Civilinė byla Nr. 3K-3-461/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
28.1; 56 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio
Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L.
S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei L. S. dėl baudos ir palūkanų
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas
pavedimo sutarties galiojimo ir netesybų dėl netinkamo pavedimo sutarties
vykdymo priteisimo klausimas. 2005 m. liepos 13 d. šalys sudarė sutartį, kurios
pagrindu ieškovas įsipareigojo padėti atsakovei atkurti nuosavybės teises į
žemės sklypą Kaune, o atsakovė, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą ir jį
pardavus, įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą sumą. Pavedimo
sutartimi taip pat buvo nustatytos netesybos, t. y. tuo atveju, jeigu atsakovė
pažeistų savo įsipareigojimą, ji įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt baudą. Tokį
baudos dydį šalys laikė sąžiningu ir protingu. Kauno apskrities viršininko 2008
m. rugsėjo 22 d. įsakymu buvo atkurtos atsakovei nuosavybės teisės į jos senelio
J. G. turėtą žemės sklypą. Ieškovas teigė, kad jis atliko sutartyje nustatytus
veiksmus, nuosavybės teisės atsakovei į sklypą buvo atkurtos, tačiau atsakovė
atšaukė išduotus įgaliojimus ir pardavė žemės sklypą kitam asmeniui. Kadangi atsakovė
pažeidė sutartį, tai, ieškovo nuomone, jam privalo sumokėti sutartyje nustatytą
baudą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d.
sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: atsakovės
tėvas Z. J. G. 1992 m. buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę
Kaune, Savanorių pr., tarp namų 222-222a; nuosavybės teisės jam nebuvo
atkurtos, 2000 m. spalio 17 d. pranešimu informuojant, kad suformuoti žemės
sklypą nėra galimybės dėl esamų pastatų ir inžinerinių tinklų; po tėvo mirties
žemės grąžinimo klausimais pradėjo rūpintis atsakovė, tačiau reikalai nejudėjo;
atsakovė per bendrą pažįstamą Č. C. susipažino su ieškovu, kuris pažadėjo padėti
jai atkurti nuosavybės teises į žemę; šalys susitarė, kad atkūrus nuosavybę į
žemę atsakovė žemės sklypą perleis ieškovui, o šis jai nupirks vieno kambario
butą, vėliau kainoms didėjant, – dviejų kambarių butą; 2005 m. liepos 13 d. šalys
sudarė sutartį, kuria atsakovė pavedė ieškovui jos vardu atstovauti visose
institucijose atkuriant nuosavybės teises į žemę, sudaryti žemės
pirkimo-pardavimo sutartis, ginti atsakovės interesus, o atsakovė įsipareigojo
neišduoti jokio kito įgaliojimo kitiems asmenims, sumokėti jam atlyginimą,
neperleisti žemės tretiesiems asmenims, taip pat nustatė sutartines netesybas;
sudarius šią sutartį, atsakovė ieškovo nurodymu išdavė įgaliojimus tvarkyti
žemės atkūrimo klausimus G. E. ir A. G.; 2007 m. lapkričio 22 d. atsakovė
panaikino įgaliojimą A. J. G.; 2008 m. rugsėjo 22 d. priimtas Kauno apskrities
viršininko įsakymas atkurti nuosavybės teisės į 0,3934 ha žemės sklypo dalį ir
šis žemės sklypas grąžintas natūra Z. L. G. įpėdiniams (atsakovei); 2008 m.
