta ir tai reikalaus papildomo laiko sąnaudų, valstybinės žemės nuomos sutarties tarp ieškovės L. G. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus sudarymui skyrė ilgesnį nei prašė ieškovė terminą, t. y. tris mėnesius.
Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – L. G. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, netinkami ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad neteisingai nurodytos šalys, nuosavybės teise valdomų objektų numeriai. Ieškovės pateiktas 2011-10-10 UAB „Domo projektas“ parengtas žemės sklypo pasidalijimo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, t. y. šis planas netikslus, kadangi nesuderintas sklypo dalyse, kuriose yra pasikeitimai ir neatitinka žemės sklypo plano, parengto 2004-09-09 A. P. personalinės įmonės bei suderinto su žemės sklypo savininkais ir nuomininkais. Pažymi, kad žemės sklypo plano sudarinėjimui privalomas raštiškas patvirtinimas, išreikštas asmenį identifikuojančiais duomenimis ir parašu. Taip pat pažymėjo, kad 2011-10-10 parengtas žemės sklypo pasidalijimo projektas nėra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriumi teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi šio skyrius vedėja raštu minėto plano nepatvirtino. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) išnuomojimo, tačiau ieškovė privalo pašalinti trūkumus ir pateikti ginčo valstybinės žemės sklypo dalies planą, suderintą su žemės sklypo savininkais ir nuomininkais, taip pat ir su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno Bioenergija“. Teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo išnuomoti ieškovei valstybinės žemės dalį prie jai nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kadangi nepateikus aukščiau paminėto suderinto žemės sklypo dalies plano, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius neturi teisinio pagrindo riboti trečiojo asmens UAB „Kauno Bioenergija“ teisių ir pareigų bei sudaryti su ieškove L. G. valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties. Taip pat nurodo, kad minėtas teismo įpareigojimas neteisėtas ir dėl faktinės aplinkybės, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota išnuomoti valstybinės žemės dalį prie pastatų, kurie, remiantis skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytais unikaliais poilsio pastatų-unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. asmeninės nuosavybės teise nepriklauso.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nenurodo konkrečios teisės normos, kur būtų reglamentuota, kad žemės sklypo planas turit būti suderintas su kitais žemės sklypo savininkais ir nuomininkais. Teigia, kad atsakovė neteisingai nurodo, kad žemės sklypo planas turi būti parengtas iš naujo. Mano, kad atsakovė gina tik UAB „Kauno Bioenergija“ interesus, todėl ji nenurodė jokių priežasčių, dėl ko ieškovė negalėtų išsinuomoti UAB „Domo projektas“ išskirtą ginčo sklypo dalį. Taip pat nurodo, kad rašymo apsirikimo klaidas teismas turėtų ištaisyti CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, tai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai įpareigojo išnuomoti ieškovei valstybinės žemės dalį prie jai nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kadangi nepateikus suderinto žemės sklypo dalies plano, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius neturi teisinio pagrindo riboti trečiojo asmens UAB „Kauno Bioenergija“ teisių ir pareigų bei sudaryti su ieškove L. G. valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendime nustatė, kad ieškovei L. G. nuosavybės teise priklauso du poilsio pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti ant valstybinės žemės. Šiuo metu valstybinė žemės sklypo dalis, dėl kurios nuomos teisės kreipėsi ieškovė su nuomos sutartimi, yra išnuomota trečiajam asmeniui UAB „Kauno Bioenergija“(t. 1, b. l. 21-22, 23-36). 2011-08-19 L. G. kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama išnuomoti valstybinės žemės dalį, reikalingą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (b. l. 10). Nacionalinė žemės tarnyba į šį prašymą raštu atsakovei nurodė, kad turi būti pateiktas nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (b. l. 11). 2011-10-11 L. G. į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi pakartotinai, pateikė statinio dalinės ekspertizės dokumentų kopijas ir žemės sklypo pasidalijimo planą (b. l. 12). 2011-11-15 raštu Nacionalinė žemės tarnyba informavo L. G., kad pateiktas žemės sklypo planas nesuderintas su šio sklypo savininkais, taip pat neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo dalių dydžiai su žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomais žemės sklypo dalių plotais, nurodytais pateiktame žemės sklypo plane (b. l. 13). 2011-11-16 raštu Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad L. G. prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas patikslinus valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Kauno Bioenergija“, sumažinant jų nuomojamos dalies plotą bei pateikus patikslintą ir suderintą žemės sklypo pasidalijimo planą (b. l. 14).
Tiek CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, tiek Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (2001 m. vasario 20 d. redakcija), kurių 29.1 punkte įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, t. y. užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Taigi teisės nuomoti žemę įstatyminis pagrindas yra teisėtas sklype esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko ar naudotojo turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant teisminiam ginčui dėl to, ar ieškovui pagrįstai išnuomotas tam tikro dydžio žemės sklypas, reikia įvertinti, ar ginčo žemės nuomos sutartis sudaryta atsižvelgiant į teisės norminiuose aktuose įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009). Nekilnojamojo turto objektų, taip pat ir žemės sklypų planai rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, šie teisės aktai tiksliai reglamentuoja veiksmus, kuriuos nekilnojamojo turto objektų planų rengėjas privalo atlikti, kad tokie planai būtų teisėti ir pagrįsti. Minėti nuostatai ir taisyklės taip pat reglamentuoja, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su kitais žemės sklypo savininkais ir nuomininkais. Taip pat pažymėtina, kad esant tokioms aplinkybėms, kai viename valstybinės žemės sklype esančių kelių savarankiškai funkcionuojančių statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre kaip atskirų objektų savininkams kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys parduodamos tik pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai viename žemės sklype yra kelių savininkų statiniai, atidalijami žemės sklypai turi būti racionalių ribų, tinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų sąlygos gretimų sklypų savininkams, o vienu iš kriterijų naujai formuojamo žemės sklypo dydžiui nustatyti gali būti pripažįstamas nuosavybės teise valdomų statinių plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. G. N. žemės tarnybai pateikė UAB „DOMO PROJEKTAS“ parengtą žemės sklypo pasidalijimo planą, tačiau jis neatitinka anksčiau nurodytų nuostatų ir taisyklių reglamentavimo, t. y. šis sklypo planas netikslus, nesuderintas sklypo dalyse, kuriose yra pasikeitimai ir neatitinka žemės sklypo plano, parengto 2004-09-09 A. P. personalinės įmonės ir suderinto su žemės sklypo savininkais ir nuomininkais, taip pat ieškovės pateiktas projektas nėra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriumi teisės aktų nustatyta tvarka bei nepatvirtintas. Taigi ieškovei nepateikus ginčo valstybinės žemės sklypo dalies plano, suderinto su žemės sklypo savininkais ir nuomininkais, taip pat ir su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno Bioenergija“, pirmosios instancijos nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pažeidė materialinės ir procesines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės L. G. ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, 139,20 Lt žyminis mokestis, kurį atsakovė turėjo sumokėti už apeliacinį skundą, valstybei priteistinas iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 34,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. G. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. G. 139,20 Lt žyminio mokesčio ir 34,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Audrius Saulėnas
Alona Romanovienė