Civilinė byla Nr. 3K-3-45/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
128.10; 129.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas)
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dapkus, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundė antstolio Mindaugo Dapkaus veiksmus, paskelbiant varžytynes. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 23 d. iš trečiųjų asmenų sužinojo, jog antstolis Mindaugas Dapkus paskelbė 4800/6711 dalių buto varžytynes (likusi buto dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui). Pasak pareiškėjo, antstolis apie tai jam tinkamai nepranešė, taip pažeisdamas pareiškėjo teises.
Antstolis Mindaugas Dapkus su pareikštu skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pranešimas apie varžytynes buvo išsiųstas liepos 21 d., kurjeris nurodė, kad T. J. į šį pranešimą atsiliepė. Pareiškėjas buvo atvykęs į varžytynes, tačiau pats jose dalyvauti nepageidavo, nors turėjo teisę ir pirmenybę pirkti buto dalį, tačiau neišreiškė savo valios tai padaryti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. J. skundo dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas T. J. nėra nei išieškotojas, nei skolininkas, taigi jis nėra vykdymo proceso šalis (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Apie 2008 m. rugpjūčio 21 d. varžytynes buvo viešai paskelbta interneto tinklalapyje 2008 m. liepos 17 d., be to, laikraštyje 2008 m. liepos 21 d., o tai atitinka LR CPK 706 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nustatė, kad antstolis siuntė T. J., kaip suinteresuotam asmeniui, pranešimą apie varžytynes. Be to, pareiškėjas ne tik žinojo, bet ir asmeniškai jose dalyvavo, tačiau valios pasinaudoti teise pirkti buto dalį iš varžytynių neišreiškė, tik stebėjo eigą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie varžytynes, laikė visiškai nepagrįstais.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį netaikoma tuo atveju, kai bendraturčio dalis parduodama iš varžytynių. Pagal įstatymą normą bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybės dalis perleidžiama laisvo pardavimo būdu. Akivaizdu, kad antstolis neturėjo pasiūlyti pareiškėjui pirmam įsigyti butą, nes butas parduodamas iš varžytynių. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad varžytynės buvo paskelbtos nepažeidžiant pareiškėjo tariamų pirmumo teisių. Remiantis CPK 706 straipsnio 3 dalimi, apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Kadangi pareiškėjas nėra nei skolininkas, nei išieškotojas vykdomojoje byloje, tai antstolis neprivalėjo jo informuoti apie varžytynes. Be to, antstolis apie varžytynes viešai buvo paskelbęs interneto tinklalapyje ir laikraštyje, o pačiam pareiškėjui, vadovaudamasis CPK 704 str. 4 d., nusiuntė pranešimą apie varžytynes suinteresuotam asmeniui. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė jokių antstolio padarytų pažeidimų skelbiant varžytynes bei informuojant apie jas suinteresuotus asmenis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas žinojo apie vykdomą išieškojimą ir numatomas varžytynes, tačiau faktiškai dalyvauti jose nesirengė, o tik siekia joms sutrukdyti dėl nevisiškai suprantamų priežasčių.
III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pareiškėjas nurodo, kad jam antstolio pranešimas apie varžytynes nebuvo įteiktas, todėl jis negalėjo įgyvendinti teisės ginti savo kaip ieškovo ir nukentėjusiojo interesus. Teismas neteisingai vertino kurjerio pranešimą kaip įrodymą apie pareiškėjo informavimą dėl būsimų varžytynių. Kurjerio pranešime nurodyta, kad „atsiliepė į pranešimą ir pranešė, kad yra išvykęs atostogų, grįš po 08.07“. Tai reiškia tik tai, kad pareiškėjui buvo pranešta apie jo vardu gautą siuntą, tačiau nereiškia, jog pranešta apie siuntos turinį.
2. Pranešimą apie pirmosios instancijos teismo posėdį pareiškėjas gavo tik likus dienai iki teismo posėdžio, o atstovas apie posėdį informuotas nebuvo. Tokia situacija neleido tinkamai pasirengti bylai. Pareiškėjas prašė atidėti posėdį dėl atstovo užimtumo kitoje byloje, tačiau teismas posėdžio neatidėjo.
3. Pareiškėjas pateikė pastabas dėl posėdžio protokolo, tačiau jos nebuvo išnagrinėtos nurodant, kad tai yra pavėluoti atskirojo skundo papildymai ir paaiškinimai. Tuo tarpu pareiškėjas protokole nurodė reikalavimą, kuris teismo buvo neišspręstas, t. y. klausimą dėl turto arešto.
Antstolio Mindaugo Dapkaus atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas dėl CPK 351 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl teisių pažeidimo skelbiant varžytynes
Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems vykdymo procesas gali sukelti ar sukelia teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas ginčijamame vykdymo procese nėra nei skolininkas, nei išieškotojas, tačiau įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas savo dalyvavimą vykdymo procese, taip pat reikalavimą asmeniškai įteikti šaukimą apie varžytynes motyvuoja galimu jo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimu. Tokie argumentai nepagrįsti. Pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendraturtis neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis vykdymo procese, todėl jo materialiosios teisės nepažeistos.
Informavimas apie varžytynes gali būti bendrasis ir specialusis. Bendrasis, kai informuojama visa visuomenė viešu skelbimu antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje, interneto tinklalapyje bei ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 1, 2 dalys). Jei būtų nustatyta, kad varžytynės įvyko tinkamai neįvykdžius bendrojo informavimo pareigos, skųsti varžytynių aktą galėtų bet kuris asmuo, įskaitant bendraturtį. Byloje nenustatyta bendrojo informavimo pareigos pažeidimų.
Taip pat skiriamas ir specialusis informavimas apie varžytynes, kai apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku (CPK 706 straipsnio 3 dalis). Iš įstatymo formuluotės matyti, kad teisę į specialųjį informavimą turi tik išieškotojas ir skolininkas. Suinteresuotam asmeniui tokios teisės nenustatyta, juolab tokios teisės neturi kiti (CPK 633 straipsnyje nenurodyti) asmenys, pavyzdžiui, skolininko bendraturčiai. Tai reiškia, kad antstolis neprivalėjo bendraturčio informuoti apie varžytynes specialia tvarka, o toks asmuo neturėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Tuo tarpu pareiškėjas skundą grindžia būtent specialiojo informavimo pareigos netinkamu įgyvendinimu, t. y. tuo, kad jam nebuvo įteiktas pasirašytinai pranešimas apie varžytynes.
Nustačius, kad antstolis neprivalėjo bendraturčio informuoti apie varžytynes specialia tvarka, o bendra tvarka visuomenė apie jas buvo informuota tinkamai, kiti kasacinio skundo argumentai netenka reikšmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame vykdymo procese kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos, kasacijos pagrindų dėl materialiosios ar proceso teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo (CPK 359 straipsnio 4 dalis) byloje nenustatyta, todėl kasacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo T. J. valstybės naudai priteisti 51,65 Lt (penkiasdešimt vieną Lt 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
Zigmas Levickis