spalio 2 d. atsakovė pasiėmė iš apskrities viršininko administracijos
nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus; 2008 m. spalio 20 d. pardavė žemės
sklypą A. J. G. seseriai S. G. už 275 000 Lt; 2008 m. spalio 21 d. panaikino
išduotą įgaliojimą G. E. Teismas nurodė, kad šalys sudarė pavedimo sutartį,
apibrėžiančią vidinius ieškovo ir atsakovės santykius, tačiau šia sutartimi nebuvo
įgyvendintas sutartyje numatytas įsipareigojimas, t. y. atsakovė neišdavė
ieškovui įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas galėtų atlikti atsakovės vardu ir
interesais veiksmus atkuriant nuosavybės teises į žemę. Teismas pažymėjo, kad
toks įgaliojimas ieškovo vardu nebuvo išduotas jo pageidavimu dėl to, jog grąžintą
žemę žadėjo pirkti ieškovas, o būdamas įgaliotinis, jis negalėtų sau jos
parduoti. Teismas nurodė, kad pavedimo sutartyje šalys nenumatė, jog pavedimą
vykdys kitas asmuo, t. y. susitarė, jog ieškovas pavedimą vykdys asmeniškai. Dėl
to teismas laikė, kad ieškovas pažeidė imperatyviąsias CK 6.760 straipsnio
normas ir pavedimo sutartį sudarė ne siekdamas padėti atsakovei ar gauti
atlyginimą už pavedimo vykdymą, o norėdamas pasipelnyti jos sąskaita. Teismas
padarė išvadą, kad 100 000 Lt baudos reikalavimas už sutarties nevykdymą iš
esmės pažeidžia atsakovės interesus, ieškovas piktnaudžiauja subjektine teise,
todėl atsisakė ją ginti. Kartu teismas padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimas
prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes būtų
suformuota ydinga praktika, leidžianti asmenims, nesusijusiems su nuosavybės
teisių atkūrimu, sudaryti pavedimo sutartis, reikalauti iš teisėtų pretendentų
neprotingai didelių baudų ir už mažesnę kainą pasiimti tiems asmenims grąžintą
turtą. Pasisakydamas dėl pavedimo sutarties galiojimo termino ir jos
nutraukimo, teismas nurodė, kad, nepaisant to, terminuota pavedimo sutartis ar
ne, įgaliotojas gali bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius
santykius. Teismas pažymėjo, kad esant atlygintinei pavedimo sutarčiai
įgaliotinis turi teisę prašyti atlyginimo, tačiau, nesant tokio reikalavimo, dėl
šio klausimo nepasisakė. Kartu teismas nurodė, kad G. E., kuriam atsakovė buvo
išdavusi įgaliojimą tvarkyti nuosavybės atkūrimo klausimus dėl žemės sklypo
Kaune, turi galimybę prisiteisti atlyginimą ir šis teismo sprendimas neužkerta
kelio nurodytiems asmenims reikšti naujus ieškinius.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį
skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą
ir priėmė naują` – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 100 000 Lt netesybų.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios
teisės normas, netinkamai atskleidė ginčo esmę. Kolegijos nuomone, šioje byloje
svarbu atskleisti tikrąjį pavedimo sutarties turinį, taip pat svarbūs 2005 m.
liepos 13 d. šalių sudarytos pavedimo sutarties vykdymo bei galiojimo klausimai.
Vertindama byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatavo, kad ieškovas su
atsakove sudarė atlygintinę pavedimo sutartį. Nustatydamos šios sutarties
galiojimo terminą, šalys nurodė, kad ji galioja iki visiško įvykdymo, t. y.
nenustatytas kalendorinis sutarties galiojimo terminas. Kadangi šalys buvo
sutarusios, kad ieškovas atsakovei atstovaus atkuriant nuosavybės teisę į žemę
ir šią parduodant, įvertinusi sutarties nuostatas, kolegija laikė, jog ieškovas
turėjo teisę atstovauti ieškovę iki bus parduota žemė. Kolegija nurodė, kad
byloje nepateikta įrodymų, jog ši sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovės
valia; atsakovės teigimu, sutarties galiojimas baigėsi po trejų metų nuo
jos sudarymo, tačiau sutarties galiojimo terminas nurodytas „ iki
įvykdymo“. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nurodė įgaliotojo teisę bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius
santykius, tačiau nekonstatavo, jog atsakovė juos nutraukė iki žemės
pardavimo.
Kolegija, atsižvelgdama į byloje
pateiktų įrodymų visumą, atsakovės paaiškinimus, pripažino, kad ieškovas
pavedimo sutarčiai vykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis. Aplinkybę, kad
atsakovė sutiko, jog tam tikrus veiksmus pagal sutartį vykdys tretieji
asmenys, patvirtina ieškovo nurodymu jos išduoti įgaliojimai tretiesiems
asmenims. Kolegijos nuomone, faktinės pavedimo sutarties vykdymo
aplinkybės leidžia vertinti, kad šalių sudaryta sutartis abiejų
sutarties šalių valia buvo pakeista, trečiųjų asmenų pasitelkimas pavedimui
vykdyti leidžiamas įstatymo (CK 6.760 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė
pardavė žemės sklypą, į kurį Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos
nuosavybės teisės, neatsiskaičiusi su ieškovu už pavedimo sutarties
įvykdymą, tai ji privalo sumokėti ieškovui sutartimi nustatytą baudą.
Kolegija sprendė, kad ieškovo negautas atlyginimas pagal pavedimo sutartį
laikytinas jo patirtais nuostoliais, kurie yra didesni už 100 000 Lt, todėl
netesybų nemažino (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1) dėl pavedimo
sutarties pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios
sutarties galiojimo termino, sprendė, kad sutartis galioja iki jos įvykdymo. Be
to, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog kasatorė būtų vienašališkai
šią sutartį nutraukusi. Kasatorė nesutinka su tokia teismo nuomone ir nurodo, kad
šalių sudarytos sutarties galiojimui taikytini CK 6.763 straipsnyje nustatyti
imperatyvūs pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindai. Kasatorė nurodo, kad 2005
m. liepos 13 d. sudarė su ieškovu pavedimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo
atstovauti jos interesams dėl nuosavybės teisių į jos seneliui nuosavybės teise
priklausiusį žemės sklypą, vėliau kasatorė išdavė įgaliojimus ieškovo
nurodytiems asmenims (G. E., A. G.), todėl daro išvadą, jog jos ir ieškovo
sutartis pasibaigė. Kasatorė teigia, kad sutartis pasibaigė tuo metu, kai
pavedimas dar nebuvo visiškai įvykdytas, todėl iš pavedimo atsiradusiems
teisiniams santykiams taikytini CK 6.764 straipsnyje nustatyti teisiniai
padariniai, t. y. ieškovas turėtų teisę reikalauti atlyginimo proporcingai
įvykdytai pavedimo sutarties daliai. Tačiau kasatorė, remdamasi pirmosios
instancijos teismo argumentais, nurodo, kad ieškovas neatliko juridinę reikšmę
turinčių veiksmų, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo pagal pavedimo
sutartį ar netesybų;
2) dėl įgaliotinio
pareigos vykdyti pavedimą asmeniškai. Kasatorė sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad pavedimo sutartimi ieškovas įsipareigojo
pavedimą vykdyti asmeniškai. Juolab CK 6.760 straipsnio 2 dalyje nustatyta
imperatyvioji nuostata dėl įgaliotinio pareigos veikti asmeniškai. Kasatorė
nurodo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad
ieškovas veikė asmeniškai atsakovės interesais; pažymi pirmosios instancijos
konstatuotą argumentą, jog ieškovas sutartį sudarė ne siekdamas padėti
kasatorei, o norėdamas pasipelnyti jos sąskaita.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą
apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime
nurodomi šie argumentai:
1) dėl pavedimo
sutarties pabaigos. Ieškovas nurodo, kad šalys, nustatydamos pavedimo
sutarties galiojimą, konkretaus sutarties termino nenumatė ir susitarė, kad
sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo. Sudaryta sutartimi šalys susitarė
dėl įgaliotiniui tenkančio atlyginimo atkūrus nuosavybės teises ir pardavus
žemės sklypą, taip pat dėl netesybų, jei įgaliotojas pažeis šią sutarties
nuostatą. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovei papildomai įsipareigojo atkūrus
nuosavybės teises atsakovei nupirkti jai dviejų kambarių butą, o pats perimti
žemės sklypą. Ieškovas nurodo, kad šalių sudarytai sutarčiai vykdyti jo
nurodymu atsakovė išdavė įgaliojimus tvarkyti žemės atkūrimo klausimus G. E.,
visi dokumentai, susiję su nuosavybės teisių procesu, yra šio pasirašyti. Atsakovas
teigia, kad atstovavimo sutartis yra ne vienas veiksmas ar dokumentas, o tokių
veiksmų, kuriais siekiama sukurti sandoryje dalyvaujančių asmenų teises ir
pareigas, visuma, todėl, aiškinant pavedimo sutartį, turi būti nagrinėjami
tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Byloje
esantys liudytojų parodymai, ieškovo teigimu, patvirtina, kad sudaryta pavedimo
sutartis keitėsi šalių valia, nes įstatymo nustatyta teisė įgaliotiniui
pasitelkti pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis, juolab su tuo sutiko ir
atsakovė. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie
tai, jog kasatorė būtų informavusi ieškovą apie pavedimo sutarties nutraukimą.
Kasatorė pripažino tik tą faktą, kad atšaukė įgaliojimą, išduotą G. E. Kadangi
pavedimo sutartimi šalys nustatė netesybas, tai sutarties nevykdymo atveju
ieškovas įgijo teisę į jas. Ieškovas pažymėjo, kad sutarties laisvės principas
leidžia šalims nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat susitarti dėl
netesybų dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Byloje
nustatyta, kad ieškovas ir kasatorė 2005 m. liepos 13 d. sudarė pavedimo
sutartį, kuria kasatorė įpareigojo, o ieškovas įsipareigojo atlikti jos vardu
teisinius veiksmus atkuriant nuosavybės teises į kasatorės senelio valdytą iki
1940 m. nekilnojamąjį turtą. Šia sutartimi kasatorė įsipareigojo išduoti
ieškovui sutartyje aptartiems teisiniams veiksmams atlikti įgaliojimą, o
ieškovas įsipareigojo pavedimą įvykdyti asmeniškai, tačiau įgaliojimas
ieškovui nebuvo išduotas. Ieškovo žodiniu nurodymu kasatorė išdavė įgaliojimą
tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimą G. E.i ir jis atliko įgaliojimu pavestus
teisinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas
aplinkybes, nurodė, kad ieškovas sudarytai pavedimo sutarčiai vykdyti pasitelkė
trečiuosius asmenis (G. E.) ir kasatorė tam pritarė, todėl sprendė, kad
pavedimo sutartis buvo pakeista, ieškovas pavedimo sutartimi prisiimtus
įsipareigojimus įvykdė, atsakovė yra atsakinga už savo įsipareigojimų vykdymą
ir padarytus pažeidimus, todėl privalo sumokėti sutartines netesybas. Taigi šioje
byloje yra aktualūs įgaliotinio pareigos asmeniškai vykdyti pavedimo sutartį ir
teisės perįgalioti ar pasitelkti trečiuosius asmenis tokiai sutarčiai vykdyti,
taip pat pavedimo sutarties pasibaigimo klausimai.
Dėl įgaliotinio
pareigos asmeniškai vykdyti pavedimo sutartį ir teisės perįgalioti ar
pasitelkti trečiuosius asmenis sutarčiai vykdyti
CK 6.756
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis)
įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus
teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje yra
išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai
santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai
– tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar
atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius
atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz.,
pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis
parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu
turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos
29 d. nutartis civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB
„Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis
civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB
„Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-298/2008). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo
pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo
(atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos,
reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai).
Pavedimo
sutartyje nurodytus teisinius veiksmus atstovas privalo įvykdyti asmeniškai,
išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia
perįgaliojimą (CK 6.760 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad atstovas jam
pavestus atlikti veiksmus gali pavesti atlikti kitam asmeniui tik tuo atveju,
jeigu tokią teisę jam suteikė įgaliotojas arba kai tai būtina padaryti dėl susiklosčiusių
aplinkybių tam, kad apsaugotų įgaliotojo interesus (CK 2.145 straipsnio 1
dalis). Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių
subjektai, t. y. asmuo, kuriam įgaliotinis perduoda teisę atlikti jam pavestus
veiksmus, tampa įgaliojimą davusio asmens atstovu ir veikia atstovaujamojo
(įgaliotojo) vardu. Skirtingai nuo perįgaliojimo, kuriam yra būtinas įgaliotojo
sutikimas, t. y. būtina tokia pavedimo sutarties sąlyga, arba toks
perįgaliojimo atvejis nustatytas įstatyme, įstatyme nedraudžiama įgaliotiniui savo
nuožiūra pasirinkti ir pasitelkti pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis (techninius
padėjėjus) ir tokiems veiksmams įgaliotojo sutikimas nereikalingas. Šiuo atveju
teisinių santykių subjektai nesikeičia ir už trečiųjų asmenų veiksmus visais
atvejais yra atsakingas įgaliotinis.
Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pavedimo sutarčiai vykdyti
pasitelkė trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalių
pavedimo sutartį ieškovui nedraudžiama pasitelkti trečiuosius asmenis sutarčiai
vykdyti, tačiau, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad
apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog
ieškovas, pasitelkęs trečiuosius asmenis, asmeniškai įvykdė sutartį. Minėta,
kad, įgaliotiniui pasitelkus pavedimo sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis,
atstovavimo teisinių santykių subjektai nesikeičia, įgaliotinis savo valia ir
rizika paveda tretiesiems asmenims atlikti tam tikrus techninius veiksmus ir
tokiems veiksmams atlikti įgaliotojo sutikimo ar pritarimo nereikia (už trečiųjų
asmenų veiksmus yra atsakingas įgaliotinis). Byloje nustatyto fakto, kad
kasatorė įgaliojo ieškovo nurodytą asmenį (G. E.) atlikti teisinius veiksmus,
negalima pripažinti nei perįgaliojimu pavedimo sutartyje, nei trečiųjų asmenų pasitelkimu
pavedimo sutartyje nustatytiems veiksmams atlikti. Šiuo atveju ne įgaliotinis
pasitelkė trečiuosius asmenis, t. y. ne ieškovas išdavė įgaliojimą G. E.
atlikti su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius veiksmus, o įgaliotojas išdavė
naują įgaliojimą, t. y. kasatorė įgaliojo kitą asmenį atlikti su nuosavybės
teisės atkūrimu susijusius veiksmus. Be to, kasatorės išduotame G. E.
įgaliojime nenustatytas teisinis ryšys su pavedimo sutartimi. Fakto, kad
trečiąjį asmenį kasatorei nurodė ieškovas, negalima pripažinti perįgaliojimu,
nes perįgalioti gali tik pats įgaliotinis, kuriam sutartyje ar įstatyme tokia
teisė nustatyta, t. y. perįgalioti galėtų tik ieškovas, jeigu tokia teisė būtų
nustatyta sutartyje. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas ir pagrindas, jog toks
perįgaliojimas, ginant kasatorės interesus, buvo reikalingas. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad įgaliojimo G. E. išdavimas neatitiko pavedimo sutarties sąlygų,
todėl jis nėra sudėtinė šios sutarties dalis ir negali būti pagrindas sutarties
modifikavimui pripažinti (jis sukūrė savarankiškus kasatorės ir G. E. teisinius
santykius). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas netinkamai taikė pirmiau nurodytas teisės normas šalių teisiniams
santykiams, neteisingai nustatęs atstovavimo teisinių santykių subjektus,
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.760 straipsnio 2, 6 dalies nuostatas, todėl
padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl pavedimo sutarties modifikavimo ir
ieškovo pareigos asmeniškai įvykdyti pavedimo sutarties reikalavimus tinkamo
įvykdymo.
Dėl pavedimo
sutarties pasibaigimo pagrindo ir teisinių padarinių
CK 6.763
straipsnyje nustatyti pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindai, t. y. nustatyta,
kad, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, pavedimo sutartis baigiasi, kai įgaliotinis
panaikina įgaliojimą, įgaliotinis atsisako įgaliojimo, baigiasi įgaliojimo
terminas, miršta viena iš sutarties šalių ir kt. Pirmiau nurodytos byloje
nustatytos aplinkybės, kad po pavedimo sutarties sudarymo kasatorė ieškovo
nurodymu išdavė pavedimo sutartyje nurodytiems teisiniams veiksmams atlikti
įgaliojimą G. E.. Tai reiškia, kad ieškovas atsisakė pavedimo sutartyje
išvardytų teisinių veiksmų vykdymo ir pasiūlė kasatorei jų vykdymui išduoti
įgaliojimą G. E., o ši pasiūlymą priėmė ir išdavė įgaliojimą ieškovo nurodytam
asmeniui, kuris ir įvykdė teisinius veiksmus – kasatorės vardu buvo atkurta
nuosavybės teisė į senelio valdytą žemę, t. y. šalys susitarė, kad kasatorei
reikalingus veiksmus atliks ne ieškovas, o kitas asmuo, todėl nuo įgaliojimo išdavimo
šalių pavedimo sutartis pasibaigė (CK 6.125 straipsnis, 6.763 straipsnio 2
dalis). Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis negalėjo vykdyti pavedimo
sutarties, nes tuo atveju nebūtų galėjęs sau įgyti nuosavybės teisių į atkuriamą
nuosavybę, neturi teisinės reikšmės šalių pavedimo sutarties pabaigai.
Byloje taip pat
nustatyta, kad pavedimo sutarties pagrindu ieškovui nebuvo išduotas įgaliojimas
teisiniams veiksmams atlikti, t. y. pavedimo sutarties pagrindu buvo susiklostę
tik vidiniai šalių atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau byloje nenustatyta,
kad ieškovas atliko kasatorės vardu kokius nors veiksmus. Kadangi civilinė
atsakomybė kasatorei galėjo atsirasti tik ieškovui įvykdžius visus ar dalį
sutartinių įsipareigojimų, tai jų neįvykdęs ieškovas neturi teisinio pagrindo
reikalauti pavedimo sutartyje nustatytų netesybų. Pirmosios instancijos teismas,
be kitų, padarė išvadą, kad ieškovas sudarė pavedimo sutartį, siekdamas pasipelnyti
kasatorės sąskaita. Tokią išvadą pagrindė sutartyje nustatytu neprotingai
dideliu atlyginimu už pavedimo sutartimi prisiimtus atlikti teisinius veiksmus,
lygindamas jį su atkuriamos nuosavybės kaina, sutartyje nustatytomis kasatorės
mokėtinomis netesybomis ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų
kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ją
patvirtinanti pavedimo sutarties sąlygų analizė leidžia teigti, kad įgaliotojos
(kasatorės) teisės į atkuriamą nuosavybę, sutarties nutraukimą pavedimo
sutartyje itin suvaržytos, priklausomos nuo įgaliotinio (ieškovo), nes už kiekvieną
sutarties sąlygų dėl kasatorės kaltės keitimo, nutraukimo, ar atkurtos
nuosavybės pardavimo pažeidimą jai nustatyta 100 000 Lt bauda. Tokią teismo
išvadą iš dalies patvirtina ir byloje nustatyta procesinė aplinkybė, kad
reikšdamas pirminį ieškinį ieškovas nurodė, jog įgaliojimą G. E. kasatorė
išdavė nuslėpusi nuo jo, ir tik vėliau, reikšdamas patikslintą ieškinį ir
keisdamas ieškinio pagrindą, nurodė, kad įgaliojimas G. E. buvo išduotas jo
pasiūlymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės
tinkamai aiškino ir taikė pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias
teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms ir pagrįstai ieškinį atmetė.
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas netinkamai aiškino atstovavimą reglamentuojančias materialiosios teisės
normas, todėl teisiškai neteisingai įvertino šalių santykius ir nesant teisinio
pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to teisėjų
kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti
pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Patenkinus
kasacinį skundą, iš ieškovo kasatorei priteisiamos jos kasaciniame teisme
turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai),
taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame
teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 25 d.
sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23
d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo
J. G. atsakovei L. S. 132 (vieną šimtą trisdešimt du) Lt žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant kasacinį skundą ir 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų
advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovo
J. G. į valstybės biudžetą 74,90 Lt (septyniasdešimt keturis litus 90 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame
teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė
Algis
Norkūnas
Vincas
Verseckas